Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-248/09

Pakora Pluss SIA

prieš

Valsts ieņēmumu dienests

(Augstākās tiesas Senāts Administratīvo lietu departaments prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Stojimo į Europos Sąjungą aktas – Muitų sąjunga – Pereinamojo laikotarpio priemonės – Į laisvą apyvartą išleidžiamos prekės, kurios neapmokestinamos muitais – Prekės, kurios Latvijos Respublikos įstojimo dieną gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje – Eksporto formalumai – Importo muitai – PVM“

Sprendimo santrauka

1.        Muitų sąjunga – Į laisvą apyvartą išleidžiamos prekės, kurios neapmokestinamos muitais – 2003 m. Stojimo aktas

(2003 m. Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktas; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 448 straipsnis)

2.        Muitų sąjunga – Į laisvą apyvartą išleidžiamos prekės, kurios neapmokestinamos muitais – 2003 m. Stojimo aktas

(2003 m. Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktas; Tarybos reglamentas Nr. 2913/92; Komisijos reglamentas Nr. 2454/93)

3.        Muitų sąjunga – Importo muitai – Taikymo sritis – Pridėtinės vertės mokestis

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 4 straipsnio 10 dalis; Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio B dalies 3 punkto a papunktis ir 21 straipsnio 2 dalis)

1.        Kadangi Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dieną prekės gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje, taikoma Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra, o ne kitos muitinės procedūros. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada: kadangi Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra yra išsami, Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio tam tikras Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2000 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2787/2000, 448 straipsnis, susijęs su supaprastintomis procedūromis, būdingomis gabenant jūra tarp valstybių narių pagal Bendrijos tranzito procedūrą, netaikytinas. Todėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 2454/93 448 straipsnyje numatyti veiksmai negali pakeisti Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatytų eksporto formalumų, įskaitant atvejį, kai krovinio manifestas buvo parengtas. Darytina išvada, kad siekiant nustatyti, ar buvo įvykdyti Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyti eksporto formalumai, neturi reikšmės tai, ar Reglamento Nr. 2454/93 448 straipsnyje numatyti veiksmai buvo atlikti, net ir tuo atveju, kai buvo parengtas krovinio manifestas.

(žr. 32–35 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 82/97, ir Reglamentas Nr. 2454/93, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 2787/2000, nuo 2004 m. gegužės 1 d. taikomi naujoms Sąjungos valstybėms narėms, tačiau Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra negalima remtis, jei nebuvo įvykdyti joje numatyti eksporto formalumai prekių, gabenamų išsiplėtusioje Bendrijoje šių naujų valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą dieną, atžvilgiu.

(žr. 41 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        Reglamento Nr. 2913/924, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 82/97, 4 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti taip, kad importo muitai neapima pridėtinės vertės mokesčio, kuris turi būti taikomas importuojamoms prekėms. Be to, kadangi pridėtinės vertės mokestį reikia mokėti už importuojamas prekes, pareiga mokėti šį mokestį tenka asmeniui ar asmenims, kuriuos valstybė narė, į kurią importuojamos prekės, nurodo arba pripažįsta kaip atsakingus už jo sumokėjimą.

(žr. 47, 49, 52 punktus, rezoliucinės dalies 3–4 punktus)







TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. liepos 29 d.(*)

„Stojimo į Europos Sąjungą aktas – Muitų sąjunga – Pereinamojo laikotarpio priemonės – Į laisvą apyvartą išleidžiamos prekės, kurios neapmokestinamos muitais – Prekės, kurios Latvijos Respublikos įstojimo dieną gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje – Eksporto formalumai – Importo muitai – PVM“

Byloje C-248/09

dėl Augstākās tiesas Senāts Administratīvo lietu departaments (Latvija) 2009 m. birželio 26 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. liepos 7 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Pakora Pluss SIA

prieš

Valsts ieņēmumu dienests,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai E. Levits, M. Ilešič, M. Safjan (pranešėjas) ir M. Berger,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Pakora Pluss SIA, atstovaujamos valdymo organo narės I. Petrova,

–        Valsts ieņēmumu dienests, atstovaujamos D. Jakāns,

–        Latvijos vyriausybės, atstovaujamos K. Drēviņa ir K. Krasovska,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A. Sauka ir B.-R. Killmann,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t. p. 307), iš dalies pakeisto 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97 (OL L 17, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 8 t. p. 179, toliau – Muitinės kodeksas), 4 straipsnio 10 punkto, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio tam tikras Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), iš dalies pakeisto 2000 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2787/2000 (OL L 330, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 11 t., p. 3, toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 448 straipsnio ir Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 236, 2003, p. 33, toliau – Stojimo aktas) IV priedo 5 skyriaus 1 punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Pakora Pluss SIA (toliau – Pakora Pluss) ir Valsts ieņēmumu dienests (Latvijos mokesčių administratorius, toliau – VID) dėl muito ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kuriais ši bendrovė buvo apmokestinta dėl to, kad 2004 m. gegužės 3 d. į Latviją jūra importavo Vokietijoje pagamintą automobilį, sumokėjimo.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisės aktai

 Muitinės kodeksas

3        Pagal Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punktą „importo muitai“ – tai:

„–       muitai ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai,

–        importo privalomieji mokėjimai, nustatyti įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką arba konkrečią tvarką, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus.“

4        Muitinės kodekso 79 straipsnis suformuluotas taip:

„Išleidimas į laisvą apyvartą suteikia ne Bendrijos prekėms Bendrijos prekių muitinį statusą.

Tai reiškia, kad prekėms pritaikytos prekybos politikos priemonės, atlikti kiti nustatytieji prekių importo formalumai ir kad prekės apmokestintos visais teisiškai privalomais sumokėti muitais.“

5        Muitinės kodekso 161 straipsnyje numatyta:

„1. Įforminus eksporto procedūrą leidžiama Bendrijos prekes išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos.

Eksportuojant prekes turi būti atlikti jų išvežimo formalumai, įskaitant prekybos politikos priemonių taikymą ir atitinkamais atvejais apmokestinimą eksporto muitais.

2. Išskyrus prekes, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra arba tranzito procedūra, atliekama vadovaujantis 163 straipsniu ir nepažeidžiant 164 straipsnio, visoms Bendrijos prekėms, kurias ketinama eksportuoti, turi būti įforminta eksporto procedūra.

<...>

4. Atvejai ir sąlygos, kai išgabenant iš Bendrijos muitų teritorijos prekes neturi būti pateikiama eksporto deklaracija, nustatomi taikant Komiteto procedūrą.

5. Eksporto deklaracija privalo būti pateikta muitinės įstaigai, atsakingai už vietos, kurioje yra eksportuotojo buveinė arba kurioje supakuojama arba pakraunama eksportuojamų prekių siunta, priežiūrą. Nuo šio reikalavimo leidžiančios nukrypti nuostatos tvirtinamos taikant Komiteto procedūrą.“

6        Muitinės kodekso 162 straipsnyje numatyta:

„Eksportuojamos prekės išleidžiamos, jeigu jos iš Bendrijos muitų teritorijos išgabenamos tokio pat pavidalo, kokio buvo eksporto deklaracijos priėmimo metu.“

 Įgyvendinimo reglamentas

7        Įgyvendinimo reglamento 448 straipsnyje numatyta:

„1. Laivybos įmonei gali būti leidžiama kaip tranzito deklaraciją naudoti vieną laivo manifestą, jei jos laivai vykdo didelį skaičių reguliarių reisų tarp valstybių narių (supaprastinta procedūra – 2 lygis).

Nukrypstant nuo 373 straipsnio 1 dalies a punkto, laivybos įmonė nebūtinai turi būti įsisteigusi Bendrijoje, jeigu joje turi regioninę atstovybę.

2.      Gavusi prašymą išduoti leidimą, muitinė apie tai informuoja kitas valstybes nares, kurių teritorijose yra išvykimo ir paskirties uostai.

Jeigu per šešiasdešimt dienų nuo informacijos pateikimo dienos nepateikiama prieštaravimų, muitinės įstaigos išduoda leidimą.

Šis leidimas galioja visose suinteresuotose valstybėse narėse ir taikomas tik atliekant tranzito operacijas tarp jame nurodytų uostų.

3.      Supaprastinimo tikslais laivybos įmonė visoms gabenamoms prekėms gali naudoti vieną laivo manifestą, jame šalia kiekvienos prekių siuntos atitinkamai nurodydama:

a)      ženklą „T1“, jeigu prekėms taikoma išorinio Bendrijos tranzito procedūra; arba

b)      raides „TF“, jeigu prekėms taikoma vidinio Bendrijos tranzito procedūra pagal 340c straipsnio 1 dalį;

c)      raides „TD“, jei prekėms jau buvo taikoma tranzito, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinio sandėliavimo ar laikinojo įvežimo procedūra. Tokiais atvejais laivybos įmonė raides „TD“ taip pat įrašo atitinkamame konosamente ar kitame prekybos dokumente, nurodo taikytą procedūrą, tranzito deklaracijos arba perdavimo dokumento numerį ir juos išdavusios institucijos pavadinimą;

d)      raidę „C“ (lygiavertę „T2L“) prekėms, kurių Bendrijos statusą galima įrodyti;

e)      raidę „X“ Bendrijos prekėms, kurios turi būti eksportuojamos ir kurioms netaikoma tranzito procedūra.

Šiame laivo manifeste taip pat būtina pateikti 447 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją.

4.      Bendrijos tranzito procedūra laikoma užbaigta, kai deklaracija ir prekės pristatomos paskirties uosto muitinei.

Pagal 373 straipsnio 2 dalies b punktą laivybos įmonės tvarkomuose apskaitos dokumentuose nurodoma bent jau 3 dalies pirmojoje pastraipoje minima informacija.

Prireikus paskirties uosto muitinė svarbius laivo manifestų duomenis išsiunčia tikrinti išvykimo uosto muitinei.

5.      Nepažeidžiant Kodekso 365, 366, 450a–450d straipsnių ir VII antraštinės dalies, pateikiama toliau nurodyta informacija:

a)      laivybos įmonė praneša muitinei apie visus pažeidimus ir nusižengimus;

b)      paskirties uosto muitinė apie visus pažeidimus ir nusižengimus kuo skubiau informuoja išvykimo uosto ir leidimą išdavusią muitinę.“

 Stojimo aktas

8        Stojimo akto 2 straipsnyje numatyta:

„Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“

9        Pagal Stojimo akto 22 straipsnį:

„Šio Akto IV priede išvardytos priemonės taikomos tame priede nustatytomis sąlygomis.“

10      Stojimo akto IV priedo „Stojimo akto 22 straipsnyje nurodytas sąrašas“ 5 skyriuje „Muitų sąjunga“ nurodoma:

„<...> [Muitinės kodeksas ir Įgyvendinimo reglamentas] taikomi naujosioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į šias specialiąsias nuostatas:

1.      Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio, prekės, kurios įstojimo dieną yra laikinojo prekių saugojimo sandėliuose ar kurioms įformintas kuris nors to reglamento 4 straipsnio 15 dalies b punkte ir 16 dalies b–g punktuose nurodytas muitinės sankcionuotas veiksmas ar muitinės procedūra išsiplėtusioje Bendrijoje, ar kurios yra gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje, atlikus jų eksporto muitinės formalumus, neapmokestinamos muitais ir joms netaikomos kitos muitinės priežiūros priemonės, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą su sąlyga, kad pateikiamas vienas iš toliau nurodytų dokumentų:

a)      dokumentas, įrodantis preferencinę prekių kilmę, tinkamai išduotas iki įstojimo dienos pagal vieną iš Europos sutarčių (išvardytos toliau) ar pagal lygiaverčius preferencinius susitarimus, sudarytus tarpusavyje tarp naujųjų valstybių narių, kuriuose draudžiama taikyti drobeką arba atleidimą nuo muitų neturinčioms kilmės medžiagoms, naudojamoms produktų, kuriems išduotas prekių kilmę įrodantis dokumentas, gamyboje („drobeko uždraudimo“ taisyklė);

b)      bet koks Bendrijos prekių statusą įrodantis dokumentas, nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 314 straipsnio c punkte ir 315 straipsnyje [314c ir 315 straipsniuose].

<...>“

 Šeštoji direktyva

11      Sąjungos teisės aktas PVM srityje, t. y. 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23), nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1). Tačiau Direktyva 2006/112, įsigaliojusi po to, kai susiklostė pagrindinės bylos aplinkybės, netaikytina.

12      Šeštosios direktyvos 77/388, iš dalies pakeistos 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB (OL L 376, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 160, toliau – Šeštoji direktyva), 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad importuojamos prekės apmokestinamos PVM.

13      Šeštosios direktyvos 7 straipsnio „Importas“ 1 dalies a punkte numatyta:

„Prekių importas“ yra:

a)      prekių, neatitinkančių Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 9 ir 10 straipsniuose nustatytų sąlygų <...> įvežimas į Bendriją;“

14      Šeštosios direktyvos 11 straipsnio B dalies, susijusios su prekių importu, 3 punkto a papunktyje numatyta:

„Į apmokestinamąją vertę įtraukiama, jeigu dar nėra įtraukta:

a) mokesčiai, muitai ir rinkliavos, kuriuos reikia mokėti už importo valstybės narės ribų, ir ryšium su importu nustatyti mokesčiai, išskyrus prekėms taikytiną [PVM];

<...>“

15      Šeštosios direktyvos 21 straipsnio „Asmenys, privalantys mokėti mokestį valstybės institucijoms“ 2 dalyje numatyta, kad PVM turi mokėti asmuo ar asmenys, kuriuos valstybė narė, į kurią importuojamos prekės, nurodo arba pripažįsta kaip atsakingus už jo sumokėjimą.

 Nacionalinės teisės aktai

16      Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (likums par pievienotās vērtības nodokļi, Latvijas Vēstnesis, 1995, Nr. 49) redakcijos, galiojusios susiklostant pagrindinės bylos aplinkybėms (toliau – PVM įstatymas), 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą prekių importas yra PVM apmokestinama ekonominės veiklos operacija.

17      PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta:

„Vykdant prekių importo operacijas apmokestinama vertė yra prekių muitinė vertė, transporto paslaugų nuo Europos Sąjungos sienos iki jų paskirties vietos (arba iki pridėtuose dokumentuose nurodytos pirmosios perkrovimo Latvijos Respublikos teritorijoje vietos) vertė, muitai, akcizai ir kiti mokėtini mokesčiai bei rinkliavos, kai tai numatyta specialiuose teisės aktuose, išskyrus [PVM]; ji taip pat apima šio įstatymo 7 straipsnio pirmos dalies 2 punkte numatytų paslaugų vertę, jei ji neįtraukta į muitinę vertę.

<...>“

18      PVM įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, susijusioje su mokesčio rinkimo sąlygomis, numatyta:

„Importuojant prekes mokestį turi mokėti kiekvienas prekes į laisvą apyvartą išleidžiantis asmuo. Mokestis už importuojamas prekes renkamas kartu su muitais.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

19      Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2004 m. balandžio 30 d. Vokietijoje buvo parengtas krovinio manifestas dėl automobilio gabenimo jūra į Latviją. Vokietijoje šiai operacijai buvo taikomas nulinis PVM tarifas.

20      2004 m. gegužės 3 d. Pakora Pluss, veikdama kaip procedūros vykdytoja, ėmė vykdyti minėto automobilio Bendrijos tranzito procedūrą. Muitinės procedūra nebuvo užbaigta.

21      2006 m. kovo 1 d. Valsts ieņēmumu dienesta galvenā muitas pārvalde (VID muitinės generalinis departamentas) sprendimu Pakora Pluss buvo nurodyta sumokėti į Valstybės iždą muitų ir kitų mokesčių, remiantis tuo, kad ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog buvo užbaigta muitinės procedūra. 2006 m. balandžio 21 d. šį sprendimą patvirtino VID.

22      2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Administratīvā rajona tiesa (administracinis apylinkės teismas) patenkino ieškinį, kurį Pakora Pluss pareiškė dėl minėto sprendimo.

23      2008 m. liepos 22 d. sprendimu Administratīvā apgabaltiesa (administracinis apygardos teismas) panaikino minėtą Administratīvā rajona tiesa sprendimą.

24      Pakora Pluss pateikė kasacinį skundą Augstākās tiesas Senāts Administratīvo lietu departaments (Aukščiausiojo teismo senato administracinių bylų skyrius). Ji, be kita ko, teigė, kad apeliacinis teismas taikė Įgyvendinimo reglamento 447 ir 448 straipsnius, susijusius su tranzitu tarp valstybių narių, nors nagrinėjamas krovinio manifestas buvo parengtas prieš Latvijos Respublikos įstojimą į Sąjungą. Be to, apeliacinis teismas klaidingai taikė Muitinės kodekso 96 straipsnį nuspręsdamas, kad ji atsakinga už PVM sumokėjimą.

25      Šiomis aplinkybėmis Augstākās tiesas Senāts Administratīvo lietu departaments nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar galima laikyti, kad buvo atlikti eksporto formalumai Stojimo akto (IV priedo 5 skyriaus) 1 punkto prasme tuo atveju, kai buvo parengtas krovinio manifestas, bet nebuvo atlikti Reglamento Nr. 2454/93 448 straipsnyje nustatyti veiksmai (Vokietijos muitinė tinkamai nepranešė Latvijos muitinei apie laivybos įmonės prašymą)?

2.       Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, galima laikyti, kad muitinės procedūrą reglamentuojančios taisyklės (reglamentai Nr. 2913/92 ir Nr. 2454/93) yra visiškai netaikytinos?

3.       Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Stojimo <...> akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktą reikia aiškinti taip, kad kai prekė, kuri gabenama išsiplėtusioje Bendrijoje atlikus eksporto muitinės formalumus, nėra išleista į laisvą apyvartą, jos negalima neapmokestinti muitais ir jai netaikomos kitos muitinės priežiūros priemonės, nors nekyla abejonių, kad ši prekė turi Bendrijos prekės statusą? Kitaip tariant, ar šioje byloje klausimas, ar buvo užbaigta išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, yra lemiamas?

4.       Ar [PVM] patenka į Reglamento Nr. 2913/92 4 straipsnio 10 punkte pateiktą importo muitų apibrėžimą?

5.       Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pareiga mokėti [PVM], kuris taikomas kaip muitas už importuojamas prekes, tenka procedūros vykdytojui, ar galutiniam prekių vartotojui? Ar ir kokiomis aplinkybėmis ši pareiga gali būti paskirstyta?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

26      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktą reikia aiškinti taip, kad jame numatyti eksporto formalumai buvo atlikti, kai buvo parengtas krovinio manifestas, bet nebuvo atlikti Įgyvendinimo reglamento 448 straipsnyje nustatyti veiksmai.

27      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte, be kita ko, numatyta, kad prekės, kurios yra gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje, atlikus jų eksporto formalumus, neapmokestinamos muitais ir joms netaikomos kitos muitinės priežiūros priemonės, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą, jei pateikiamas dokumentas, įrodantis lengvatinę prekių kilmę, tinkamai išduotas iki įstojimo dienos, arba bet koks Bendrijos prekių statusą įrodantis dokumentas, nurodytas Įgyvendinimo reglamento 314c ir 315 straipsniuose.

28      Taigi pagal Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktą importuoti į naują valstybę narę prekes, gabenamas 2004 m. gegužės 1 d. išsiplėtusioje Bendrijoje, neapmokestinant jų muitais ir netaikant kitų muitinės priežiūros priemonių, leidžiama tik jei tenkinamos trys kumuliacinės sąlygos.

29      Pirma, prekėms, kurios išvežamos iš Sąjungos muitinės teritorijos į valstybę, kuri dar nėra Sąjungos narė, turi būti taikoma eksporto procedūra. Todėl reikia atlikti Muitinės kodekso 161 ir 162 straipsniuose, susijusiuose su eksportu, numatytus formalumus.

30      Antra, kadangi gabenimas pasibaigė po įstojimo dienos, į Sąjungos valstybę narę importuotos prekės turi būti išleistos į laisvą apyvartą tam, kad pagal Muitinės kodekso 79 straipsnyje numatytas sąlygas įgytų Bendrijos prekių muitinį statusą.

31      Trečia, turi būti pateiktas dokumentas, įrodantis lengvatinę prekių kilmę arba tai, kad jos turi Bendrijos prekių statusą, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 314c ir 315 straipsniuose.

32      Kadangi įstojimo dieną prekės buvo gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje, taikoma Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra, o ne kitos muitinės procedūros.

33      Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada: kadangi Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra yra išsami, Įgyvendinimo reglamento 448 straipsnis, susijęs su supaprastintomis procedūromis, būdingomis gabenant jūra tarp valstybių narių pagal Bendrijos tranzito procedūrą, netaikytinas.

34      Todėl Įgyvendinimo reglamento 448 straipsnyje numatyti veiksmai negali pakeisti Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatytų eksporto formalumų, įskaitant atvejį, kai krovinio manifestas buvo parengtas tokiomis sąlygomis, kokios aprašomos prašyme priimti prejudicinį sprendimą.

35      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktą reikia aiškinti taip, kad siekiant nustatyti, ar jame nurodyti eksporto formalumai įvykdyti, neturi reikšmės tai, ar Įgyvendinimo reglamento 448 straipsnyje numatyti veiksmai buvo atlikti, net ir tuo atveju, kai buvo parengtas krovinio manifestas.

 Dėl antrojo klausimo

36      Kadangi į pirmąjį klausimą atsakyta neigiamai, reikia išnagrinėti antrąjį klausimą.

37      Reikia suprasti, kad šis klausimas iš esmės susijęs su tuo, kiek Muitinės kodeksas ir Įgyvendinimo reglamentas yra taikomi naujoms Sąjungos valstybėms narėms tuo atveju, kai Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyti eksporto formalumai nebuvo atlikti prekių, gabenamų išsiplėtusioje Bendrijoje šių naujų valstybių narių įstojimo dieną, atžvilgiu.

38      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Stojimo akto IV priedo 5 skyriuje nurodoma, jog Muitinės kodeksas ir Įgyvendinimo reglamentas „taikomi naujosioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į <...> specialiąsias nuostatas“, įskaitant minėto skyriaus 1 punktą.

39      Iš šios nuostatos, skaitomos kartu su Stojimo akto 2 straipsniu, matyti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Muitinės kodeksas ir Įgyvendinimo reglamentas buvo taikomi naujoms valstybėms narėms, išskyrus atvejus, kai šių valstybių įstojimo į Sąjungą dieną prekės buvo gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje. Tokiu atveju taikomas Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktas.

40      Tačiau jei eksporto formalumai nebuvo įvykdyti prekių, kurios gabenamos išsiplėtusioje Bendrijoje, atžvilgiu, negalima remtis Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra.

41      Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Muitinės kodeksas ir Įgyvendinimo reglamentas nuo 2004 m. gegužės 1 d. taikomi naujoms Sąjungos valstybėms narėms, tačiau Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra negalima remtis, jei nebuvo įvykdyti joje numatyti eksporto formalumai prekių, gabenamų išsiplėtusioje Bendrijoje šių naujų valstybių narių įstojimo į Sąjungą dieną, atžvilgiu.

 Dėl trečiojo klausimo

42      Kadangi trečiasis klausimas buvo pateiktas tik tuo atveju, jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, į šį klausimą atsakyti nereikia.

 Dėl ketvirtojo klausimo

43      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 dalis turi būti aiškinama taip, kad importo muitai apima PVM, kuris turi būti taikomas importuojamoms prekėms.

44      Pagal Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punktą importo muitai apima, be kita ko, muitus ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus.

45      Be to, Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad importuojamos prekės apmokestinamos PVM. Šios direktyvos 11 straipsnio B dalies 3 punkto a papunktyje, be kita ko, numatyta, kad mokesčiai, muitai, rinkliavos ir ryšium su importu nustatyti mokesčiai, išskyrus prekėms taikytiną PVM, įtraukiami į apmokestinamąją vertę, jei dar nėra į ją įtraukti.

46      Iš šių nuostatų matyti, kad importo muitai Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punkto prasme yra įtraukiami į PVM, kuris turi būti taikomas importuojamoms prekėms, apmokestinamąją vertę.

47      Todėl į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti taip, jog importo muitai neapima PVM, kuris turi būti taikomas importuojamoms prekėms.

 Dėl penktojo klausimo

48      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar importuojamų prekių atveju pareiga mokėti PVM tenka procedūros vykdytojui, ar galutiniam prekių vartotojui ir ar ši pareiga gali būti paskirstyta.

49      Pirmiausia reikia pabrėžti, kad net jeigu importo muitai Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punkto prasme neapima PVM, šis mokestis taikomas importuojamoms prekėms pagal Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalį.

50      Todėl nors penktasis klausimas buvo pateiktas tik tuo atveju, jeigu į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, Teisingumo Teismas mano, kad į jį atsakyti reikia.

51      Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad pagal Šeštosios direktyvos 21 straipsnio 2 dalį PVM turi mokėti asmuo ar asmenys, kuriuos valstybė narė, į kurią importuojamos prekės, nurodo arba pripažįsta kaip atsakingus už jo sumokėjimą.

52      Todėl į penktąjį klausimą reikia atsakyti, kad importuojamų prekių atveju pareiga mokėti PVM tenka asmeniui ar asmenims, kuriuos valstybė narė, į kurią importuojamos prekės, nurodo arba pripažįsta kaip atsakingus už jo sumokėjimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

53      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų IV priedo 5 skyriaus 1 punktą reikia aiškinti taip, kad siekiant nustatyti, ar jame nurodyti eksporto formalumai įvykdyti, neturi reikšmės tai, ar 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2000 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2787/2000, 448 straipsnyje numatyti veiksmai buvo atlikti, net ir tuo atveju, kai buvo parengtas krovinio manifestas.

2.      1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeistas 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97, ir Reglamentas Nr. 2454/93, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 2787/2000, nuo 2004 m. gegužės 1 d. taikomi naujoms Sąjungos valstybėms narėms, tačiau minėto Stojimo akto IV priedo 5 skyriaus 1 punkte numatyta procedūra negalima remtis, jei nebuvo įvykdyti joje numatyti eksporto formalumai prekių, gabenamų išsiplėtusioje Bendrijoje šių naujų valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą dieną, atžvilgiu.

3.      Reglamento Nr. 2913/924, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 82/97, 4 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti taip, kad importo muitai neapima pridėtinės vertės mokesčio, kuris turi būti taikomas importuojamoms prekėms.

4.      Importuojamų prekių atveju pareiga mokėti pridėtinės vertės mokestį tenka asmeniui ar asmenims, kuriuos valstybė narė, į kurią importuojamos prekės, nurodo arba pripažįsta kaip atsakingus už jo sumokėjimą.

Parašai.

* Proceso kalba: latvių.