Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

27.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/18


2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-38/10)

2010/C 80/33

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir G. Braga da Cruz

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti, kad Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį ir EEE sutarties 31 straipsnį priimdama ir palikusi galioti Portugalijos įmonių pelno mokesčio kodekso (CIRC) 76a, 76b ir 76c straipsniuose išdėstytas nuostatas, kuriomis remiantis, jei Portugalijos įmonės buveinė ir faktinė vadovybė perkeliama į kitą valstybę narę arba jei Portugalijoje veiklą nutraukia nuolatinė buveinė, arba Portugalijoje esantis jos turtas perkeliamas į kitą valstybę narę:

į mokesčio apskaičiavimo pagrindą už finansinius metus, kuriais tas įvykis įvyko, įtraukiamos visos negautos pajamos, susijusios su aptariamu turtu, nors negautos pajamos dėl išskirtinai nacionalinių sandorių į mokesčio apskaičiavimo pagrindą neįtraukiamos,

bendrovės, kuri už Portugalijos ribų perkelia savo buveinę ir faktinę vadovybę, partneriai apmokestinami mokesčiu, kurį sudaro skirtumas tarp bendrovės grynojo turto vertės (apskaičiuojama pagal perkėlimo dieną esančią rinkos kainą) ir jų akcijų įsigijimo kainos.

Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad minėti įmonių pelno mokesčio kodekso straipsniai gali būti kliūtis steigimosi laisvei, kuri įtvirtinta SESV 49 straipsnyje.

Pagal minėtus Portugalijos teisės aktus negautos pajamos apmokestinamos tik tuo atveju, kai bendrovė perkelia savo buveinę ir faktinę vadovybę už Portugalijos teritorijos ribų, arba jei ji perkelia atskirus turto elementus į kitoje valstybėje narėje esančią nuolatinę buveinę, nors panašus buveinės perkėlimas Portugalijos teritorijoje arba buveinės turto perkėlimas į filialą toje pačioje valstybėje narėje nesukelia jokių tiesioginių mokestinių pasekmių.

Komisija neginčija valstybių narių mokestinių teisių, susijusių asmens gautomis pajamomis, kai tas asmuo, kaip reziduojantis mokesčių mokėtojas, apmokestinamas už gautas pajamas. Tačiau Komisija mano, kad pagal Portugalijos teisės aktus ta pati taisyklė turi būti taikoma ir kad faktai, dėl kurių atsiranda mokestinės pareigos, turi būti tie patys (t. y. turto realizavimas ar bet koks faktas, dėl kurio reikia perskaičiuoti amortizaciją) neatsižvelgiant į tai, ar buveinė, faktinė vadovybė ar turto elementai perkeliami už Portugalijos teritorijos ribų, ar lieka joje.

Komisija mano, kad bendrovė privalo turėti teisę perkelti buveinę ar atskiras turto dalis į kitą valstybę narę netaikydama pernelyg sudėtingų ir brangių procedūrų; pasak Komisijos, niekaip negalima pagrįsti tiesioginio mokesčio taikymo už negautas pajamas, jei Portugalijos bendrovės buveinė ar faktinė vadovybė perkeliama į kitą valstybę narę arba jei nuolatinės buveinė veikla nutraukiama Portugalijos teritorijoje, arba jos turtas Portugalijoje perkeliamas į kitą valstybę narę, jei toks apmokestinimas netaikomas panašiais atvejais nacionaliniu lygmeniu.

Turi būti užtikrinta būtinybė užtikrinti specialią tam tikrų interesų, t. y., kreditorių, smulkiųjų akcininkų ir mokesčių administracijos, apsaugą, tačiau būtina laikytis proporcingumo principo remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimu.

Tokiomis aplinkybėmis Portugalijos Respublika galėtų, pavyzdžiui, nustatyti negautų pajamų dydį, kuriam ji taikytų savo mokestinę kompetenciją, nes tokiu atveju nereiktų iš karto sumokėti mokesčio ir nebūtų taikomos kitos su atidėtu jo mokėjimu susijusios sąlygos.

Teisėto tikslo užtikrinti veiksmingą mokestinę kontrolę ir kovoti su mokesčių vengimu taip pat galima pasiekti pasinaudojant mažiau ribojančiais metodais, t. y. 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (1) arba 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvoje 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (2) nustatytais mechanizmais.

Komisija mano, kad Portugalijos teisės aktais siekiama daugiau nei reikia siekiamiems tikslams įgyvendinti, t. y. užtikrinti mokestinės sistemos veiksmingumą. Todėl Komisija mano, kad pagal Portugalijos teisės aktus turi būti taikomos tos pačios taisyklės neatsižvelgiant į tai, ar buveinė, faktinė vadovybė ar turto dalys perkeliami už Portugalijos teritorijos ribų, ar lieka joje: mokestis turi būti renkamas tik tuo atveju, kai padidėja turto vertė.


(1)  OL L 336, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 63.

(2)  OL L 150, p. 28.