Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

GENERALINĖS ADVOKATĖS

ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,

pateikta 2008 m. lapkričio 6 d.(1)

Byla C-285/07

A. T.

prieš

Finanzamt Stuttgart-Körperschaften

(Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendra mokesčių sistema, taikoma keitimuisi akcijomis – Akcijų apskaita rinkos verte, o ne buhalterine verte – Gautų kapitalo vertės padidėjimo pajamų apmokestinimas“





1.        Kai vykdant įmonių restruktūrizavimo operaciją vienos bendrovės turtas perleidžiamas kitai bendrovei, toks sandoris gali būti apmokestinamas. Perleidimas prilyginamas pardavimui kapitalo vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo tikslais ir jeigu šio turto vertė padidėjo, palyginti su ta, kuria perleidžiantysis jį iš pradžių įsigijo, dėl vertės padidėjimo gali susidaryti apmokestinamosios pajamos. Kai kurios valstybės narės taiko atleidimą nuo mokesčio leisdamos atidėti bet kurį nedelsiant mokėtiną mokestį, nes turtas faktiškai nėra perduodamas. Tačiau baiminantis, kad vietoj paprasto mokesčių atidėjimo gali būti visiškai vengiama juos sumokėti, atleidimas nuo mokesčio retai suteikiamas, kai turtas perleidžiamas bendrovei ne rezidentei.

2.        Nagrinėjama byla susijusi su restruktūrizavimo operacija, kai pagal Vokietijos teisę įsteigta bendrovė (A. T.) perleido pagal Vokietijos teisę įsteigtoje ribotos atsakomybės bendrovėje (GmbH) kontrolę užtikrinančią kapitalo dalį pagal Prancūzijos teisę įsteigtai bendrovei mainais už pastarosios bendrovės jai suteiktus vertybinius popierius. Vokietijos teisės nuostatos numatė konkrečią sąlygą, kurią turėjo atitikti akcijų mainai, kad būtų galima atidėti bet kokį kapitalo vertės padidėjimo pajamų apmokestinimą. Aptariamas sandoris neatitiko šios sąlygos. Todėl Vokietijos valdžios institucijos siekė apmokestinti gautas kapitalo vertės padidėjimo pajamas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar, pirma, Susijungimų direktyvos(2) 8 straipsnio 1 ir 2 dalis bei, antra, EB 43 ir 56 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiamas toks apmokestinimas.

 Susijungimų direktyva

3.        Susijungimų direktyva nustato bendrą mokesčių sistemą, taikomą įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis. Šia direktyva norėta pasiekti, kad būtų vengiama taikyti mokesčius tokioms operacijoms kartu apsaugant valstybės narės, kurioje taikomas apmokestinimas, finansinius interesus. Akcijų mainų atveju Susijungimų direktyvoje šio tikslo siekiama numatant, kad įgyjančiosios įmonės vertybinių popierių paskirstymas įgytosios įmonės akcininkui „savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo“(3), ir kartu nedraudžiant valstybėms narėms „turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo“(4).

4.        Direktyvos preambulėje yra šios konstatuojamosios dalys:

„1)      <...> tam, kad Bendrijoje būtų sukurtos analogiškos vidaus rinkai sąlygos ir kad būtų užtikrintas bendrosios rinkos sukūrimas bei efektyvus jos veikimas, gali būti reikalingi įvairių valstybių narių įmonių jungimasis, skaidymas, turto perleidimas ir keitimasis akcijomis; <...> šių operacijų neturėtų apsunkinti apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys, visų pirma, dėl valstybių narių mokesčių nuostatų; <...> dėl to būtina nustatyti tokioms operacijoms taikytinas konkurencijos požiūriu neutralias mokesčių taisykles, kad įmonės galėtų prisitaikyti prie bendrosios rinkos reikalavimų, ir tarptautiniu lygiu padidėtų jų gamybiniai pajėgumai ir konkurencingumas;

2)      <...> mokesčių nuostatos tokioms operacijoms [šiuo metu] yra mažiau palankios nei operacijoms tarp tos pačios valstybės narės įmonių; <...> šią kliūtį būtina pašalinti;

3)      <...> šio tikslo neįmanoma pasiekti Bendrijos lygiu pritaikius dabar valstybėse narėse galiojančias sistemas, nes šių sistemų skirtumai gali sukelti iškraipymus; <...> tik bendra mokesčių sistema gali užtikrinti tinkamą šio klausimo sprendimą;

4)      <...> bendroje mokesčių sistemoje turėtų būti vengiama taikyti mokesčius jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis kartu apsaugant valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji arba įgytoji įmonė, finansinius interesus;

5)      <...> dėl jungimosi, skaidymo arba turto perleidimo perleidžiančioji įmonė paprastai yra reorganizuojama į turtą gaunančiosios įmonės nuolatinį įsisteigimą arba tampa susieta su tos įmonės nuolatiniu įsisteigimu savo turtu;

6)      <...> perleidžiamo turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo atidėjimo iki faktiško šio turto perleidimo sistema, taikoma turtui, kuris yra perleidžiamas tai nuolatinei buveinei, leidžia atitinkamas turto vertės padidėjimo pajamas atleisti nuo mokesčių, kartu užtikrinant jų galutinį apmokestinimą valstybėje, kurioje perleidžiančioji įmonė yra, jų perleidimo dieną.“

5.        2 straipsnyje apibrėžtos tokios šiai bylai reikšmingos sąvokos:

„Šioje direktyvoje:

a)      „jungimasis“ – tai operacija, kuria:

–        viena arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus kitai veikiančiai įmonei mainais už šių įmonių akcininkams išleistus antrosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės,

–        dvi arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kurią jos įsteigia, mainais už šių įmonių akcininkams išleistus tos naujos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės,

–        įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kuri turi visus jos kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;

b)      „skaidymas“ – tai operacija, kuria įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus dviem arba daugiau esančioms arba naujoms įmonėms, mainais už šios įmonės akcininkams proporcingai padalintus įmonių, įgyjančių turtą bei įsipareigojimus, kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

c)      „turto perleidimas“ – tai operacija, kuria tęsianti savo veiklą įmonė perduoda visus, vieną arba keletą savo veiklos padalinių kitai įmonei mainais už šios gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;

d)      „keitimasis akcijomis“ – tai operacija, kuria įmonė įsigyja kitos įmonės kapitalo dalį, kuri suteikia jai daugumą balsų toje kitoje įmonėje, mainais už tos kitos įmonės akcininkams (už šių akcininkų vertybinius popierius) išleistus pirmos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų mainais išleistų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

e)      „perleidžiančioji įmonė“ – tai įmonė, kuri perleidžia savo turtą ir įsipareigojimus arba perleidžia visus arba vieną arba keletą savo veiklos padalinių;

f)      „gaunančioji įmonė“ – tai įmonė, gaunanti perleidžiančiosios įmonės turtą ir įsipareigojimus arba visus arba vieną arba keletą jos veiklos padalinių;

g)      „įgytoji įmonė“ – tai įmonė, kurioje kita įmonė pradeda valdyti kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu;

h)      „įgyjančioji įmonė“ – tai įmonė, kuri pradeda valdyti kitos įmonės kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu.“

6.        2 straipsnyje išdėstytos sąvokos tarpusavyje susijusios taip: jungimosi, skaidymo ar turto perleidimo atvejais (a, b ir c punktai) yra perleidžiančioji įmonė ir gaunančioji įmonė (e ir f punktai), o akcijų mainuose (d punktas) dalyvauja įgytoji įmonė ir įgyjančioji įmonė (g ir h punktai).

7.        8 straipsnio pirmose dviejose dalyse numatyta:

„1.   Jungimosi, skaidymo arba keitimosi akcijomis metu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės akcininkui mainais už pastarosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.     Valstybės narės 1 dalį taiko, jeigu akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria didesnės vertės negu ta, kurią vertybiniai popieriai, kuriais buvo apsikeista, turėjo prieš pat jungimąsi, skaidymą arba keitimąsi akcijomis.

1 dalies taikymas netrukdo valstybėms narėms turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo.

Šioje pastraipoje sąvoka „vertė mokesčių tikslais“ reiškia dydį, kuriuo vadovaujantis bet koks turto vertės padidėjimas arba nuostolis būtų apskaičiuojami dėl įmonės akcininko bet kokių pajamų, pelno arba kapitalo vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.“

8.        Taigi, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys yra susijusios su perleidžiančiosios įmonės (jungimosi ir skaidymo atveju) arba įgytosios įmonės (keitimosi akcijomis atveju) akcininku.

9.        11 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad valstybė narė gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis arba dalimi direktyvos nuostatų, jeigu išaiškėja, kad operacijos „pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių vengimas arba mokesčių slėpimas; tai, kad viena iš 1 straipsnyje nurodytų operacijų vykdoma ne dėl tinkamų komercinių priežasčių, pvz., operacijoje dalyvaujančių įmonių veiklos restruktūrizavimo arba racionalizavimo, gali leisti manyti, kad operacijos pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių vengimas arba mokesčių slėpimas“.

 Bylai svarbi nacionalinė teisė

10.      Dėl valstybėje vykdomo keitimosi akcijomis Įmonių reorganizavimo mokesčių įstatymo (Umwandlungssteuergesetz, toliau – UmwStG(5)) 20 straipsnyje, kiek tai svarbu šiai bylai, numatyta:

„1.   Jei įmonės veikla <...> perleidžiama kapitalo bendrovei <...> ir perdavėjas kaip atlygį gauna naujai išleidžiamų šios bendrovės akcijų (atlyginimas natūra), vertinant perleistą turtą ir naujas akcijas taikomos toliau išdėstytos šio straipsnio nuostatos. Pirmasis sakinys taip pat taikomas kapitalo bendrovės akcijų perleidimui, jei (įgyjančioji(6)) bendrovė dėl jos dalyvavimo kapitale, įskaitant gautas akcijas, aiškiai tiesiogiai turi daugumą balsavimo teisių bendrovėje, kurios akcijos buvo perleistos.

2.     (Įgyjančioji)(7) bendrovė perleistą turtą gali įvertinti jo buhalterine arba didesne verte. Įvertinti buhalterine verte galima ir tuomet, kai pagal komercinės teisės aktus turtas į apskaitos balansą turi būti įtrauktas didesne verte. Buhalterinė vertė yra vertė, kuria perdavimo natūra metu perdavėjas buvo įvertinęs perleidžiamą turtą pagal mokesčių nuostatas, skirtas pelnui apskaičiuoti. <...>

<...>

4.     Vertė, kuria (įgyjančioji) bendrovė įvertina perleistą turtą, perleidžiančiajam yra pardavimo kaina ir bendrovės akcijų įsigijimo išlaidos.“

11.      UmwStG 23 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Jei ES kapitalo bendrovės akcijos 20 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio prasme perleidžiamos kitai ES kapitalo bendrovei, vertinant įgyjančiosios bendrovės gautas akcijas taikomi 20 straipsnio 2 dalies (pirmasis ir antrasis) sakiniai ir atitinkamai 20 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys taikomas vertinant perdavėjo iš įgyjančiosios bendrovės gautas naujai išleistas akcijas.“

12.      Galiausiai, Susijungimų direktyvos 11 straipsnio 1 dalies a punktą Vokietija įgyvendino UmwStG 26 straipsnio 2 dalies pirmuoju sakiniu, kuriame numatyta:

„23 straipsnio 4 dalis netaikoma, jei gautos akcijos per septynerių metų laikotarpį po perleidimo yra perleidžiamos, nebent mokesčių mokėtojas įrodo, kad gautos akcijos buvo pakartotinai perduotos natūra taikant buhalterinę vertę pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatas, atitinkančias 23 straipsnio 4 dalį.“

13.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad UmwStG 20 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatytas „dvigubas buhalterinių verčių susiejimas“. Ši formuluotė reiškia, kad akcijų keitimosi atveju, kai perleidžiama kontrolę užtikrinanti kapitalo dalis, perleidėjas gali apskaityti perleidžiamas akcijas buhalterine verte tik tuomet, jei įgyjančioji įmonė šias akcijas pati įvertina buhalterine verte.

14.      Šis teismas taip pat pažymi, kad pagal minėtąjį teisės aktą keitimasis akcijomis vertinamas vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar įgyjančioji įmonė yra Vokietijos ar kitos valstybės narės bendrovė(8).

 Faktinės aplinkybės

15.      A. T., ieškinį pareiškusi šalis, yra pagal Vokietijos teisę įsteigta bendrovė(9). Ši bendrovė turėjo kontrolinį akcijų paketą (89,5 %) pagal Vokietijos teisę įsteigtoje GmbH (toliau – GmbH). Pagal finansų rinkų veiklos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas buvo reikalaujama, kad A. T. perleistų šias akcijas. Todėl 2000 m. ši bendrovė dalį turėtų GmbH akcijų perleido pagal Prancūzijos teisę įsteigtai bendrovei(10) mainais už naujai išleistas akcijas, sudarančias 1,47 % minėtos bendrovės įstatinio kapitalo.

16.      Pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė GmbH akcijas (įgytosios įmonės akcijas) į prekybos ir mokesčių balansą (parengtą pagal Prancūzijos teisę) įtraukė akcijų perleidimo sutartyje nustatyta rinkos verte, o ne mažesne buhalterine verte(11), nors, atrodo, pagal Prancūzijos teisę būtų galima naudoti ir buhalterinę vertę. A. T. norėjo jai perduotas pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės akcijas įvertinti GmbH akcijų, už kurias ji mainais gavo minėtos pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės akcijas, buhalterine verte. Tačiau Finanzamt (mokesčių inspekcija), remdamasi 1995 m. UmwStG 23 straipsnio 4 dalimi ir 20 straipsnio 4 dalimi, manė, kad A. T. šioms akcijoms turėjo priskirti rinkos vertę, kuria GmbH akcijas įvertino pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė. Todėl, Finanzamt vertinimu, A. T. ir pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės akcijų mainai buvo pagrindas apmokestinti kapitalo vertės padidėjimo pajamas. Taigi Finanzamt siekė apmokestinti skirtumą tarp GmbH akcijų įsigijimo išlaidų ir pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės akcijų rinkos vertės (kuris, Vokietijos valdžios institucijų nuomone, parodo pajamų iš perleisto turto, t. y. GmbH akcijų, dydį).

 Pagrindinė byla ir pateikti prejudiciniai klausimai

17.      Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno – Viurtembergo finansų teismas) patenkino A. T. skundą dėl priimtų sprendimų dėl mokėtinų mokesčių. Finanzamt pateikė Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas) kasacinį skundą. Pastarajam teismui kyla klausimas, ar UmwStG 23 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys kartu su 20 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu ir pagal šias nuostatas taikoma „dvigubo buhalterinių verčių susiejimo“ sąlyga neprieštarauja Susijungimų direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalims ir (arba) EB 43 ir 56 straipsniams.

18.      Atsižvelgiant į tai, jis pateikė tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar (Susijungimų direktyvos) 8 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia valstybės narės mokesčių nuostatą, pagal kurią vienos ES kapitalo bendrovės akcijų perleidimo kitai ES kapitalo bendrovei atveju (įgytosios įmonės akcininkui) leidžiama toliau apskaityti perleistas akcijas buhalterine verte tik tuomet, jeigu ir (įgyjančioji)(12) kapitalo bendrovė šias akcijas įvertino jų buhalterine verte („dvigubas buhalterinių verčių susiejimas“)?

2.      Jei atsakymas į pirmą klausimą būtų neigiamas: ar minėta norma prieštarauja EB 43 ir EB 56 straipsniams, nors „dvigubo buhalterinės vertės susiejimo“ taip pat reikalaujama perleidžiant kapitalo bendrovės akcijas neribotai apmokestinamai kapitalo bendrovei?“

19.      Rašytines pastabas pateikė A. T., Vokietijos vyriausybė ir Komisija; visoms šioms šalims buvo atstovaujama posėdyje.

 Dėl pirmojo klausimo

20.      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia taikyti nacionalines mokesčių taisykles, pagal kurias akcijų keitimosi atveju įgytosios įmonės akcininkui leidžiama išlaikyti įgytosios įmonės akcijų buhalterinę vertę tik tuomet, jeigu ir įgyjančioji kapitalo bendrovė šias akcijas įvertino jų buhalterine verte (dvigubas buhalterinių verčių susiejimas).

21.      A. T. ir Komisija siūlo į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą atsakyti teigiamai. Vokietijos vyriausybė laikosi priešingos nuomonės. Iš esmės aš pritariu Komisijos ir A. T. požiūriui.

 Analizė

22.      Kaip ir Komisija, manau, kad pirmiausia būtų tinkama išanalizuoti pačias direktyvos formuluotes.

23.      Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad direktyvoje įtvirtinta bendra mokesčių sistema, apimanti įvairias mokesčių lengvatas, turi būti vienodai taikoma visoms įmonių jungimo, skaidymo, turto perleidimo ir keitimosi akcijomis operacijoms, neatsižvelgiant į jų motyvus(13).

24.      8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į šios dalies taikymo sritį patenkančiam keitimuisi akcijomis turi būti suteikiamas besąlyginis fiskalinis neutralumas. Šios nuostatos formuluotė yra nedviprasmiška ir imperatyvi: „paskirstymas <...> savaime nesukelia tokio <...> apmokestinimo“. Iš šios formuluotės matyti, kad valstybės narės neturi jokios diskrecijos nustatyti papildomas sąlygas, kurių reikia laikytis, kad būtų suteiktas fiskalinis neutralumas. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad keitimosi akcijomis, kuriam taikoma 8 straipsnio 1 dalis, apmokestinimas iš principo yra draudžiamas(14).

25.      Pagal 8 straipsnio 1 dalį keitimasis akcijomis, kuris patenka į šios direktyvos taikymo sritį, turi būti laikomas neutraliu mokestiniu įvykiu. Jei šios nuostatos nebūtų, toks sandoris įprastai sukeltų mokestinių pasekmių. Taigi, pavyzdžiui, pajamų iš kapitalo vertės padidėjimas būtų dėl skirtumo tarp perleisto turto įsigijimo kainos ir atlyginimo už perduotą turtą, jei šio turto vertė padidėjo po jo įsigijimo. Tokios kapitalo vertės padidėjimo pajamos galėtų būti apmokestinamos.

26.      8 straipsnio 1 dalies taikymas susietas su šio straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje esančia (imperatyvia) sąlyga, būtent jeigu „akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria didesnės vertės negu ta, kurią vertybiniai popieriai, kuriais buvo apsikeista, turėjo prieš pat jungimąsi, skaidymą arba keitimąsi akcijomis“.

27.      8 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka „akcininkas“ gali reikšti tik įgytosios įmonės (A. T.) akcininką, nes joje vėl teikiama nuoroda į 8 straipsnio 1 dalį, kurioje išaiškinta, kas yra „akcininkas“.

28.      Todėl, mano nuomone, alternatyvus Vokietijos vyriausybės tvirtinimas, kad direktyvos 8 straipsnio 2 dalis susijusi su akcijų vertės apskaitymu įgyjančiosios (užsienio) įmonės balanse, yra nepagrįstas.

29.      Vokietijos vyriausybė teigia (nurodydama pagal pažodinį 8 straipsnio 2 dalies aiškinimą žodžius „gautiems vertybiniams popieriams“), kad Susijungimų direktyvoje paprasčiausiai reikalaujama, kad įgyjančioji įmonė akcijas įvertintų buhalterine verte. Jos nuomone, šia fraze nurodomos užsienio bendrovės gautos akcijos, už kurias ji mainais perdavė vertybinius popierius.

30.      Vis dėlto iš direktyvos aiškiai matyti, kad 8 straipsnio 1 ir 2 dalys susijusios su įgytosios įmonės (A. T.) akcininkui tenkančiomis mokestinėmis pasekmėmis. 8 straipsnio 2 dalies tikslais yra reikšminga tik vertė, kuri suteikiama įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujantiems vertybiniams popieriams („gautiems vertybiniams popieriams“). Pagal šią vertę nustatoma įsigijimo kaina siekiant apskaičiuoti apmokestinamas vertės padidėjimo pajamas, kai įgytosios įmonės akcininkas vėliau perleidžia akcijas. Todėl negaliu pritarti Vokietijos vyriausybės tvirtinimui, kad 8 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje esanti sąlyga susijusi su verte, kuri priskiriama pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės gautoms įgytosios įmonės (GmbH) akcijoms.

31.      Mano nuomone, 8 straipsnio 1 ir 2 dalių negalima skaityti atskirai, nes 8 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatytos 8 straipsnio 1 dalies taikymo pasekmės.

32.      Jei įgytosios įmonės akcininkas turėtų, kaip tvirtina Vokietijos vyriausybė, buhalterinę vertę pakeisti rinkos verte, būtų apmokestinama tokiomis aplinkybėmis, kuriomis direktyva aiškiai numato mokesčių atidėjimą. Šioje direktyvoje mokesčių neutralumas pasiekiamas įgytosios įmonės (A. T.) akcininkui leidžiant perduoto turto (t. y. įgytosios įmonės) vertę priskirti vertybiniams popieriams, kuriuos jam perleidžia įgyjančioji įmonė. Nepaisant to, valstybės narės taip pat išsaugo teisę apmokestinti, jei įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujantys vertybiniai popieriai vėliau pelningai perleidžiami.

33.      Vokietijos vyriausybė nurodo, kad, neatsižvelgiant į UmwStG nuostatas, akcijų mainai galėjo būti atleisti nuo apmokestinimo, nes pagal Prancūzijos teisę leidžiama perleistas akcijas įvertinti buhalterine verte. Jei pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė būtų nusprendusi šiuo būdu įvertinti gautas akcijas (o ne rinkos verte, kaip ji padarė), tokiu atveju pagal Vokietijos teisę nebūtų kilusi jokia mokestinė pareiga dėl gautų kapitalo vertės padidėjimo pajamų. Per teismo posėdį Vokietijos vyriausybė tvirtino, kad derėdamasi dėl akcijų mainų sąlygų A. T. turėjo galimybę šį sandorį susieti su sąlyga, kad pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė akcijas įvertins buhalterine verte.

34.      Manęs neįtikina šis argumentas. Tai reikštų, kad kiekvieno sandorio mokestinės pasekmės priklausytų, pirma, nuo valstybės narės, kurioje įsteigta įgyjančioji įmonė, mokesčių sistemos ir, antra, konkretaus šalių susitarimo (kuris, ko gero, atspindėtų tuo metu kiekvienos jų turėtą derybų galią). Taigi tai ne tik prieštarautų direktyvos tekstui, bet ir pakenktų teisiniam tikrumui, kurį ji suteikia. Be to, 8 straipsnio 1 dalies formuluotės yra išsamios ir besąlyginės. Jos nenumato, kad mokesčių atidėjimas priklauso nuo valstybės narės, kurioje yra įsigyjančioji bendrovė, mokesčių sistemos ar tokioje operacijoje dalyvaujančių šalių susitarimo.

35.      Dėl UmwStG 20 straipsnio 4 dalies nuostatų įgytosios įmonės (A. T.) akcininkas, norėdamas nustatyti pajamų iš perleistų GmbH akcijų dydį, privalo naudoti vertę, kuria įgyjančioji įmonė (pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė) įvertino akcijas. Man neatrodo, kad 8 straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su šio straipsnio 2 dalimi, formuluotės suteiktų pagrindą nustatyti tokią papildomą sąlygą.

36.      Direktyvos teisinio pagrindo ir jos tikslų analizė patvirtina šį pažodinį 8 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimą.

37.      Fiskalines nuostatas įtvirtinanti Susijungimų direktyva pagrįsta EEB sutarties 100 straipsniu (dabar – EB 94 straipsnis). Šioje direktyvoje nurodyta, kad ja siekiama nustatyti taikytinas konkurencijos požiūriu neutralias mokesčių taisykles, kad įmonės galėtų prisitaikyti prie bendrosios rinkos reikalavimų. Iš ketvirtos, penktos ir šeštos konstatuojamųjų dalių matyti, kad nors vienas direktyvos tikslų yra atidėti įgytosios įmonės akcininko apmokestinimą akcijų mainų atveju, valstybės narės išsaugo teisę apmokestinti pajamas iš kapitalo vertės padidėjimo, tačiau tik tada, kai tokios pajamos galiausiai yra gaunamos. Taigi, siekiant apsaugoti teisėtus valstybės narės finansinius interesus, nėra būtina nukrypti, nustatant papildomas sąlygas, nuo aiškių direktyvos formuluočių.

38.      Vis dėlto akivaizdu, kad taikant UmwStG 20 straipsnio 4 dalį bus apmokestinama tuo atveju, kai direktyva numato, jog apmokestinimas turi būti atidėtas. Tai prieštarauja aiškiai išdėstytiems direktyvos tikslams ir pažeidžia joje pasiektą tinkamą verslo įmonių ir valstybių narių interesų pusiausvyrą.

39.      Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad įgytosios įmonės akcininkui perleidus gautas akcijas nebūtinai atsirastų pagrindas apmokestinti vertės padidėjimo pajamas. Naujai išleistos įgyjančiosios įmonės akcijos, kurias įgytosios įmonės akcininkas gauna mainais, gali smarkiai nuvertėti dėl rinkos svyravimų (kaip nagrinėjamu atveju iš tikrųjų įvyko su pagal Prancūzijos teisę įsteigtos bendrovės akcijomis). Per teismo posėdį Komisija ginčijo šio argumento pagrįstumą, pažymėdama, kad galimas akcijų vertės sumažėjimas yra bet kuriems akcijų mainams būdinga investicinė rizika, su kuria mokesčių įstaigos netiesiogiai susiduria. Tačiau tai negali pateisinti įgytosios įmonės akcininko nerealizuotų rezervų apmokestinimo.

40.      Mano nuomone, Vokietijos vyriausybės argumentai paremti klaidingu suvokimu. Direktyvos 8 straipsnio 1 dalimi paprasčiausiai siekiama atidėti apmokestinimą iki to momento, kai turtas yra perleidžiamas. Ja nesiekiama garantuoti, kad tokiu momentu visada bus galima apmokestinti. Tai priklauso nuo perleidimo metu esančios perleidžiamo turto vertės.

41.      Galiausiai Vokietijos vyriausybė teigia, kad UmwStG 20 straipsnio 4 dalis ir 23 straipsnio 4 dalis skirtos konkretiems piktnaudžiavimo atvejams. Komisija pateikė tokį su šiais nuogąstavimais susijusį pavyzdį. Tarkime, kad bendrovė X turimas akcijas dukterinėje bendrovėje keičia į įgyjančiosios bendrovės akcijas. Tai yra mokesčių požiūriu neutrali operacija (pagal direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalis). Taip pat tarkime, kad įgyjančioji bendrovė gautas akcijas įvertina rinkos verte ir nedelsdama parduoda (savaime suprantama, negaudama jokių kapitalo vertės padidėjimo pajamų). Jei pardavimo pajamas būtų galima grąžinti bendrovei X nemokant mokesčio, tai tokiu atveju bendrovė X galėtų perleisti paslėptus rezervus nemokėdama už tai mokesčių.

42.      Komisija pripažino, kad nurodyta schema iš esmės galėtų būti laikoma piktnaudžiavimu ir todėl jai neturėtų būti teikiama direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta apsauga. Vis dėlto ši institucija atkreipė dėmesį į tai, kad valstybių narių finansinių interesų apsaugą papildomai užtikrina šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies a punktas, kuriame numatyta, jog valstybė narė gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti apmokestinimo atidėjimu, jeigu sandorio pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių vengimas arba mokesčių slėpimas. Taigi iš 8 ir 11 straipsnių sisteminio reglamentavimo matyti, kad į valstybių narių interesus, susijusius su teise apmokestinti gautą vertės padidėjimą, atsižvelgta ir jie yra apsaugoti.

43.      Šioje byloje nėra teigiama, kad sandoris dėl akcijų buvo vykdomas siekiant mokesčių vengimo arba mokesčių slėpimo. Atvirkščiai, pagal (imperatyvias) finansų rinkų veiklos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas buvo reikalaujama, kad A. T. perleistų akcijas. Todėl negalima kalbėti apie 11 straipsnio 1 dalies a punkto taikymą šiuo konkrečiu atveju.

44.      Nepaisydama to ir siekdama išsamiai išanalizuoti problemą papildomai nurodysiu, kad, netgi esant piktnaudžiavimo įrodymų, valstybės narės priemonės, kurių ji imasi, turi būti proporcingos ir kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Jau buvo pripažinta, kad bendro pobūdžio taisyklė, pagal kurią mokesčių lengvatas nustatančios nuostatos savaime netaikomos tam tikroms operacijoms, viršija tai, kas leidžiama pagal direktyvą(15).

 Dėl antrojo klausimo

45.      Antruoju klausimu, kuris kyla tik tuo atveju, jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar EB 43 ir 56 straipsniai draudžia taikyti nacionalines taisykles, kokios numatytos UmwStG 20 ir 23 straipsniuose, nors „dvigubo buhalterinės vertės susiejimo“ taip pat reikalaujama perleidžiant kapitalo bendrovės akcijas neribotai apmokestinamai kapitalo bendrovei.

46.      Kadangi, mano nuomone, į pirmąjį prejudicinį klausimą neabejotinai reikia atsakyti teigiamai, todėl manau, kad į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

 Išvada

47.      Taigi manau, kad į pirmąjį Bundesfinanzhof prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip:

„1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys draudžia taikyti nacionalinę mokesčių taisyklę, kuri numato, kad vienos ES kapitalo bendrovės akcijų perleidimo kitai ES kapitalo bendrovei atveju įgytosios įmonės akcininkui leidžiama toliau apskaityti perleistas akcijas buhalterine verte tik tuomet, jeigu ir įgyjančioji kapitalo bendrovė šias akcijas įvertino jų buhalterine verte.“

1 – Originalo kalba: anglų.

2 – 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (OL L 225, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 142). Vėliau ši direktyva buvo pakeista, tačiau pagrindinė byla yra susijusi tik su pradine versija, kuria ir remsiuosi šioje išvadoje.

3 – 8 straipsnio 1 dalis, išdėstyta šios išvados 7 punkte.

4 – Ten pat išdėstyta 8 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa.

5 – 1994 m. spalio 28 d. Įstatymas, Bundesgesetzblatt I, 1994, p. 3267.

6 – UmwStG 20 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 4 dalyje minima „übernehmende Kapitalgesellschaft“; įprasta pirmoji žodžio „übernehmen“ reikšmė yra „perimti“, o būdvardis „übernehmende“ konkrečiai vartojamas direktyvos 2 straipsnio f punkte apibrėžiant „gaunančiąją įmonę“, t. y. sąvoką, kuri direktyvoje vartojama tik jungimosi, skaidymo ar turto perleidimo atveju. Direktyvos 2 straipsnio h punkto formuluotėje vokiečių kalba „įgyjančiajai įmonei“ įvardyti vartojama sąvoka „erwerbende Gesellschaft“. Kadangi šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su įgyjančiosios bendrovės apmokestinimu akcijų mainų atveju (direktyvos 2 straipsnio d ir h punktai), siekdama aiškumo, šioje išvadoje tiesiog vartosiu terminą „įgyjančioji įmonė“.

7 – Vokietijos vyriausybė, savo pastabose dėstydama teisės nuostatas, šioje vietoje ir 4 dalyje prieš daiktavardį „Kapitalgesellschaft“ naudingai pridūrė žodį „übernehmende“.

8 – Kaip nurodo ieškovė, Vokietijos teisės aktai nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo pakeisti ir šiuo metu dvigubas buhalterinių verčių susiejimas taikomas tik tuomet, kai akcijomis keičiasi dvi Vokietijos bendrovės.

9 – Teisingumo Teismas patenkino ieškovės prašymą neatskleisti jos tapatybės šioje byloje.

10 – Taigi, A. T. yra „įgytosios įmonės akcininkas“ (Direktyvos 8 straipsnio 1 dalis). GmbH yra „įgytoji įmonė“ (2 straipsnio g punktas), o pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė – „įgyjančioji įmonė“ (2 straipsnio h punktas).

11 – Buhalterinė vertė yra vertė, kuria perdavimo natūra (akcijų keitimosi) metu perdavėjas buvo įvertinęs turtą pagal mokesčių nuostatas, skirtas pelnui apskaičiuoti; žr. šios išvados 10 punktą.

12 –      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimuose vartojamos sąvokos „gaunančioji įmonė“ ir „perleidžiančioji įmonė“. Siekdama laikytis Susijungimų direktyvos terminijos, šioje išvadoje vartojau sąvokas „įgyjančioji įmonė“ ir „įgytosios įmonės akcininkas“ (žr. 10 išnašą).

13 – Žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimą Leur-Bloem (C-28/95, Rink. p. I-4161, 36 punktas) ir 2007 m. liepos 5 d. Sprendimą Kofoed (C-321/05, Rink. p. I-5795, 30 punktas).

14 – Žr. sprendimo Kofoed, minėto šios išvados 13 išnašoje, 24 ir 35 punktus.

15 – Žr. sprendimo Leur-Bloem, minėto šios išvados 13 išnašoje, 43–48 punktus.