Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-103/06

Philippe Derouin

prieš

Union pour le recouvrement des cotisations de sécurité sociale et d’allocations familiales de Paris − Région parisienne (Urssaf de Paris − Région parisienne)

(Tribunal des affaires de sécurité sociale de Paris prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – Prancūzijoje gyvenantys ir joje savarankišką veiklą vykdantys darbuotojai – Bendroji socialinė įmoka – Įmoka socialinei skolai padengti – Atsižvelgimas į pajamas, gautas kitoje valstybėje narėje ir joje apmokestinamas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą“

Sprendimo santrauka

Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Valstybių narių kompetencija organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas

(Tarybos reglamentas Nr. 1408/71)

Reglamentas Nr. 1408/71, iš dalies pakeistas ir atnaujintas Reglamentu Nr. 307/1999, turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia valstybei narei, kurios socialinės teisės aktai yra vieninteliai taikomi savarankiškai dirbančiam asmeniui, nuolatiniam gyventojui, į tokių įmokų, kaip antai bendroji socialinė įmoka ir įmoka socialinei skolai padengti, apskaičiavimo pagrindą neįtraukti šio darbuotojo kitoje valstybėje narėje gautų pajamų remiantis, be kita ko, dvigubo apmokestinimo išvengimo pajamų mokesčių srityje susitarimu.

(žr. 32 punktą ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 3 d.(*)

„Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – Prancūzijoje gyvenantys ir joje savarankišką veiklą vykdantys darbuotojai – Bendroji socialinė įmoka – Įmoka socialinei skolai padengti – Atsižvelgimas į pajamas, gautas kitoje valstybėje narėje ir joje apmokestinamas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą“

Byloje C-103/06

dėl Tribunal des affaires de sécurité sociale de Paris (Prancūzija) 2006 m. sausio 30 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2006 m. vasario 22 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Philippe Derouin

prieš

Union pour le recouvrement des cotisations de sécurité sociale et d’allocations familiales de Paris − Région parisienne (Urssaf de Paris − Région parisienne),

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai U. Lõhmus, J. N. Cunha Rodrigues, J. Klučka (pranešėjas) ir P. Lindh,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. kovo 7 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        P. Derouin, atstovaujamo advokatų P. Langlois ir E. Piwnica,

–        l’Union pour le recouvrement des cotisations de sécurité sociale et d’allocations familiales de Paris – Région parisienne (Urssaf de Paris – Région parisienne), atstovaujamos advokato J.-J. Gatineau,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir O. Christmann,

–        Jungtinės Karalystės, atstovaujamos V. Jackson, padedamos baristerės S. Moore,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos G. Rozet ir V. Kreuschitz,

susipažinęs su 2007 m. spalio 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1999 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 307/1999 (OL L 38, p. 1), (toliau – Reglamentas Nr. 1408/71) išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp P. Derouin ir Union pour le recouvrement des cotisations de sécurité sociale et d’allocations familiales de Paris − Région parisienne (Urssaf de Paris − Région parisienne) (toliau – Urssaf) dėl P. Derouin priklausančių mokėti bendrosios socialinės įmokos (contribution sociale généralisée, toliau – CSG) ir įmokos socialinei skolai padengti (contribution pour le remboursement de la dette sociale, toliau – CRDS) apskaičiavimo pagrindo.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        Pagal Reglamento Nr. 1408/71 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas „taikomas pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantiems asmenims ir studentams, kuriems yra taikomi ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai ir kurie yra vienos iš valstybių narių piliečiai arba asmenys be pilietybės ar pabėgėliai, gyvenantiems vienos iš valstybių narių teritorijoje bei jų šeimos nariams ir jų išlaikytiniams“. (Pataisytas vertimas)

4        Šio reglamento 13 straipsnyje numatyta:

„1.      Laikantis 14c ir 14f straipsnių, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tokie teisės aktai nustatomi remiantis šios antraštinės dalies nuostatomis.

2.      Laikantis 14–17 straipsnių:

<…>

b)      vienos valstybės narės teritorijoje savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi tos valstybės teisės aktai net ir tuo atveju, jeigu jis gyvena kitos valstybės narės teritorijoje;

<…>“

5        Šio reglamento 14a straipsnyje numatyta:

„13 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta taisyklė taikoma laikantis šių išimčių ir sąlygų:

<…>

2)      dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje įprastai savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi teisės aktai tos valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, jeigu dalis jo veiklos atliekama tos valstybės narės teritorijoje. <…>

<...>“ (Pataisytas vertimas)

6        Reglamento Nr. 1408/71 14d straipsnio 1 dalyje numatyta:

„<...> 14a straipsnio 2, 3 ir 4 (punktuose) <...> nurodytas asmuo, taikant pagal tas nuostatas nustatytus teisės aktus, laikomas visą savo profesinę veiklą vykdančiu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.“ (Pataisytas vertimas)

 Nacionalinės teisės aktai

7        CSG nustatyta 1990 m. gruodžio 29 d. Finansų įstatymu Nr. 90-1168 (JORF, 1990 12 30, p. 16367), kurio atitinkamos nuostatos įterptos į Socialinės apsaugos kodekso L. 136-1 ir paskesnius straipsnius.

8        Pagal Socialinės apsaugos kodekso L. 136-1 straipsnį:

„Nustatoma socialinė įmoka nuo veiklos pajamų ir kompensacinių pajamų, kuria apmokestinami:

1)       fiziniai asmenys, apmokestinimo pajamų mokesčiu tikslais laikomi nuolat gyvenančiais Prancūzijoje ir apdrausti, nesvarbu kokiu pagrindu, Prancūzijos privalomuoju sveikatos draudimu;

2)       valstybės ir vietos valdžios institucijų bei jų administracinio pobūdžio viešųjų įstaigų tarnautojai, kurie savo pareigas eina arba jiems pavestos užduotys už Prancūzijos teritorijos ribų, tiek, kiek jų atlyginimas apmokestinamas Prancūzijoje, ir tiek, kiek jie apdrausti, nesvarbu kokiu pagrindu, Prancūzijos privalomuoju sveikatos draudimu.“

9        CRDS nustatyta 1996 m. sausio 24 d. Nutarimo Nr. 96-50 dėl socialinės skolos padengimo 14-1 straipsniu (JORF, 1996 01 25, p. 1226), kuriame numatyta:

„Nustatoma įmoka nuo Socialinės apsaugos kodekso L. 136-2–L. 136-4 straipsniuose numatytų veiklos pajamų ir kompensacinių pajamų, išskyrus paskesniame 15 straipsnio III dalies 1 punkte nurodytas užsienio kilmės pajamas, kurias to kodekso L. 136-1 straipsnyje nurodyti asmenys gavo laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 1 d. iki 2 straipsnyje numatytų užduočių pasibaigimo.

Ši įmoka apskaičiuojama nuo Socialinės apsaugos kodekso L. 136-2–L. 136-4 straipsniuose ir L. 136-8 straipsnio III dalyje nurodytų pajamų ir pagal tuose straipsniuose numatytas sąlygas.“

10      1968 m. gegužės 22 d. Londone pasirašyto Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos susitarimo, skirto išvengti dvigubo apmokestinimo ir užkirsti kelią mokesčių slėpimui pajamų mokesčių srityje, 1 straipsnyje numatyta:

„1.       Šiuo susitarimu reglamentuojami šie mokesčiai:

<…>

b.       Prancūzijoje: pajamų mokestis <...>, pelno mokestis bei visi išskaitymai prie pajamų šaltinio, atskaitymai ir avansiniai mokėjimai šių mokesčių sąskaita,

<…>

2.       Šis susitarimas taip pat taikomas bet kokiam būsimam tapačiam ar analogiškam mokesčiui, kurį viena iš Susitariančiųjų Valstybių ar vienos iš teritorijų, kurių atžvilgiu bus praplėstas šio susitarimo taikymas <...>, vyriausybė nustatys papildomai ar pakeisdamos esamus mokesčius. Kompetentingos Susitariančiųjų Valstybių institucijos viena kitai praneša apie savo mokesčių teisės aktų pakeitimus.“

11      Iš Prancūzijos vyriausybės pateiktų pastabų matyti, kad dvišalis susitarimas neteks galios, kai tik įsigalios naujasis 2004 m. sausio 28 d. šių dviejų valstybių narių sudarytas dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimas. Naujajame susitarime CSG ir CRDS aiškiai įvardijamos kaip „mokesčiai, kuriems taikomas (šis susitarimas)“.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

12      Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad P. Derouin:

–        nuolat gyvena Prancūzijoje, kur jis verčiasi advokato praktika kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir yra pagal Jungtinės Karalystės teisę įsteigtos bendrijos („partnership“) Linklaters partneris. Linklaters pagrindinė buveinė yra Jungtinėje Karalystėje, tačiau ji turi kontorų ir kitose valstybėse narėse, be kita ko, Prancūzijoje, kurių viena – Paryžiuje (toliau – Paryžiaus kontora),

–        yra Cour d’appel de Paris registruotas advokatas, o Supreme Court of England and Wales turi Registered Foreign Lawyer statusą,

–        visas advokato paslaugas teikia per Paryžiaus kontorą,

–        kaip atlygį gauna dalį Linklaters uždirbto pelno,

–        yra Prancūzijos nuolatinis gyventojas mokesčių tikslais ir apmokestinamas šioje valstybėje narėje bei kiekvienoje valstybėje, kurioje Linklaters turi kontorų, nuo jam priklausančios kiekvienos kontoros pelno dalies,

–        yra apdraustas Prancūzijos privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistruotas Urssaf kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

13      Urssaf apskaičiavo P. Derouin mokėtinas įmokas šeimos išmokoms gauti ir CSG bei CRDS nuo veiklos pajamų, kurias šis gauna iš Paryžiaus kontoroje vykdomos veiklos, ir nuo jam priklausančios kitų Linklaters kontorų pelno dalies. Iš žodinėje proceso dalyje pateiktų patikslinimų matyti, kad Urssaf iš P. Derouin pareikalavo sumokėti CSG ir CRDS už įvairius laikotarpius 2000–2005 metais.

14      P. Derouin sumokėjo įmokas šeimos išmokoms gauti, kurios atitinkamai apskaičiuotos nuo visų jo veiklos pajamų (taigi, įskaitant Jungtinėje Karalystėje gautas pajamas), tačiau jis Tribunal des affaires de sécurité sociale de Paris ginčija CSG ir CRDS, apskaičiuotų nuo Jungtinėje Karalystėje gautų pajamų, mokėjimą, remdamasis tuo, kad šios įmokos yra ne socialinio draudimo įmokos, o mokesčiai, ir kadangi pagal dvišalį susitarimą Jungtinėje Karalystėje gautos pajamos apmokestinamos toje valstybėje, CSG ir CRDS gali būti taikomos tik Prancūzijoje apmokestinamoms pajamoms.

15      Urssaf tvirtina priešingai, kad šios įmokos yra socialinio draudimo įmokos, patenka į Reglamento Nr. 1408/71 taikymo sritį ir todėl turi būti skaičiuojamos nuo visų P. Derouin pajamų, nesvarbu, ar jos gautos Jungtinėje Karalystėje, ar Prancūzijoje.

16      Siekdamas šio klausimo išaiškinimo Tribunal des affaires de sécurité sociale de Paris 2005 m. balandžio 12 d. Sprendimu kreipėsi į Cour de cassation, kad šis pateiktų savo nuomonę dėl to, ar CSG ir CRDS turi būti laikomos mokesčiais dvišalio susitarimo prasme.

17      2005 m. rugsėjo 2 d. Cour de Cassation nuomonėje teigiama: „Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pagal EB <...> 234 straipsnį turi būti pateiktas klausimas, ar Reglamentas Nr. 1408/71 <...> turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama tokiame susitarime, kaip antai (dvišalis) susitarimas <...>, numatyti, jog Prancūzijoje nuolat gyvenančių ir šioje valstybėje socialiniu draudimu apdraustų savarankiškai dirbančių asmenų Jungtinėje Karalystėje gautos pajamos neįtraukiamos į Prancūzijoje mokamų (CSG) ir (CRDS) apskaičiavimo pagrindą <...>?“

18      Manydamas, kad ginčo išsprendimas priklauso nuo to, ar minėto susitarimo nuostatų taikymas CSG ir CRDS prieštarauja Bendrijos taisyklėms, Tribunal des affaires de sécurité sociale de Paris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šį prejudicinį klausimą:

„Ar Reglamentas Nr. 1408/71 <...> turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama tokiame susitarime, kaip antai (dvišalis) susitarimas, numatyti, jog Prancūzijoje nuolat gyvenančių ir šioje valstybėje socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų Jungtinėje Karalystėje gautos pajamos neįtraukiamos į Prancūzijoje mokamų (CSG) ir (CRDS) apskaičiavimo pagrindą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

19      Pateiktu klausimu iš esmės siekiama nustatyti, ar valstybė narė, kurios socialinės apsaugos teisės aktai taikomi pagal Reglamentą Nr. 1408/71, gali laisvai pasirinkti, nuo kokių pajamų apskaičiuoti tokias įmokas, kaip antai CSG ir CRDS, ar, atvirkščiai, šis reglamentas nustato šios valstybės narės pareigą į tokių įmokų apskaičiavimo pagrindą įtraukti kitoje valstybėje narėje gautas pajamas, nenumatant galimybės atsisakyti šių įmokų atskaitymo nuo minėtų pajamų.

20      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1408/71 antroje ir ketvirtoje konstatuojamosiose dalyse įtvirtintas jo tikslas – užtikrinti laisvą pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbančių asmenų judėjimą Europos bendrijoje, atsižvelgiant į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų ypatybes. Kaip matyti iš jo penktos, šeštos ir dešimtos konstatuojamųjų dalių, tuo tikslu šiame reglamente įtvirtintas vienodo požiūrio į darbuotojus esant skirtingiems nacionalinės teisės aktams principas ir juo siekiama kuo geriau užtikrinti visiems vienoje valstybėje narėje dirbantiems darbuotojams vienodas sąlygas bei nesudaryti nepalankesnių sąlygų teise laisvai judėti besinaudojantiems darbuotojams. Reglamento Nr. 1408/71 įdiegta sistema yra tik koordinavimo sistema, visų pirma susijusi su įvairiomis aplinkybėmis teise laisvai judėti besinaudojantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims taikytinų teisės aktų nustatymu (2006 m. kovo 9 d. Sprendimo Piatkowski, C-493/04, Rink., p. I-2369, 19 ir 20 punktai bei 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Nikula, C-50/05, Rink. p. I-7029, 20 punktas).

21      Pirmiausia, kalbant apie Reglamento Nr. 1408/71 taikymą asmeniui, esančiam tokioje padėtyje, kaip antai P. Derouin, iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir iš visų Teisingumo Teismui pateiktų pastabų matyti, kad P. Derouin yra migruojantis savarankiškai dirbantis asmuo, nuolat gyvenantis Prancūzijoje ir Prancūzijoje bei Jungtinėje Karalystėje besiverčiantis savarankiška veikla, todėl jam taikoma minėto reglamento 14a straipsnio 2 dalis. Iš to išplaukia, kad pagal šią nuostatą šiam asmeniui taikomi tik Prancūzijos teisės aktai. Be to, žodinio nagrinėjimo metu Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad Jungtinė Karalystė nerenka jokių socialinio draudimo įmokų nuo jos teritorijoje šio asmens gautų pajamų.

22      Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 1408/71 taikymą CSG ir CRDS, Teisingumo Teismas buvo nusprendęs, kad šios įmokos patenka į šio reglamento taikymo sritį. Jo nuomone, negalima pritarti teiginiui, jog CSG ir CRDS nepatenka į šio reglamento taikymo sritį dėl to, kad jos iš tiesų turėtų būti laikomos mokesčiais. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog pagal nacionalinės teisės aktus įmoka laikoma mokesčiu, nereiškia, kad atsižvelgiant į šį reglamentą ši įmoka negalėtų būti laikoma patenkančia į jo taikymo sritį (žr. 2000 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-34/98, Rink. p. I-995, 33 ir 34 punktus bei tos pačios dienos Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-169/98, Rink. p. I-1049, 31 ir 32 punktus). Taip pat reikia konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimu daro prielaidą, jog nagrinėjamos įmokos patenka į Reglamento Nr. 1408/71 taikymo sritį.

23      Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Bendrijos teisė nepažeidžia valstybių narių kompetencijos organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas (žr. 2003 m. gegužės 13 d. Sprendimo Müller-Fauré ir van Riet, C-385/99, Rink. p. I-4509, 100 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

24      Kalbant konkrečiai apie socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo pagrindą, vadovaujantis nuolatine Teisingumo Teismo praktika, kadangi nėra teisės aktų suderinimo Bendrijos lygiu, kiekvienos atitinkamos valstybės narės teisės aktuose turi būti nustatytos pajamos, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant šias įmokas (žr. minėto sprendimo Nikula 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

25      Žinoma, svarbu, kad įgyvendindama savo kompetenciją atitinkama valstybė narė laikytųsi Bendrijos teisės (žr., be kita ko, 1999 m. sausio 26 d. Sprendimo Terhoeve, C-18/95, Rink. p. I-345, 34 punktą ir 2005 m. liepos 7 d. Sprendimo van Pommeren-Bourgondiën, C-227/03, Rink. p. I-6101, 39 punktą). Taigi valstybių narių kompetencija nėra neribota, nes jos turi vadovautis Reglamento Nr. 1408/71 dvasia bei principais, be kita ko, vienos valstybės narės teisės aktų taikymo socialinės apsaugos srityje principu, taip pat užtikrinti, kad teise laisvai judėti besinaudojančiam asmeniui nebūtų sudarytos mažiau palankios sąlygos ir kad dėl tokios sistemos asmuo neliktų be socialinės apsaugos.

26      Taigi iš visos šio sprendimo 23 ir 25 punktuose minėtos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad valstybės narės turi kompetenciją nustatyti tokių įmokų, kaip antai CGS ir CRDS, apskaičiavimo pagrindą, nes Reglamentas Nr. 1408/71 yra koordinavimo, o ne suderinimo priemonė.

27      Iš to darytina išvada, kad pagal dabar galiojančią Bendrijos teisę valstybė narė turi teisę vienašališkai ar pagal susitarimą mokesčių srityje, kaip antai dvišalis susitarimas, atsisakyti į tokių įmokų, šiuo atveju CSG ir CRDS, apskaičiavimo pagrindą įtraukti savarankiškai dirbančio asmens, nuolatinio gyventojo, esančio tokioje situacijoje, kokioje atsidūrė ieškovas pagrindinėje byloje, kitoje valstybėje narėje gautas pajamas. Nors ir nustatyta, kad jokia Reglamento Nr. 1408/71 nuostata nedraudžia valstybei narei nuolatinio gyventojo socialinių įmokų sumos apskaičiuoti nuo visų jo pajamų (žr. minėto sprendimo Nikula 31 punktą), reikia konstatuoti, jog jokia šio reglamento nuostata to daryti neįpareigoja.

28      Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad, priešingai nei žodinėje proceso dalyje teigė Urssaf, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos Bendrijų Komisija, jog iš 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Allard (C-249/04, Rink. p. I-4535) išplaukiantis nurodymas iš principo nustato valstybių narių pareigą į socialinių įmokų apskaičiavimo pagrindą įtraukti visas asmenų, esančių tokioje situacijoje, kokioje atsidūrė P. Derouin, gautas pajamas, šis nurodymas netaikytinas tokiai situacijai.

29      Iš tiesų byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Allard, atitinkamo asmens nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė pasirinko į socialinių įmokų apskaičiavimo pagrindą įtraukti visas pajamas, kurias šis gavo tiek jos teritorijoje, tiek kitos valstybės narės teritorijoje, kaip tai leidžia Reglamentas Nr. 1408/71. Atsižvelgdamas į tokį kontekstą Teisingumo Teismas nusprendė, kad vadovaujantis pagal šio reglamento numatytas įstatymų kolizijos normas taikytinais nacionalinės teisės aktais atitinkamo asmens mokėtinos socialinės įmokos turi būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas jo pajamas.

30      Todėl minėtame sprendime Allard Teisingumo Teismo pasirinktas požiūris negali būti taikomas tokiame kontekste kaip šios pagrindinės bylos, kai užsienio kilmės pajamų neįtraukimą į nagrinėjamų socialinių įmokų apskaičiavimo pagrindą lemia taikytinos nacionalinės teisės nuostatos.

31      Vis dėlto svarbu pažymėti, kad darbuotojo užsienio kilmės pajamų neįtraukimas į socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo pagrindą negali pažeisti to darbuotojo teisės gauti visas taikomuose teisės aktuose numatytas išmokas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip iš tiesų yra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju.

32      Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Reglamentas Nr. 1408/71 turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia valstybei narei, kurios socialinės teisės aktai yra vieninteliai taikomi savarankiškai dirbančiam asmeniui, nuolatiniam gyventojui, į tokių įmokų, kaip antai CSG ir CRDS, apskaičiavimo pagrindą neįtraukti šio darbuotojo kitoje valstybėje narėje gautų pajamų remiantis, be kita ko, dvigubo apmokestinimo išvengimo pajamų mokesčių srityje susitarimu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

33      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeistas ir atnaujintas 1999 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 307/1999, turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia valstybei narei, kurios socialinės teisės aktai yra vieninteliai taikomi savarankiškai dirbančiam asmeniui, nuolatiniam gyventojui, į tokių įmokų, kaip antai bendroji socialinė įmoka ir įmoka socialinei skolai padengti, apskaičiavimo pagrindą neįtraukti šio darbuotojo kitoje valstybėje narėje gautų pajamų remiantis, be kita ko, dvigubo apmokestinimo išvengimo pajamų mokesčių srityje susitarimu.

Parašai.

* Proceso kalba: prancūzų.