Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-569/07

HSBC Holdings plc

ir

Vidacos Nominees Ltd

prieš

The Commissioners of Her Majesty's Revenue & Customs

(Special Commissioners of Income Tax, London prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Netiesioginiai mokesčiai – Kapitalo pritraukimas – 1,5 % dydžio mokesčio taikymas už akcijų perleidimą arba išleidimą į kliringo sistemą“

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Netiesioginiai pritraukto kapitalo mokesčiai

(Tarybos direktyvos 69/335 11 straipsnio a punktas)

Direktyvos 69/335 dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti, su pakeitimais, padarytais Direktyva 85/303, 11 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama nustatyti mokestį už akcijų išleidimą į kliringo sistemą.

Pirmojo naujai išleisto vertybinio popieriaus įsigijimo apmokestinimas iš tikrųjų prilygsta paties išleidimo apmokestinimui, nes tai yra sudedamoji viską apimančio sandorio, kuriuo pritraukiamas kapitalas, dalis.

Šis pirmasis įsigijimas negali būti laikomas „perleidimu“ Direktyvos 69/335 12 straipsnio 1 dalies a punkto prasme, antraip būtų panaikintas šios direktyvos 11 straipsnio a punkto veiksmingumas ir paneigtas šiais dviem straipsniais įtvirtintas akivaizdus sąvokų „išleidimas“ ir „perleidimas“ skirtumas. Vadovaujantis kitokiu aiškinimu atsirastų galimybė mokesčiu ar rinkliava apmokestinti išleidimo sandorį, kuris, remiantis 11 straipsnio a punktu, negali būti apmokestinamas jokiu mokesčiu ar rinkliava, nepaisant to, kad yra neatsiejamai susijęs su naujai išleistų vertybinių popierių įsigijimu. Todėl šio pirmojo įsigijimo mokesčiui negalima taikyti 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto leidimo nukrypti. Be to, reikia nurodyti, kad šis mokestis negali būti laikomas faktiškai renkamu už būsimus sandorius, nes į šiuos sandorius, beje, visiškai hipotetinius, neatsižvelgiama nei nustatant apmokestinimo bazę, nei šiuo mokesčiu apmokestinamą asmenį.

Todėl tiek, kiek šis mokestis renkamas už didinant kapitalą išleistus naujus vertybinius popierius, jis yra mokestis šios direktyvos 11 straipsnio a punkto prasme, kurį šia nuostata draudžiama nustatyti.

(žr. 32, 34–38 punktus ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2009 m. spalio 1 d.(*)

„Netiesioginiai mokesčiai – Kapitalo pritraukimas – 1,5 % dydžio mokesčio taikymas už akcijų perleidimą arba išleidimą į kliringo sistemą“

Byloje C-569/07

dėl Special Commissioners of Income Tax, London (Jungtinė Karalystė) 2007 m. gruodžio 19 d. Nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2007 m. gruodžio 24 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

HSBC Holdings plc,

Vidacos Nominees Ltd

prieš

The Commissioners of Her Majesty’s Revenue & Customs,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J.-C. Bonichot, K. Schiemann, J. Makarczyk (pranešėjas) ir L. Bay Larsen,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė K. Sztranc-Sławiczek, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. sausio 15 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        HSBC Holdings plc, atstovaujamos solisitorės R. Norton, QC I. Glick ir baristerio D. Jowell,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos M. Hall ir I. Rao bei R. Thomas,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir M. Afonso,

susipažinęs su 2009 m. kovo 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (OL L 249, p. 25), su pakeitimais, padarytais 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/303/EEB (OL L 156, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 11, toliau – direktyva), 10 bei 11 straipsnių, EB 43, 49 ar 56 straipsnių arba kurios nors kitos Bendrijos teisės normos išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas byloje tarp HSBC Holdings plc (toliau – HSBC) bei Vidacos Nominees Ltd iš vienos pusės ir Britanijos mokesčių institucijų (Commissioners of Her Majesty’s Revenue & Customs) iš kitos pusės dėl „stamp duty reserve tax“ mokesčio (toliau – SDRT) rinkimo remiantis 1986 m. Finansų įstatymo (Finance Act 1986, toliau – LF 1986) 96 straipsniu.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisė

3        Direktyvos pirmoje ir šeštoje konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„kadangi Sutarties tikslas yra sukurti ekonominę sąjungą, kurios savybės būtų panašios į vidaus rinkos, ir kadangi viena esminių sąlygų tam pasiekti yra laisvo kapitalo judėjimo skatinimas;

[…]

kadangi bendrosios rinkos, kurios savybės atitinka vidaus rinkos požymius, ypatybė yra ta, kad mokestis bendrovei arba firmai bendrojoje rinkoje pritraukiant kapitalą yra imamas tik vieną kartą ir kad tokio mokesčio dydis turi būti vienodas visose valstybėse narėse, kad tai nesudarytų kliūčių laisvam kapitalo judėjimui.“

4        Direktyvos 4 straipsnyje pateikiamas kapitalo mokesčiu galimų apmokestinti sandorių sąrašas, kuriame, be kita ko, minimas kapitalo bendrovės steigimas ir kapitalo bendrovės kapitalo padidinimas bet kokios rūšies turto įnašais.

5        Direktyvos 10 straipsniu draudžiama taikyti kitą nei kapitalo mokestį 4 straipsnyje išvardytiems sandoriams.

6        Pagal direktyvos 11 straipsnį:

„Valstybės narės neapmokestina jokios rūšies mokesčiais:

a)      bet kieno išleistų akcijų arba kitų tokios pačios rūšies vertybinių popierių, arba tokiems vertybiniams popieriams atstovaujančių sertifikatų sukūrimo, išleidimo, kotiravimo vertybinių popierių biržoje, jų pateikimo į rinką arba sandorių jais sudarymo;

b)      paskolų, tarp jų ir vyriausybės obligacijų, gautų kam nors išleidus akcinės bendrovės obligacijas arba kitus perleidžiamus vertybinius popierius, arba kokių nors su tuo susijusių formalumų arba tokių akcinės bendrovės obligacijų ar kitų perleidžiamų vertybinių popierių sukūrimo, išleidimo, kotiravimo vertybinių popierių biržoje jų pateikimo į rinką ar sandorių jais sudarymo.“

7        Tačiau pagal tos pačios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės, nukrypdamos nuo 10 ir 11 straipsnių, gali taikyti „vienodos arba nevienodos normos vertybinių popierių perleidimo mokesčius“.

8        Pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi atleisti nuo kapitalo mokesčio sandorius, kurie 1984 m. liepos 1 d. buvo neapmokestinami šiuo mokesčiu arba apmokestinami taikant 0,5 % ar mažesnį mokesčio tarifą. Dėl kitų sandorių, kurie vadovaujantis direktyva gali būti apmokestinti kapitalo mokesčiu, nurodyta, kad jie gali būti arba atleisti nuo mokesčio arba jiems taikomas vienodas mokesčio tarifas, neviršijantis 1 %.

 Nacionalinė teisė

9        Pagal LF 1986 87 straipsnio 1 dalį akcijų ir kitų apmokestinamųjų vertybinių popierių atlygintinis perleidimas apmokestinamas 0,5 % nuo vertybinių popierių arba perleidimo vertės dydžio SDRT. Pagal LF 1986 92 straipsnį SDRT netaikomas, jei akcijų nuosavybės perleidimas įforminamas vertybinių popierių perleidimo formuliaru, už kurį sumokėtas žyminis mokestis.

10      LF 1986 87 straipsnio 1 dalis taikoma tik „apmokestinamųjų vertybinių popierių“ perleidimo sandoriams. „Apmokestinamųjų vertybinių popierių“ sąvoka šio įstatymo 99 straipsnyje apibrėžta kaip apimanti Jungtinėje Karalystėje įsteigtų bendrovių išleistas akcijas arba užsienio bendrovių išleistas ir Jungtinėje Karalystėje užregistruotas ar su Jungtinės Karalystės bendrovių išleistomis akcijomis „susietas“ akcijas kartu su tam tikromis kitomis teisėmis į jas ir jų suteikiamomis teisėmis. LF 1986 86 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad mokestis taikomas vykdant sandorį, neatsižvelgiant į sandorio šalių rezidavimo vietą.

11      LF 1986 96 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta:

„1.      Nepažeidžiant [...] 97 ir 97a straipsnių, SDRT taikomas:

a)      kai A subjektas, kurio verslas susijęs su apmokestinamųjų vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo kliringo paslaugų teikimu, sudaro susitarimą dėl šių paslaugų teikimo kitam asmeniui; ir

b)      vykdant šį susitarimą apmokestinamieji vertybiniai popieriai perleidžiami A subjektui arba su apmokestinamųjų vertybinių popierių laikymu susijusiu verslu užsiimančiam jo patikėtiniui, arba išleidžiami jo vardu.

2.      [...] mokesčio pagal šį straipsnį dydis yra 1,5 % nuo:

a)      naujai išleidžiamų vertybinių popierių kainos; arba

b)      piniginio arba pinigais išreikšto atlyginimo už vertybinių popierių perleidimą; arba

c)      vertybinių popierių vertės.“

12      Teisės aktuose neapibrėžiama kliringo paslaugos sąvoka. Mokesčių institucijos parengtame Žyminio mokesčio vadove dėl šios sąvokos nurodyta:

„14.10 Paprastai kliringo paslauga yra buhalteriniais įrašais grindžiama vertybinių popierių laikymo ir atsiskaitymų pagal dėl jų sudarytus sandorius sistema. Vertybiniai popieriai sistemoje gali būti laikomi neribotą laiką, nepaisant nuosavybės teisių į juos pokyčių, ir priklauso arba kliringo sistemą tvarkančiai bendrovei, arba jos patikėtinei, todėl prekyba jais vyksta nenaudojant nuosavybės perleidimą patvirtinančių dokumentų.

14.11 Kliringo paslaugos yra populiarios kontinentinės Europos valstybėse. Paprastai akcijos yra pareikštinės, o tai leidžia užtikrinti jų fizinį saugumą (akcijų sertifikatus laikant saugyklose) bei palengvina prekybą jomis ir atsiskaitymus.

14.12 SDRT netaikomas susitarimams dėl nuosavybės teisių į kliringo operatoriui priklausančių vertybinių popierių perleidimo.“

13      LF 1986 90 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sumokėjus pradinį mokestį nuosavybės teisių perleidimams kliringo sistemoje netaikomas 87 straipsnyje įtvirtintas mokestis.

14      LF 1986 97a straipsnyje numatyta, kad vietoj to kliringo paslaugos teikėjas, mokesčių administratoriaus pritarimu, gali pasirinkti šiame straipsnyje numatytą apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir SDRT tvarką. LF 1986 97a straipsnyje numatytos tvarkos pasirinkimas įsigalioja, kai mokesčių administratorius praneša kliringo paslaugos teikėjui apie savo pritarimą. Laikotarpiu, kuriuo galioja pasirinkimas, žyminį mokestį ir SDRT už kliringo paslaugas, kurioms taikoma pasirinktoji apmokestinimo tvarka (pavyzdžiui, už 96 straipsnio 1 dalyje numatytą perleidimą arba išleidimą), reikia mokėti netaikant LF 1986 96 straipsnio. Taigi, pasirinkus tokią apmokestinimo tvarką ir gavus atitinkamą pritarimą, perleidimai kliringo sistemoje apmokestinami įprastu 0,5 % tarifu ir joks mokestis neimamas už atitinkamų akcijų įtraukimą į kliringo sistemą.

15      LF 1986 97 straipsnio 4 dalyje numatyta mokesčio pagal LF 1986 96 straipsnį taikymo išimtis akcijoms, išleidžiamoms mainais į „kliringo paslaugų sistemoje“ laikomas akcijas, jei emitentas kontroliuoja šią kitą bendrovę arba perims jos kontrolę akceptavus akcijų mainų pasiūlymą. LF 1986 97 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tai taikoma, tik jei šios kitos akcijos yra apmokestinamieji vertybiniai popieriai.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

16      Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2000 m. birželio 7 d. Jungtinėje Karalystėje įsteigta bendrovė ir jos rezidentė mokesčių prasme HSBC pateikė oficialų pasiūlymą įsigyti visas Crédit commercial de France (toliau – CCF), Prancūzijoje įsteigtos akcinės bendrovės ir jos rezidentės mokesčių prasme, akcijas, kurios tuo metu buvo listinguojamos Paryžiaus vertybinių popierių biržoje.

17      Pasiūlyme nurodyta kaina už vieną CCF akciją siūlant sumokėti ją pinigais arba kaip alternatyva pasiūlyta mainyti vieną CCF akciją į 13 HSBC akcijų. Norėdama, kad pasiūlymas būtų patrauklesnis Prancūzijoje esantiems CCF akcininkams, HSBC nusprendė listinguoti savo akcijas Paryžiaus vertybinių popierių biržoje. Siekdama šio listingavimo HSBC turėjo kreiptis į Société Interprofessionelle pour la Compensation des Valeurs Mobilières (toliau – Sicovam), t. y. Prancūzijos kliringo operatorių, kuris pagrindinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo metu turėjo monopolį Paryžiaus vertybinių popierių biržoje prekiaujamų akcijų atžvilgiu, atsidarydama joje savo vardu sąskaitą. Taip sudaryti trys CCF akcijų mainų į HSBC akcijas būdai:

–        per Sicovam, Prancūzijos atsiskaitymų už Paryžiaus vertybinių popierių biržoje prekiaujamas akcijas, sistemą,

–        per CREST, Jungtinės Karalystės atsiskaitymo už nematerialiąsias akcijas, sistemą, ir

–        užsiregistruojant HSBC akcininkų registre ir gaunant patvirtinantį sertifikatą.

18      HSBC sutiko sumokėti SDRT už per Sicovam išleidžiamas akcijas. Priešingu atveju oficialusis pasiūlymas būtų buvęs finansiškai nenaudingas ir nepatrauklus daugeliui Prancūzijos akcininkų.

19      HSBC akcijos, išleistos siekiant atsilyginti už įsigyjamus CCF vertybinius popierius, yra „apmokestinamosios akcijos“ LF 1986 99 straipsnio 3 dalies prasme. Šias akcijas išleidžiant vieno iš kliringo operatorių, nagrinėjamoje byloje – bendrovės Sicovam patikėtinės Jungtinėje Karalystėje Vidacos Nominees Ltd, naudai, vadovaujantis LF 1986 96 straipsnio 1 ir 2 dalimis reikėjo mokėti 1,5 % šių akcijų kainos arba vertės dydžio SDRT. Kitais dviem atvejais už išleidžiamas akcijas jokio žyminio mokesčio ar SDRT mokėti nereikėjo. Šiais atvejais 0,5 % dydžio mokesčiu apmokestinamas tik kiekvienas paskesnis tokių akcijų perleidimas.

20      Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad CCF akcininkai pasirinko įsigyti 255 607 131 vienetų HSBC akcijų per Sicovam. Apie 105 milijonai šių akcijų, t. y. 41 %, buvo atsiimtos iš Sicovam ir per 2 savaites įtrauktos į Londono vertybinių popierių biržoje listinguojamų vertybinių popierių sąrašus. Vėlesniems šių akcijų perleidimams CREST sistemoje buvo taikomas įprasto 0,5 % tarifo SDRT.

21      Be to, HSBC, kurios akcijos vis dar listinguojamos Paryžiaus vertybinių popieriaus biržoje, savo akcininkams siūlo galimybę gauti dividendus akcijomis. Tačiau jei HSBC akcijos, už kurias mokami dividendai, laikomos Sicovam sistemoje, dividendinės akcijos taip pat išleidžiamos į Sicovam sistemą, nes akcijos, už kurias mokami dividendai, registruotos Sicovam vardu. Už šias dividendines akcijas kyla pareiga mokėti 1,5 % SDRT ir šį mokestį sumoka Sicovam sistemoje akcijas laikantys Prancūzijoje esantys HSBC akcininkai, todėl jie gauna 1,5 % mažiau akcijų nei kiti akcininkai.

22      HSBC pateikė prašymą grąžinti 1,5 % dydžio SDRT, sumokėtą už akcijas, išleistas per Sicovam. Mokesčių institucijai atmetus šį prašymą ji pareiškė ieškinį Special Commissioners teisme.

23      Tokiomis aplinkybėmis Special Commissioners nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [...] direktyvos [...]10 ir 11 straipsniai, EB sutarties 43, 49 ar 56 straipsniai arba kuri nors kita Bendrijos teisės nuostata draudžia vienai valstybei narei (toliau – pirmoji valstybė narė) taikyti 1,5 % tarifo akcijų perleidimo arba išleidimo į kliringo sistemą mokestį, jei:

a)      bendrovė (toliau – A bendrovė), kuri įsteigta pirmojoje valstybėje narėje, pateikia pasiūlymą nupirkti listinguojamas ir prekyboje esančias kitoje valstybėje narėje (toliau – antroji valstybė narė) įsteigtos bendrovės (toliau – B bendrovė) akcijas mainais į A bendrovės akcijas, kurios bus išleistos į vertybinių popierių biržą antrojoje valstybėje narėje;

b)      B bendrovės akcininkai gali pasirinkti A bendrovės akcijas gauti:

–        materialiu pavidalu arba

–        nematerialiu pavidalu per pirmojoje valstybėje narėje esančią kliringo sistemą; arba

–        nematerialiu pavidalu per antrojoje valstybėje narėje esančią kliringo sistemą;

c)      pirmosios valstybės narės teisė iš esmės numato, kad:

–        materialiųjų akcijų išleidimo (arba nematerialiųjų akcijų išleidimo į nematerialioms akcijoms skirtą atsiskaitymų sistemą pirmojoje valstybėje narėje) atveju apmokestinamas ne akcijų išleidimas, bet kiekvienas paskesnis akcijų perpardavimas, taikant 0,5 % nuo atlyginimo už perleidimą tarifo mokestį; tačiau

–        perleidžiant arba išleidžiant nematerialiąsias akcijas kliringo paslaugos teikėjui taikomas (akcijų išleidimo atveju) 1,5 % nuo emisijos kainos arba (akcijų atlygintinio perleidimo atveju) 1,5 % nuo atlyginimo, arba (visais kitais atvejais) – 1,5 % nuo akcijų vertės mokesčio netaikant mokesčio už paskesnius akcijų (arba teisių į jas arba su jomis susijusių) perpardavimus kliringo sistemoje;

–        gavęs atitinkamos mokesčių institucijos patvirtinimą kliringo paslaugos teikėjas gali pasirinkti ne akcijų išleidimo į jo kliringo sistemą, bet kiekvieno akcijų pardavimo kliringo sistemoje apmokestinimą 0,5 % nuo atlyginimo tarifo mokesčiu. Kaip tokio pasirinimo patvirtinimo sąlygos atitinkama mokesčių institucija gali reikalauti (ir faktiškai reikalauja), kad tokią apmokestinimo tvarką pasirinkti norintis kliringo paslaugos teikėjas imtųsi (mokesčių instituciją patenkinančių) mokesčių surinkimo kliringo institucijoje ir su kliringo paslauga susijusių taisyklių laikymosi užtikrinimo priemonių bei jas išlaikytų;

d)      antrosios valstybės narės vertybinių popierių biržoje galiojančios taisyklės reikalauja, kad visos šioje valstybėje išleistos akcijos būtų laikomos nematerialiuoju pavidalu vienoje kliringo institucijoje, įsteigtoje antrojoje valstybėje narėje, kuri nepasirinko minėtos apmokestinimo tvarkos?“

 Dėl prejudicinio klausimo

24      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar direktyvos 10 bei 11 straipsniai, EB 43, 49 ar 56 straipsniai arba kurios nors kitos Bendrijos teisės norma draudžia imti mokestį, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, už akcijų išleidimą į kliringo sistemą.

25      Pirmiausia reikia priminti, kad direktyva išsamiai suderinami atvejai, kada valstybės narės gali taikyti netiesioginius pritraukto kapitalo mokesčius (šiuo atžvilgiu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-178/05, Rink. p. I-4185, 31 punktą).

26      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tuo atveju, kai klausimo reglamentavimas yra suderintas Bendrijos lygiu, visos su juo susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tokį suderinimo aktą, o ne į EB sutarties nuostatas (šiuo atžvilgiu žr. 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo DaimlerChrysler, C-324/99, Rink. p. I-9897, 32 punktą ir 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Roby Profumi, C-257/06, Rink. p. I-189, 14 punktą).

27      Taigi tam, kad atsakytų į pateiktą prejudicinį klausimą, Teisingumo Teismui reikia išaiškinti tik direktyvą.

28      Iš karto reikia pabrėžti, kad direktyva, kaip matyti iš jos preambulės, siekiama skatinti laisvą kapitalo judėjimą, esminę ekonominės sąjungos, kurios savybės panašios į vidaus rinkos, sukūrimo sąlygą. Šio tikslo siekimas pritraukto kapitalo mokesčių atveju reiškia iki tol valstybėse narėse galiojusių netiesioginių mokesčių panaikinimą, pakeičiant juos vienintelį kartą bendrojoje rinkoje renkamu visose valstybėse narėse vienodo dydžio mokesčiu.

29      Šiuo atžvilgiu direktyva, kaip nurodoma jos paskutinėje konstatuojamojoje dalyje, panaikinami sukliudyti pasiekti jos tikslus galintys netiesioginiai mokesčiai, kurių požymiai yra tokie patys kaip ir kapitalo arba žyminio mokesčio. Šie draudžiami netiesioginiai mokesčiai išvardyti direktyvos 10 ir 11 straipsniuose.

30      Direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje pateiktame išsamiame sąraše išvardyti kiti nei kapitalo mokesčiai, kuriais, nukrypstant nuo minėtų 10 ir 11 straipsnių, gali būti apmokestinamos kapitalo bendrovės už pastaruosiuose straipsniuose numatytus sandorius (žr. 1988 m. vasario 2 d. Sprendimo Investeringsforeningen Dansk Sparinvest, 36/86, Rink. p. 409, 9 punktą). Direktyvos 12 straipsnyje, konkrečiai kalbant, jo 1 dalies a punkte, minimi „vienodos arba nevienodos normos vertybinių popierių perleidimo mokesčiai“.

31      Pagrindinėje byloje apmokestinimą nagrinėjamu SDRT lemiantis veiksnys yra specifinio sandorio, t. y. pateikiant oficialų pasiūlymą naujai išleistų vertybinių popierių įsigijimas, įgyvendinimas. Šiuo atžvilgiu, kaip savo išvados 23 punkte primena generalinis advokatas, HSBC akcijos, įvestos į kliringo sistemą tam, kad jas būtų galima mainyti į CCF akcijas, yra naujos akcijos, išleistos didinant kapitalą.

32      Reikia priminti, kad pirmojo naujai išleisto vertybinio popieriaus įsigijimo apmokestinimas iš tikrųjų prilygsta šio vertybinio popieriaus paties išleidimo apmokestinimui, nes tai yra sudedamoji viską apimančio sandorio, kuriuo pritraukiamas kapitalas, dalis. Vien vertybinių popierių išleidimo savaime nepakanka ir jis įgyja prasmę tik tada, kai juos įsigyja pirkėjai (2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-415/02, Rink. p. I-7215, 32 punktas).

33      Todėl direktyvos 11 straipsnio a punkto veiksmingumui užtikrinti būtina, kad „išleidimas“ šios nuostatos prasme apimtų pirmąjį vertybinių popierių įsigijimą po jų išleidimo (žr. minėto sprendimo Komisija prieš Belgiją 33 punktą).

34      Šiuo atžvilgiu direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkto sąvoką „perleidimas“ aiškinant taip, kaip siūlo Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos Bendrijų Komisija, t. y. kad 1,5 % SDRT yra „sezoninio bilieto“ (season ticket) pavidalo akcijų perleidimo mokestis, būtų panaikintas direktyvos 11 straipsnio a punkto veiksmingumas ir paneigtas 11 straipsnio a punkte ir 12 straipsnio 1 dalies a punktu įtvirtintas akivaizdus sąvokų „išleidimas“ ir „perleidimas“ skirtumas. Vadovaujantis tokiu aiškinimu atsirastų galimybė mokesčiu ar rinkliava apmokestinti išleidimo sandorį, kuris, remiantis šia nuostata, negali būti apmokestinamas jokiu mokesčiu ar rinkliava, nepaisant to, kad yra neatsiejamai susijęs su naujai išleistų vertybinių popierių įsigijimu.

35      Todėl pirmasis vertybinių popierių įsigijimas po jų išleidimo negali būti laikomas „perleidimu“ direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkto prasme, o šio pirmojo įsigijimo mokesčiui negalima taikyti šioje nuostatoje nurodyto leidimo nukrypti.

36      Galiausiai reikia nurodyti, kad toks mokestis, koks yra SDRT, negali būti laikomas faktiškai renkamu už būsimus sandorius, nes, kaip savo išvados 38 punkte nurodė generalinis advokatas, į šiuos sandorius, beje, visiškai hipotetinius, neatsižvelgiama nei nustatant apmokestinimo bazę, nei šiuo mokesčiu apmokestinamą asmenį.

37      Atsižvelgiant į šiuos motyvus reikia pripažinti, kad tiek, kiek toks mokestis, koks yra SDRT, renkamas už didinant kapitalą išleistus naujus vertybinius popierius, jis yra mokestis direktyvos 11 straipsnio a punkto prasme, kurį šia nuostata draudžiama nustatyti.

38      Todėl į pateiktą klausimą atsakytina, kad direktyvos 11 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama nustatyti mokestį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, už akcijų išleidimą į kliringo sistemą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

39      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti, su pakeitimais, padarytais 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/303/EEB, 11 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama nustatyti mokestį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, už akcijų išleidimą į kliringo sistemą.

Parašai.

* Proceso kalba: anglų.