Byla C-451/06
Gabriele Walderdorff
prieš
Finanzamt Waldviertel
(Unabhängiger Finanzsenat, Außenstelle Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Šeštoji PVM direktyva – 13 straipsnio B skirsnio b punktas – Atleidimas nuo mokesčio – Nekilnojamojo turto nuomos sandoriai – Teisės žvejoti nuoma“
Sprendimo santrauka
Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatyti atleidimo nuo mokesčio atvejai – Nekilnojamojo turto nuomos sandorių atleidimas nuo mokesčio
(Tarybos direktyvos 77/388 13 straipsnio B skirsnio b punktas)
Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio B skirsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad teisės žvejoti suteikimas už užmokestį, sudarant nuomos sutartį 10-čiai metų, jeigu ją suteikė vandens telkinio, kurio atžvilgiu suteikta ši teisė, savininkas, taip pat teisės žvejoti valstybiniame vandens telkinyje turėtojas, nėra nekilnojamojo turto nuoma, nes nesuteikiama teisė naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu ir teisė neleisti jokiam kitam asmeniui ja pasinaudoti.
(žr. 23 punktą ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. gruodžio 6 d.(*)
„Šeštoji PVM direktyva – 13 straipsnio B skirsnio b punktas – Atleidimas nuo mokesčio – Nekilnojamojo turto nuomos sandoriai – Teisės žvejoti nuoma“
Byloje C-451/06
dėl Unabhängiger Finanzsenat, Außenstelle Wien (Austrija) 2006 m. spalio 24 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2006 m. lapkričio 6 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Gabriele Walderdorff
prieš
Finanzamt Waldviertel,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai U. Lõhmus (pranešėjas), J. N. Cunha Rodrigues, A. Ó Caoimh ir A. Arabadjiev,
generalinė advokatė E. Sharpston,
kancleris R. Grass,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou,
susipažinęs su 2007 m. liepos 18 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1, toliau – Šeštoji direktyva) 13 straipsnio B skirsnio b punkto aiškinimu.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp G. Walderdorff ir Waldviertel rajono mokesčių inspekcijos (Finanzamt Waldviertel, toliau – Finanzamt) dėl teisės žvejoti nuomos sandorių apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisės aktai
3 Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad PVM apmokestinamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas už atlygį šalies teritorijoje, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.
4 Pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnį:
„Nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės atleidžia nuo mokesčio toliau nurodytą veiklą taikydamos sąlygas, kurias jos turi nustatyti siekdamos užtikrinti, kad atleidimas nuo mokesčio būtų teisingas ir sąžiningas ir kad būtų užkirstas kelias galimam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui ar piktnaudžiavimui:
<…>
b) nekilnojamojo turto nuomą, išskyrus:
1) apgyvendinimą, kaip apibrėžta valstybių narių teisėje, viešbučiuose ar panašias funkcijas vykdančiose įstaigose, įskaitant ir apgyvendinimą poilsiavietėse ar stovyklauti įrengtose vietose;
2) patalpų ir vietos nuomą automobiliams stovėti;
3) pastoviai instaliuotų įrenginių ir mašinų nuomą;
4) seifų nuomą.
Valstybės narės gali dar labiau riboti šį atleidimą nuo mokesčio.
<…>“
Nacionalinės teisės aktai
5 Pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (Umsatzsteuergesetz 1994, BGBl. 663/1994, toliau – 1994 m. UStG ) 1 straipsnio 1 dalį apyvartos mokesčiu apmokestinamas neperžengiant verslininko įmonės veiklos ribų Austrijoje įvykdytas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį.
6 Pagal UStG 6 straipsnio 1 dalies 16 punktą nuo mokesčio atleidžiama:
„nekilnojamojo turto ir teisių, kurioms taikomos nekilnojamąjį turtą reglamentuojančios civilinės teisės nuostatos, bei valstybei priklausančios žemės ir nekilnojamojo turto nuoma; profesinei veiklai skirtų ir kitokių patalpų perdavimas naudotis pagal panaudos sutartį laikomas nekilnojamojo turto nuoma. Asmeninis naudojimas taip pat atleidžiamas nuo mokesčio. Nuo mokesčio neatleidžiama:
– nekilnojamojo turto nuoma (panauda) gyventi, išskyrus asmeninį naudojimą,
– mašinų ir kitų bet kokio tipo įrenginių, esančių įmonės įrangos dalimi, nuoma, net jeigu jie yra svarbi sudėtinė nekilnojamojo turto dalis,
– apgyvendinimas gyvenamuosiuose patalpose ir šiam tikslui pritaikytuose kambariuose,
– visų rūšių transporto priemonių stovėjimui skirtų patalpų ir vietų nuoma (panauda),
– stovyklauti įrengtų vietų nuoma (panauda).“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
7 G. Walderdorff turi žemės ūkio ir miškininkystės įmonę Austrijoje. Suinteresuotojo asmens vykdant ekonominę veiklą sudaryti sandoriai apmokestinami pagal bendrąją PVM schemą.
8 1995 m. lapkričio 21 d. G. Walderdorff sudarė su Zwettl miesto sportinės žūklės klubu (Sportfischereiverein Zwettl, toliau – žūklės klubas) sutartį dešimties metų laikotarpiui. Pagal šią sutartį žūklės klubui už atlygį suteikiama teisė žvejoti, pirma, G. Walderdorff ūkyje esančiuose dviejuose vandens telkiniuose, kur G. Walderdorff, kaip savininkė, turi teisę žvejoti, ir, antra, valstybės nuosavybės dalimi esančioje žvejybos zonoje, kur G. Walderdorff turi kadastre įregistruotą teisę žvejoti (zona „Zwettl I/3“). Ši nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 dienos. Už šiuos nuomos sandorius G. Walderdorff nesumokėjo PVM. Šis mokestis taip pat nebuvo apskaičiuotas nuomininkui.
9 Atlikusi mokestinį patikrinimą už 1998–2000 metus, Finanzamt padarė išvadą, kad šie nuomos sandoriai turi būti apmokestinti standartinio tarifo PVM, nes pajamos iš šios nuomos nebuvo gautos dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą nuomos, atleistos nuo mokesčio pagal UStG. Finanzamt teigimu, teisė žvejoti yra nuo žemės nepriklausoma teisė.
10 2003 m. kovo 24 d. Finanzamt G. Walderdorff atžvilgiu priėmė sprendimus dėl mokesčio dydžio nustatymo už minėtus metus, kur ji teisės žvejoti nuomą priskyrė sandoriams, apmokestinamiems standartiniu 20 % mokesčio tarifu. 2003 m. balandžio 24 d. laišku G. Walderdorff apskundė šiuos sprendimus, prašydama atleisti teisės žvejoti nuomos sandorius nuo mokesčio remiantis UStG 6 straipsnio 1 dalies 16 punktu.
11 Finanzamt atmėtė šį skundą ir G. Walderdorff prašymu perdavė bylą nagrinėti Nepriklausomam mokestinių ginčų senatui (Unabhängiger Finanzsenat, Außenstelle Wien).
12 Šio teismo nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pagal sutartį tarp G. Walderdorff ir žūklės klubo mokami nuompinigiai pagal bendrąją schemą apmokestinami standartiniu PVM tarifu, ar taikomas UStG 6 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio.
13 Šiomis aplinkybėmis Unabhängiger Finanzsenat, Außenstelle Wien nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Šeštosios direktyvos <...> 13 straipsnio B skirsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad teisės žvejoti suteikimas už užmokestį, sudarant nuomos sutartį 10-čiai metų, jeigu ją suteikė:
1) žemės sklypo, kur yra vandens telkinys, kurio atžvilgiu suteikta ši teisė, savininkas;
2) teisės žvejoti valstybiniame vandens telkinyje turėtojas,
yra „nekilnojamojo turto nuoma“?“
Dėl prejudicinio klausimo
14 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad teisės žvejoti vandens telkiniuose ir valstybiniame vandens telkinyje suteikimas už užmokestį, sudarant nuomos sutartį 10-čiai metų, jeigu ją suteikė atitinkamai šių vandens telkinių savininkas ar teisės žvejoti turėtojas, yra „nekilnojamojo turto nuoma“ šios nuostatos prasme.
15 Pirmiausia reikia pažymėti, kad tarp G. Walderdorff ir žūklės klubo sudaryta sutartis yra susijusi su teisės žvejoti vandens telkiniuose suteikimu. Taigi šia sutartimi grindžiami nuomos sandoriai, remiantis Šeštąja direktyva, iš esmės apmokestinami PVM. Telieka nustatyti, ar jie patenka į Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio b punkte numatyto atleidimo nuo mokesčio taikymo sritį.
16 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje numatyti atleidimo nuo mokesčio atvejai yra nepriklausomos Bendrijos teisės sąvokos ir todėl turi būti apibrėžiamos Bendrijos lygmeniu (žr. 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-358/97, Rink. p. I-6301, 51 punktą; 2003 m. sausio 16 d. Sprendimo Maierhofer, C-315/00, Rink. p. I-563, 25 punktą; 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Sinclair Collis, C-275/01, Rink. p. I-5965, 22 punktą; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Temco Europe, C-284/03, Rink. p. I-11237, 16 punktą; 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Fonden Marselisborg Lystbådehavn, C-428/02, Rink. p. I-1527, 27 punktą ir 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Velvet & Steel Immobilien, C-455/05, Rink. p. I-0000, 15 punktą).
17 Nesant sąvokos „nekilnojamojo turto nuoma“ apibrėžimo Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio b punkte, Teisingumo Teismas apibrėžė nekilnojamojo turto nuomą šios nuostatos prasme kaip nekilnojamojo turto savininko nuomininkui suteikiamą teisę naudotis nekilnojamuoju turtu nustatytu laikotarpiu už užmokestį ir neleisti jokiam kitam asmeniui pasinaudoti šia teise (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 4 d. Sprendimo Goed Wonen, C-326/99, Rink. p. I-6831, 55 punktą; 2001 m. spalio 9 d. Sprendimo Mirror Group, C-409/98, Rink. p. I-7175, 31 punktą ir 2001 m. spalio 9 d. Sprendimo Cantor Fitzgerald International, C-108/99, Rink. p. I-7257, 21 punktą; taip pat minėtų sprendimų Komisija prieš Airiją 52–57 punktus; Sinclair Collis 25 punktą; Temco Europe 19 punktą ir Fonden Marselisborg Lystbådehavn 30 punktą).
18 Pagal teismo praktiką formuluotės, vartojamos Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje nurodytiems atleidimo nuo mokesčio atvejams apibrėžti, įskaitant sąvoką „nekilnojamojo turto nuoma“, turi būti aiškinamos griežtai, nes šie atvejai yra bendrojo principo, pagal kurį PVM taikomas kiekvienam apmokestinamojo asmens už atlygį atliekamam paslaugų teikimui, išimtys (žr., be kita ko, 2001 m. sausio 18 d. Sprendimo Stockholm Lindöpark, C-150/99, Rink. p. I-493, 25 punktą; taip pat minėtų sprendimų Komisija prieš Airiją 52 ir 55 punktus; Sinclair Collis 23 punktą; Temco Europe 17 punktą ir Fonden Marselisborg Lystbådehavn 29 punktą).
19 Pagrindinėje byloje nustatyta, kad G. Walderdorff sudarė su žūklės klubu atlygintiną sutartį dėl teisės žvejoti keliuose vandens telkiniuose suteikimo 10-čiai metų. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad pats visiškai ar iš dalies apsemtas paviršius gali būti pripažintas nekilnojamuoju turtu, galinčiu būti nuomos dalyku (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Fonden Marselisborg Lystbådehavn 34 punktą ir 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Heger, C-166/05, Rink. p. I-7749, 20 punktą).
20 Kaip savo išvados 23 punkte teisingai pažymėjo generalinė advokatė, turi būti visi šio sprendimo 17 punkte nurodyti nekilnojamojo turto nuomos apibrėžimo požymiai. Taip pat turi būti ir požymis, pagal kurį nekilnojamojo turto nuomos sutartimi galima suteikti teisę naudotis šiuo turtu ir teisę neleisti jokiam kitam asmeniui ja pasinaudoti. Tačiau taip nėra pagrindinėje byloje.
21 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal G. Walderdorff su žūklės klubu sudarytą sutartį klubas turi tik teisę žvejoti atitinkamuose vandens telkiniuose. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos taip pat išplaukia, kad nuomos sutarties sąlygose numatyta, jog G. Walderdorff pasilieka teisę žvejoti šiuose telkiniuose ir kiekvieną dieną leisti juose žvejoti vienam svečiui. Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartimi žūklės klubui nesuteikiama teisė neleisti jokiam kitam asmeniui naudotis G. Walderdorff priklausančiais vandens telkiniais ir valstybiniais vandens telkiniais, kuriems ji turi kadastre įregistruotą teisę žvejoti.
22 Dėl šios priežasties, nesant reikalo pareikšti nuomonės dėl klausimo, ar tokia teisę žvejoti suteikianti sutartis, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, sudaryta dėl nekilnojamojo turto, reikia pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje trūksta vieno Bendrijos PVM sistemoje vartojamos nekilnojamojo turto nuomos Bendrijos sąvokos apibrėžimo požymio, nes pagrindinėje byloje nagrinėjama nuomos sutartimi žūklės klubui nesuteikiama teisė naudotis atitinkamu nekilnojamuoju turtu ir teisė neleisti jokiam kitam asmeniui ja pasinaudoti.
23 Taigi į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, jog teisės žvejoti suteikimas už užmokestį, sudarant nuomos sutartį 10-čiai metų, jeigu ją suteikė žemės sklypo, kur yra vandens telkinys, kurio atžvilgiu suteikta ši teisė, savininkas, taip pat teisės žvejoti valstybiniame vandens telkinyje turėtojas, nėra nekilnojamojo turto nuoma, nes nesuteikiama teisė naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu ir teisė neleisti jokiam kitam asmeniui ja pasinaudoti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimų Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio B skirsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad teisės žvejoti suteikimas už užmokestį, sudarant nuomos sutartį 10-čiai metų, jeigu ją suteikė žemės sklypo, kur yra vandens telkinys, kurio atžvilgiu suteikta ši teisė, savininkas, taip pat teisės žvejoti valstybiniame vandens telkinyje turėtojas, nėra nekilnojamojo turto nuoma, nes nesuteikiama teisė naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu ir teisė neleisti jokiam kitam asmeniui ja pasinaudoti.
Parašai.
* Bylos kalba: vokiečių.