Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

GENERALINIO ADVOKATO JÁN MAZÁK IŠVADA,

pateikta 2008 m. gruodžio 18 d.(1)

Byla C-303/07

Aberdeen Property Fininvest Alpha Oy

(Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Nacionalinėje teritorijoje įsteigtai patronuojančiai bendrovei išmokamų dividendų neapmokestinimas – Mokestis prie šaltinio už kitoje valstybėje narėje įsteigtai patronuojančiai bendrovei išmokamus dividendus – Panaši situacija“





1.        Šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui pateikė Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija). Pateiktas prejudicinis klausimas susijęs su EB 43 ir 48 straipsnių bei EB 56 ir 58 straipsnių išaiškinimu.

2.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad minėtų Sutarties straipsnių išaiškinimas padėtų nuspręsti dėl Aberdeen Property Fininvest Alpha Oy (toliau – Alpha) prašymo panaikinti 2006 m. sausio 25 d. Keskusverolautakunta (Centrinė mokesčių komisija) preliminarų sprendimą, kuriame pastaroji nustatė, kad Alpha turi sumokėti mokestį prie šaltinio už jos išmokamus dividendus patronuojančiai Aberdeen Property Nordic Fund I SICAV (toliau – Nordic Fund SICAV), pagal Liuksemburgo teisę įsteigtai investicinei kintamojo kapitalo bendrovei („société d'investissement à capital variable“, toliau – SICAV tipo bendrovė).

3.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių dėl to, kad dividendai, kuriuos Alpha sumokėtų į SICAV tipo bendrovę panašiai Suomijos akcinei bendrovei arba kitai atitinkamai nacionalinei bendrovei, pagal nacionalinės teisės aktus būtų neapmokestinamosios pajamos, ir mokestis prie šaltinio nebūtų išskaitomas.

I –    Teisinis pagrindas

A –    Bendrijos teisė

Direktyva 90/435

4.        1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms(2), siekiama neapmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms išmokamų dividendų ir kitų pelno paskirstymų mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, bei panaikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojančios bendrovės lygiu(3).

5.        Pagal Direktyvos 90/435 2 straipsnį „valstybės narės įmonė“ yra bet kuri įmonė, atitinkanti tris sąlygas. Pirma, ji yra vienos iš šios direktyvos priede nurodytų formų. Antra, pagal valstybės narės mokesčių įstatymus mokesčių tikslais įmonė yra laikoma tos valstybės narės rezidente, ir pagal su trečiąja valstybe sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą mokesčių tikslais nėra laikoma įsteigta už Bendrijos ribų. Trečia, jai nustatyta prievolė mokėti – be galimybės pasirinkti arba būti atleistai – vieną Direktyvos 90/435 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų mokesčių ar bet kurį kitą jį pakeičiantį mokestį.

6.        Liuksemburgo atveju Direktyvos 90/435 priede išvardytos „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, „société coopérative“, „société coopérative organisée comme une société anonyme“, „association d’assurances mutuelles“, „association d’épargne-pension“, „entreprise de nature commerciale, industrielle ou minière de l’Etat, des communes, des syndicats de communes, des établissements publics et des autres personnes morales de droit public“(4). Kalbant apie trečiąją, sąlygą Liuksemburgo atveju įmonė turi būti apmokestinama juridinių asmenų pajamų mokesčiu („impôt sur le revenu des collectivités“).

B –    Nacionalinės teisės aktai

Pajamų mokesčio įstatymas

7.        Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnį(5) visi užsienio juridiniai asmenys privalo mokėti pajamų mokestį tik už dalį pajamų, t. y. už Suomijoje gautas pajamas.

8.        Šio įstatymo 10 straipsnyje išvardytos Suomijoje gautos apmokestinamosios pajamos. Šiame sąraše, be kita ko, yra Suomijos akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės ar bet kurio kito juridinio asmens išmokami dividendai.

9.        Šio įstatymo 20 straipsnyje numatyti nuo pajamų mokesčio atleisti juridiniai asmenys. Jiems priskiriami ir investiciniai fondai.

Riboto pajamų ir turto apmokestinimo įstatymas

10.      Pagal Riboto pajamų ir turto apmokestinimo įstatymo 3 straipsnį(6) Suomijos juridinio asmens išmokami dividendai ribotai apmokestinamajam asmeniui yra apmokestinami mokesčiu prie šaltinio, išskyrus, kai dividendų gavėjas yra buveinę Europos Sąjungos valstybėje narėje turintis juridinis asmuo, kuriam tiesiogiai priklauso mažiausia 20 % dividendus paskirstančios bendrovės kapitalo, ir esantis viena iš Direktyvos 90/435 2 straipsnyje numatytų įmonių.

Verslo pajamų apmokestinimo įstatymas

11.      Verslo pajamų apmokestinimo įstatymo 6a straipsnyje(7) numatyta, kad Suomijoje įsteigto juridinio asmens gauti dividendai paprastai nėra apmokestinamosios pajamos. Tačiau fizinių asmenų gauti dividendai yra apmokestinamosios pajamos.

II – Faktinės aplinkybės

12.      Alpha − 2005 m. rugpjūčio mėnesį įsteigta Suomijos akcinė bendrovė, kurios akcijos nekotiruojamos biržoje. Kadangi ji turėjo tapti 100 % priklausančia Nordic FundSICAV, pagal Liuksemburgo teisę įsteigtos SICAV tipo bendrovės, dukterine bendrove, ji pateikė prašymą Keskusverolautakunta priimti preliminarų sprendimą dėl jos pareigos išskaityti mokestį prie šaltinio iš Nordic FundSICAV mokamų dividendų.

13.      Alpha rėmėsi EB 43 ir 56 straipsniais, susijusiais su įsisteigimo laisve bei laisvu kapitalo judėjimu. Iš jų išplaukia, kad objektyviai panašios situacijos apmokestinant turi būti vertinamos vienodai. Alpha, išmokanti dividendus kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei, yra panašioje situacijoje kaip ir nacionalinė bendrovė, kuri moka dividendus nacionaliniam akcininkui. Jei Alpha mokės dividendus Suomijos akcinei bendrovei, vykdančiai panašią į SICAV tipo bendrovės investavimo į nekilnojamąjį turtą veiklą, arba kitam lygiaverčiam nacionaliniam juridiniam asmeniui, jie nebūtų apmokestinamosios pajamos nei pagal Verslo pajamų apmokestinimo įstatymą, nei pagal Pajamų mokesčio įstatymą. Taigi mokestis nebeturėtų būti išskaitytas iš Alpha išmokamų dividendų Nordic FundSICAV.

14.      2006 m. sausio 25 d. preliminariame sprendime Keskusverolautakunta konstatavo, kad Alpha turėjo išskaityti mokestį prie šaltinio iš Nordic Fund SICAV išmokėtų dividendų. Šis sprendimas buvo pagrįstas Pajamų mokesčio įstatymu, pagal kurį užsienio bendrovė privalo mokėti mokesčius už Suomijoje gautas pajamas, ir Riboto pajamų ir turto apmokestinimo įstatymu, kuriuo remiantis Suomijos juridinio asmens išmokami dividendai ribotai apmokestinamajam asmeniui yra apmokestinami mokesčiu prie šaltinio, išskyrus kai dividendų gavėjas yra buveinę Europos Sąjungos valstybėje narėje turintis juridinis asmuo, kuriam tiesiogiai priklauso mažiausia 20 % dividendus paskirstančios bendrovės kapitalo, ir esantis viena iš Direktyvos 90/435 2 straipsnyje numatytų įmonių. Kadangi SICAV tipo bendrovė nenurodyta Direktyvos 90/435 priede ir visiškai atleista nuo pajamų mokesčio Liuksemburge, Nordic FundSICAV negali būti laikoma bendrove Direktyvos 90/435 prasme, todėl jai išmokami dividendai negali būti atleisti nuo mokesčio prie šaltinio.

15.      Keslusverolautakunta nuomone, Sutarties nuostatos, susijusios su įsisteigimo laisve ir laisvu kapitalo judėjimu, nedraudžia taikyti minėtų Suomijos teisės aktų, nes Suomijos akcinės bendrovės ir SICAV tipo bendrovės situacijos nėra panašios. Keslusverolautakunta mano, kad yra trys šių dviejų bendrovių rūšių skirtumai. Pirma, Suomijos akcinės bendrovės akcinis kapitalas yra įšaldytas, t. y. bendrovės veiklos metu iš esmės negali būti grąžinamas akcininkams. Antra, Suomijos akcinė bendrovė savo pajamų atžvilgiu yra mokesčių mokėtoja Suomijoje. Trečia, Suomijos akcinė bendrovė, kitaip negu SICAV tipo bendrovė, paminėta Direktyvoje 90/435.

16.      Alpha paprašė Korkein hallinto-oikeus panaikinti Keskusverolautakunta preliminarų sprendimą. Ji iš naujo pasirėmė EB 43 ir 56 straipsniais ir nurodė, kad argumentas, jog Suomijos akcinės bendrovės ir SICAV tipo bendrovės situacijos nėra panašios, yra nepagrįstas.

III – Prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme

17.      Šiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar EB 43 ir 48 straipsnius bei EB 56 ir 58 straipsnius reikia aiškinti taip, kad įgyvendinant juose garantuojamas pagrindines laisves pagal Suomijos teisę įsteigta akcinė bendrovė arba investicinis fondas ir pagal Liuksemburgo teisę įsteigta SICAV turi būti laikomi panašiais, nors SICAV visiškai atitinkanti bendrovės forma yra nežinoma Suomijos teisėje, kai tuo pačiu metu reikia atsižvelgti į tai, kad SICAV, kuri yra pagal Liuksemburgo teisę įsteigta bendrovė, nenurodyta bendrovių sąraše, kurias apima Direktyvos 90/435/EEB, su kuria suderinta šioje byloje taikytina Suomijos mokesčio prie šaltinio norma, 2 straipsnio a punktas, ir, be to, į tai, kad pagal Liuksemburgo vidaus mokesčių teisės aktus SICAV atleidžiama nuo pajamų mokesčio? Ar šiomis aplinkybėmis išvardytus EB sutarties straipsnius pažeidžia tai, kad Liuksemburge įsteigta SICAV tipo bendrovė, kaip dividendų gavėja, Suomijoje neatleidžiama nuo mokesčio prie šaltinio už dividendus?“

18.      Suomijos, Italijos ir Kipro vyriausybės bei Komisija pateikė rašytines pastabas. Suomijos vyriausybė siūlo atsakyti į pateiktą klausimą, kad nei EB 43 ir 48 straipsniams, nei EB 56 ir 58 straipsniams neprieštarauja tai, kad Liuksemburge turinčios buveinę SICAV tipo bendrovės gauti dividendai nėra atleidžiami nuo mokesčio prie šaltinio Suomijoje. Italijos vyriausybė pritaria tokiai nuomonei. Kipro vyriausybė ir Komisija, atvirkščiai, mano, kad pagal Suomijos teisę įsteigta akcinė bendrovė arba investicinis fondas ir pagal Liuksemburgo teisę įsteigta SICAV tipo bendrovė turi būti laikomi panašiais, nors SICAV tipo bendrovę visiškai atitinkanti bendrovės forma yra nežinoma Suomijos teisėje, ir todėl Sutarties nuostatoms prieštarauja tai, kad Liuksemburge buveinę turinčios SICAV tipo bendrovės gauti dividendai nėra atleisti nuo mokesčio prie šaltinio.

19.      2008 m. lapkričio 13 d. posėdyje, kurio paprašė Alpha, Komisijai ir Suomijos vyriausybei buvo atstovaujama. Nepateikę rašytinių pastabų Alpha atstovai iš esmės pritarė Kipro vyriausybės ir Komisijos nuomonėms.

IV – Vertinimas

A –    Įvadinės pastabos

20.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar EB 43 ir 48 straipsniai bei EB 56 ir 58 straipsniai prieštarauja tokiems valstybės teisės aktams, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais remiantis Suomijoje įsteigtos akcinės bendrovės išmokami dividendai nėra apmokestinamosios pajamos, tačiau pagal Liuksemburgo teisę įsteigtai SICAV tipo bendrovei, kuri visiškai atleista nuo pajamų mokesčio Liuksemburge, išmokami dividendai yra apmokestinamosios pajamos ir iš jų išskaitomas mokestis prie šaltinio.

21.      Pirmiausia reikia priminti, kad nors tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, jos turi ją įgyvendinti laikydamosi Bendrijos teisės(8) ir vengti bet kokio diskriminavimo dėl pilietybės(9).

22.      Direktyva 90/435 padarė įtaką valstybių narių mokesčių nuostatoms, susijusioms su patronuojančiomis bendrovėmis ir kitų valstybių narių dukterinėmis bendrovėmis. Ja perkėlus Suomijoje mokestis prie šaltinio nėra iškaitomas iš buveinę kitoje valstybėje narėje turinčiam juridiniam asmeniui, kuriam tiesiogiai priklauso mažiausiai 20 % dividendus paskirstančios bendrovės kapitalo, ir esančiam viena iš Direktyvos 90/435 2 straipsnyje numatytų įmonių, išmokėtų dividendų.

23.      Savaime aišku, kad tai netaikoma Nordic FundSICAV, kuri atitinka dalyvavimo dividendus išmokančioje įmonėje dydžio reikalavimą, tačiau nėra bendrovė Direktyvos 90/435 2 straipsnio prasme, nes ji nepaminėta Direktyvos 90/435 priede, bei yra visiškai atleista nuo pajamų mokesčio Liuksemburge. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad tokia bendrovė negali naudotis EB sutartyje numatytomis pagrindinėmis laisvėmis.

24.      Dėl šios priežasties šiuo atveju reikia išanalizuoti situaciją atsižvelgiant į taikytinas Sutarties nuostatas.

25.      Tačiau kokios nuostatos yra taikytinos šioje byloje? Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs su įsisteigimo laisve ir laisvu kapitalo judėjimu. Komisijos ir Suomijos bei Kipro vyriausybių nuomonės skiriasi dėl to, kokiu pagrindu remiantis reikėtų analizuoti šią bylą. .

26.      Atsižvelgiant į konkretų atvejį galima remtis įsisteigimo laisve arba laisvu kapitalo judėjimu. Pagal Teisingumo Teismo praktiką lemiamas kriterijus yra dalyvavimas kapitale, kuris patronuojančiai bendrovei leidžia daryti aiškią įtaką dukterinės bendrovės sprendimams ir lemti jos veiklą(10).

27.      Kaip matyti iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Alpha yra 100 % Nordic FundSICAV dukterinė bendrovė. Taigi akivaizdu, kad Nordic FundSICAV gali daryti aiškią įtaką Alpha valdymui. Iš to matyti, kad pagrindinė byla yra susijusi su įsisteigimo laisve, todėl bandysiu atsakyti į pateiktą klausimą remdamasis su įsisteigimo laisve susijusiomis Sutarties nuostatomis.

28.      Vis dėlto turiu pabrėžti, kad, kaip teisingai nurodo Komisija, taikytinų Sutarties nuostatų pasirinkimas neturi praktinės reikšmės. EB 43 ir 56 straipsnių taikymo rezultatas turėtų būti toks pats. Su Suomijos akcinės bendrovės ar investicinio fondo ir pagal Liuksemburgo teisę įsteigtos SICAV tipo bendrovės situacijų panašumu susijusiais argumentais gali būti remiamasi ir įsisteigimo laisvės, ir laisvo kapitalo judėjimo atveju.

B –    Įsisteigimo laisvė ir panaši situacija

29.      Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią įsisteigimo laisvė apima bendrovių, įsteigtų vadovaujantis valstybės narės teisės aktais ir Bendrijoje turinčių savo pagrindines buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, teisę vykdyti savo veiklą atitinkamoje valstybėje narėje per dukterinę bendrovę, filialą ar atstovybę(11), negalima paneigti, kad Nordic FundSICAV, vykdydama savo veiklą Suomijoje per Suomijos dukterinę bendrovę Alpha, kurios vienintelė akcininkė ji yra, įgyvendina įsisteigimo laisvę.

30.      Taip pat negalima paneigti, kad remiantis Suomijos teisės nuostatomis Suomijos bendrovės išmokami dividendai yra vertinami kitaip. Suomijoje įsteigtai bendrovei, neatsižvelgiant į jos teisinę formą, išmokami dividendai nėra laikomi apmokestinamosiomis pajamomis tam, kad būtų išvengta jų apmokestinimo kelis kartus, o užsienyje įsteigtai bendrovei, išskyrus Europos Sąjungos valstybėje narėje buveinę turinčias bendroves, kurioms tiesiogiai priklauso mažiausiai 20 % dividendus paskirstančios bendrovės kapitalo, ir esančioms viena iš Direktyvos 90/435 2 straipsnyje numatytų įmonių, išmokami dividendai laikomi apmokestinamosiomis pajamomis ir apmokestinami mokesčiu prie šaltinio. Skirtingas vertinimas susijęs su Suomijoje ir užsienyje įsteigtomis bendrovėmis, kurioms netaikoma Direktyva 90/435, ir priklauso nuo bendrovės buveinės vietos.

31.      Teisingumo Teismas daug kartų pabrėžė, jog įsisteigimo laisvė skirta užtikrinti, kad dukterinei bendrovei priimančiojoje valstybėje narėje būtų taikomas nacionalinis vertinimas, ir draudžia bet kokį net mažiausią diskriminavimą dėl bendrovių buveinės vietos(12).

32.      Skirtingas vertinimas nėra diskriminacija. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką diskriminacija gali atsirasti tik tuomet, kai panašioms situacijoms taikomos skirtingos taisyklės arba kai ta pati taisyklė taikoma skirtingoms situacijoms(13). Panašia linkme užduotas ir prejudicinis klausimas.

33.      Manau, kad remiantis Teisingumo Teismo sprendimu Denkavit International ir Denkavit France(14) galima atsakyti į klausimą, ar Suomijoje įsteigta patronuojanti bendrovė, būtent pagal Suomijos teisę įsteigta „akcinė bendrovė“ ar „investicinis fondas“, yra panašioje situacijoje kaip pagal Liuksemburgo teisę įsteigta SICAV.

34.      Skirtingai nei Suomijos ir Italijos vyriausybės, nemanau, kad šiame sprendime padarytos Teisingumo Teismo išvados negali būti taikomos šioje byloje. Man atrodo, jog argumentas, kad minėtame sprendime Denkavit International ir Denkavit France nagrinėtos bylos faktai įvyko prieš įsigaliojant Direktyvai 90/435, ir todėl Teisingumo Teismas, aiškindamas teisės sistemą, negalės ja remtis, yra nepagrįstas. Minėtame sprendime Teisingumo Teismas išaiškino EB sutarties nuostatų galią, kurios jos negali prarasti dėl direktyvos įtakos. Direktyvos aiškinimas negali paneigti EB sutarties aiškinimo.

35.      Ši išvada yra patvirtinta sprendimo Amurta(15) 24 punkte, kuriame nurodyta, kad dalyvavimo kapitale, kuriam netaikoma Direktyva 90/435, atžvilgiu valstybės narės iš tikrųjų turi nustatyti, ar ir kuria dalimi reikia vengti paskirstytojo pelno dvigubo ekonominio apmokestinimo, ir numatyti mechanizmus, kuriais būtų siekiama išvengti šio dvigubo ekonominio apmokestinimo arba jį sušvelninti. Vis dėlto vien tai joms neleidžia taikyti Sutartimi garantuojamoms judėjimo laisvėms prieštaraujančių priemonių.

36.      Jei pripažįstame, kad šiame sprendime Teisingumo Teismo padarytos išvados taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, atsakymą į mūsų klausimą galime rasti šio sprendimo 35 punkte, pagal kurį nuo to momento, kai valstybė narė apmokestina ne tik akcininkų rezidentų, bet ir akcininkų ne rezidentų iš bendrovės rezidentės gaunamus dividendus, šių akcininkų ne rezidentų padėtis tampa panaši į akcininkų rezidentų padėtį.

37.      Taigi Suomijoje įsteigta patronuojanti bendrovė ir užsienio patronuojanti bendrovė yra panašiose situacijose, nes jos abi nemoka pajamų mokesčio Suomijoje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad užsienio patronuojančios bendrovės yra apmokestinamos pajamų mokesčiu, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Tačiau Suomijos teisės aktuose numatyta, kad dividendai, išmokami Suomijoje įsteigtoms patronuojančioms bendrovėms, ir, remiantis Direktyva 90/435, kai kurioms užsienyje įsteigtoms patronuojančioms bendrovėms, t. y. patronuojančioms bendrovėms, kurioms taikoma Direktyva 90/435, nėra apmokestinami. Likusios užsienyje įsteigtos patronuojančios bendrovės, t. y. bendrovės, kurioms netaikoma Direktyva 90/435, yra apmokestinamos mokesčiu prie šaltinio.

38.      Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad nustatant, ar egzistuoja diskriminavimas, Bendrijos situacijos ir išimtinai vidaus situacijos palyginimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į atitinkamų nacionalinių nuostatų tikslą(16).

39.      Iš Suomijos rašytinių pastabų matyti, jog dividendai neapmokestinami tam, kad būtų išvengta jų apmokestinimo kelis kartus.

40.      Šiuo momentu turiu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Verslo pajamų apmokestinimo įstatymo 6a straipsnį neapmokestinamos ne vien akcinės bendrovės, bet visi Suomijoje įsteigti juridiniai asmenys. Tai rodo, kad šis neapmokestinimas apskritai skirtas išvengti pastarųjų bendrovių dukterinių bendrovių pelno paskirstymo dividendų forma apmokestinimo kelis kartus.

41.      Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aiškiai matyti, kad jeigu valstybė narė pasirinko neapmokestinti rezidentų, šią priemonę ji turi taikyti ir ne rezidentams tiek, kiek analogiškas šių ne rezidentų apmokestinimas kyla iš jos kompetencijos mokesčių srityje įgyvendinimo pastarųjų atžvilgiu(17).

42.      Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad dėl nagrinėjamų Suomijos teisės nuostatų patronuojančios bendrovės, kurios Suomijoje įsteigtų dukterinių bendrovių išmokamų dividendų atžvilgiu yra panašioje situacijoje, vertinamos skirtingai. Iš to išplaukia, kad šių nuostatų rezultatas yra patronuojančių bendrovių, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, diskriminacija, pagrįsta jų buveinės vieta.

43.      Šiai išvadai neturi reikšmės tai, kad remiantis Liuksemburgo vidiniais mokesčių teisės aktais SICAV yra atleista nuo pajamų mokesčio. Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nepalankus mokestinis vertinimas, prieštaraujantis vienai iš pagrindinių laisvių, negali būti pateisinamas kitų mokesčių lengvatų buvimu, netgi darant prielaidą, kad jos egzistuoja(18).

V –    Išvada

44.      Atsižvelgdamas į išdėstytus samprotavimus, Teisingumo Teismui siūlau į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudicinį klausimą atsakyti taip:

„EB 43 ir 48 straipsniais draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos dukterinės bendrovės rezidentės dividendai, išmokami patronuojančiai bendrovei rezidentei, neatsižvelgiant į pastarosios teisinę formą, nėra laikomi apmokestinamosiomis pajamomis, o dividendai, išmokami patronuojančiai bendrovei ne rezidentei, kurios teisinė forma yra nežinoma dukterinės bendrovės valstybės narės teisėje ir kuriai netaikoma 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, yra apmokestinamosios pajamos ir iš jų išskaitomas mokestis prie šaltinio, nors bendrovė ne rezidentė neapmokestinama pajamų mokesčiu savo buveinės valstybėje narėje.“

1 – Originalo kalba: prancūzų.

2 – OL L 225, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 147, toliau – Direktyva 90/435.

3– Generalinė advokatė E. Sharpston neseniai priimtos išvados byloje Les Vergers du Vieux Tauves (C-48/07) 46 ir 47 punktuose išsamiai paaiškino Direktyvos 90/435 tikslą.

4– Liuksemburgo atveju aktuali priedo redakcija numatyta Direktyvą 90/435 pakeitusioje 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvoje 2003/123/EB (OL L 7, 2004, p. 41; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 2 t., p. 3).

5 – Tuloverolaki (1535/1992).

6 – Laki rajoitetusti verovelvollisen tulon verottamisesta (627/1978).

7 – Laki elinkeinotulon verottamisesta (360/1968).

8 – Šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Amurta (C-379/05, Rink. p. I-09569) 16 punktą ir jame išvardytus sprendimus.

9– Žr. 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Wielockx (C-80/94, Rink. p. I-2493) 16 punktą; 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Royal Bank of Scotland (C-311/97, Rink. p. I-2651) 19 punktą; 2001 m. kovo 8 d. Sprendimo Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, Rink. p. I-1727) 37 punktą; 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France (C-170/05, Rink. p. I-11949) 19 punktą ir 2008 m. spalio 2 d. Sprendimo Heinrich Bauer Verlag (C-360/06, Rink. p. I-0000) 17 punktą.

10– Žr. 2000 m. spalio 13 d. Sprendimo Baars (C-251/98, Rink. p. I-2787) 21 ir 22 punktus; 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, Rink. p. I-11753) 37 punktą; 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Oy AA (C-231/05, Rink. p. I-6373) 20 punktą ir 2008 m. birželio 26 d. Sprendimo Burda (C-284/06, Rink. p. I-0000) 69 punktą.

11– Žr. 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Saint Gobain ZN (C-307/97, Rink. p. I-6161) 35 punktą; 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo AMID (C-141/99, Rink. p. I-11619) 20 punktą; 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Keller Holding (C-471/04, Rink. p. I-2107) 29 punktą; 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France (minėtas 9 išnašoje) 20 punktą; 2008 m. gegužės 15 d. Sprendimo Lidl Belgium (C-414/06, Rink. p. I-0000) 18 punktą ir 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Papillon (C-418/07, Rink. p. I-0000) 15 punktą.

12– Šiuo klausimu žr. 1986 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją (270/83, Rink. p. 273) 14 punktą; sprendimo Saint-Gobain (minėtas 11 išnašoje) 35 punktą ir sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France (minėtas 9 išnašoje) 22  punktą.

13– Šiuo klausimu žr. 1995 m. vasario 14 d. Sprendimo Schumacker (C-279/93, Rink. p. I-225) 30 punktą; 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Talotta (C-383/05, Rink. p. I-2555) 18 punktą; 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Lakebrink ir Peters-Lakebrink (C-182/06, Rink. p. I-06705) 27 punktą ir 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Laval un Partneri Ltd (C-341/05, Rink. p. I-11767) 115 punktą.

14– Minėtas 9 išnašoje.

15 – Minėtas 8 išnašoje

16– Šiuo klausimu žr. sprendimo Metallgesellschaft ir kt. (minėtas 9 išnašoje) 60 punktą; sprendimo Oy AA (minėtas 10 išnašoje) 38 punktą ir sprendimo Papillon (minėtas 11 išnašoje) 27 punktą.

17– Žr. sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France (minėtas 9 išnašoje) 37 punktą.

18– Šiuo klausimu žr. 2000 m. birželio 6 d. Sprendimo Verkooijen (C-35/98, Rink. p. I-4071) 61 punktą ir sprendimo Amurta (minėtas 8 išnašoje) 75 punktą.