Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-357/07

The Queen,

TNT Post UK Ltd prašymu,

prieš

The Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

(High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva – Atleidimas nuo mokesčio – 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas – Viešųjų pašto tarnybų teikiamos paslaugos “

Sprendimo santrauka

1.        Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio – Viešųjų pašto tarnybų suteiktų paslaugų atleidimas nuo mokesčio

(Tarybos direktyvos 77/388 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67 3 straipsnis)

2.        Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio – Viešųjų pašto tarnybų suteiktų paslaugų atleidimas nuo mokesčio

(Tarybos direktyvos 77/388 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas)

1.        Sąvoka „viešųjų pašto tarnybų teikiamos paslaugos“, esanti Direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte, turi būti aiškinama taip, kad ji apima viešuosius arba privačius subjektus, valstybės narės teritorijoje teikiančius universaliąsias pašto paslaugas arba jų dalį, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 97/67 dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/39/EB, 3 straipsnyje.

Iš tiesų pirmiausia tam, kad būtų taikomas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas, reikia, kad atleistinas nuo mokesčio paslaugas teiktų operatorius, kuris gali būti kvalifikuojamas kaip „viešoji pašto tarnyba“, suderinama su šia sąvoka prasme. Aplinkybė, kad Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies a punkto redakcija visiškai identiška Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkto redakcijai, įrodo, kad pastarojoje nuostatoje numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas ir toliau, neatsižvelgiant į pašto sektoriaus liberalizavimą. Iš to išplaukia, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio negali būti aiškinamas taip, jog jis iš esmės apima pašto paslaugų teikimą, kaip antai rezervuotos paslaugos Direktyvos 97/67 7 straipsnio prasme, neatsižvelgiant į šių paslaugų teikėjo statusą.

Antra, Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnyje numatytų atleidimo nuo mokesčio atvejų tikslas yra palankiau traktuoti kai kurias visuomenei naudingas veiklos rūšis. Šis bendras tikslas pašto srityje virsta specialiu tikslu, t. y. pasiūlyti nedidelėmis kainomis pašto paslaugas, kurios atitinka pagrindinius visuomenės poreikius. Esant dabartinei Bendrijos teisės būklei, šis tikslas iš esmės atitinka Direktyvos 97/67 tikslą pasiūlyti universaliąsias pašto paslaugas. Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį šios paslaugos atitinka apibrėžtos kokybės visoje teritorijoje visiems naudotojams prieinamomis kainomis nenutrūkstamai teikiamas pašto paslaugas. Todėl, nepaisant aplinkybės, kad ji negali būti Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkto, kurio teisinis pagrindas skiriasi nuo Direktyvos 97/67 teisinio pagrindo, aiškinimo pagrindas, ši direktyva yra naudinga nuoroda aiškinant sąvoką „viešosios pašto tarnybos“ šios nuostatos prasme.

(žr. 27–30, 32–36, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas teikiant paslaugas, išskyrus keleivių gabenimo ir telekomunikacijų paslaugas, ir tiekiant su tuo susijusias prekes, kai šį tiekimą ir teikimą vykdo viešosios pašto tarnybos, t. y. kaip operatoriai, kurie valstybėje narėje teikia visas universaliąsias pašto paslaugas ar jų dalį. Jis netaikomas paslaugų teikimui ir su tuo susijusių prekių tiekimui, dėl kurių sąlygos buvo suderėta individualiai.

(žr. 49 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)







TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2009 m. balandžio 23 d.(*)

„Šeštoji PVM direktyva – Atleidimas nuo mokesčio – 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas – Viešųjų pašto tarnybų teikiamos paslaugos“

Byloje C-357/07

dėl High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) 2007 m. liepos 12 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2007 m. liepos 31 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

The Queen,      

TNT Post UK Ltd prašymu,

prieš

The Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs,

dalyvaujant

Royal Mail Group Ltd,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjai J.-C. Bonichot, K. Schiemann, J.  Makarczyk, ir C. Toader,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. birželio 18 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        TNT Post UK Ltd, atstovaujamos QC D. Milne ir baristerės P. Hamilton, įgaliotų solisitoriaus C. Russell,

–        Royal Mail Group Ltd, atstovaujamos QC P. Lasok ir baristerio J. Herberg, įgaliotų solisitoriaus D. Finkler,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. Gibbs, I. Rao ir M. Hall, padedamų QC C. Vajda ir baristerės N. Shaw,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos S. Spyropoulos bei S. Trekli ir M. Tassopoulou,

–        Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan, padedamo SC D. Barniville, ir BL N. Travers,

–        Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J Heliskoski ir A. Guimaraes-Purokoski,

–        Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Afonso ir R. Lyal,

susipažinęs su 2009 m. sausio 15 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23, toliau – Šeštoji direktyva) 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp TNT Post UK Ltd (toliau – TNT Post), pareiškėja pagrindinėje byloje, ir Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs, atsakovai pagrindinėje byloje, dalyvaujant Royal Mail Group Ltd (toliau – Royal Mail), į bylą įstojusi šalis, dėl pastarosios bendrovės pašto paslaugų atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) teisėtumo.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        Šeštosios direktyvos 13 straipsnis „Atleidimas nuo mokesčio šalies teritorijos ribose“ nustato:

„A. Tam tikros visuomenei naudingos veiklos atleidimas nuo mokesčio      

1.      Nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų ir taikydamos sąlygas, kurias jos nustato siekdamos užtikrinti teisingą ir sąžiningą atleidimo nuo mokesčių taikymą bei užkirsti kelią galimam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui ar piktnaudžiavimui, valstybės narės atleidžia nuo mokesčio:

a)      paslaugų, išskyrus keleivių gabenimo ir telekomunikacijų paslaugas, teikimas ir su tuo susijusių prekių tiekimas, kai šį tiekimą ir teikimą vykdo viešojo pašto tarnybos;

<...>“

4        2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 132 straipsnio 1 dalies a punktas yra identiškas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio skirsnio 1 dalies a punktui.

5        1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998, p. 14, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 71), iš dalies pakeista 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB (OL L 176, p. 21, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 316, toliau – Direktyva 97/67), remiantis jos 1 straipsniu, nustato bendras taisykles, be kita ko, dėl universaliųjų pašto paslaugų teikimo Europos bendrijoje ir kriterijų, apibrėžiančių paslaugas, kurios gali būti rezervuotos universaliųjų paslaugų teikėjams.

6        Direktyvos 97/67 penkiolikta konstatuojamoji dalis numato:

„<...> su universaliųjų paslaugų teikimu susijusios šios direktyvos nuostatos nepažeidžia universaliųjų paslaugų teikėjų teisės individualiai derėtis dėl sutarčių su klientais sudarymo.“

7        Pagal Direktyvos 97/67 3 straipsnį:

„1.      Valstybės narės užtikrina, kad naudotojai turėtų teisę į universaliąsias paslaugas, apimančias apibrėžtos kokybės visoje teritorijoje visiems naudotojams prieinamomis kainomis nenutrūkstamai teikiamas pašto paslaugas.

2.      Šiam tikslui valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad aptarnavimo ir pašto paslaugų teikimo vietų tankumas atitiktų naudotojų poreikius.

3.      Jos imasi priemonių, kad universaliųjų paslaugų teikėjas (-ai) užtikrintų kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus tam tikras aplinkybes ir geografines sąlygas, kurias nacionalinės reguliavimo institucijos laiko išskirtinėmis, paslaugų minimumą:

–        vieną surinkimą per dieną,

–        vieną pristatymą į namus kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba, išimties tvarka, laikantis nacionalinės reguliavimo institucijos nustatytų reikalavimų, tam tikslui įrengtas vietas.

Apie bet kokią išimtį arba nukrypimą nuo reikalavimų, kuriuos pagal šią straipsnio dalį leidžia nacionalinė reguliavimo institucija, privalu pranešti Komisijai ir visoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

4.      Kiekviena valstybė narė užtikrina būtinas priemones šių universaliųjų paslaugų teikimui:

–        pašto siuntų iki 2 kg surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą,

–        siuntinių iki 10 kg, surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą,

–        registruotųjų ir įvertintųjų siuntų paslaugas.

5.      Nacionalinės reguliuojančios institucijos gali padidinti universaliosioms paslaugoms priskiriamų siuntinių svorio ribą iki 20 kg bei nustatyti konkrečias sąlygas dėl tokių siuntinių pristatymo į namus.

Neatsižvelgiant į valstybės narės nustatytą universaliosioms paslaugoms priskiriamų siuntinių svorio ribą, valstybės narės užtikrina, kad iš kitų valstybių narių gauti pašto siuntiniai iki 20 kg būtų pristatomi jų teritorijoje.

6.      Didžiausi ir mažiausi pašto siuntų matmenys turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos priimtoje Konvencijoje ir Susitarime dėl pašto siuntinių numatytus reikalavimus.

7.      Šiame straipsnyje apibrėžtos universaliosios paslaugos apima vidaus ir tarptautines paslaugas.“

8        Direktyvos 97/67 7 straipsnio 1 dalis nustato:

„Kad užtikrintų universaliųjų paslaugų teikimą, valstybės narės gali toliau rezervuoti paslaugas universaliųjų paslaugų teikėjui (-ams). Šios paslaugos apribojamos vidaus korespondencijos ir gaunamos tarptautinės korespondencijos siuntų surinkimo, rūšiavimo, pervežimo ir pristatymo pagreitintu arba nepagreitintu būdu paslaugomis laikantis toliau nustatytų svorio ir kainų ribų. Nuo 2003 m. sausio 1 d. svorio riba yra 100 g, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 g. Šios svorio ribos netaikomos nuo 2003 m. sausio 1 d., jei pirmos svorio pakopos greičiausio pristatymo kaina yra lygi valstybiniam tarifui už korespondencijos siuntą arba tris kartus didesnė už jį ir jei nuo 2006 m. sausio 1 d. ši kaina lygi valstybiniam tarifui arba du su puse karto didesnė už jį.

<...>“

 Nacionalinės teisės aktai

9        Nuostatos, skirtos perkelti Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktą, yra 1994 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Value Added Tax Act 1994), iš dalies pakeisto 2000 m. Pašto paslaugų įstatymo (Postal Services Act 2000, toliau – 2000 m. Pašto paslaugų įstatymas), dalis, o nuostatos, skirtos perkelti Direktyvą 97/67, yra 2000 m. Pašto paslaugų įstatymo dalis.

10      2001 m. kovo 28 d. London Gazette paskelbė, jog prekybos ir pramonės ministras pranešė, kad pagal 2000 m. Pašto paslaugų įstatymą bendrovė Consignia plc (toks tuo metu buvo Royal Mail pavadinimas) paskirta universaliųjų paslaugų teikėja, teikiančia šias paslaugas Jungtinėje Karalystėje. Šis ministras tokio pranešimo nebuvo paskelbęs nė vieno kito asmens atžvilgiu.

11      2005 m. vasario 18 d., vykdydama savo teisėtas pareigas pagal 2000 m. Pašto paslaugų įstatymą, Pašto paslaugų komisija (Postal Services Commission arba Postcomm) priėmė sprendimą, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. suteiks licenciją bet kuriam paraišką pateikusiam ir reikalavimus atitinkančiam asmeniui, vežančiam bet kokio svorio laiškus. Šis sprendimas nuo tos dienos visiškai liberalizavo pašto rinką Jungtinėje Karalystėje, vis dėlto nedarydamas įtakos Royal Mail, kaip vienintelės paskirtos universaliųjų paslaugų teikėjos valstybėje narėje, statusui ir įsipareigojimams.

12      Royal Mail veiklą vykdo 2001 m. kovo 23 d. Pašto paslaugų komisijos pagal 2000 m. Pašto paslaugų įstatymo antrą dalį išduotos licencijos pagrindu, kuri paskutinį kartą buvo pakeista 2006 m. gegužės 25 dieną. Šią licenciją reglamentuojanti sistema skirta užtikrinti, kad šalies mastu veikianti pašto sistema už prieinamą kainą būtų prieinama kiekvienam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Šioje licencijoje tik Royal Mail numatytos tokios pareigos: pirma, Jungtinės Karalystės naudotojams teikti universaliąsias pašto paslaugas, apimančias bent jau vieną pristatymą kiekvienu adresu kiekvieną darbo dieną ir bent jau vieną surinkimą kiekvieną darbo dieną iš kiekvienos pašto paslaugų teikimo vietos šioje valstybėje narėje, už prieinamą kainą, kuri yra vienoda visoje valstybėje, ir, antra, užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės naudotojai turėtų galimybę gauti šias universaliąsias pašto paslaugas pakankamu dažnumu, įsteigus pakankamą pašto paslaugų teikimo vietų kiekį.

13      2006 m. sausio 20 d. pagal 2000 m. Pašto paslaugų įstatymo antrą dalį Pašto paslaugų komisija suteikė licenciją TNT Post, pagal kurią pastaroji bendrovė gali vežti visus laiškus Jungtinės Karalystės teritorijoje. Ši licencija pakeitė anksčiau, t. y. 2002 m. gruodžio 23 d., išduotą licenciją.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Royal Mail, kaip vienintelė universaliųjų pašto paslaugų teikėja Jungtinėje Karalystėje, teikia plačią įvairovę pašto paslaugų visoms įmonėms ir visiems fiziniams asmenims, norintiems pasinaudoti jos paslaugomis. Šios pašto paslaugos teikiamos integruotame nacionaliniame tinkle, aptarnaujančiame šiuo metu apie 27 milijonus adresatų 6 dienas per savaitę, reglamentuojamame atsižvelgiant į bendrąjį interesą, tai būdinga tik Royal Mail ir išskiria ją iš kitų pašto operatorių. Ši bendrovė surenka laiškus ir kitą korespondenciją skirtingose vietose, t. y. iš apie 113 000 pašto dėžučių, 14 200 pašto skyrių ir 90 000 verslo vietų. Royal Mail įdarbina apie 185 000 asmenų Jungtinėje Karalystėje.

15      Pašto paslaugos, kurias Royal Mail privalo teikti visuomenei pagal Royal Mail licencijoje nurodytas sąlygas, atitinka tiek visos Royal Mail tvarkomos korespondencijos apimties, tiek visų šios bendrovės gautų pajamų iš pašto sandorių didžiąją dalį. Atsižvelgiant į Royal Mail „laiškų siuntimo“ veiklą, maždaug 90 % Royal Mail veiklos (įvertintos atsižvelgiant į apyvartą) taikomos tik Royal Mail, o ne bet kuriam kitam pašto operatoriui Jungtinėje Karalystėje nustatytos sąlygos ir reikalavimai.

16      TNT Post, kuri yra TNT, veikiančios daugiau nei 200 valstybių ir įdarbinusios daugiau nei 128 000 asmenų, narė, teikia iš anksto surūšiuotos ir nesurūšiuotos verslo korespondencijos pristatymo paslaugas. Šios paslaugos apima vartotojų korespondencijos surinkimą, automatizuoto arba rankinio (nesurūšiuotos korespondencijos) rūšiavimo paslaugų teikimą, tvarkymą ir nuvežimą (pristatymas keliu į Royal Mail regioninį sandėlį). Šios paslaugos vadinamos „upstream services“ (paslaugos, susijusios su korespondencijos tvarkymu).

17      2004 m. balandžio 6 d. TNT Post su Royal Mail sudarė susitarimą, pagal kurį Royal Mail sutiko teikti „downstream services“ (paslaugas, susijusias su korespondencijos pristatymu), t. y. pristatyti keliais TNT Post surinktą, surūšiuotą ir nuvežtą korespondenciją į vieną iš Royal Mail regioninių sandėlių. Šis susitarimas buvo sudarytas pagal Royal Mail licencijos sąlygas, kurios reikalauja, kad Royal Mail suteiktų galimybę naudotis savo pašto įranga (nurodytu būdu) bet kuriam pašto operatoriui arba siekiančiam tokios galimybės naudotojui ir sąžiningai derėtųsi siekiant susitarti dėl tokios galimybės sąlygų. TNT Post pati šiuo metu neteikia jokių „downstream services“.

18      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad verslo korespondencija sudaro 85 % visos TNT Post apdorojamos Jungtinėje Karalystėje korespondencijos apimties, o jos pagrindinė rinka apima finansinių paslaugų sektorių. Kadangi finansų institucijos negali susigrąžinti viso pirkimo PVM, TNT Post komercine prasme suinteresuota sumažinti PVM sumą, kurią ji sąskaitose faktūrose nurodo klientams.

19      Tačiau pagal 1994 m. PVM įstatymą, iš dalies pakeistą 2000 m. Pašto paslaugų įstatymu, Royal Mail pašto siuntinių, kurie apima laiškus, vežimas neapmokestinamas PVM, o TNT Post teikiamos paslaugos, kurios, pastarosios teigimu, yra tokios pačios kaip Royal Mail, apmokestinamos standartiniu 17,5 % PVM tarifu.

20      Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam ginčui išspręsti reikalingas Bendrijos teisės išaiškinimas, High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1)      a)     Kaip turi būti aiškinama (Šeštosios direktyvos) 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte (dabar – Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies a punktas) numatyta formuluotė „viešosios pašto tarnybos“?

b)      Ar šios formuluotės aiškinimui daro įtaką faktas, kad pašto paslaugos valstybėje narėje buvo liberalizuotos, kad nėra rezervuotų paslaugų Direktyvos (97/67) prasme ir kad yra vienas paskirtas universaliųjų paslaugų teikėjas, apie kurį buvo pranešta Komisijai pagal šią direktyvą (kaip antai Royal Mail atveju Jungtinėje Karalystėje)?

c)      Esant šioms bylos aplinkybėms (kurios nurodytos pirmojo klausimo b punkte), ar ši formuluotė apima

i)      tik vienintelį paskirtą universaliųjų paslaugų teikėją (kaip antai Royal Mail Jungtinėje Karalystėje), ar

ii)      taip pat privatų pašto operatorių (kaip antai TNT      Post)?

2)      Esant šioms bylos aplinkybėms, ar (Šeštosios direktyvos) 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas (dabar – Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies a punktas) turi būti aiškinamas kaip reikalaujantis ar leidžiantis valstybei narei atleisti nuo mokesčio visas „viešųjų pašto tarnybų“ teikiamas pašto paslaugas?

3)      Jei valstybės narės privalo arba gali atleisti nuo mokesčio kai kurias, bet ne visas „viešųjų pašto tarnybų“ teikiamas paslaugas, kokiais kriterijais remiantis neapmokestinamos paslaugos turi būti nustatomos?“

 Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį

21      2009 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu TNT Post prašė Teisingumo Teismo priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį. Šios bendrovės teigimu, generalinės advokatės išvadoje yra nesusipratimų, susijusių su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis ir pašto rinkos funkcionavimu Jungtinėje Karalystėje.

22      Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad jis gali savo nuožiūra, generalinio advokato pasiūlymu arba šalių prašymu priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį, jei mano, kad nepakanka informacijos arba byla turi būti nagrinėjama remiantis argumentu, dėl kurio šalys nepareiškė savo nuomonių (žr., be kita ko, 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Cartesio, C-210/06, Rink. p. I-0000, 46 punktą).

23      Tačiau pagrindines bylos aplinkybes ir pašto rinkos funkcionavimą Jungtinėje Karalystėje detaliai išaiškino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir apie juos buvo pateikti komentarai rašytinėse ir žodinėse pastabose Teisingumo Teismui. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nusprendė, jog jis turi visą reikalingą informaciją, kad atsakytų į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus.

24      Be to, neteigiama, kad ši byla turi būti sprendžiama remiantis argumentais, dėl kurių šalys nesiginčija Teisingumo Teisme.

25      Todėl, susipažinus su generalinės advokatės nuomone, reikia atmesti prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

26      Pirmuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti visą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, kaip reikia aiškinti sąvoką „viešosios pašto tarnybos“, numatytą Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte, ypač šiuo atveju, kai pašto paslaugos valstybėje narėje buvo liberalizuotos.

27      Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad visas šis žodžių junginys šioje nuostatoje sintaksės požiūriu aiškiai rodo, jog „viešosios pašto tarnybos“ reiškia subjektus, kurie teikia atleistinas nuo mokesčio paslaugas. Tam, kad būtų taikoma ši nuostata, reikia, kad paslaugas teiktų operatorius, kuri galėtų būti kvalifikuojamas kaip „viešoji pašto tarnyba“, suderinama su šia sąvoka prasme (žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, 107/84, Rink. p. 2655, 11 punktą).

28      Šis aiškinimas pagrįstas pačiu Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkto tekstu. Be to, niekas neleidžia daryti išvados, kad tokiam aiškinimui turėtų įtakos aplinkybės, kaip antai pašto sektoriaus liberalizavimas, įvykęs tada, kai buvo priimtas minėtas sprendimas Komisija prieš Vokietiją.

29      Atvirkščiai, aplinkybė, kad Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies a punkto redakcija visiškai identiška Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkto redakcijai įrodo, kad pastarojoje nuostatoje numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas ir toliau, neatsižvelgiant į pašto sektoriaus liberalizavimą.

30      Iš to išplaukia, priešingai, nei teigia TNT Post bei Suomijos ir Švedijos vyriausybės, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio neturėtų būti aiškinamas taip, jog jis iš esmės numato pašto paslaugų teikimą, kaip antai rezervuotos paslaugos Direktyvos 97/67 7 straipsnio prasme, neatsižvelgiant į šių paslaugų teikėjo statusą.

31      Antra, terminai, apibrėžiantys Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte numatytą atleidimą nuo mokesčio, turi būti aiškinamai siaurai, nes juo nukrypstama nuo bendro principo, pagal kurį PVM apmokestinamas kiekvienas apmokestinamojo asmens paslaugos suteikimas už atlygį. Tačiau šių terminų aiškinimas turi atitikti tokių atleidimų nuo mokesčio siekiamus tikslus ir nepažeisti fiskalinio neutralumo principo, būdingo bendrajai PVM sistemai. Taigi ši siauro aiškinimo taisyklė nereiškia, kad terminai, apibrėžiantys 13 straipsnyje numatytus atleidimo nuo mokesčio atvejus, turi būti aiškinami taip, jog atleidimo nuo mokesčio poveikis nebūtų pasiektas (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Haderer, C-445/05, Rink. p. I-4841, 18 punktą ir minėtą teismo praktiką).

32      Kaip nurodo Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio pavadinimas, jame numatytų atleidimo nuo mokesčio atvejų tikslas yra palankiau traktuoti kai kurias visuomenei naudingas veiklos rūšis.

33      Šis bendras tikslas pašto srityje virsta specialiu tiksliu, t. y. pasiūlyti nedidelėmis kainomis pašto paslaugas, kurios atitinka pagrindinius visuomenės poreikius.

34      Iš esmės dabartinėje Bendrijos teisės būklėje šis tikslas atitinka Direktyvos 97/67 tikslą pasiūlyti universaliąsias pašto paslaugas. Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį šios paslaugos atitinka apibrėžtos kokybės visoje teritorijoje visiems naudotojams prieinamomis kainomis nenutrūkstamai teikiamas pašto paslaugas.

35      Todėl nepaisant aplinkybės, kad ji negali būti Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkto, kurio teisinis pagrindas skiriasi nuo Direktyvos 97/67 teisinio pagrindo, aiškinimo pagrindu, pastaroji direktyva yra naudinga nuoroda aiškinant sąvoką „viešosios pašto tarnybos“.

36      Iš to matyti, kad pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktą viešosios pašto tarnybos turi būti laikomos viešuoju arba privačiu subjektu (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 16 punktą), valstybės narės teritorijoje teikiančiu apibrėžtos kokybės pagrindinius vartotojų poreikius atitinkančias universaliąsias pašto paslaugas arba jų dalį, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 97/67 3 straipsnyje.

37      Toks aiškinimas neprieštarauja fiskalinio neutralumo principui, kuris draudžia apmokestinant PVM skirtingai vertinti tokią pat veiklą vykdančius ūkio subjektus (žr. 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo JP Morgan Fleming Claverhouse Investment Trust ir The Association of Investment Trust Companies, C-363/05, Rink. p. I-5517, 46 punktą ir minėtą teismo praktiką).

38      Iš tiesų, kaip teigė generalinė advokatė išvados 63 punkte, norint įvertinti, ar paslaugos yra panašios, reikia atsižvelgti ne į atskiras paslaugas, bet į kontekstą, kuriame jos teikiamos.

39      Tačiau, kaip rodo pagrindinės bylos aplinkybės, operatorius, kaip antai Royal Mail, dėl šio sprendimo 12 punkte aprašytų pareigų, kurios atsirado pagal licenciją, kurios savininkas jis yra, ir yra susijusios su universaliųjų paslaugų teikėjo statusu, teikia pašto paslaugas pagal tokią teisinę tvarką, kuri iš esmės skiriasi nuo tos, pagal kurią operatorius, kaip antai TNT Post, teikia tokias paslaugas.

40      Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad sąvoka „viešosios pašto tarnybos“, esanti Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte, turi būti aiškinama taip, kad ji numato viešąjį arba privatų subjektą, valstybės narės teritorijoje teikiantį apibrėžtos kokybės pagrindinius vartotojų poreikius atitinkančias universaliąsias pašto paslaugas arba jų dalį, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 97/67 3 straipsnyje.

 Dėl antrojo ir trečiojo klausimų

41      Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia išnagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas visoms viešųjų pašto tarnybų teikiamoms pašto paslaugoms, ar tik jų daliai. Pastaruoju atveju jis pageidauja žinoti kriterijus, leidžiančius nustatyti neapmokestinamas paslaugas.

42      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktą nuo mokesčio atleidžiamas paslaugų teikimas ir su tuo susijusių prekių tiekimas, kai šį tiekimą ir teikimą vykdo viešosios pašto tarnybos. Ši nuostata akivaizdžiai netaikoma tik keleivių gabenimo ir telekomunikacijų paslaugoms.

43      Tačiau, priešingai nei teigia Royal Mail, Jungtinės Karalystės ir Graikijos bei Airijos vyriausybės, iš šios nuostatos neišplaukia, kad nuo mokesčio atleidžiamas visų paslaugų teikimas ir su tuo susijusių prekių tiekimas, kai šį tiekimą ir teikimą vykdo viešosios pašto tarnybos, jei šioms paslaugoms akivaizdžiai nėra netaikoma ši nuostata, neatsižvelgiant į jų pobūdį.

44      Iš tiesų, iš šio sprendimo 31 punkte nurodytų reikalavimų, pagal kuriuos atleidimo nuo mokesčio atvejai, numatyti Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte, turi būti aiškinami siaurai ir turi atitikti šios nuostatos tikslą, t. y. paslaugų teikimas ir su tuo susijusių prekių tiekimas turi būti aiškinamas taip, kad tai teikimas ir tiekimas, kurį vykdo pačios viešosios pašto tarnybos, vykdydamos savo, kaip viešųjų pašto tarnybų, funkcijas.

45      Šis aiškinimas atsirado dėl būtinybės laikytis fiskalinio neutralumo principo. Iš tiesų, operatoriaus, kaip antai Royal Mail, pareigos, kurios, kaip matyti iš šio sprendimo 39 punkto, leidžiančios atskirti situaciją, kurioje šis operatorius teikia pašto paslaugas, nuo situacijos, kurioje operatorius, kaip antai TNT Post, teikia tokias paslaugas, yra susijusios tik su pašto paslaugomis, kurias jis teikia kaip universaliųjų paslaugų teikėjas.

46      Taip pat iš šio sprendimo 44 punkte aptartų reikalavimų, būtent iš siekiamo tikslo, t. y. skatinti visuomenei naudingą veiklą, pobūdžio, matyti, kad atleidimas nuo mokesčio neturėtų būti taikomas specialioms paslaugoms, nesusijusioms su visuomenei naudingomis paslaugomis, įskaitant paslaugas, kurios tenkina ūkio subjektų specialius poreikius (šiuo klausimu žr. 1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Corbeau, C-320/91, Rink. p. I-2533, 19 punktą).

47      Taigi, Vokietijos vyriausybė ir Komisija teisingai teigia, kad pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktą neturėtų būti atleidžiamos nuo mokesčio viešųjų pašto tarnybų teikiamos paslaugos, kurių sąlygos buvo suderėtos individualiai. Dėl savo pobūdžio tokios paslaugos tenkina specialius atitinkamų naudotojų poreikius.

48      Be to, šį aiškinimą patvirtina Direktyvos 97/67 penkiolikta konstatuojamoji dalis, iš kurios matyti, jog galimybė individualiai derėtis dėl sutarčių su klientais sudarymo neatitinka a priori universaliųjų paslaugų sąvokos.

49      Todėl į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas paslaugų, išskyrus keleivių gabenimo ir telekomunikacijų paslaugas, teikimui ir su tuo susijusių prekių tiekimui, kai šį tiekimą ir teikimą vykdo viešosios pašto tarnybos, t. y. kaip operatoriai, kurie valstybėje narėje teikia visas universaliąsias pašto paslaugas ar jų dalį. Jis netaikomas paslaugų teikimui ir su tuo susijusių prekių tiekimui, kurių sąlygos buvo suderėtos individualiai.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

50      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Sąvoka „viešosios pašto tarnybos“, esanti 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte turi būti aiškinama taip, kad ji numato viešuosius arba privačius subjektus, valstybės narės teritorijoje teikiančius apibrėžtos kokybės pagrindinius vartotojų poreikius atitinkančias universaliąsias pašto paslaugas arba jų dalį, kaip jos apibrėžtos 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, iš dalies pakeistos 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, 3 straipsnyje.

2.      Šeštosios direktyvos 77/388 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas paslaugų, išskyrus keleivių gabenimo ir telekomunikacijų paslaugas, teikimui ir su tuo susijusių prekių tiekimui, kai šį tiekimą ir teikimą vykdo viešosios pašto tarnybos, t. y. kaip operatoriai, kurie valstybėje narėje teikia visas universaliąsias pašto paslaugas ar jų dalį. Jis netaikomas paslaugų teikimui ir su tuo susijusių prekių tiekimui, kurių sąlygos buvo suderėtos individualiai.

Parašai.

* Proceso kalba: anglų.