Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-3/09

Erotic Center BVBA

prieš

Belgische Staat

(hof van beroep te Gent prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva – 12 straipsnio 3 dalies a punktas – H priedas – Lengvatinis PVM tarifas – Sąvoka „įėjimas į kino teatrą“ – Individuali filmų pagal užsakymą žiūrėjimo kabina“

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Valstybių narių galimybė taikyti lengvatinį tarifą tam tikrų prekių tiekimui ir tam tikrų paslaugų teikimui

(Tarybos direktyvos 77/388 H priedo 7 kategorijos pirma pastraipa)

Įėjimo į kino teatrą sąvoka, numatyta Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, pakeistos Direktyva 2001/4, H priedo 7 kategorijos pirmoje pastraipoje, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima vartotojo sumokėtos sumos tam, kad galėtų individualiai žiūrėti vieną ar kelis filmus arba filmų ištraukas privačioje erdvėje, kaip antai individualiose filmų žiūrėjimo kabinose.

Iš tiesų, be to, kad įėjimo į kino teatrą sąvoka turi būti aiškinama pagal šios sąvokos įprastą prasmę, į įvairius H priedo 7 kategorijos pirmoje pastraipoje išvardytus renginius ir infrastruktūras visuomenė gali patekti iš anksto nusipirkusi teisę įeiti, kuri suteikia visiems asmenims galimybę kartu pasinaudoti šiems renginiams ar infrastruktūroms būdingomis kultūrinėmis ir pramoginėmis paslaugomis.

(žr. 16, 17 ir 19 punktus bei rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. kovo 18 d.(*)

„Šeštoji PVM direktyva – 12 straipsnio 3 dalies a punktas – H priedas – Lengvatinis PVM tarifas – Sąvoka „įėjimas į kino teatrą“ – Individuali filmų pagal užsakymą žiūrėjimo kabina“

Byloje C-3/09

dėl hof van beroep te Gent (Belgija) 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. sausio 8 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Erotic Center BVBA

prieš

Belgische Staat,

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė C. Toader, teisėjai K. Schiemann (pranešėjas) ir P. Kūris,

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. sausio 28 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Erotic Center BVBA, atstovaujamos advokato J. van Besien,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou ir W. Roels,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su sąvokos „kino teatras“, numatytos 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23), iš dalies pakeistos 2001 m. sausio 19 d. Tarybos direktyva 2001/4/EB (OL L 22, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 341; toliau – Šeštoji direktyva), H priedo 7 kategorijoje, išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas ginče tarp Erotic Center BVBA (toliau - E. Center) ir Belgische Staat dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifo taikymo galimybės sumoms, kurias E. Center gavo naudodama individualias filmų žiūrėjimo kabinas, esančias bendrovės patalpose.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisės aktai

3        Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta:

„Standartinį [PVM] tarifą kiekviena valstybė narė nustato kaip tam tikrą apmokestinamosios vertės procentą; jis turi būti toks pats ir tiekiamoms prekėms, ir teikiamoms paslaugoms. <...>

Valstybės narės taip pat gali taikyti vieną ar du sumažintus tarifus. Šie tarifai išreiškiami apmokestinamosios vertės procentu, kuris negali būti mažesnis kaip 5 %, ir taikomi tik H priede nurodytoms tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų kategorijoms.“

4        Šeštosios direktyvos H priede „Tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, kurioms gali būti taikomi sumažinti PVM tarifai, sąrašas“ išvardytos įvairios kategorijos. Šio priedo 7 kategorija suformuluota taip:

„Įėjimas į pramoginius renginius, teatrus, cirkus, muges, pramogų parkus, koncertus, muziejus, zoologijos sodus, kino teatrus, parodas ir panašius kultūrinius renginius ir infrastruktūras.

Naudojimasis transliavimo paslaugomis.“

 Nacionalinės teisės aktai

5        1970 m. liepos 20 d. Karaliaus dekreto Nr. 20 (toliau – Karaliaus dekretas Nr. 20) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyti pridėtinės vertės mokesčio tarifai ir jiems priskirtos prekės ir paslaugos, taip pat joje numatyta, kad šio dekreto priedo A lentelėje numatytoms prekėms ir paslaugoms taikomas lengvatinis 6 % PVM tarifas.

6        A lentelės XXVIII antraštėje minimos šios paslaugos:

„Teisės įeiti į kultūros, sporto arba pramogų įstaigas suteikimas ir teisės naudotis jomis suteikimas, išskyrus:

a)      teisės naudotis pramogų automatais suteikimą;

b)      kilnojamojo turto perleidimą.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

7        2004 m. rugsėjo 15 d. mokesčių institucijos E. Center patalpose atliko patikrinimą, kaip laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. buvo taikytos įstatymų normos PVM srityje. Po šio patikrinimo šios institucijos 2004 m. lapkričio 9 d. surašė protokolą, kuriame buvo perskaičiuoti E. Center mokėtini mokesčiai remiantis tuo, kad ji pajamoms iš videofilmų kabinų neteisingai taikė lengvatinį 6 % PVM tarifą vietoj standartinio 21 %. E. Center buvo paskirtos sumokėti 48 454,36 euro ir 4 840 eurų sumos, atitinkamai suma dėl taip tariamai išvengto PVM ir bauda.

8        Po to, kai 2004 m. gruodžio 24 d. E. Center buvo įteiktas skirtas nurodymas sumokėti šias sumas, ji pateikė skundą dėl šio nurodymo panaikinimo rechtbank van eerste aanleg te Brugge (Briugės apylinkės teismas). Šis skundas buvo atmestas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ir E. Center pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo hof van beroep te Gent (Gento apeliacinis teismas).

9        Šiame teisme E. Center tvirtino, kad aptariamos videofilmų kabinos priskirtinos kategorijai „kultūros, sporto arba pramogų įstaigos“ pagal Karaliaus dekreto Nr. 20 priedo A lentelės XXVIII antraštę, todėl būtent tokios kabinos turi būti kvalifikuojamos kaip „kino teatras“ Šeštosios direktyvos H priedo 7 kategorijos prasme, kaip jau nusprendė Nyderlandų teismai. E. Center teigimu, tokios kvalifikacijos tikslais nereikia atsižvelgti į sėdimų vietų skaičių, rodomų filmų pobūdį arba filmų rodymo techniką.

10      Tačiau Belgijos vyriausybės nuomone, šiose kabinose suteiktos paslaugos atitinka sąvoką „pramogų automatai“ XXVIII antraštės prasme, nes filmai jose pradedami rodyti įmetus monetą į automatą, su galimybe žiūrėti vieną filmą po kito. Belgijos vyriausybės teigimu, tokios kabinos neturi būti kvalifikuojamos kaip „kino teatras“, nes jose nėra patalpos, kur žmonių grupė gali žiūrėti vieną ir tą patį filmą, kuris pradedamas rodyti be klientų, kurie, be to, iš anksto įsigijo bilietus, veiksmų.

11      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Belgijos įstatymų leidėjas, priimdamas Karaliaus dekreto Nr. 20 priedo A lentelės XXVIII antraštę, pasinaudojo Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punktu kartu su H priedo 7 kategorija suteikta galimybe, t. y. XXVIII antraštė turi būti aiškinama taip, kad ji apima kino teatrus šios 7 kategorijos prasme. Šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad būtinybė aiškinti nacionaline nuostatą, kad ji atitiktų Šeštąją direktyvą ir jai būdingas vienodas sąvokas, reiškia, jog jei aptariamos kabinos turi būti laikomos kino teatru šios direktyvos prasme, jos negali būti kvalifikuojamos kaip pramogų automatai šios XXVIII antraštės prasme ir lengvatinis 6 % mokesčių tarifas turi būti joms taikomas.

12      Šiomis aplinkybėmis hof van beroep te Gent nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar kabina, kurią sudaro rakinama patalpa, kur yra vietos tik vienam asmeniui, kuris už atlygį televizijos ekrane gali žiūrėti filmus, o filmų rodymą pradeda pats įmesdamas monetą, taip pat gali pasirinkti įvairius filmus ir per laiką, už kurį sumokėjo, gali keisti rodomus filmus, turi būti laikoma „kino teatru“ [Šeštosios direktyvos] H priedo [7 kategorijos] prasme?“

 Dėl prejudicinio klausimo

13      Kaip matyti iš Šeštosios direktyvos H priedo 7 kategorijos pirmos pastraipos teksto, šioje direktyvoje numatomas „įėjimas“ į įvairius joje išvardytus pramoginius renginius, kultūrinius renginius ir infrastruktūras (žr. 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-109/02, Rink. p. I-12691, 25 punktą), be kita ko, tarp kurių yra ir „kino teatras“.

14      Kadangi Šeštojoje direktyvoje nėra įėjimo į kino teatrą sąvokos, numatytos šioje H priedo 7 kategorijoje, apibrėžties, šią sąvoką reikia aiškinti atsižvelgiant į jos vietą Šeštojoje direktyvoje (šiuo klausimu žr. 2001 m. sausio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-83/99, Rink. p. I-445, 17 punktą).

15      Atsižvelgiant į tai ir, kaip jau anksčiau teigė Teisingumo Teismas, iš Šeštosios direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punkto matyti, kad vieno ar dviejų sumažintų PVM tarifų taikymas yra valstybėms narėms pripažįstama galimybė, nukrypstant nuo principo, jog turi būti taikomas standartinis tarifas. Be to, pagal šią nuostatą lengvatiniai PVM tarifai gali būti taikomi tik direktyvos H priede nurodytoms tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų kategorijoms. Tačiau iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai (žr., be kita ko, 18 ir 19 punktuose minėtą Sprendimą Komisija prieš Ispaniją ir nurodytą teismų praktiką).

16      Visų pirma, iš to matyti, kad įėjimo į kino teatrą sąvoka turi būti aiškinama pagal šios sąvokos įprastą prasmę (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Ispaniją 20 punktą ir Komisija prieš Vokietiją 23 punktą).

17      Taip pat, kaip pabrėžė Belgijos vyriausybė ir Europos Komisija, teigtina, kad, be kita ko, į įvairius Šeštosios direktyvos H priedo 7 kategorijos pirmoje pastraipoje išvardytus renginius ir infrastruktūras paprastai visuomenė gali patekti iš anksto nusipirkusi teisę įeiti, kuri suteikia visiems asmenims galimybę kartu dalyvauti šiuose kultūriniuose renginiuose ir pasinaudoti šiems renginiams ar infrastruktūroms būdingomis kultūrinėmis paslaugomis.

18      Iš to, kas minėta, matyti, kad įėjimo į kino teatrą sąvoka Šeštosios direktyvos H priedo 7 kategorijos pirmos pastraipos prasme, atsižvelgiant į jos pačios įprastą prasmę ir nuostatos, kurioje ji minima, kontekstą, neturėtų būti aiškinama taip, kad ji apima vartotojo sumokėtą sumą, kad galėtų individualiai žiūrėti vieną ar kelis filmus arba filmų ištraukas privačioje erdvėje, kaip antai pagrindinėje byloje aptariamos kabinos.

19      Į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad įėjimo į kino teatrą sąvoka, numatyta Šeštosios direktyvos H priedo 7 kategorijos pirmoje pastraipoje, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima vartotojo sumokėtą sumą, kad galėtų individualiai žiūrėti vieną ar kelis filmus arba filmų ištraukas privačioje erdvėje, kaip antai pagrindinėje byloje aptariamos kabinos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

20      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

Įėjimo į kino teatrą sąvoka, numatyta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 2001 m. sausio 19 d. Tarybos direktyva 2001/4/EB, H priedo 7 kategorijos pirmoje pastraipoje, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima vartotojo sumokėtą sumą, kad galėtų individualiai žiūrėti vieną ar kelis filmus arba filmų ištraukas privačioje erdvėje, kaip antai pagrindinėje byloje aptariamos kabinos.

Parašai.

* Proceso kalba: olandų.