Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-285/07

A.T.

prieš

Finanzamt Stuttgart-Körperschaften

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 90/434/EEB – Tarpvalstybinis keitimasis akcijomis – Fiskalinis neutralumas – Sąlygos – EB 43 ir EB 56 straipsniai – Valstybės narės teisės aktai, už gautas naujas akcijas perleistų akcijų buhalterinės vertės išlaikymą ir kartu perleidimo fiskalinį neutralumą susiejantys su šios vertės įtraukimu į įgyjančiosios užsienio įmonės mokesčių balansą – Atitiktis“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Bendra mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis – Direktyva 90/434

(Tarybos direktyvos 90/434 8 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Direktyvos 90/434 dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia valstybės narės normą, pagal kurią pasikeitimas akcijomis yra pagrindas įgytosios įmonės akcininkų lygmeniu apmokestinti iš perleidimo gautą pelną, apskaičiuotą kaip skirtumas tarp perleistų akcijų pirminių įsigijimo išlaidų ir šių akcijų rinkos vertės, nebent įgyjančioji įmonė savo mokesčių balanse perleistas akcijas apskaitytų buvusia buhalterine verte.

Iš tiesų imperatyvus ir aiškus Direktyvos 90/434 8 straipsnio 1 ir 2 dalių tekstas jokiu būdu neparodo Bendrijos teisės aktų leidėjo valios palikti valstybėms narėms veiksmų laisvę perkeliant direktyvą ir leisti joms įgytosios įmonės akcininkų naudai numatytą fiskalinį neutralumą, greta numatytojo minėto straipsnio 2 dalyje, susieti su papildomomis sąlygomis. Be to, veiksmų laisvės perkeliant direktyvą suteikimas valstybėms narėms prieštarautų pačiam šios direktyvos tikslui, kuris yra nustatyti bendrą mokesčių sistemą, o ne Bendrijos lygiu pritaikyti dabar valstybėse narėse galiojančias sistemas, nes šių sistemų skirtumai gali sukelti iškraipymų.

Be to, tokia mokesčių norma, kuria siekiama užkirsti kelią tam, kad po pasikeitimo vertybiniais popieriais, netgi vėlesniame etape po šio pasikeitimo, galiausiai būtų išvengta apmokestinimo, ir kuria bendrai atsisakoma suteikti Direktyvoje 90/434 numatytas mokesčio lengvatas keitimosi akcijomis operacijoms, kurioms ši direktyva taikoma, motyvuojant vien tuo, kad įgyjančioji įmonė savo mokesčių balanse perleistų akcijų neįvertino jų buvusia buhalterine verte, negali būti grindžiama Direktyvos 90/434 11 straipsnio 1 dalies a punktu ir todėl būti laikoma suderinama su šia direktyva. Iš tiesų valstybės narės turi suteikti Direktyvoje 90/434 numatytas mokesčio lengvatas šios direktyvos 2 straipsnio d punkte nurodytoms keitimosi akcijomis operacijoms, nebent šių operacijų pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų būtų mokesčių slėpimas arba vengimas šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies a punkto prasme. Taigi, remdamosi šiuo straipsniu, valstybės narės tik išimtiniais ir ypatingais atvejais gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis šios direktyvos nuostatomis arba jų dalimi. Todėl siekdamos patikrinti, ar toks yra numatytos operacijos tikslas, kompetentingos nacionalinės institucijos turi ne tik taikyti iš anksto nustatytus bendrus kriterijus, tačiau turi ją bendrai patikrinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Tokiomis aplinkybėmis, nors tokia mokesčių norma siekiama sudaryti sąlygas apmokestinti tais atvejais, kai paaiškėtų, kad apmokestinimo sistemoje yra spraga, valstybei narei negali būti suteikta teisė vienašališkai užpildyti tokias spragas, jei jų būtų, nes tai reikštų grėsmę, kad Direktyvos 90/434 tikslas nustatyti bendrą mokesčių sistemą nebus pasiektas. Taigi tai, kad taikytini teisės aktai nustato įgytosios bendrovės akcininko pareigą vėliau perleisti mainais gautas akcijas, ir tai, kad gaunančiosios įmonės akcijų kursas biržoje labai sumažėjo, nepateisina galimybės apmokestinti remiantis vien keitimusi akcijomis, nes paslėpti rezervai tuo metu dar nebuvo panaudoti.

(žr. 26–27, 30–32, 34, 36, 39 punktus ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 11 d.(*)

„Direktyva 90/434/EEB – Tarpvalstybinis keitimasis akcijomis – Fiskalinis neutralumas – Sąlygos – EB 43 ir EB 56 straipsniai – Valstybės narės teisės aktai, už gautas naujas akcijas perleistų akcijų buhalterinės vertės išlaikymą ir kartu perleidimo fiskalinį neutralumą susiejantys su šios vertės įtraukimu į įgyjančiosios užsienio įmonės mokesčių balansą – Atitiktis“

Byloje C-285/07

dėl Bundesfinanzhof (Vokietija) 2007 m. kovo 7 d. Nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2007 m. birželio 14 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

A.T.

prieš

Finanzamt Stuttgart-Körperschaften,

dalyvaujant

Bundesministerium der Finanzen,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann (pranešėjas), teisėjai A. Tizzano, A. Borg Barthet, E. Levits ir J. J. Kasel,

generalinė advokatė E. Sharpston,

posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. balandžio 17 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        A.T., atstovaujamos advokatų M. Schaden ir H. Winkler bei profesoriaus W. Schön,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma ir C. Blaschke,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir W. Mölls,

susipažinęs su 2008 m. lapkričio 6 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (OL L 225, p. 1), 8 straipsnio 1 ir 2 dalių bei EB 43 ir EB 56 straipsnių išaiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas sprendžiant ginčą tarp A.T. ir Finanzamt Stuttgart-Körperschaften (Štutgarto mokesčių inspekcija įmonėms, toliau – Finanzamt) dėl pastarosios sprendimo apmokestinti dėl perleidimo gautą kapitalo vertės padidėjimą tarpvalstybinio keitimosi akcijomis atveju.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        Remiantis Direktyvos 90/434 pirma konstatuojamąja dalimi, šia direktyva siekiama užtikrinti, kad įvairių valstybių narių įmonių restruktūrizavimo operacijų, kaip antai įmonių jungimosi, skaidymosi, turto perleidimo ir keitimosi akcijomis, neturėtų apsunkinti apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys, visų pirma, dėl valstybių narių mokesčių nuostatų.

4        Tuo tikslu šia direktyva yra nustatoma sistema, pagal kurią minėtos operacijos savaime negali būti pagrindas apmokestinti. Su šiomis operacijomis susijęs galimas vertės padidėjimas iš principo gali būti apmokestinamas, bet tik tuo momentu, kai jos yra faktiškai atliekamos.

5        Direktyvos 90/434 pirmose keturiose ir devintoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„kadangi tam, kad Bendrijoje būtų sukurtos analogiškos vidaus rinkai sąlygos ir kad būtų užtikrintas bendrosios rinkos sukūrimas bei efektyvus jos veikimas, gali būti reikalingi įvairių valstybių narių įmonių jungimasis, skaidymas, turto perleidimas ir keitimasis akcijomis; kadangi šių operacijų neturėtų apsunkinti apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys, visų pirma, dėl valstybių narių mokesčių nuostatų; kadangi dėl to būtina nustatyti tokioms operacijoms taikytinas konkurencijos požiūriu neutralias mokesčių taisykles, kad įmonės galėtų prisitaikyti prie bendrosios rinkos reikalavimų, ir tarptautiniu lygiu padidėtų jų gamybiniai pajėgumai ir konkurencingumas;

kadangi mokesčių nuostatos tokioms operacijoms yra mažiau palankios nei operacijoms tarp tos pačios valstybės narės įmonių; kadangi šią kliūtį būtina pašalinti;

kadangi šio tikslo neįmanoma pasiekti Bendrijos lygiu pritaikius dabar valstybėse narėse galiojančias sistemas, nes šių sistemų skirtumai gali sukelti iškraipymus; kadangi tik bendra mokesčių sistema gali užtikrinti tinkamą šio klausimo sprendimą;

kadangi bendroje mokesčių sistemoje turėtų būti vengiama taikyti mokesčius jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis kartu apsaugant valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji arba įgytoji įmonė, finansinius interesus;

<…>

kadangi būtina valstybėms narėms suteikti galimybę atsisakyti taikyti šią direktyvą, jeigu jungimosi, skaidymo, turto perleidimo arba keitimosi akcijomis procese siekiama mokesčių slėpimo arba vengimo <...>“

6        Direktyvos 90/434 2 straipsnio d punkte „keitimasis akcijomis“ apibrėžiamas kaip „operacija, kuria įmonė įsigyja kitos įmonės kapitalo dalį, kuri suteikia jai daugumą balsų toje kitoje įmonėje, mainais už tos kitos įmonės akcininkams (už šių akcininkų vertybinius popierius) išleistus pirmos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų mainais išleistų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės.

7        Remiantis šios direktyvos 2 straipsnio g ir h punktais, „įgytoji įmonė“ suprantama kaip „įmonė, kurioje kita įmonė pradeda valdyti kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu“, o „įgyjančioji įmonė“ – kaip „įmonė, kuri pradeda valdyti kitos įmonės kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu“.

8        Direktyvos 90/434 8 straipsnio, esančio direktyvos II dalyje, reglamentuojančioje jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis taikomas taisykles, 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Jungimosi, skaidymo arba keitimosi akcijomis metu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės akcininkui mainais už pastarosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.      Valstybės narės 1 dalį taiko, jeigu akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria didesnės vertės, negu ta, kurią vertybiniai popieriai, kuriais buvo apsikeista, turėjo prieš pat jungimąsi, skaidymą arba keitimąsi akcijomis.

1 dalies taikymas netrukdo valstybėms narėms turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo.

Šioje pastraipoje sąvoka „vertė mokesčių tikslais“ reiškia dydį, kuriuo vadovaujantis bet koks turto vertės padidėjimas arba nuostolis būtų apskaičiuojami dėl įmonės akcininko bet kokių pajamų, pelno arba kapitalo vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.“

9        Direktyvos 90/434 11 straipsnio 1 dalies a punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybė narė gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis šios direktyvos II dalies nuostatomis arba jų dalimi, jeigu išaiškėja, kad keitimosi akcijomis pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių vengimas arba mokesčių slėpimas.

 Vokietijos teisės aktai

10      Iš dalies pakeisto 1994 m. spalio 28 d. Įmonių reorganizavimo mokesčių įstatymo (Umwandlungssteuergesetz, BGBl. 1994 I, p. 3267, toliau – UmwStG) 23 straipsnio 4 dalis reglamentuoja turimų Europos Sąjungos kapitalo bendrovės, kuriai būdingi požymiai apibrėžti Direktyvos 90/434 3 straipsnyje, akcijų perleidimą kitai Sąjungos kapitalo bendrovei.

11      Taigi, jeigu tokio perleidimo atveju gaunančioji kapitalo bendrovė dėl savo dalyvavimo kapitale, įskaitant įgytas akcijas, tiesiogiai turi daugumą balsavimo teisių įmonėje, kurios akcijų yra gavusi, vertinant gaunančiosios kapitalo bendrovės įgyjamas akcijas pagal analogiją taikomi UmwStG 20 straipsnio 2 dalies pirmas – ketvirtas ir šeštas sakiniai, o vertinant naujas akcijas, kurias perleidžiančioji įmonė gauna iš gaunančiosios įmonės, pagal analogiją taikomas UmwStG 20 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys.

12      Pagal UmwStG 20 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį kapitalo bendrovė perleistą įmonės turtą gali įvertinti jo buhalterine arba didesne verte. Pagal šios nuostatos antrą sakinį įvertinti buhalterine verte leidžiama ir tuomet, kai perleistas įmonės turtas pagal komercinės teisės aktus į apskaitos balansą turi būti įtrauktas didesne verte.

13      UmwStG 20 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nustatyta, kad vertė, kuria kapitalo bendrovė įvertina perleistą įmonės turtą, perleidžiančiajam yra perleidimo kaina ir įmonės akcijų įsigijimo išlaidos. Šia pastarąja norma UmwStG nustato dvigubą buhalterinių verčių susiejimą, t. y. taisyklę, pagal kurią perleidžiantysis gali išlaikyti perleistų akcijų buhalterinę vertę tik tuo atveju, jei kapitalo bendrovė, kuriai jos yra perleidžiamos, šias akcijas pati įvertina jų buhalterine verte. UmwStG šiuo klausimu neatskiria perleidimo Vokietijoje ir užsienyje; abu atvejai vertinami vienodai.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14      Pagal Vokietijos teisę įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės A.T. grupei priklausė pagal Vokietijos teisę įsteigta uždaroji akcinė bendrovė C-GmbH, kurioje A.T. turėjo 89,5 % akcijų.

15      2000 m. balandžio 28 d. A.T. šias akcijas perleido pagal Prancūzijos teisę įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei G-SA mainais už didinant kapitalą išleistas naujas pastarosios įmonės akcijas, sudarančias 1,47 % įstatinio kapitalo. Šios akcijos, kurių kursas biržoje vėliau labai sumažėjo, pagal finansų rinkų veiklos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas turėjo būti parduotos per penkerius metus.

16      Kadangi G-SA turimas C-GmbH akcijas, kurias prieš tai turėjo pastarosios pagrindinė įmonė A.T., į prekybos ir mokesčių balansą įtraukė ne jų buhalterine verte, iki tol buvusia A.T. mokesčių balanse, o akcijų perleidimo sutartyje nustatyta rinkos verte, Finanzamt, remdamasi UmwStG 23 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu ir 20 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu bei šiuo klausimu išleista Federalinės finansų ministerijos (Bundesministerium der Finanzen) instrukcija, apmokestindama už 2000 m. atsisakė leisti A.T. išlaikyti perleistų C-GmbH akcijų buvusią buhalterinę vertę akcijų, kurias ji įsigijo mainais G-SA kapitale, atžvilgiu. Todėl Finanzamt akcijų perleidimo operaciją laikė apmokestinama ir apmokestino iš akcijų perleidimo gautą pelną, apskaičiuotą kaip skirtumą tarp C-GmbH akcijų pirminių įsigijimo išlaidų ir šių akcijų rinkos vertės.

17      Teismui pateiktas A.T. skundas dėl pagal šias nuostatas priimtų sprendimų dėl mokėtinų mokesčių pirmojoje instancijoje buvo patenkintas. Tad Finanzamt pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Pastarasis mano, kad taikant UmwStG A.T. skundą reikia atmesti. Iš tiesų pagal UmwStG turėtos C-GmbH akcijos G-SA balanse turėjo būti apskaitytos jų buhalterine verte, o tai, beje, pagal Prancūzijos teisės aktus būtų buvę įmanoma.

18      Tačiau, abejodamas dėl dvigubo buhalterinių verčių susiejimo reikalavimo atitikties Bendrijos teisei tarpvalstybinio perleidimo atveju, Bundesfinanzhof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar direktyvos (90/434) 8 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia valstybės narės mokesčių nuostatą, pagal kurią vienos ES kapitalo bendrovės akcijų perleidimo kitai ES kapitalo bendrovei atveju perleidžiančiajai įmonei leidžiama toliau apskaityti perleistas akcijas buhalterine verte tik tuomet, jeigu ir gaunančioji kapitalo bendrovė šias akcijas įvertino jų buhalterine verte (dvigubas buhalterinių verčių susiejimas, vok. k. „doppelte Buchwertverknüpfung“)?

2.      Jei atsakymas į pirmą klausimą būtų neigiamas: ar minėta norma neprieštarauja EB 43 ir EB 56 straipsniams, nors dvigubo buhalterinės vertės susiejimo taip pat reikalaujama perleidžiant kapitalo bendrovės akcijas neribotai apmokestinamai kapitalo bendrovei?“

 Dėl prejudicinių klausimų

19      Pirmu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 90/434 8 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia valstybės narės normą, pagal kurią pasikeitimas akcijomis yra pagrindas įgytosios įmonės akcininkų lygmeniu apmokestinti iš perleidimo gautą pelną, apskaičiuotą kaip skirtumas tarp perleistų akcijų pirminių įsigijimo išlaidų ir šių akcijų rinkos vertės, nebent įgyjančioji įmonė savo mokesčių balanse perleistas akcijas apskaitytų buvusia buhalterine verte.

20      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Direktyvos 90/434 8 straipsnio 1 dalį keitimosi akcijomis metu įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas įgytosios įmonės akcininkui mainais už pastarosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

21      Šiuo fiskalinio neutralumo imperatyvu įgytosios įmonės akcininkų atžvilgiu Direktyva 90/434 siekia, kaip matyti iš jos pirmos ir ketvirtos konstatuojamųjų dalių, užtikrinti, kad keitimosi akcijomis, kuriuo suinteresuotos įvairių valstybių narių įmonės, neapsunkintų apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys, visų pirma, dėl valstybių narių mokesčių nuostatų.

22      Tačiau šis fiskalinio neutralumo imperatyvas nėra besąlyginis. Iš tiesų, remiantis Direktyvos 90/434 8 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės šio straipsnio 1 dalį taiko, jeigu akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria didesnės vertės negu ta, kurią vertybiniai popieriai, kuriais buvo pasikeista, turėjo prieš pat keitimąsi akcijomis.

23      Tačiau, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir visų pirma iš pirmo prejudicinio klausimo, pagal nagrinėjamoje byloje taikytinus Vokietijos teisės aktus įgytosios įmonės akcininkas gali išlaikyti mainais už gautas akcijas perleistų akcijų buhalterinę vertę, tik jei įgyjančioji įmonė šias akcijas taip pat įvertina jų buvusia buhalterine verte.

24      Vokietijos vyriausybė šiuo atžvilgiu nurodo, kad toks dvigubo buhalterinės vertės susiejimo reikalavimas atitinka Direktyvą 90/434, nes ji, nereglamentuodama perleistų akcijų įvertinimo įgyjančiosios įmonės balanse, palieka valstybėms narėms veiksmų laisvę perkeliant direktyvą.

25      Tokiam minėtos direktyvos aiškinimui negalima pritarti.

26      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad imperatyvus ir aiškus Direktyvos 90/434 8 straipsnio 1 ir 2 dalių tekstas jokiu būdu neparodo Bendrijos teisės aktų leidėjo valios palikti valstybėms narėms veiksmų laisvę perkeliant direktyvą ir leisti joms įgytosios įmonės akcininkų naudai numatytą fiskalinį neutralumą susieti su papildomomis sąlygomis.

27      Be to, veiksmų laisvės perkeliant direktyvą suteikimas valstybėms narėms prieštarautų pačiam šios direktyvos tikslui, kuris, kaip matyti jau iš jos pavadinimo ir, be kita ko, iš jos trečios konstatuojamosios dalies, yra nustatyti bendrą mokesčių sistemą, o ne Bendrijos lygiu pritaikyti dabar valstybėse narėse galiojančias sistemas, nes šių sistemų skirtumai gali sukelti iškraipymus.

28      Be to, keitimosi akcijomis, kuriuo suinteresuotos įvairių valstybių narių įmonės, fiskalinio neutralumo, numatyto Direktyvos 90/434 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, susiejimas su papildoma sąlyga, kad įgyjančioji įmonė į savo mokesčių balansą turi įtraukti perleistų akcijų buvusią balansinę vertę, prieštarautų šios direktyvos tikslui pašalinti fiskalines įmonių restruktūrizavimo tarptautiniu lygmeniu kliūtis užtikrinant, kad galimas akcijų vertės padidėjimas nebus apmokestintas prieš faktinį jų pardavimą (šiuo klausimų žr. 2007 m. liepos 5 d. Sprendimo Kofoed, C-321/05, Rink. p. I-5795, 32 punktą).

29      Tačiau Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad nagrinėjamos Vokietijos teisės aktų nuostatos prisideda prie Direktyvos 90/434 tikslo atidėti apmokestinimą, o ne visiškai atleisti nuo mokesčio. Jos teigimu, dvigubo buhalterinės vertės susiejimo reikalavimu tarpvalstybinio akcijų perleidimo atveju siekiama būtent užkirsti kelią tam, kad būtų išvengta vienintelio apmokestinimo perleidžiant akcijas į užsienį ir taip pasiekta visiško apmokestinimo už akcijų pardavimą nebuvimo tiek įgyjančiosios užsienio įmonės, tiek perleidžiančiosios įmonės atžvilgiu.

30      Tiek, kiek ši vyriausybė ketina tvirtinti, jog nagrinėjamos Vokietijos teisės aktų nuostatos yra būtinos siekiant užkirsti kelią tam, kad vėlesniame etape po pasikeitimo akcijomis galiausiai būtų išvengta apmokestinimo, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau turėjo progą pripažinti, kad valstybės narės turi suteikti Direktyvoje 90/434 numatytas mokesčio lengvatas šios direktyvos 2 straipsnio d punkte nurodytoms keitimosi akcijomis operacijoms, nebent šių operacijų pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų būtų mokesčių slėpimas arba vengimas šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies a punkto prasme (1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Leur-Bloem, C-28/95, Rink. p. I-4161, 40 punktas).

31      Remdamosi Direktyvos 90/434 11 straipsnio 1 dalies a punktu, valstybės narės tik išimtiniais ir ypatingais atvejais gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis šios direktyvos nuostatomis arba jų dalimi (minėto sprendimo Kofoed 37 punktas). Siekdamos patikrinti, ar toks yra numatytos operacijos tikslas, kompetentingos nacionalinės institucijos turi ne tik taikyti iš anksto nustatytus bendrus kriterijus, tačiau turi ją bendrai patikrinti kiekvienu konkrečiu atveju (minėto sprendimo Leur-Bloem 41 punktas).

32      Todėl reikia pripažinti, kad valstybės narės mokesčių teisės norma, pagal kurią, kaip pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą normą, bendrai atsisakoma suteikti Direktyvoje 90/434 numatytas mokesčio lengvatas keitimosi akcijomis operacijoms, kurioms ši direktyva taikoma, motyvuojant vien tuo, kad įgyjančioji įmonė savo mokesčių balanse perleistų akcijų neįvertino jų buvusia buhalterine verte, negali būti grindžiama Direktyvos 90/434 11 straipsnio 1 dalies a punktu ir todėl būti laikoma suderinama su šia direktyva.

33      Šame kontekste, beje, reikia pažymėti, kad A.T. savo pastabose teigė, o Vokietijos vyriausybė šiuo klausimu tam neprieštaravo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama keitimosi akcijomis operacija buvo įvykdyta tik tam, kad būtų patenkintos Amerikos biržoms taikomos taisyklės ir kad G-SA iki to laiko išlaikė įsigytas C-GmbH akcijas.

34      Dėl to, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama norma siekiama, kaip teigė Vokietijos vyriausybė per posėdį, ne tik užkirsti kelią piktnaudžiavimui, bet ir sudaryti sąlygas apmokestinti tais atvejais, kai paaiškėtų, kad apmokestinimo sistemoje yra spraga, reikia konstatuoti, jog leisti valstybei narei vienašališkai užpildyti tokias spragas, jei jų būtų, reikštų grėsmę, kad Direktyvos 90/434 tikslas nustatyti bendrą mokesčių sistemą, kaip priminta 27 punkte, nebus pasiektas.

35      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pačia Direktyva 90/434, remiantis jos ketvirta konstatuojamąja dalimi, siekiama apsaugoti valstybės narės, kurioje yra įgytoji įmonė, finansinius interesus. Direktyvos 90/434 8 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta, kad 1 dalies taikymas netrukdo valstybėms narėms turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo.

36      Tačiau, kaip pastebi Europos Bendrijų Komisija, tai, kad biržų veiklą reglamentuojantys teisės aktai pagrindinėje byloje nustato A.T. pareigą vėliau perleisti mainais gautas akcijas, ir tai, kad G-SA akcijų kursas biržoje labai sumažėjo, nepateisina galimybės apmokestinti remiantis vien keitimusi akcijomis, nes paslėpti rezervai tuo metu dar nebuvo panaudoti.

37      Be to, reikia pažymėti, kad, kaip pripažįsta Vokietijos vyriausybė, dėl minėtų akcijų buvusios buhalterinės vertės susiejimo įgyjančiojoje įmonėje apmokestinimo vėliau parduodant perleistas akcijas tikslais daugiau naudos turi ne Vokietijos, o Prancūzijos biudžetas, o tai tuo labiau paneigia Vokietijos įstatymų leidėjo interesą nustatyti tokį reikalavimą.

38      Be to, įrodyti realų suinteresuotumą šiuo dvigubo perleistų akcijų buvusios buhalterinės vertės susiejimo reikalavimu tampa sunkiau, nes, kaip nurodė A.T. ir Komisija savo rašytinėse pastabose ir kaip per posėdį patvirtino Vokietijos vyriausybė, tuo tarpu UmwStG buvo pakeistas taip, kad minėtas reikalavimas keitimuisi akcijomis, kuriuo gali būti suinteresuotos įvairių valstybių narių įmonės, nuo 2007 m. nebetaikomas.

39      Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, į pirmą klausimą reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 90/434 8 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia valstybės narės normą, pagal kurią pasikeitimas akcijomis yra pagrindas įgytosios įmonės akcininkų lygmeniu apmokestinti iš perleidimo gautą pelną, apskaičiuotą kaip skirtumas tarp perleistų akcijų pirminių įsigijimo išlaidų ir šių akcijų rinkos vertės, nebent įgyjančioji įmonė savo mokesčių balanse perleistas akcijas apskaitytų buvusia buhalterine verte.

40      Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmą prejudicinį klausimą, į antrą klausimą atsakyti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

41      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis draudžia valstybės narės normą, pagal kurią pasikeitimas akcijomis yra pagrindas įgytosios įmonės akcininkų lygmeniu apmokestinti iš perleidimo gautą pelną, apskaičiuotą kaip skirtumas tarp perleistų akcijų pirminių įsigijimo išlaidų ir šių akcijų rinkos vertės, nebent įgyjančioji įmonė savo mokesčių balanse perleistas akcijas apskaitytų buvusia buhalterine verte.

Parašai.

* Proceso kalba: vokiečių.