Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-298/05

Columbus Container Services BVBA & Co.

prieš

Finanzamt Bielefeld-Innenstadt

(Finanzgericht Münster prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„EB 43 ir 56 straipsniai – Pajamų ir turto mokesčiai – Kitoje valstybėje narėje esančios įmonės pelno apmokestinimo sąlygos – Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo – Atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių atskaitos metodai“

Sprendimo santrauka

1.        Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis

(EB 43 straipsnis)

2.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos

(EB 234 straipsnis)

3.        Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pajamų mokesčiai

(EB 43 ir 56 straipsniai)

1.        Vieno ar kelių valstybėje narėje gyvenančių fizinių asmenų visų registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje turinčios bendrovės akcijų, suteikiančių šiems asmenims akivaizdžios įtakos priimant bendrovės sprendimus ir leidžiančių jiems nustatyti veiklos sritis, įsigijimas patenka į Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės taikymo sritį. Todėl jos taikytinos ir situacijai, kai visos bendrovės dalys tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso tos pačios šeimos nariams, kurie siekia tų pačių tikslų ir bendru sutarimu per tą patį atstovą šios bendrovės visuotiniame narių susirinkime priima su ja susijusius sprendimus bei nustato veiklos sritis.

(žr. 30–32 punktus)

2.        Teisingumo Teismas nėra kompetentingas pagal EB 234 straipsnį spręsti dėl galimo vienos iš susitariančiųjų valstybių narių padaryto dvišalių sutarčių, padedančių pašalinti ar sumažinti dvigubo apmokestinimo neigiamas pasekmes, pažeidimo. Iš tiesų Teisingumo Teismas neturėtų nagrinėti ryšio tarp nacionalinės priemonės ir sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatos, nes šis klausimas nesusijęs su Bendrijos teisės aiškinimu.

(žr. 46–47 punktus)

3.        EB 43 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys valstybės narės mokesčių teisės aktų, pagal kuriuos nacionalinio rezidento pajamos, gautos iš investicijų į buveinę kitoje valstybėje narėje turinčios įmonės kapitalą, nepaisant su kitoje valstybėje narėje esančios įmonės buveinės valstybe nare sudarytos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, ne atleidžiamos nuo nacionalinio pajamų mokesčio, bet apmokestinamos mokesčiu, iš kurio atskaitomas kitoje valstybėje narėje sumokėtas mokestis.

Iš tiesų dabartiniu Bendrijos mokesčių teisės suderinimo etapu valstybės narės turi tam tikrą autonomiją. Iš šios kompetencijos mokesčių srityje išplaukia, kad bendrovių laisvė įsisteigiant pasirinkti iš skirtingų valstybių narių niekaip nereiškia, jog pastarosios privalo pritaikyti savo mokesčių sistemą prie skirtingų kitų valstybių narių mokesčių sistemų, užtikrindamos, kad bendrovė, pasirinkusi įsisteigti tam tikroje valstybėje narėje, būtų apmokestinta nacionalinėje teritorijoje tokiu pačiu būdu kaip ir bendrovė, pasirinkusi įsisteigti kitoje valstybėje narėje. Ši autonomija mokesčių srityje taip pat reiškia, jog valstybės narės gali laisvai nustatyti nacionalinių bendrovių užsienyje įsteigtų įvairių formų įmonių apmokestinimo sąlygas ir dydį su sąlyga, kad jos nebus diskriminacinės, palyginti su taikomomis panašių nacionalinių įmonių atžvilgiu.

(žr. 43, 45, 51, 53, 57 punktus ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 6 d.(*)

„EB 43 ir 56 straipsniai – Pajamų ir turto mokesčiai – Kitoje valstybėje narėje esančios įmonės pelno apmokestinimo sąlygos – Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo – Atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių atskaitos metodai“

Byloje C-298/05

dėl 2005 m. liepos 5 d. Finanzgericht Münster (Vokietija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2005 m. liepos 26 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Columbus Container Services BVBA & Co.

prieš

Finanzamt Bielefeld-Innenstadt,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai K. Lenaerts, J. N. Cunha Rodrigues, M. Ilešič ir E. Levits (pranešėjas),

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. rugsėjo 28 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Columbus Container Services BVBA & Co., atstovaujamos Rechtsanwälte A. Cordewener ir J. Schönfeld bei Steuerberater T. Rödder,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma ir U. Forsthoff bei teisės profesoriaus W. Schön,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Wimmer,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster ir C. ten Dam bei D. J. M. de Grave,

–        Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fernandes ir J. P. Santos,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. White ir V. Jackson, padedamų QC P. Baker ir barrister T. Ward,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir W. Mölls,

susipažinęs su 2007 m. kovo 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su EB 43 ir 56 straipsnių aiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą, kilusi tarp Columbus Container Services BVBA & Co. (toliau − Columbus) ir Finanzamt Bielefeld-Innenstadt (toliau − Finanzamt) dėl Columbus 1996 m. gauto pelno apmokestinimo.

 Teisinis pagrindas

 Vokietijos teisės aktai

3        Pagal Įstatymo dėl pajamų mokesčio (Einkommensteuergesetz, BGBl. 1990 I, p. 1902, toliau − EStG) 1 straipsnio 1 dalį visų Vokietijos gyventojų pajamos Vokietijoje yra neribotai apmokestinamos taikant vadinamąjį „pajamų, gaunamų visame pasaulyje“ apmokestinimo principą. Laikantis šio principo, taikytino visoms pajamų rūšims, įskaitant veiklos rezultatą (EStG 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kapitalo pajamas (EStG 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pajamos vieningai apskaičiuojamos ir apmokestinamos, nepaisant to, ar jos gautos Vokietijoje, ar užsienyje.

4        Pagal tą patį EStG 1 straipsnį ir Pelno mokesčio įstatymo (Körperschaftssteuergesetz, BGBl 1991 I, p. 637) 1 straipsnį, įmonė, kvalifikuojama kaip ūkinė bendrija, nėra mokesčių mokėtoja. Tokios įmonės pelnas, gautas Vokietijoje ar užsienyje, yra priskiriamas prorata nariams, gyvenantiems Vokietijoje ir, remiantis ūkinės bendrijos mokesčių skaidrumo principu, apmokestinamas kaip jų pelnas (EStG 15 straipsnio 1 dalies antro punkto pirmas sakinys).

5        Toks ūkinės bendrijos pelno priskyrimas jos nariams taikytinas, net jei šis juridinis asmuo apmokestinamas pelno mokesčiu užsienyje, valstybėje, kurioje jis turi buveinę.

6        Siekdama išvengti Vokietijos rezidento užsienyje gautų pajamų dvigubo apmokestinimo, Vokietijos Federacinė Respublika sudarė dvišales sutartis, įskaitant ir Belgijos Karalystės su Vokietijos Federacine Respublika Briuselyje 1967 m. balandžio 11 d. pasirašytą sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir dėl kai kurių kitų klausimų, susijusių su pajamų ir turto mokesčiais (BGBl 1969 II, p. 18, toliau − Dvišalė sutartis dėl mokesčių).

7        Pagal Dvišalės sutarties dėl mokesčių 7 straipsnio 1 dalį Vokietijos įmonės, kuri savo veiklą vykdo per nuolat Belgijos Karalystėje veikiančią įmonę, pavyzdžiui, komanditinę ūkinę bendriją, pelnas šioje valstybėje narėje apmokestinamas tiek, kiek jis priskiriamas šiai nuolat veikiančiai įmonei. Remiantis sprendimu kreiptis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, Dvišalė sutartis dėl mokesčių pelno paskirstymą prilygina dividendams šios sutarties 10 straipsnio prasme, nes Belgijos mokesčių teisės aktai komanditinę bendriją apmokestina pelno mokesčiu.

8        Pagal minėtos sutarties 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą Vokietijoje reziduojančio asmens gautos pajamos Belgijoje, kurios šioje valstybėje narėje yra apmokestinamos remiantis šia sutartimi, yra atleidžiamos nuo mokesčių Vokietijoje. Neginčijama, kad pajamoms iš kapitalo, investuoto į Belgijos komanditinę ūkinę bendriją, taikytina minėto 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atleidimo nuo mokesčių tvarka.

9        Priešingai nei numatyta Dvišalėje sutartyje dėl mokesčių, Užsienyje gautų pajamų apmokestinimo įstatymo (Gesetz über die Besteuerung bei Auslandsbeziehungen (Außensteuergesetz)) redakcijos, paskelbtos 1993 m. gruodžio 21 d. Įstatymu dėl mokesčių suderinimo ir kovos su sukčiavimu (Missbrauchsbekämpfungs- und Steuerbereinigungsgesetz) (BGBl 1993 I, p. 2310, toliau − AStG), galiojusios pagrindinės bylos aplinkybių metu, 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2.      Jei pajamos, investuotos kaip kapitalas 10 straipsnio 6 dalies antro sakinio prasme, yra gautos Vokietijoje neribotai apmokestinamo asmens, kurios būtų apmokestinamos kaip tarpinės pajamos, jei ši įmonė būtų užsienio bendrovė, dvigubo apmokestinimo reikia vengti ne atleidžiant nuo mokesčių, bet įskaičiuojant užsienyje už šias pajamas sumokėtą mokestį.

3.      Dėl turto, iš kurio gaunamos pajamos, investuotos kaip kapitalas 10 straipsnio 6 dalies antro sakinio prasme, išskyrus pajamas, investuotas kaip kapitalas 10 straipsnio 6 dalies trečio sakinio prasme, 2 dalyje numatytu atveju dvigubo apmokestinimo reikia vengti ne atleidžiant nuo mokesčių, bet įskaičiuojant užsienyje už šį turtą sumokėtą mokestį. <...>“

10      AStG 10 straipsnio 6 dalies antrame sakinyje numatyta:

„Kaip kapitalas investuotos tarpinės pajamos yra užsienio bendrovės tarpininkės pajamos, gautos laikant, valdant, išlaikant ar padidinant mokėjimo priemonių, gautinų sumų, investicijų ar panašaus turto vertę <…>“

11      AStG 8 straipsnio 1 ir 3 dalys yra suformuluotos taip:

„1.      Užsienio bendrovė yra bendrovė tarpininkė pajamų, apmokestinamų mažu mokesčių tarifu, atžvilgiu <…>

<…>

3.      Mokesčių tarifas yra mažas 1 dalies prasme, jei pajamos nėra apmokestinamos 30 % ar didesniu pelno mokesčiu valstybėje, kurioje yra valdymo centras, ar užsienio bendrovės buveinės valstybėje, ir tai nėra pajamų iš kitų šaltinių nustatymo pasekmė arba jei paskui nustatytas mokestis pagal atitinkamos valstybės teisės aktus yra sumažinamas mokesčio dydžiu, kurį turi sumokėti pajamas gaunanti bendrovė <...>“

 Belgijos teisės aktai

12      Pagal Belgijos teisę įmonėms, kvalifikuojamoms kaip „koordinavimo centrai“, taikoma mokesčių sistema, įtvirtinta 1982 m. gruodžio 30 d. Karaliaus nutarime Nr. 187 (Moniteur belge, 1983 m. sausio 13 d.). Pagal šį Karaliaus nutarimą koordinavimo centro Belgijoje gautų pajamų apmokestinimo bazė yra nustatoma kaip fiksuotas dydis, taikant vadinamąjį „cost plus“ (papildomų išlaidų) metodą.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

13      Columbus yra komanditinė ūkinė bendrija, veikianti pagal Belgijos teisę, kuri, pagrindinės bylos aplinkybių metu, turėjo savo buveinę Antverpene (Belgija). Ji yra koordinavimo centras Karaliaus nutarimo Nr. 187 prasme.

14      Columbus dalių turi aštuoni tos pačios Vokietijoje gyvenančios šeimos nariai, iš kurių kiekvienas turi po 10 %, o likę 20 % priklauso Vokietijos ūkinei bendrijai, kurios dalių taip pat turi aštuoni minėtos šeimos nariai. Columbus visuotinio dalininkų susirinkimo metu visiems dalininkams atstovauja tas pats asmuo.

15      Columbus priklauso tarptautiniu mastu didelei ekonominei grupei. Jos tikslas yra koordinuoti šios grupės veiklą. Tai apima būtent finansinių sandorių ir apskaitos centralizavimą, filialų ir padalinių finansinių išteklių finansavimą, duomenų ekonominį valdymą ir reklamą bei vadybą.

16      Columbus ekonominę veiklą daugiausia sudaro investuoto kapitalo valdymas AStG 10 straipsnio 6 dalies antro sakinio prasme. Iš šios valdymo veiklos Columbus 1996 m. gavo pelno, kaip „veiklos rezultatą“, kuris sudarė 8 044 619 DEM (4 113 148 eurų), ir „kitų pajamų“ – 53 477 DEM (27 342 eurų).

17      Belgijos mokesčių administratorius apmokestino Columbus už 1996 m. koordinavimo centrams taikytinu apmokestinimo dydžiu, kuris šiuo atveju siekė mažiau kaip 30 % realiai gauto pelno.

18      Pagal Vokietijos teisę Columbus yra ūkinė bendrija.

19      Taikydama Vokietijos mokesčių teisės aktus, būtent AStG 20 straipsnio 2 dalį, Finanzamt 1998 m. birželio 8 d. pranešimu atleido Columbus pajamas narių lygmeniu nuo mokesčio nustatant išlygą didėjimo atveju. Tačiau nariai buvo apmokestinti dėl pelno, susijusio su Columbus „veiklos rezultatu“, Finanzamt įskaičiavus mokestį, kuris jau buvo Belgijoje sumokėtas už tą patį pelną.

20      Be to, 1998 m. birželio 16 d. pranešimu Finanzamt, remdamasi AStG 20 straipsnio 3 dalimi, narių turto mokesčio apskaičiavimo tikslais nustatė Columbus turto apskaitinę vertę 1996 m. sausio 1 dieną.

21      Columbus pateikė skundą Finanzamt dėl šių pranešimų, išskyrus pranešimą dėl kitų pajamų ir, atmetus šį skundą, pateikė ieškinį Finanzgericht Münster.

22      Šiame teisme Columbus būtent rėmėsi AStG 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nesuderinamumu su EB 43 straipsnio nuostatomis. Šios bendrijos teigimu, Dvišalės sutarties dėl mokesčių 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto atleidimo nuo mokesčių metodo pakeitimas AStG 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytu mokesčių atskaitos metodu tarptautines įmones daro mažiau patrauklias. Dėl tokios mokesčių lengvatos, kuria pastarosios naudojosi, panaikinimo nepateisinamai pažeidžiama EB sutarties garantuojama įsisteigimo laisvė.

23      Be to, Columbus dėl Dvišalės sutarties dėl mokesčių teigia, kad bet koks šių nuostatų nesilaikymo pateisinimas yra negalimas.

24      Finanzgericht Münster neneigia, kad AStG 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse skelbiamos nuostatos riboja įsisteigimo laisvę. Be to, jis išreiškia abejonių dėl minėtų nuostatų suderinimo su laisvu kapitalo judėjimu. Iš tiesų papildomas apmokestinimas, kurį šios nuostatos numato užsienio pajamoms, atgraso Vokietijos rezidentus nuo investavimo kitoje valstybėje narėje nei Vokietijos Federacinė Respublika, nesant galimybės pateisinti tokį laisvo kapitalo judėjimo apribojimą.

25      Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Münster nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar tai, kad (AStG) 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos Vokietijoje neribotai apmokestinamo asmens pajamas, investuotas kaip kapitalą į užsienyje esančią įmonę, kurios, jeigu ši įmonė būtų užsienio bendrovė, būtų apmokestinamos kaip tarpinės pajamos, atleidžia nuo dvigubo apmokestinimo, priešingai nei numato (Dvišalė sutartis dėl mokesčių), ne atleidžiant šias pajamas nuo apmokestinimo Vokietijoje, tačiau įskaičiuojant užsienyje nuo pajamų sumokėtą pajamų mokestį, neprieštarauja EB 52 straipsniui (dabar − EB 43 straipsnis) ir EB sutarties 73B-73D straipsniams (dabar − EB 56–58 straipsniai)?“

 Dėl prejudicinio klausimo

26      Savo klausimu sprendimą kreiptis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas iš esmės klausia ar EB 43 ir EB 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys valstybės narės mokesčių teisės aktus, kokie yra pagrindinėje byloje, pagal kuriuos nacionalinio rezidento pajamos, investuotos kaip kapitalas į kitos valstybės narės įmonę, yra, nepaisant susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, sudaryto su kitos valstybės narės įmonės buveinės valstybe, ne atleidžiamos nuo apmokestinimo šalies viduje, bet ten apmokestinamos įskaičiuojant kitoje valstybėje narėje sumokėtą mokestį.

27      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, nesant Bendrijos suvienodinimo ar derinimo priemonių, valstybės narės lieka kompetentingos nustatyti pajamų ir turto apmokestinimo kriterijus, siekiant išvengti, prireikus − sutartimis, dvigubo apmokestinimo (žr. 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Saint-Gobain ZN, C-307/97, Rink. p. I-6161, 57 punktą; 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo FKP Scorpio Konzertproduktionen, C-290/04, Rink. p. I-9461, 54 punktą ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation, C-374/04, Rink. p. I-11673, 52 punktą).

28      Tačiau nors tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, pastarosios vis dėlto turi ją įgyvendinti laikydamosi Bendrijos teisės (žr. 2006 m. sausio 19 d. Sprendimo Bouanich, C-265/04, Rink. p. I-923, 28 punktą ir minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 36 punktą).

 Dėl įsisteigimo laisvės apribojimo

29      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką į Sutarties nuostatų, susijusių su įsisteigimo laisve, dalykinę taikymo sritį patenka nacionalinės nuostatos, kurios taikomos atitinkamos valstybės narės nacionalinio subjekto dalyvavimui kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės kapitale, leidžiančiam daryti aiškią įtaką šios bendrovės sprendimams bei nulemti jos veiklą (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Oy AA, C-231/05, Rink. p. I-0000, 20 punktą ir 2007 m. spalio 23 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-112/05, Rink. p. I-0000, 13 punktą).

30      Taip pagal šią teismų praktiką vieno ar kelių valstybėje narėje gyvenančių fizinių asmenų visų registruotą buveinę kitoje valstybėje narėje turinčios bendrovės akcijų, suteikiančių šiems asmenims neabejotinos įtakos priimant bendrovės sprendimus ir leidžiančių jiems nustatyti jos veiklą, įsigijimas priskirtinas Sutarties nuostatoms dėl įsisteigimo laisvės (žr. 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Baars, C-251/98, Rink. p. I-2787, 21 ir 22 punktus ir 2002 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Überseering, C-208/00, Rink. p. I-9919, 77 punktą).

31      Šiuo atveju iš šio sprendimo 14 punkto išplaukia, kad visos Columbus dalys tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso tos pačios šeimos nariams. Pastarieji siekia tų pačių tikslų, bendru susitarimu atstovaujant tam pačiam atstovui šios bendrovės visuotiniame narių susirinkime priima su ja susijusius sprendimus ir nustato veiklą.

32      Iš prieš tai išdėstytų aplinkybių išplaukia, kad Sutarties nuostatos, susijusios su įsisteigimo laisve, yra taikytinos situacijai, kokia yra pagrindinėje byloje.

33      EB 43 straipsniu draudžiami įsisteigimo laisvės apribojimai. Todėl nors Sutarties nuostatos dėl įsisteigimo laisvės, remiantis jų formuluote, yra skirtos užtikrinti naudojimąsi priimančiojoje valstybėje narėje tomis pačiomis kaip ir nacionalinių subjektų teisėmis, jos taip pat draudžia, kad kilmės valstybė savo piliečiams ar pagal jos teisės aktus įsteigtoms bendrovėms ribotų įsisteigimo laisvę kitoje valstybėje narėje (1998 m. liepos 16 d. Sprendimo ICI, C-264/96, Rink. p. I-4695, 21 punktas ir 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas, C-36/02, Rink. p. I-9609, 42 punktas).

34      Iš nusistovėjusios teismų praktikos taip pat išplaukia, kad tokiais apribojimais laikomos visos priemonės, kurios draudžia, kliudo arba dėl kurių naudojimasis šia laisve tampa mažiau patrauklus (žr. 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Gebhard, C-55/94, Rink. p. I-4165, 37 punktą ir 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo CaixaBank France, C-442/02, Rink. p. I-8961, 11 punktą).

35      Be to, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 7 punkte, pajamos, susijusios su Vokietijos bendrovės pelnu iš Belgijos komanditinės ūkinės bendrijos tarpininkės, remiantis Dvišale sutartimi dėl mokesčių, atleidžiamos visų Vokietijoje reziduojančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Tačiau jei, kaip yra pagrindinėje byloje, tokios bendrovės Belgijoje gautos pajamos yra apmokestinamos, remiantis Belgijos mokesčių teisės aktais, mažesniu kaip 30 % dydžio mokesčiu, pagrindinėje byloje aptariamos AStG nuostatos numato, nepaisant šios sutarties, kad šios pajamos yra ne atleidžiamos nuo pajamų mokesčio visų Vokietijos rezidentų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, bet Belgijoje sumokėtas mokestis įskaičiuojamas į Vokietijoje turimą sumokėti mokesčių sumą.

36      Pagal AStG 20 straipsnio 2 ir 3 dalis pajamos, siejamos su bendrove, užsienyje apmokestinamos dydžiu, kurį AStG 8 straipsnio 1 ir 3 dalis kvalifikuoja kaip „mažą“, yra ne atleidžiamos nuo mokesčių, kaip tai numatyta Dvišalėje sutartyje dėl mokesčių, bet priskiriamos AStG 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyto atskaitos metodo taikymo sričiai.

37      Remiantis posėdyje Columbus pateikta informacija, atskaitos metodo pakeitimas atleidimo nuo mokesčio metodu už 1996 mokestinius metus 53 % padidino šios bendrovės narių mokestinę naštą.

38      Tačiau reikia pažymėti, kad nors apmokestinant Columbus narius taikomas pagrindinėje byloje aptariamo AStG 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas atskaitos metodas labiau padidina šios bendrovės vykdomosios veiklos išlaidas, nei būtų apmokestinus pagal Dvišalėje sutartyje dėl mokesčių numatytą atleidimo metodą, tai nebūtinai reiškia, kad minėtos nuostatos yra įsisteigimo laisvės EB 43 straipsnio nuostatos prasme apribojimas.

39      Iš tiesų, kadangi įsisteigimo laisvė draudžia bet kokią diskriminaciją dėl bendrovių buveinių vietos (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Saint-Gobain ZN 35 punktą ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, Rink. p. I-11753, 40 punktą), yra akivaizdu, kad pagrindinėje byloje aptariami Vokietijos mokesčių teisės aktai šiuo požiūriu panašūs į byloje, kurioje priimtas 2006 m. lapkričio 14 d. Sprendimas Kerckhaert ir Morres (C-513/04, Rink. p. I-10967, 17 punktas), taikytus Belgijos mokesčių teisės aktus ir nedaro skirtumo tarp pajamų iš Vokietijoje įsteigtų ūkinių bendrijų pelno ir pajamų iš kitoje valstybėje narėje, kuri šių bendrijų gautą pelną toje valstybėje apmokestina mažesniu kaip 30 % dydžio mokesčiu, įsteigtų ūkinių bendrijų pelno apmokestinimo. Šie teisės aktai, taikydami užsienio bendrijoms atskaitos metodą, Vokietijoje tik apmokestina tokių bendrijų gautą pelną tokiu pačiu mokesčiu kaip ir Vokietijoje įsteigtų ūkinių bendrijų pelną.

40      Kadangi bendrijoms, tokioms kaip Columbus, netaikoma mažiau palanki mokesčių sistema nei Vokietijoje įsteigtoms ūkinėms bendrijoms, nėra reikalo daryti išvadą apie diskriminaciją, išplaukiančią iš nevienodo šių dviejų bendrijų kategorijų traktavimo.

41      Teisinga tai, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką diskriminacija gali atsirasti tik tuomet, kai panašiomis aplinkybėmis taikomos skirtingos taisyklės arba kai ta pati taisyklė taikoma skirtingoms situacijoms (žr. 1995 m. vasario 14 d. Sprendimo Schumacker, C-279/93, Rink. p. I-225, 30 punktą ir 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Royal Bank of Scotland, C-311/97, Rink. p. I-2651, 26 punktą).

42      Vis dėlto nario, gaunančio dividendus, padėtis valstybės, kurioje jis gyvena, mokesčių teisės aktų atžvilgiu netampa būtinai skirtinga šių teismo sprendimų prasme vien dėl to, kad jis juos gauna iš bendrovės, įsteigtos kitoje valstybėje narėje, kuri, vykdydama savo kompetenciją mokesčių srityje, apmokestina mažiau kaip 30 % realiai gautų dividendų (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Kerckhaert ir Morres 19 punktą).

43      Tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, nepalankios pasekmės, kurias galėtų sukelti tokios pajamų apmokestinimo sistemos, šiuo atveju numatytos AStG, taikymas, atsiranda dviem valstybėms narėms tuo pačiu metu vykdant savo kompetenciją mokesčių srityje (žr. minėto sprendimo Kerckhaert ir Morres 20 punktą).

44      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad tokiomis sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kokios nurodytos EB 293 straipsnyje, siekiama pašalinti arba sušvelninti neigiamą poveikį vidaus rinkos funkcionavimui, išplaukiantį iš pirmesniame punkte nurodytų nacionalinių mokesčių sistemų bendro egzistavimo (minėto sprendimo Kerckhaert ir Morres 21 punktas).

45      Tačiau dabartinė Bendrijos teisė tokioje situacijoje, kokia yra pagrindinėje byloje, nenustato kompetencijos tarp valstybių narių pasidalijimo bendrų kriterijų, kalbant apie dvigubo apmokestinimo Europos Bendrijos viduje pašalinimą. Iš tiesų, išskyrus 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, p. 6), 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 225, p. 10) ir 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (OL L 157, p. 38), Bendrijos teisėje iki šiol nebuvo priimta jokia suvienodinanti ar derinanti priemonė, kuria būtų siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo situacijų (žr. minėto sprendimo Kerckhaert ir Morres 22 punktą).

46      Nors vykdydamos savo kompetenciją, apie kurią primenama šio sprendimo 27 punkte, valstybės narės sudarė daug dvišalių sutarčių, padedančių pašalinti ar sumažinti minėtas neigiamas pasekmes, tai nereiškia, kad Teisingumo Teismas nėra kompetentingas, remdamasis EB 234 straipsniu, pareikšti nuomonės dėl galimo tokių sutarčių nuostatų pažeidimo, padaryto vienos iš susitariančiųjų valstybių narių.

47      Kaip savo išvados 46 punkte nurodo generalinis advokatas, Teisingumo Teismas neturėtų nagrinėti ryšio tarp nacionalinės priemonės, kokia aptariama pagrindinėje byloje, ir sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, šiuo atveju Dvišalės sutarties dėl mokesčių, nuostatos, nes šis klausimas nepriskirtinas Bendrijos teisės aiškinimui (šiuo klausimu žr. 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo AMID, C-141/99, Rink. p. I-11619, 18 punktą).

48      Priešingai nei tvirtina ieškovė pagrindinėje byloje, iš 1999 m. spalio 26 d. Sprendimo Eurowings Luftverkehrs (C-294/97, Rink. p. I-7447) 43 ir 44 straipsnių taip pat nematyti, kad Sutarties garantuojamos judėjimo laisvės draudžia taikyti nacionalinį teisės aktą, koks yra pagrindinėje byloje.

49      Nors Teisingumo Teismas minėtame sprendime Eurowings Luftverkehr nusprendė, kad valstybė narė negali mokestinio atskaitymo paslaugų teikėjams pateisinti motyvuodama mažesniais mokesčiais, kuriuos jie turi mokėti kitoje valstybėje narėje, šioje byloje kalbama apie nacionalinės teisės aktus, kurie atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus mokesčių atžvilgiu traktuoja mažiau palankiai nei įsisteigusius kitose valstybėse narėse. Tačiau pagrindinėje byloje tokių bendrovių kaip Columbus ir Vokietijoje įsteigtų ūkinių bendrijų narių atžvilgiu taikomas mokestinis traktavimas negrindžiamas tokiu skirtingu požiūriu.

50      Be to, Columbus tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos AStG nuostatos iškreipia bendrovių įsisteigimo skirtingose valstybėse narėse pasirinkimą.

51      Kaip buvo konstatuota šio sprendimo 44 punkte, atsižvelgiant į dabartinę Bendrijos mokesčių teisės derinimo būklę, valstybės narės turi tam tikrą autonomiją. Iš šios kompetencijos mokesčių srityje išplaukia, kad bendrovių laisvė pasirinkti skirtingas valstybes nares įsisteigti niekaip nereiškia, jog pastarosios privalo pritaikyti savo mokesčių sistemą prie skirtingų kitų valstybių narių mokesčių sistemų, siekiant užtikrinti, kad bendrovė, pasirinkusi įsisteigti tam tikroje valstybėje narėje, būtų apmokestinta nacionalinėje teritorijoje tokiu pačiu būdu kaip ir bendrovė, pasirinkusi įsisteigimą kitoje valstybėje narėje.

52      Be to, Columbus teigia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos AStG nuostatos iškreipia skirtingų įsisteigimo formų pasirinkimą. Ji išvengtų šių nuostatų taikymo, jeigu pasirinktų savo veiklą Belgijoje vykdyti per kapitalo bendrovės dukterinę įmonę, o ne per tokią įmonę, kokia yra pagrindinėje byloje.

53      Šiuo požiūriu reikia priminti, kad autonomija mokesčių srityje, į kurią daroma nuoroda šio sprendimo 44 ir 51 punktuose, taip pat reiškia, jog valstybės narės gali laisvai nustatyti skirtingų formų nacionalinių įmonių, veikiančių užsienyje, apmokestinimo sąlygas ir dydį su sąlyga, kad jos nebus diskriminuojamos panašių nacionalinių įmonių atžvilgiu.

54      Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir įmonių, šiuo atveju Columbus ir Vokietijoje įsteigtų ūkinių bendrijų, vienodo traktavimo principu, kaip yra primenama šio sprendimo 40 punkte, darytina išvada, kad AStG nuostatos negali būti laikomos ribojančiomis įsisteigimo laisvę EB 43 straipsnio prasme.

 Dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimo egzistavimo

55      Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar EB 56 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis pagrindinėje byloje nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus.

56      Šiuo požiūriu pakanka priminti, kaip išplaukia ir iš anksčiau išdėstytų aplinkybių, kad teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, nediskriminuoja valstybės narės mokesčių mokėtojų, kurie yra apmokestinami už kitoje valstybėje narėje įsteigtos ūkinės bendrijos gautą pelną. Todėl šio sprendimo 54 punkte padaryta išvada taip pat taikoma ir su laisvu kapitalo judėjimu susijusioms nuostatoms (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 60 punktą).

57      Taigi į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: EB 43 ir EB 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys valstybės narės mokesčių teisės aktų, pagal kuriuos nacionalinio rezidento pajamos, investuotos kaip kapitalas į įmonę, turinčią buveinę kitoje valstybėje narėje, nepaisant su kitoje valstybėje narėje esančios įmonės buveinės valstybe nare sudarytos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra ne atleidžiamos nuo nacionalinio pajamų mokesčio, bet apmokestinamos įskaičiuojant kitoje valstybėje narėje sumokėtą mokestį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

58      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

EB 43 ir EB 56 straipsniai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys valstybės narės mokesčių teisės aktų, pagal kuriuos nacionalinio rezidento pajamos, investuotos kaip kapitalas į įmonę, turinčią buveinę kitoje valstybėje narėje, nepaisant su kitoje valstybėje narėje esančios įmonės buveinės valstybe nare sudarytos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra ne atleidžiamos nuo nacionalinio pajamų mokesčio, bet apmokestinamos atskaitant kitoje valstybėje narėje sumokėtą mokestį.

Parašai.

* Proceso kalba: vokiečių.