Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-433/04

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Belgijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EB 49 ir EB 50 straipsniai – Laisvė teikti paslaugas – Veikla statybos sektoriuje – Kova su mokesčių vengimu statybos sektoriuje – Nacionalinės teisės aktai, įpareigojantys iš Belgijoje neregistruotiems kontrahentams mokėtinų sumų išskaičiuoti 15 % – Nacionalinės teisės aktai, nustatantys solidarią atsakomybę už Belgijoje neregistruotų kontrahentų mokesčių skolas“

Sprendimo santrauka

Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai

(EB 49 ir EB 50 straipsniai)

Įpareigodama užsakovus ir rangovus, kurie sudaro sutartis su užsienio kontrahentais, neregistruotais tos valstybės narės institucijose, išskaičiuoti 15 % sumos už atliktus darbus ir įpareigodama pačius užsakovus ir rangovus solidariai atsakyti už tokių kontrahentų mokesčių skolas, valstybė narė nevykdo įsipareigojimų pagal EB 49 ir EB 50 straipsnius.

Iš tiesų, pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė, net jei jos taikomos vienodai neregistruoto paslaugų teikėjo atveju, nepaisant to, ar jis įsisteigęs aptariamoje valstybėje narėje, ar kitoje valstybėje narėje, yra paslaugų teikimo laisvės apribojimas, nes jos gali atgrasinti paslaugų teikėjus, neįregistruotus ir neįsisteigusius minėtoje valstybėje narėje, teikti paslaugas šios valstybės narės rinkoje arba atgrasinti užsakovus ir rangovus naudotis minėtų paslaugų teikėjų paslaugomis.

Būtinybė kovoti su mokesčių vengimu negali pateisinti pareigos išskaičiuoti ir solidarios atsakomybės taikymo bendrais ir prevenciniais tikslais visiems atitinkamoje valstybėje narėje neįsteigtiems ir neįregistruotiems paslaugų teikėjams, kai dalis jų iš esmės nėra mokesčių, avansinių mokėjimų ir rinkliavų, kurių išieškojimą šiomis priemonėmis siekiama užsitikrinti, mokėtojai ir kai yra mažiau ribojančių priemonių, užtikrinančių mokesčių, kurių mokėtojais tokie paslaugų teikėjai tam tikrais atvejais gali būti, išieškojimą.

(žr. 30–32, 36–37, 42 ir rezoliucinės dalies 1 punktus)







TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. lapkričio 9 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EB 49 ir EB 50 straipsniai – Laisvas paslaugų teikimas – Veikla statybos sektoriuje – Kova su mokesčių vengimu statybos sektoriuje – Nacionaliniai teisės aktai, įpareigojantys iš Belgijoje neregistruotiems kontrahentams mokėtinų sumų išskaičiuoti 15 % – Nacionalinės teisės aktai, nustatantys solidarią atsakomybę už Belgijoje neregistruotų kontrahentų mokesčių skolas“

Byloje C-433/04

dėl 2004 m. spalio 8 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Belgijos Karalystę, atstovaujamą E. Dominkovits, padedamos advokato B. van de Walle de Ghelcke,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai J. N. Cunha Rodrigues ir E. Levits (pranešėjas),

generalinis advokatas A. Tizzano,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2006 m. balandžio 6 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad, įpareigodama užsakovus ir rangovus, kurie sudaro sutartis su Belgijoje neregistruotais užsienio kontrahentais, išskaičiuoti 15 % sumos už atliktus darbus (toliau − atskaitos pareiga) ir įpareigodama pačius užsakovus ir rangovus solidariai atsakyti už šių kontrahentų mokesčių skolas (toliau − solidari atsakomybė), Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 49 ir EB 50 straipsnius.

 Nacionalinė teisė

2        Belgijos 1992 m. Pajamų mokesčio kodekso, suderinto 1992 m. balandžio 10 d. Karaliaus nutarimu (1992 m. liepos 30 d. Moniteur belge priedas), iš dalies pakeisto 1998 m. gruodžio 26 d. Karaliaus nutarimu, nustatančiu priemones, skirtas priimti teisės aktus, reglamentuojančius solidarią atsakomybę už socialines ir mokesčių skolas taikant 1996 m. liepos 26 d. Įstatymo dėl socialinės apsaugos modernizavimo ir pensijų teisinių sistemų patikimumo užtikrinimo 43 straipsnį (1998 m. gruodžio 31 d. Moniteur belge, p. 42140, toliau − PMK 92), VII antraštinėje dalyje, reglamentuojančioje mokesčių nustatymą ir išieškojimą, yra VIII skyrius „Mokesčių išieškojimas“, kuriame yra II skirsnis „Veikla, dėl kurios reikia sudaryti sutartis su registruotais rangovais“.

3        Skirsnyje numatytos įvairios veiklos statybos srityje rūšys, nustatytos Karaliaus nutarimu remiantis PMK 92 400 straipsnio 1 dalimi.

4        PMK 92 402 straipsnyje numatyta:

„1. Užsakovas, kuris 400 straipsnio 1 dalyje numatytiems darbams atlikti sudaro sutartį su rangovu, kuris sutarties sudarymo metu nėra registruotas, yra solidariai atsakingas už kontrahento mokesčių skolas.

2. Rangovas, kuris 400 straipsnio 1 dalyje numatytiems darbams atlikti sudaro sutartį su subrangovu, kuris sutarties sudarymo metu nėra registruotas, solidariai atsako už pastarojo mokesčių skolas.

<…>

5. Solidari atsakomybė yra ribojama 35 proc. bendros neregistruotam rangovui ar subrangovui pavestų atlikti darbų kainos, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.

Atsakomybė taikoma pagrindiniam mokėjimui, padidėjimui, išlaidoms ir palūkanoms, nepaisant jų atsiradimo momento:

1) visų tiesioginių mokesčių ir pajamų mokesčiui prilygintų mokesčių skolų, susijusių su mokestiniu laikotarpiu, kuriuo aptariami darbai buvo atlikti, ar su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais;

2) visų skolų, susijusių su išskaičiavimais už darbų atlikimo ir ankstesnius laikotarpius;

3) užsienio kilmės mokesčių skolų, kurioms išieškoti reikalaujama suteikti pagalbą pagal tarptautinę sutartį.

<…>“

5        PMK 92 403 straipsnis skelbia:

„1. Užsakovas, kuris sumoka visą 400 straipsnio 1 dalyje numatytų darbų kainą ar jos dalį mokėjimo momentu neregistruotam rangovui, mokėdamas privalo išskaityti ir Karaliaus paskirtam pareigūnui pagal jo nustatytas taisykles pervesti 15 % sumos, kurią jis yra skolingas, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.

2. Rangovas, kuris sumoka visą 400 straipsnio 1 dalyje numatytų darbų kainą ar jos dalį subrangovui, mokėdamas privalo išskaityti ir Karaliaus paskirtam pareigūnui pagal jo nustatytas taisykles pervesti 15 % sumos, kurią jis yra skolingas, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.

Tačiau rangovas pagal Karaliaus nustatytas sąlygas ir taisykles yra atleidžiamas nuo pirmojoje pastraipoje numatytos pareigos išskaičiuoti mokesčius ir juos pervesti, jei mokėjimo metu subrangovas yra registruotas kaip rangovas.

3. Esant reikalui, sumos, pervestos įgyvendinant šį straipsnį yra išskaičiuojamos iš sumos, už kurią užsakovas ir rangovas yra atsakingi remiantis 402 straipsniu.“

6        PMK 92 404 straipsnis numato, kad, jei nebuvo atliktas 403 straipsnyje numatytas išskaičiavimas, skiriama dvigubo dydžio bauda užsakovui arba, esant šio kodekso 403 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai, rangovui.

7        PMK 92 406 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Suma, pervesta įgyvendinant 403 straipsnį, yra pirmiausia skirta padengti mokesčių skolas, numatytas 402 straipsnyje, baudas ir, galiausiai, pridėtinės vertės mokesčio skolas.“

8        PMK 92 407 straipsnis daro 402 ir 403 straipsnių taikymo išimtį užsakovui, jei jis yra fizinis asmuo, kuris darbus užsako tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

9        Veiklos rūšys, numatytos PMK 92 400 straipsnio 1 dalyje, yra skelbiamos 1998 m. gruodžio 26 d. Karaliaus nutarimo dėl PMK 92 400, 401, 403, 404 ir 406 straipsnių ir dėl 1969 m. birželio 27 d. Įstatymo, kuriuo peržiūrimas 1944 m. gruodžio 28 d. Įstatyminis dekretas dėl darbuotojų socialinės apsaugos, 30a straipsnio įgyvendinimo (1998 m. gruodžio 31 d. Moniteur belge, p. 42147) 1 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos šios veiklos rūšys:

„1. Darbai, susiję su nekilnojamuoju turtu. Darbams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, priskiriami: visi viso ar dalies iš prigimties nekilnojamojo daikto statybos, perdarymo, užbaigimo, įrengimo, remonto, priežiūros, valymo ir griovimo darbai bei visi veiksmai, susiję su kilnojamojo daikto tiekimu ir jų padėjimu nekilnojamame daikte taip, kad šis kilnojamasis daiktas tampa iš prigimties nekilnojamuoju daiktu;

2. Visi veiksmai, nors ir nenumatyti 1-oje dalyje, pasireiškiantys kaip tiekimas ir pritvirtinimas prie pastato:

a) visos ar dalies centrinio šildymo ar vėdinimo sistemos, įskaitant boilerius, rezervuarus ir prie katilų ar radiatorių pritvirtintų reguliavimo bei kontrolės prietaisų;

b) visos ar dalies pastato sanitarinės sistemos, o apskritai visus prietaisus, įrengtus naudoti sanitariniams ar higienos tikslams, prijungtus prie vandens ar kanalizacijos vamzdžių;

c) visų ar dalies pastato elektros tinklų, išskyrus apšvietimo prietaisus ir lempas;

d) visos ar dalies elektros skambučio, gaisro nustatymo ir apsaugos nuo vagysčių, vidaus telefono sistemos;

e) virtuvėje ar vonios kambaryje įrengtų spintų, kriauklių, kriauklių spintelių, garų rinktuvų, ventiliatorių ir aeratorių;

f) pastato išorėje įrengtų langinių, žaliuzių ir stoginių;

3. Visi veiksmai, nors ir nenumatyti 1-oje dalyje, pasireiškiantys kaip sienų ar grindų dangos, kuri yra fiksuojama arba kurią reikia tik apkarpyti pagal norimo padengti paviršiaus plotą, tiekimas ar įrengimas pastate;

4. Daiktų, numatytų 2 arba 3 dalyje, tvirtinimo, įrengimo, taisymo, priežiūros ir valymo darbai;

5. Darbuotojų suteikimas vykdyti šiame straipsnyje numatytą veiklą.“

10      Šio Karaliaus nutarimo 23 straipsnis, iš dalies keičiantis 1993 m. rugpjūčio 27 d. Karaliaus nutarimą dėl PMK 92 įgyvendinimo, nustatė taisykles, pagal kurias pagal PMK 92 403 straipsnį išskaičiuotos sumos gali būti grąžintos. Pagal šį 23 straipsnį, jei išskaičiuotos sumos neskiriamos mokesčių skoloms padengti, jos prašančiam asmeniui yra grąžinamos per trumpiausią laikotarpį ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius skaičiuojant nuo prašymo grąžinti tinkamo pateikimo.

 Ikiteisminė procedūra

11      2001 m. vasario 13 d. oficialiu įspėjimu ir po to 2001 m. spalio 23 d. pagrįsta nuomone Komisija informavo Belgijos Karalystę, kad ji mano, jog nacionaliniai teisės aktai, susiję su pareiga išskaičiuoti ir solidaria atsakomybe, nėra suderinami su EB 49 ir EB 50 straipsniais. Šia nuomone pastaroji valstybė narė buvo paraginta per du mėnesius nuo jos gavimo dienos imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta. Neįtikinta Belgijos Karalystės atsakymo į šią nuomonę, Komisija pareiškė šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

 Dėl ieškinio dalyko

12      Pirmiausiai reikia nurodyti, kad Belgijos vyriausybė ginčijo Komisijos pasirinktą poziciją ir teigė, kad prieš vertinant pareigą išskaičiuoti ir solidarią atsakomybę turėjo būti išnagrinėta registracijos pareiga, nes pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė yra dalis platesnės kovos su mokesčių vengimu sistemos. Ši vyriausybė teigia, kad, jei Bendrijos teisei neprieštarauja registracijos pareiga, pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė turi taip pat būti laikomos suderinamomis su šia teise.

13      Šiuo požiūriu pakanka konstatuoti, kad registracijos pareigos suderinamumo su Bendrijos teise klausimas iš anksto nenulemia pareigos išskaičiuoti ir solidarios atsakomybės suderinamumo su šia teise.

14      Todėl, priešingai 2006 m. gegužės 4 d. Sprendime Komisija prieš Jungtinę Karalystę (C-98/04, Rink. p. I-4003) aptariamai situacijai, pareigos išskaičiuoti ir solidarios atsakomybės vertinimas gali būti atliekamas atskirai nuo registracijos pareigos vertinimo.

 Dėl ginčijamo įsipareigojimų neįvykdymo

 Šalių argumentai

15      Komisija teigia, kad pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė prieštarauja EB 49 ir EB 50 straipsniams, nes jomis užsakovai ir rangovai atgrasomi sudaryti sutartis su Belgijoje neįsteigtais ir neįregistruotais kontrahentais, taip sukuriant realią kliūtį Belgijoje neįsteigtiems ir neįregistruotiems paslaugų teikėjams, kurie nori ten teikti savo paslaugas.

16      Komisija mano, kad tiek pareiga išskaičiuoti, tiek solidari atsakomybė yra nepateisinamos priemonės.

17      Kalbant apie pareigą išskaičiuoti, Komisija tvirtina, kad, kadangi mokesčių skolų, kurių išieškojimą Belgijos valdžios institucijos tariamai nori užtikrinti nustatydamos šią pareigą, dauguma atvejų nėra, kai Belgijoje neįsteigtas paslaugų teikėjas ten atlieka darbus naudodamasis laisvo paslaugų teikimo teise, jokia imperatyvi priežastis, susijusi su mokesčių vengimu, negalėtų pateisinti tokios priemonės.

18      Komisija teigia, kad bendras šios pareigos taikymas bet kuriuo atveju viršija tikslą, kurio juo siekiama, ir kad konkrečiose situacijose, kai mokesčių skolos turi būti sumokėtos ar išieškotos Belgijoje, gali būti panaudotos kitos, mažiau ribojančios ir labiau pritaikytos siekiamam tikslui, priemonės.

19      Kalbant apie solidarią atsakomybę, Komisija tvirtina, jog ji yra neproporcinga, nes, siekiant garantuoti, kad būtų sumokėtos ar išieškotos kitos sutarties šalies mokesčių skolos, galima taikyti mažiau ribojančias priemones.

20      Be to, Komisija ginčija solidarios atsakomybės taikymą užsakovui ar rangovui ne vien tik už kitos sutarties šalies mokesčių skolas, susijusias su jų užsakymu atliktais darbais, bet taip pat už visas darbų laikotarpio ir ankstesnių laikotarpių mokesčių skolas, o tai reiškia atsakomybę už mokesčių skolas, susijusias su kitų asmenų naudai atliktais darbais.

21      Komisija taip pat kritikuoja automatišką solidarios atsakomybės taikymą, nesant jokios užsakovo ar rangovo kaltės, ir priduria, kad užsakovo ar rangovo, kurie yra solidariai atsakingi, negalėjimas ginčyti mokesčių skolų pagrįstumo yra teisių į gynybą pažeidimas.

22      Belgijos vyriausybė atsikerta, kad pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė, kaip mokesčių skolų statybos sektoriuje išieškojimo forma, neriboja nei patekimo į rinką, nei laisvo paslaugų teikimo. Kadangi ginčijamos priemonės taikomos vienodai tiek Belgijoje įsteigtoms įmonėms, tiek ir kitoje valstybėje narėje įsteigtoms įmonėms, Komisija neįrodė, kad Belgijos rinkos dalyviai yra mažiau linkę sudaryti sutartis su neįregistruotais kitos valstybės narės kilmės kontrahentais nei su neįregistruotais Belgijos kontrahentais.

23      Be to, Belgijos vyriausybė teigia, kad ginčijamos priemonės yra pateisinamos privalomuoju bendruoju interesu, susijusiu su kova su mokesčių vengimu statybos sektoriuje. Pagal šią vyriausybę, pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė yra dalis bendros mokesčių vengimo schemų prevencijos sistemos, turinčios tikslą, viena vertus, skatinti sudaryti sutartis su įregistruotais kontrahentais ir, kita vertus, užtikrinti neįregistruotų kontrahentų mokesčių skolų išieškojimą.

24      Be to, Belgijos vyriausybė ginčija Komisijos argumentą, kad, kaip bendra taisyklė, užsienio paslaugų teikėjai neprivalo mokėti tiesioginių ar netiesioginių mokesčių Belgijoje. Ši vyriausybė pažymi, be kita ko, kad, kai statybos darbai viršija tam tikrą laikotarpį, jų teikiamas pelnas yra apmokestinamas Belgijoje ne rezidentų mokesčiu taip pat, kaip apmokestinamas tokios įmonės Belgijoje įdarbintam personalui mokamais atlyginimais, o tai reiškia, kad užsienio paslaugų teikėjui gali būti nustatyta pareiga išskaičiuoti pajamų mokestį iš šių atlyginimų. Paslaugų teikėjui taip pat gali būti nustatyta pareiga išskaičiuoti šį mokestį iš užsienio darbuotojams, įdarbintiems Belgijoje ilgiau kaip 183 dienas per dvylikos mėnesių laikotarpį, arba Belgijoje gyvenantiems darbuotojams išmokėto atlyginimo. Belgijos vyriausybė taip pat nurodo kelias situacijas, kuriose kitos valstybės narės paslaugų teikėjas privalo mokėti pridėtinės vertės mokestį, būtent jei šio paslaugų teikėjo kontrahentas neprivalo periodiškai teikti šio mokesčio deklaracijų (pavyzdžiui, gydymo ir mokymo įstaigos) arba yra užsienyje įsteigtas apmokestinamasis asmuo, Belgijoje neturintis nei nuolatinės buveinės, nei atsakingo atstovo.

25      Remdamasi 1995 m. gegužės 10 d. Sprendimu byloje Alpine Investments (C-384/93, Rink. p. I-1141), Belgijos vyriausybė tvirtina, kad, nesant suderinimo Bendrijos lygmeniu, nėra neproporcinga nustatyti bendro ir vienodo taikymo taisykles, skirtas efektyviai kovoti su mokesčių vengimu statybos sektoriuje.

26      Ji, be to, teigia, kad mokesčių skolų išieškojimas klasikiniais būdais (būtent a posteriori per teismą) yra neefektyvus specifiniais darbo jėgos tiekimo atvejais.

27      Ypač kalbant apie solidarią atsakomybę, Belgijos vyriausybė pažymi, kad Komisija klaidingai rėmėsi Belgijos užsakovų ir rangovų situacija, užuot įvertinusi neįregistruotų kontrahentų situaciją ir aptariamos priemonės proporcingumą siekiamo tikslo atžvilgiu.

 Teisingumo Teismo vertinimas

28      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką EB 49 straipsnis reikalauja ne tik panaikinti bet kokią kitoje valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir panaikinti bet kokius laisvo paslaugų teikimo apribojimus, net vienodai taikomus tiek nacionaliniams, tiek kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, jei jie draudžia, trukdo ar daro mažiau patrauklią paslaugų teikėjų, įsteigtų kitoje valstybėje narėje, kurioje jie teisėtai teikia analogiškas paslaugas, veiklą (šiuo klausimu žr. sprendimus: 1991 m. liepos 25 d. Säger, C-76/90, Rink. p. I-4221, 12 punktas; 2002 m. vasario 7 d. Komisija prieš Italiją, C-279/00, Rink. p. I-1425, 31 punktas; 2003 m. vasario 13 d. Komisija prieš Italiją, C-131/01, Rink. p. I-1659, 26 punktas; 2006 m. sausio 19 d. Komisija prieš Vokietiją, C-244/04, Rink. p. I-885, 30 punktas ir 2006 m. birželio 15 d. Komisija prieš Prancūziją, C-255/04, Rink. p. I-0000, 37 punktas).

29      Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 25 punkte, priemonės, galinčios atgrasyti rinkos dalyvį laisvai teikti paslaugas, priskirtinos draudimui, numatytam EB sutartyje (šiuo klausimu žr. sprendimus: 2001 m. lapkričio 29 d. De Coster, C-17/00, Rink. p. I-9445, 33 punktas; 2003 m. gruodžio 11 d. AMOK, C-289/02, Rink. p. I-15059, 36 punktas ir 2004 m. kovo 18 d. Leichtle, C-8/02, Rink. p. I-2641, 32 punktas).

30      Šiuo atveju aplinkybė, kad, taikant PMK 92 403 straipsnį, užsakovas ar rangovas privalo Belgijos valdymo institucijų naudai išskaičiuoti sumą, atitinkančią 15 % kainos, nustatytos neįregistruoto paslaugų teikėjo, atima iš šio paslaugų teikėjo galimybę nedelsiant gauti dalį šių pajamų, kurią jis gali atgauti tik pagal specialią administracinę procedūrą. Todėl su pareiga išskaičiuoti susiję nepatogumai atgraso neįregistruotus ir neįsteigtus Belgijoje paslaugų teikėjus eiti į Belgijos rinką, kad ten galėtų teikti paslaugas statybos sektoriuje.

31      Taip pat tai, kad, taikant PMK 92 402 straipsnį, užsakovas ar rangovas, kurie sudaro sutartį su Belgijoje neįregistruotu paslaugų teikėju, yra solidariai atsakingi už visas šio paslaugų teikėjo mokesčių skolas, susijusias su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, iki 35 % atliktinų darbų kainos, gali atgrasinti šį užsakovą ar rangovą pasinaudoti neįregistruoto ir neįsteigto Belgijoje teisėtai teikiančio tokias pačias paslaugas savo valstybėje narėje paslaugų teikėjo paslaugomis. Nors tiesa, kad sudarius sutartį su neįregistruotu paslaugų teikėju solidari atsakomybė taikoma vienodai, ar jis būtų įsteigtas Belgijoje, ar kitoje valstybėje narėje, reikia vis dėlto konstatuoti, kad, neatimdama iš neįsteigtų ir neįregistruotų Belgijoje paslaugų teikėjų galimybės ten teikti savo paslaugas, ginčijama nuostata apsunkina jų patekimą į Belgijos rinką.

32      Todėl pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė apriboja laisvą paslaugų teikimą.

33      Tačiau iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad nacionalinės teisės aktas, reglamentuojantis Bendrijos lygiu nesuderintą sritį ir vienodai taikomas bet kuriam asmeniui ar įmonei, vykdančiai veiklą atitinkamos valstybės narės teritorijoje, nepaisant ribojamojo poveikio laisvei teikti paslaugas, gali būti pateisinamas, jeigu atitinka privalomąjį bendrąjį interesą, kurio dar nesaugo paslaugų teikėjui jo įsisteigimo valstybėje narėje taikomos taisyklės, yra tinkamas užtikrinti jo siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (žr. minėto sprendimo Säger, 15 punktą; 1999 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Arblade ir kt., C 369/96 ir C 376/96, Rink. p. I-8453, 34 ir 35 punktus; 2002 m. sausio 24 d. Sprendimo Portugaia Construções, C-164/99, Rink. p. I-787, 19 punktą; minėto 2002 m. vasario 7 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, 33 punktą; 2004 m. spalio 21 d. Sprendimo Komisija prieš Liuksemburgą, C-445/03, Rink. p. I-10191, 21 punktą ir minėto 2006 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 31 punktą).

34      Kadangi Belgijos vyriausybė teigia, kad ginčijamos priemonės pateisinamos privalomuoju bendruoju interesu − kova su mokesčių vengimu statybos sektoriuje − reikia nustatyti, ar toks pateisinimas gali būti priimtinas.

35      Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas nusprendė, kad kova su mokesčių vengimu ir mokesčių kontrolės efektyvumu galima remtis pateisinant Sutarties garantuojamų pagrindinių laisvių įgyvendinimo apribojimą (žr. sprendimus: 1999 m. liepos 8 d. Baxter ir kt., C-254/97, Rink. p. I-4809, 18 punktą; 2000 m. rugsėjo 26 d. Komisija prieš Belgiją, C-478/98, Rink. p. I-7587, 39 punktą ir 2004 m. kovo 4 d. Komisija prieš Prancūziją, C-334/02, Rink. p. I-2229, 27 punktą). Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad bendros mokesčių vengimo prielaidos nepakanka pateisinti priemonę, kuria kėsinamasi į Sutarties tikslus (šiuo klausimu žr. minėtus sprendimus Komisija prieš Belgiją, 45 punktą, ir 2004 m. kovo 4 d. Komisija prieš Prancūziją, 27 punktą).

36      Šiuo atveju, net pripažinus, kad, esant tam tikroms Belgijos vyriausybės nurodytoms prielaidoms, Belgijoje neįsteigtiems ir neįregistruotiems paslaugų teikėjams gali kilti pareiga mokėti mokesčius ir daryti išskaitas, kurių išieškojimą garantuoja pareiga išskaičiuoti ir solidari atsakomybė, yra akivaizdu, kad šių ginčijamų priemonių taikymas neapsiriboja vien tik šiomis prielaidomis.

37      Vien būtinybė kovoti su mokesčių vengimu negali pateisinti pareigos išskaičiuoti ir solidarios atsakomybės taikymo bendrais ir prevenciniais tikslais visiems Belgijoje neįsteigtiems ir neįregistruotiems paslaugų teikėjams, kurių dalis iš esmės neprivalo mokėti minėtų mokesčių ir jų išskaičiuoti.

38      Automatiškai ir nesąlygiškai taikant ginčijamas priemones neatsižvelgiama į konkrečią Belgijoje neįsteigto ir neįregistruoto paslaugų teikėjo situaciją.

39      Dėl pareigos išskaičiuoti, mažiau ribojanti priemonė nei atimti iš paslaugų teikėjo galimybę nedelsiant gauti neginčijamą dalį savo pajamų būtų numatyti užsakovų ir rangovų, paslaugų teikėjų ir Belgijos mokesčių administratorių pasikeitimu informacija pagrįstą sistemą, leidžiančią, pavyzdžiui, užsakovams ir rangovams susižinoti galimas jų kontrahentų mokesčių skolas arba nustatančią pareigą informuoti Belgijos mokesčių administratorių apie visus neįregistruotų kontrahentų sudarytas sutartis arba visus jų naudai atliktus mokėjimus.

40      Analogiškai, kalbant apie solidarią atsakomybę, siekiant sumažinti atgrasomąjį poveikį, kurį ji daro užsakovams ir rangovams visų neįregistruotų paslaugų teikėjų atžvilgiu, nesvarbu, ar jie privalo mokėti minėtus mokesčius ir juos išskaičiuoti, ar ne, bei ar jie vykdo savo mokestines pareigas, ar ne, mažiau ribojanti priemonė būtų numatyti galimybę paslaugų teikėjams įrodyti mokesčių situacijos teisėtumą arba leisti užsakovams ar rangovams išvengti solidarios atsakomybės, jei jie atlieka tam tikrus formalumus siekiant užtikrinti paslaugų teikėjų, su kuriais jie nori sudaryti sutartį, mokestinės situacijos teisėtumą.

41      Be to, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 42 punkte, ginčijamų priemonių neproporcingumą sustiprina jų taikymas kartu.

42      Todėl reikia konstatuoti, kad, įpareigodama užsakovus ir rangovus, kurie sudaro sutartis su Belgijoje neregistruotais užsienio kontrahentais, išskaičiuoti 15 % sumos už atliktus darbus ir įpareigodama pačius užsakovus ir rangovus solidariai atsakyti šių kontrahentų mokesčių skolas, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 49 ir EB 50 straipsnius.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

43      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas ir pastaroji pralaimėjo bylą, ji padengia bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Įpareigodama užsakovus ir rangovus, kurie sudaro sutartis su Belgijoje neregistruotais užsienio kontrahentais, išskaičiuoti 15 % sumos už atliktus darbus ir įpareigodama pačius užsakovus ir rangovus solidariai atsakyti už šių kontrahentų mokesčių skolas, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 49 ir EB 50 straipsnius.

2.      Belgijos Karalystė padengia bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

* Proceso kalba: prancūzų.