Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-153/08

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Ispanijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laisvė teikti paslaugas – EB 49 straipsnis ir EEE susitarimo 36 straipsnis – Tiesioginiai mokesčiai – Pajamų mokestis – Atleidimo nuo mokesčio taikymas tik laimėjimams iš tam tikrų nacionalinių subjektų ir įstaigų organizuojamų loterijų ir azartinių lošimų“

Sprendimo santrauka

Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai

(EB 46 straipsnio 1 dalis ir EB 49 straipsnis; EEE susitarimo 36 straipsnis)

Valstybė narė, palikdama galioti mokesčių teisės aktus, kuriais atleidžiamos nuo mokesčio pajamos, gautos iš dalyvavimo loterijose, lošimuose ar lažybose, organizuotuose joje tam tikrų viešųjų subjektų ir įstaigų, įsisteigusių šioje valstybėje narėje ir vykdančių socialinę ar paramos veiklą, kuria nesiekiama pelno, kai šis atleidimas netaikomas pajamoms iš loterijų, lošimų ir lažybų, organizuotų subjektų ir įstaigų, įsisteigusių kitoje Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ir vykdančių tokios pačios rūšies veiklą, pažeidžia įsipareigojimus pagal EB 49 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE) 36 straipsnį.

Iš tiesų pelno nesiekiantys viešieji subjektai ir socialinę ar paramos veiklą vykdančios įstaigos, įsisteigusios kitose valstybėse narėse nei atitinkama valstybė narė ir siekiantys tokių pačių tikslų kaip šios valstybės narės subjektai bei įstaigos, yra panašioje situacijoje kaip ir pastarieji.

Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad toks atleidimas nuo mokesčio, dėl kurio palankiau apmokestinami laimėjimai, išmokėti nacionalinėje teritorijoje įsteigtų subjektų ir įstaigų, yra diskriminacinis pelno nesiekiančių viešųjų subjektų ir socialinę ar paramos veiklą vykdančių įstaigų, įsisteigusių kitoje valstybėje narėje ir siekiančių tų pačių tikslų kaip ir pirmosios valstybės narės subjektai ir įstaigos, laisvės teikti paslaugas apribojimas.

Būdamas diskriminacinio pobūdžio šis apribojimas gali būti pateisinamas tik su sąlyga, kad nacionalinio įstatymų leidėjo siekiami tikslai yra pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos pagrindais EB 46 straipsnio 1 dalies prasme ir kad šis apribojimas atitinka proporcingumo principą.

Šiuo atžvilgiu jis nėra pateisinamas pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje tikslu, jei valstybės narės valdžios institucijos negali pagrįstai, bendrai ir nedarant skirtumo daryti prielaidos, jog kitoje valstybėje narėje įsisteigę subjektai ir įstaigos verčiasi nusikalstama veikla. Be to, šiomis aplinkybėmis netaikyti atleidimo nuo mokesčio visiems šiems subjektams ir įstaigoms atrodo neproporcinga, nes taip viršijama tai, kas būtina kovai su nusikalstamumu. Kalbant apie kovą su priklausomybe nuo lošimo, negalima atmesti, jog šis tikslas galėtų būti laikomas patenkančiu į visuomenės sveikatos apsaugos sąvoką, vis dėlto laimėjimų atleidimu nuo mokesčio vartotojai gali būti skatinami dalyvauti loterijose, azartiniuose lošimuose ir lažybose, nes gali iš jų pasipelnyti, ir todėl jis nėra tinkamas nuosekliai užtikrinti tariamai siekiamų tikslų įgyvendinimą. Kalbant apie nuo mokesčio atleistų subjektų gautomis pajamomis visuomenei naudingų infrastruktūrų ir projektų finansavimą, reikia priminti, jog ekonominių priežasčių nėra tarp EB 46 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais būtų galima pateisinti Sutartimi užtikrintos laisvės teikti paslaugas apribojimus. Ta pati išvada taikoma viešosios tvarkos ir vartotojų apsaugos atvejais, kurie patenka Į privalomus bendrojo intereso pagrindus ir negali pateisinti diskriminacinio pobūdžio apribojimų.

Galima daryti išvadą, kad ši diskriminacija nėra pateisinama EB 46 straipsnio 1 dalies prasme.

Kadangi EEE susitarimo 36 straipsnio nuostatos turi tokią pačią taikymo sritį kaip ir iš esmės identiškos EB 49 straipsnio nuostatos, pirma išdėstyti samprotavimai taikomi mutatis mutandis ir šiam straipsniui.

(žr. 33, 34, 38–41, 43, 45, 47–49 punktus ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2009 m. spalio 6 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laisvė teikti paslaugas –EB 49 straipsnis ir EEE susitarimo 36 straipsnis – Tiesioginiai mokesčiai – Pajamų mokestis – Atleidimo nuo mokesčio taikymas tik laimėjimams iš tam tikrų nacionalinių subjektų ir įstaigų organizuojamų loterijų, lošimų ir lažybų“

Byloje C-153/08

dėl 2008 m. balandžio 15 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir L. Lozano Palacios, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Ispanijos Karalystę, atstovaujamą F. Díez Moreno, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai M. Ilešič, A. Tizzano, E. Levits ir J.-J. Kasel (pranešėjas),

generalinis advokatas P. Mengozzi,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2009 m. liepos 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Ieškiniu Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad palikdama galioti mokesčių teisės aktus, kuriais apmokestinami laimėjimai, gauti iš visų rūšių ne Ispanijos Karalystėje organizuojamų loterijų, lošimų ir lažybų, nors iš šioje valstybėje narėje organizuojamų tam tikrų rūšių loterijų, lošimų ir lažybų gauti laimėjimai atleidžiami nuo pajamų mokesčio, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę ir ypač pagal EB 49 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 straipsnį (OL L 1, p. 3, toliau – EEE susitarimas).

 Teisinis pagrindas

 EB sutartis ir EEE susitarimas

2        Pagal EB 49 straipsnio pirmąją pastraipą:

„Pagal toliau išdėstytas nuostatas Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.“

3        EEE susitarimo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Vadovaujantis šio Susitarimo nuostatomis Susitariančiųjų Šalių teritorijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi EB valstybių narių ir ELPA [Europos laisvos prekybos asociacija] valstybių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje EB valstybėje narėje ar ELPA valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos“.

 Nacionalinės teisės aktai

4        2006 m. lapkričio 28 d. Įstatymo 35/2006 dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio ir iš dalies keičiančio įstatymus dėl pelno, ne rezidentų pajamų ir turto mokesčių (BOE, Nr. 285, 2006 m. lapkričio 29 d., p. 41734, toliau – Pajamų mokesčio įstatymas) 7 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tam tikros pajamos yra atleistos nuo pajamų mokesčio, numatyta:

„Nuo mokesčio atleistos šios pajamos:

<…>

ñ) pajamos iš viešojo subjekto „Loterías y Apuestas del Estado“ (Nacionalinė viešoji loterijų ir lažybų įstaiga) ir Autonominių sričių organų ar įstaigų organizuojamų loterijų ir lažybų bei Ispanijos Raudonojo Kryžiaus organizuojamų burtų traukimų ir Organización Nacional de Ciegos Españoles (Nacionalinė ispanų aklųjų organizacija) licencijuotų lošimų.

<…>“

5        Taikant kitas Pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, būtent jo 33.1, 45 straipsnius ir 63 straipsnio 1 dalį, pajamos, gautos iš kitų nacionalinių ar užsienio subjektų, įskaitant įsteigtus Europos Sąjungos ir Europos ekonominėje erdvės valstybėse narėse, organizuojamų loterijų, lošimų ir lažybų, įskaičiuojamos į mokesčio bazę ir apmokestinamos pagal progresyvinius pajamų mokesčio tarifus.

 Ikiteisminė procedūra

6        2006 m. balandžio 4 d. oficialiu pranešimu Komisija informavo Ispanijos Karalystę, kad, jos nuomone, Ispanijos teisės aktuose numatytas laimėjimų iš loterijų, lošimų ir lažybų, organizuojamų ne šioje valstybėje narėje, apmokestinimas prieštarauja EB 49 straipsniui ir EEE susitarimo 36 straipsniui, nes šie laimėjimai apmokestinami pajamų mokesčiu, kai laimėjimai iš tam tikrų Ispanijos loterijų ir lošimų yra nuo jo atleisti, bei nurodė šiai valstybei jai pateikti savo pastabas šiuo klausimu.

7        Atsakyme Ispanijos Karalystė nurodė, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik tam tikrais atvejais ir yra susijęs su ypatingu organizuojančių įstaigų pobūdžiu. Nėra jokios diskriminacijos, nes paprastai Ispanijoje įsisteigę loterijų organizatoriai yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir šioje valstybėje narėje neįsisteigę. Nagrinėjamam atleidimui nuo mokesčio pateisinti Ispanijos Karalystė nurodė kovą prieš žalingą šios veiklos poveikį ir didelę diskreciją, kurią valstybės narės turi reglamentuodamos šios rūšies lošimus.

8        2006 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė pagrįstą nuomonę nurodydama Ispanijos Karalystei per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

9        2007 m. vasario 22 d. laišku Ispanijos vyriausybė informavo Komisiją, kad ji ir toliau laikosi savo pozicijos. Pajamų mokesčio įstatyme nėra diskriminacijos dėl loterijų ar azartinių lošimų organizatorių nacionalinės priklausomybės, buveinės ar įsisteigimo vietos ir jie pateisinami remiantis vartotojų apsaugos ir socialinės tvarkos pagrindais.

10      Kadangi Komisijos Ispanijos Karalystės pateiktas atsakymas netenkino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

 Šalių argumentai

11      Komisija teigė, kad atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką laisvės teikti paslaugas srityje ir ypač 2003 m. lapkričio 13 d. Sprendimą Lindman (C-42/02, Rink. p. I-13519) Pajamų mokesčio įstatymas yra diskriminacinis, nes dėl jo sunkiau teikti paslaugas tarp Ispanijos Karalystės ir kitų valstybių narių nei vien Ispanijoje ir jis gali atgrasyti Ispanijoje gyvenančius asmenis dalyvauti loterijose, kurių organizatoriai įsisteigę kitose Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse. Todėl šis teisės aktas prieštarauja EB 49 straipsniui ir EEE susitarimo 36 straipsniui.

12      Žinoma, kad šiuo atveju nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio taikomas ne visiems Ispanijoje įsisteigusiems loterijų ir azartinių lošimų organizatoriams, t. y. taikomas tik tam tikroms nustatytoms įstaigoms. Vis dėlto neatsižvelgiant į tai, šis atleidimas nuo mokesčio išlieka diskriminacinis, nes taikomas tik šioje valstybėje narėje įsisteigusioms įstaigoms.

13      Didele diskrecija, kurią turi valstybės narės, reguliuodamos šios rūšies veiklą, negalima pateisinti Pajamų mokesčio įstatyme numatyto atleidimo nuo mokesčio. Iš tiesų šiame įstatyme, užuot reikalavus tam tikrų savybių siekiant taikyti lengvatinį apmokestinimą, atleidimo nuo mokesčio taikymas ribojamas tiksliai apibrėžtomis įstaigomis, nors kartu jame kitoms įstaigoms, kurioms netaikomas lengvatinis apmokestinimas, tarp kurių yra tokios pačios rūšies įstaigų, esančių kitose valstybėse narėse nei Ispanijos Karalystė, ar įstaigų, siekiančių tokių pačių tikslų kaip ir minėtame įstatyme nustatytos įstaigos, leidžiama teikti panašias paslaugas.

14      Be to, iš minėto sprendimo Lindman 25 punkto matyti, jog tam, kad valstybė narė galėtų remtis pateisinančiomis priežastimis, kartu su jomis turėtų būti pateikta analizė dėl šios valstybės priimtos ribojančios priemonės būtinybės ir proporcingumo. Tačiau šiuo atveju Ispanijos vyriausybė nepateikė jokios informacijos, kuri galėtų pateisinti ginčijamą atleidimą nuo mokesčio.

15      Komisija taip pat pažymi, kad imtis atleidimo nuo mokesčio priemonės nėra pats geriausias būdas pasiekti Ispanijos Karalystės tikslą atgrasyti nuo azartinių lošimų; šis atleidimas nuo mokesčio veikiau skatina piliečius dalyvauti šiuose lošimuose.

16      Kalbant apie pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje tikslus, pažymėtina, jog Komisija tvirtina nesuprantanti, kaip nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio galėtų pagelbėti, kaip tvirtina Ispanijos Karalystė, įgyvendinti šiuos tikslus. Atvirkščiai, Komisija mano, kad prireikus kova prieš tokią veiklą galėtų pateisinti nagrinėjamo atleidimo panaikinimą, bet jokiu atveju ne jo tolesnį taikymą. Ji priduria, kad pinigų plovimo prevencijos priemonės jau užtikrina reikšmingą apsaugą, dėl kurios tokios priemonės, kokios nagrinėjamos šiuo atveju, tampa nenaudingos.

17      Dėl būtinybės užtikrinti vartotojų apsaugą pagal Ispanijoje nustatytas taisykles Komisija mano, kad negalima pagrįstai teigti, jog šiai apsaugai kelia grėsmę tai, kad nagrinėjamas loterijas organizuoja kitose valstybėse narėse įsisteigusios įstaigos. Iš tiesų, be to, kad nagrinėjama veikla jau yra reguliuojama kiekvienoje valstybėje narėje, egzistuoja Bendrijos teisę atitinkančios kontrolės sistemos, kurios gali užtikrinti šią apsaugą.

18      Bet kuriuo atveju Pajamų mokesčio įstatymas yra diskriminacinis ir todėl negalima remtis nurodytomis pateisinančiomis priežastimis.

19      Ispanijos Karalystė ginčija įsipareigojimų neįvykdymą, pirmiausia tvirtindama, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio nėra diskriminacinis apribojimas. Šis atleidimas, kurio taikymo apimtis susijusi su asmenimis tiek, kiek jo taikymas ribojamas konkrečiomis valstybės ar autonominių sričių viešosiomis įstaigomis, Ispanijos Raudonuoju Kryžiumi ir Nacionaline ispanų aklųjų organizacija, tikrai lemia kitokį apmokestinimą nei subjektų ir įstaigų, kurie nenumatyti minėtoje nuostatoje. Vis dėlto šis kitoks apmokestinimas nėra nei diskriminacinis, nei prieštaraujantis vienodo požiūrio principui, nes ginčijamoje nuostatoje nenumatytos įstaigos nėra tokioje pačioje situacijoje kaip tie asmenys, kurie pakliūva į jos taikymo apimtį.

20      Ispanijos Karalystė patikslina, kad į nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčio apimtį pakliūva ne visos Ispanijoje ar Ispanijoje buveinę turinčių įstaigų organizuotos loterijos, azartiniai lošimai ir lažybos. Taigi atsižvelgiant į šį atleidimą pajamos, išmokėtos buveinę Ispanijoje turinčių subjektų organizuotų lošimų atveju, yra taip pat apmokestinamos kaip ir pajamos, išmokėtos buveinės šioje valstybėje neturinčių subjektų organizuotų lošimų atveju. Todėl negalima daryti išvados, kad dėl minėto atleidimo atsiranda ar gali atsirasti Ispanijoje neįsisteigusių organizatorių diskriminacija. Nėra jokios tokių pačių, kokios išvardytos Pajamų mokesčio įstatyme, buveinės Ispanijoje neturinčių įstaigų diskriminacijos, nes jame neapibrėžiama atleidimo nuo mokesčio taikymo apimtis remiantis tam tikrais nustatytais požymiais ir nepateikiama jokios nuorodos į atitinkamų įstaigų nacionalinės priklausomybės ir įsisteigimo vietos sąvokas.

21      Atvirkščiai nei teigia Komisija, minėtame sprendime Lindman įtvirtinta teismo praktika šiuo atveju netaikoma, nes, skirtingai nei pagal toje byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, nagrinėtus Suomijos teisės aktus, pagal Pajamų mokesčio įstatymą iš esmės pajamų mokesčiu būtų apmokestinamos pajamos iš loterijų, azartinių lošimų ir lažybų, neatsižvelgiant į jų organizavimo vietą ar jų organizatorių buveinės vietą.

22      Subsidiariai Ispanijos Karalystė nurodo, kad net manant, jog nagrinėjamas atleidimas šiuo atveju yra diskriminacinis laisvės teikti paslaugas apribojimas, atsižvelgiant į ypatingą nagrinėjamą veiklą, šis apribojimas gali būti pateisintas socialinės tvarkos pagrindais, pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje priežastimis bei vartotojų apsaugos tikslais.

23      Pirmiausia, kalbant apie socialinę tvarką, Ispanijos Karalystė mano, kad tiek, kiek šiuo atveju nagrinėjami teisės aktai yra analogiški tiems, su kuriais Teisingumo Teismas susipažino bylose, kuriose priimti 1994 m. kovo 24 d. Sprendimas Schindler (C-275/92, Rink. p. I-1039), 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Läärä (C-124/97, Rink. p. I-6067) bei 1999 m. spalio 21 d. Sprendimas Zenatti (C-67/98, Rink. p. I-728), šiuose sprendimuose nurodytas Teisingumo Teismo vertinimas turi būti taikomas šiuo atveju.

24      Iš šių sprendimų ypač matyti, kad valstybės narės turi didelę diskreciją loterijų ir kitų azartinių lošimų srityje tam, kad apsaugotų vartotojus ir socialinę tvarką.

25      Būtent dėl to buvo numatytas ginčijamas atleidimas nuo mokesčio, t. y. viena vertus, iš esmės siekiant atgrasyti nuo lošimo įtvirtinant šios rūšies pajamų apmokestinimo principą ir, kita vertus, nustatant preferencinį pajamų iš viešųjų įstaigų organizuojamų loterijų ir lošimų apmokestinimą dėl infrastruktūrų visuomenei naudingiems tikslams finansavimo.

26      Antra, dėl pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje Ispanijos Karalystė nurodo, kad šių tikslų įgyvendinimui būtų labai pakenkta, jei ginčijamas atleidimas nuo mokesčio turėtų būti taikomas pajamoms iš lošimų, organizuotų tam tikrų viešųjų ar pagalbos organų, kuriems netaikomi Ispanijos teisės aktai, nes mokesčių administracija neturėtų galimybės kontroliuoti jų pajamų taip, kaip ji tai daro dabar.

27      Trečia, dėl vartotojų apsaugos Ispanijos Karalystė primena, kad Ispanijoje loterijų, azartinių lošimų ir lažybų organizavimas yra veikla, kuriai taikomi teisės aktai, skirti apsaugoti lošėjų teises ir interesus užtikrinant nepertraukiamą galiojančių teisės aktų taikymą. Dėl nagrinėjamo atleidimo išplėtimo apimant ir įstaigas, kurioms netaikomi minėtų lošimų organizavimą įtvirtinantys teisės aktai, būtų sumažintas vartotojų apsaugos lygis. Todėl minėtas atleidimas nuo mokesčio pateisinamas būtinybe užtikrinti vartotojų apsaugą, kuri, Ispanijos institucijų nuomone, yra įgyvendinta, t. y. pagrindu, kurį Teisingumo Teismas savo praktikoje plačiai pripažino.

 Teisingumo Teismo vertinimas

 Dėl nevienodo vertinimo, susijusio su nacionaline priklausomybe

28      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, nors tiesioginių mokesčių sistemos reguliavimas priskirtinas valstybių narių kompetencijai, jos privalo šia teise naudotis laikydamosi Bendrijos teisės (1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Wielockx, C-80/94, Rink. p. I-2493, 16 punktas; 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo ICI, C-264/96, Rink. p. I-4695, 19 punktas; 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Royal Bank of Scotland, C-311/97, Rink. p. I-2651, 19 punktas; 2000 m. birželio 6 d. Sprendimo Verkooijen, C-35/98, Rink. p. I-4071, 32 punktas ir minėto sprendimo Lindman 18 punktas).

29      Kalbant apie Sutarties nuostatas dėl laisvės teikti paslaugas, kaip Teisingumo Teismas yra pažymėjęs dėl loterijų organizavimo, jos taikomos veiklai, kurią sudaro dalyvavimas už atlygį piniginiame lošime (žr. minėto sprendimo Lindman 19 punktą). Be to, laisve teikti paslaugas naudojasi ir paslaugų teikėjas, ir jų gavėjas (žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International, C-42/07, Rink. p. I-0000, 51 punktą)

30      Be to, Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad nors valstybė narė gali teisėtai numatyti mokesčių lengvatas tik subjektams, siekiantiems tam tikrų bendrojo intereso tikslų, vis dėlto valstybė narė neturėtų numatyti tokios lengvatos vien jos teritorijoje įsisteigusiems subjektams, dėl kurių veiklos ji gali būti atleista nuo tam tikrų pareigų. (žr., be kita ko, 2009 m. sausio 27 d. Sprendimo Persche, C-318/07, Rink. p. I-0000, 44 punktą).

31      Konkrečiai kalbant, jei subjektas, pripažįstamas tenkinančiu bendrąjį interesą vienoje valstybėje narėje, atitinka reikalavimus, šiuo tikslu keliamus kitos valstybės narės teisės aktuose, ir jei jo tikslas yra skatinti identiškus visuomenės interesus, todėl jis galėtų būti pripažintas šioje valstybėje narėje tenkinančiu bendrąjį interesą, tos valstybės narės institucijos negali atimti iš šio subjekto teisės į vienodą požiūrį, vien remdamosi tuo, kad jis nėra įsisteigęs jos teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Centro di Musicologia Walter Stauffer, C-386/04, Rink. p. I-8203, 40 punktą; 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C-76/05, Rink. p. I-6849, 81 punktą ir minėto sprendimo Persche 49 punktą).

32      Teisingumo Teismas dėl to nusprendė, kad vienoje valstybėje narėje įsisteigęs subjektas, tenkinantis šiuo tikslu kitos valstybės narės numatytas sąlygas mokesčių lengvatoms gauti, pastarosios valstybės narės suteikiamų mokesčių lengvatų, kuriomis siekiama paskatinti nagrinėjamą bendrojo intereso veiklą, atžvilgiu yra panašioje situacijoje kaip ir pastarojoje valstybėje narėje įsisteigę subjektai, pripažinti tenkinančiais bendrąjį interesą (minėto sprendimo Persche 50 punktas).

33      Taigi, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 66 punkte, reikia pripažinti, kad pelno nesiekiantys viešieji subjektai ir socialinę ar pagalbos veiklą vykdančios įstaigos, įsisteigusios kitose valstybėse narėse nei Ispanijos Karalystė ir siekiantys tokių pačių tikslų kaip ir Pajamų mokesčio įstatymo 7 straipsnio ñ punkte numatyti subjektai bei įstaigos, yra panašioje situacijoje kaip ir pastarieji.

34      Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad Pajamų mokesčio įstatymo 7 straipsnio ñ punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio dėl to, jog dėl jo palankiau apmokestinamos pajamos, išmokėtos šioje nuostatoje išvardytų subjektų ir įstaigų, yra diskriminacinis pelno nesiekiančių viešųjų subjektų ir socialinę ar pagalbos veiklą vykdančių įstaigų, įsisteigusių kitoje valstybėje narėje nei Ispanijos Karalystė ir siekiančių tų pačių tikslų kaip ir šioje nuostatoje nustatyti subjektai ir įstaigos, laisvės teikti paslaugas apribojimas.

35      Vis dėlto ši išvada taikoma tik subjektams ir įstaigoms, kurios gali būti lyginamos su minėtoje nuostatoje išvardytais subjektais ir įstaigomis, bei negali būti taikoma, atvirkščiai, nei teigia Komisija, visiems loterijų, lošimų ir lažybų organizatoriams, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje nei Ispanijos Karalystė. Iš tiesų jie visi nėra panašioje situacijoje, kokioje yra Pajamų mokesčio įstatymo 7 straipsnio ñ punkte išvardyti subjektai ir įstaigos. Galima daryti išvadą, kad Komisijos ieškinio dalis, susijusi su kitos valstybės narės nei Ispanijos Karalystė loterijų ir lažybų organizatoriais, kurie nėra objektyviai panašūs į minėtoje nuostatoje išvardytus subjektus ir įstaigas, turi būti atmesta.

 Dėl diskriminacijos pateisinimo

36      Pirmiausia reikia priminti, kad nors Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai apibrėžtais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tarp kurių yra tokie tikslai, kaip antai vartotojų apsauga, su lošimu susijusio sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti prevencija bei bendra socialinės tvarkos pažeidimų prevencija (žr., be kita ko, minėto sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 56 punktą), gali būti pateisinami laisvės teikti paslaugas apribojimai, neatsižvelgiant į tai vis dėlto šiais tikslais negali būti pateisinami diskriminaciniu būdu taikomi apribojimai (šiuo klausimu žr. 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Gebhard, C-55/94, Rink. p. I-4165, 37 punktą; 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Gambelli ir kt., C-243/01, Rink. p. I-13031, 65 punktą; 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C-338/04, C-359/04 ir C-360/04, Rink. p. I-1891, 49 punktą ir minėto sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 60 punktą).

37      Iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad kai priemonė ar apribojimas, koks nagrinėjamas šiuo atveju, yra diskriminacinis, jis nesuderinamas su Bendrijos teise, nebent patenka į aiškiai nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sritį, kaip antai EB 46 straipsnis, į kurį nukreipia EB 55 straipsnis, t. y. tokia priemonė ar apribojimas gali būti pateisinti viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir visuomenės sveikata (2003 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-388/01, Rink. p. I-721, 19 punktas).

38      Todėl šiuo atveju nagrinėjamas apribojimas gali būti pateisinamas tik su sąlyga, kad Ispanijos įstatymų leidėjo siekti tikslai yra pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos pagrindais EB 46 straipsnio 1 dalies prasme ir kad šis apribojimas atitinka proporcingumo principą. Šiuo atžvilgiu primintina, kad nacionalinės teisės aktai gali užtikrinti nurodyto tikslo įgyvendinimą, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Hartlauer, C-169/07, Rink. p. I-0000, 55 punktas ir minėto sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 61 punktas).

39      Pirma, kalbant apie pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje tikslą, nereikia nustatyti, ar šis tikslas kyla iš viešosios tvarkos sąvokos. Šiuo klausimu užtenka pripažinti, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, valstybės narės valdžios institucijos negali pagrįstai, bendrai ir nedarant skirtumo daryti prielaidos, jog kitoje valstybėje narėje įsisteigę subjektai ir įstaigos verčiasi nusikalstama veikla. Šiomis aplinkybėmis bendrai netaikyti atleidimo nuo mokesčio šiems subjektams ir įstaigoms atrodo neproporcinga, nes taip viršijama tai, kas būtina kovai su nusikalstamumu. Iš tiesų yra daug priemonių kontroliuoti veiklą ir jos ataskaitas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Gambelli ir kt. 74 punktą ir sprendimo Centro di Musicologia Walter Stauffer 61 punktą).

40      Antra, dėl kovos su priklausomybe nuo lošimo pažymėtina, kad negalima atmesti, jog šis tikslas galėtų būti laikomas patenkančiu į visuomenės sveikatos apsaugos sąvoką, ir šiuo atveju visų pirma reikia pripažinti, kad Ispanijos Karalystė nepateikė jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, jog ši liga Ispanijoje taip paplitusi visuomenėje, kad ji galėtų būti laikoma sukeliančia riziką visuomenės sveikatai.

41      Be to, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 85 punkte, pajamų atleidimu nuo mokesčio vartotojai gali būti skatinami dalyvauti loterijose, azartiniuose lošimuose ir lažybose, nes gali iš jų pasipelnyti, ir todėl jis nėra tinkamas nuosekliai užtikrinti tariamai siekiamų tikslų įgyvendinimą.

42      Galiausiai, kadangi ginčijamu atleidimu neatsižvelgiama į skirtingas lošimų rūšis, Ispanijos Karalystė negali pagrįstai teigti, kad šiuo atleidimu siekiama nukreipti lošėjų norą lošti į tam tikrus lošimus, dėl kurių lošimo eigos ypatybių yra mažesnė priklausomybės grėsmė.

43      Trečia, kalbant apie Ispanijos Karalystės argumentą, pagal kurį subjektų ir įstaigų gautomis pajamomis, kurioms taikomas ginčijamas atleidimas nuo mokesčio, prisidedama prie visuomenei naudingų infrastruktūrų ir projektų finansavimo, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad nėra nesvarbu, jog loterijomis ir kitais piniginiais lošimais galima reikšmingai finansuoti veiklą, kuria nesiekiama pelno, ar bendrąjį interesą, tačiau vien ši priežastis negali objektyviai pateisinti laisvės teikti paslaugas apribojimų (žr., be kita ko, minėto sprendimo Schindler 60 punktą ir sprendimo Zenatti 36 punktą). Be to, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad ekonominių priežasčių nėra tarp EB 46 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais būtų galima pateisinti Sutartimi užtikrintos laisvės teikti paslaugas apribojimus (žr., be kita ko, minėtų sprendimo Komisija prieš Italiją 19 ir 22 punktus ir sprendimo Gambelli ir kt. 61 punktą).

44      Ketvirta, kalbant apie socialinės tvarkos ir vartotojų apsaugą, svarbu pažymėti, kad, atvirkščiai nei teigia Ispanijos Karalystė, Teisingumo Teismo vertinimas, įtvirtintas minėtame sprendime Schindler, sprendime Läärä ir kt. ir sprendime Zenatti, kiek jis susijęs su pateisinančiomis priežastimis, negali būti taikomas šiuo atveju.

45      Iš tiesų, atvirkščiai nei bylose, kuriose priimti minėti sprendimai, nagrinėti apribojimai, šiuo atveju nagrinėjamas apribojimas nėra visiems vienodai taikomas, tačiau vis tiek yra diskriminacinis. Todėl jo negalima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kaip antai socialinės tvarkos ar vartotojų apsauga.

46      Reikia pridurti, kad bet kuriuo atveju, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 93 ir 104 punktuose, nagrinėjamu atleidimo nuo mokesčio negalima užtikrinti, viena vertus, socialinės tvarkos apsaugos, nes juo vietoj atgrasymo skatinamas dalyvavimas loterijose ir lažybose, ir, kita vertus, vartotojų apsaugos, nes nėra jokio tiesioginio ryšio tarp šio atleidimo ir administracinių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojų interesus.

47      Galima daryti išvadą, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio nėra pateisinamas EB 46 straipsnio 1 dalies prasme.

48      Tiek, kiek EEE susitarimo 36 straipsnio nuostatos yra tokios pačios teisinės apimties kaip ir iš esmės identiškos EB 49 straipsnio nuostatos, pirma išdėstyti samprotavimai taikomi mutatis mutandis ir šiam straipsniui.

49      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad palikdama galioti mokesčių teisės aktus, kuriais atleidžiamos nuo mokesčio pajamos, gautos iš dalyvavimo loterijose, lošimuose ar lažybose, organizuotuose Ispanijos Karalystėje tam tikrų viešųjų subjektų ir įstaigų, įsisteigusių šioje valstybėje narėje ir vykdančių socialinę ar pagalbos veiklą, kuria nesiekiama pelno, kai šis atleidimas netaikomas pajamoms iš loterijų, lošimų ir lažybų, organizuotų subjektų ir įstaigų, įsisteigusių kitoje Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ir vykdančių tokios pačios rūšies veiklą, Ispanijos Karalystė pažeidė įsipareigojimus pagal EB 49 straipsnį ir EEE susitarimo 36 straipsnį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

50      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal 69 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Teisingumo Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Kadangi dalis Komisijos ir Ispanijos Karalystės reikalavimų atmesta, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Palikdama galioti mokesčių teisės aktus, kuriais atleidžiamos nuo mokesčio pajamos, gautos iš dalyvavimo loterijose, lošimuose ar lažybose, organizuotuose Ispanijos Karalystėje tam tikrų viešųjų subjektų ir įstaigų, įsisteigusių šioje valstybėje narėje ir vykdančių socialinę ar pagalbos veiklą, kuria nesiekiama pelno, kai šis atleidimas netaikomas pajamoms iš loterijų, lošimų ir lažybų, organizuotų subjektų ir įstaigų, įsisteigusių kitoje Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ir vykdančių tokios pačios rūšies veiklą, Ispanijos Karalystė pažeidė įsipareigojimus pagal EB 49 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 straipsnį.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Europos Bendrijų Komisija ir Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

* Proceso kalba: ispanų.