Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Byla C-270/10

Lotta Gistö

(Korkein hallinto-oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų – 14 straipsnio pirma pastraipa – Sąjungos pareigūno sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas mokesčių mokėjimo tikslais – Nacionalinės teisės aktas, kuriame nustatyta taisyklė, pagal kurią užsienyje trejus metus gyvenęs asmuo nebelaikomas gyvenančiu šalyje, todėl jam nebetaikomas neribotas apmokestinimas“

Sprendimo santrauka

Europos Bendrijų privilegijos ir imunitetai – Bendrijų pareigūnai ir tarnautojai – Sąjungos pareigūno sutuoktinio, nevykdančio savarankiškos profesinės veiklos, nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais

(Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 14 straipsnio pirma pastraipa)

Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 14 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad asmens, kuris tik todėl, kad pradeda eiti pareigas Europos Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei valstybės narės, kur prieš pradedant eiti pareigas Sąjungos tarnyboje buvo to asmens nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, sutuoktinis laikomas ir toliau turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą mokesčių mokėjimo tikslais pastarojoje valstybėje narėje, jei pats atskirai neužsiima apmokama veikla.

(žr. 22 punktą ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. liepos 28 d.(*)

„Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų – 14 straipsnio pirma pastraipa – Sąjungos pareigūno sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas mokesčių mokėjimais tikslais – Nacionalinės teisės aktas, kuriame nustatyta taisyklė, pagal kurią užsienyje trejus metus gyvenęs asmuo nebelaikomas gyvenančiu šalyje, todėl jam nebetaikomas neribotas apmokestinimas“

Byloje C-270/10

dėl Korkein hallinto-oikeus (Suomija) 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2010 m. gegužės 31 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurią pradėjo

Lotta Gistö,

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-J. Kasel (pranešėjas), teisėjai A. Borg Barthet ir M. Ilešič,

generalinis advokatas P. Cruz Villalón,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,

–        Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Linntam,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos I. Koskinen, D. Martin ir M.-I. Martínez del Peral,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, kuris iš pradžių buvo pridėtas prie Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties (OL 152, 1967, p. 13), o vėliau pagal Amsterdamo sutartį – prie EB sutarties (toliau – protokolas), 14 straipsnio pirmos pastraipos išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant L. Gistö iškeltą bylą, siekiant išsiaiškinti, ar 2007 mokestiniais metais Suomijoje ji buvo apmokestinama pajamų mokesčiu neribotai, ar tik ribotai.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Protokolo 13 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Remiantis Komisijos pasiūlymu, Tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka Bendrijų pareigūnai ir kiti tarnautojai moka Bendrijoms mokesčius nuo iš Bendrijų gaunamos algos, darbo užmokesčio ir kito atlyginimo.

Iš Bendrijų gaunamai algai, darbo užmokesčiui ir kitam atlyginimui netaikomi nacionaliniai mokesčiai.“

4        Protokolo 14 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo nustatyta:

„Pajamų mokesčio, turto mokesčio ir palikimo mokesčio taikymo tikslais bei tarp Bendrijų valstybių narių pasirašytų sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo taikymo tikslais Bendrijų pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurie vien tik todėl, kad eina pareigas Bendrijų tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei šalies, kur prieš pradedant eiti pareigas buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, yra laikomi, tiek šalyje, kurioje faktiškai gyvena, tiek toje, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, mokesčių mokėjimo tikslais išlaikiusiais nuolatinę gyvenamąją vietą pastarojoje, jei ji yra Bendrijų narė. Ši nuostata taikoma ir sutuoktiniui, jei šis atskirai neužsiima apmokama veikla, bei vaikams, kuriuos išlaiko ir kuriais rūpinasi šiame straipsnyje minimi asmenys“.

 Nacionalinė teisė

5        1992 m. gruodžio 30 d. Pajamų mokesčio įstatymo (Tuloverolaki 1992/1535) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Pajamų mokesčiu apmokestinamas:

1) atitinkamais mokestiniais metais Suomijoje nuolat gyvenęs fizinis asmuo ar įsteigtas juridinis asmuo, bendra įmonė arba Suomijoje esantis palikimas Suomijoje ir užsienyje gautų pajamų atžvilgiu (neribotas apmokestinimas);

2) atitinkamais mokestiniais metais Suomijoje nuolat negyvenęs fizinis asmuo ir užsienio juridinis asmuo visų Suomijoje gautų pajamų atžvilgiu (ribotas apmokestinimas).“

6        Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Fizinis asmuo laikomas nuolat gyvenančiu Suomijoje, jei jis šioje šalyje turi faktinę gyvenamąją vietą arba jei jis nepertraukiamai ilgiau kaip šešis mėnesius būna šalyje, o gyvenimo šalyje tęstinumas nenutrūksta dėl trumpalaikių išvykų. Vis dėlto Suomijos pilietis trejus metus po tų metų, kuriais jis išvyko iš šalies, laikomas nuolat gyvenančiu Suomijoje, net jei jis ilgiau kaip šešis mėnesius nepertraukiamai negyveno šioje šalyje, nebent jis įrodo, kad per atitinkamus mokestinius metus neturėjo esminių ryšių su Suomija. Jei neįrodyta priešingai, pasibaigus minėtam laikotarpiui jis nebelaikomas nuolat Suomijoje gyvenančiu asmeniu.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

7        2003 m. pavasarį Suomijos pilietė L. Gistö su šeima įsikūrė Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, kai jos sutuoktinis pradėjo dirbti vertėju Europos Parlamente. Nuo tada Liuksemburgas yra sutuoktinių Gistö gyvenamoji vieta.

8        2007 m. L. Gistö buvo vaiko priežiūros atostogose, suteiktose jai, kaip Turku (Suomija) vaikų darželio auklėtojai, nuolatinių darbo santykių pagrindu, ir Liuksemburge atskirai neužsiėmė apmokama veikla. Suomijoje L. Gistö yra tam tikrų vertybinių popierių ir tam tikro nekilnojamojo turto, kurį nuomoja, įsigytų investavimo sumetimais, savininkė.

9        Siekdama išsiaiškinti, ar 2007 mokestiniais metais ji vis dar buvo neribotai apmokestinama pajamų mokesčiu Suomijoje, L. Gistö kreipėsi į Centrinę mokesčių komisiją (keskusverolautakunta), t. y. į mokesčių administravimo instituciją, kuri, mokesčių mokėtojui pateikus prašymą, gali priimti mokesčių srityje privalomus išankstinius sprendimus. L. Gistö pateikus prašymą, minėta komisija priėmė išankstinį sprendimą, kuriame nusprendė, kad L. Gistö nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais tebėra Suomijoje pagal protokolo 14 straipsnį ir kad todėl ten ji neribotai apmokestinama pajamų mokesčiu, nes Liuksemburge atskirai neužsiima apmokama veikla.

10      L. Gistö šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam administraciniam teismui (Korkein hallinto-oikeus).

11      Šis teismas pažymi, kad išsprendus ginčą taip, kaip nustatyta protokole, suinteresuotajai būtų taikomas nepalankesnis mokestinis vertinimas dėl to, kad ji įsikūrė Liuksemburge, nes jai ir toliau būtų taikomas neribotas apmokestinimas Suomijoje, o pagal nacionalinę teisę nuo 2007 mokestinių metų šioje šalyje jai gali būti taikomas ribotas apmokestinimas.

12      Šiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [L.] Gistö byloje protokolo <...> 14 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal protokolo nuostatas 2007 metais jos nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais ir toliau buvo Suomijoje, ar protokolo nuostatos reiškia, kad galiausiai vis dėlto yra svarbūs valstybės narės nacionalinės teisės aktai, nagrinėjant klausimą dėl neriboto apmokestinimo šioje valstybėje narėje, šiuo atveju Suomijoje?“

 Dėl prejudicinio klausimo

13      Pateikdamas šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar protokolo 14 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad asmens, kuris tik todėl, kad pradeda eiti pareigas Europos Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei valstybės narės, kur prieš pradedant eiti pareigas Sąjungos tarnyboje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, sutuoktinis laikomas ir toliau turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą mokesčių mokėjimo tikslais pastarojoje valstybėje narėje, jei atskirai neužsiima apmokama veikla.

14      Norint atsakyti į šį klausimą reikia pažymėti, kad protokolo 13 ir 14 straipsniuose nustatytas kompetencijos mokesčių srityje padalijimas tarp Sąjungos ir valstybės narės, kurioje buvo pareigūno ar tarnautojo nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais prieš pradedant eiti pareigas Sąjungos tarnyboje (žr. 1993 m. gegužės 25 d. Sprendimo Kristoffersen, C-263/91, Rink. p. I-2755, 9 punktą ir 1993 m. birželio 17 d. Sprendimo X, C-88/92, Rink. p. I-3315, 11 punktą).

15      Pagal protokolo 13 straipsnį Sąjungos pareigūnai ir tarnautojai moka Sąjungai mokesčius nuo algos, darbo užmokesčio ir kitų tarnybinių pajamų, mokamų Sąjungos, ir atleidžiami nuo nacionalinių mokesčių (žr. minėto Sprendimo Kristoffersen 10 punktą).

16      Pagal protokolo 14 straipsnio pirmą pastraipą taikant, be kita ko, pajamų mokestį Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurie tik todėl, kad eina pareigas Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei valstybės, kur prieš pradedant eiti pareigas Sąjungoje buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, yra laikomi tiek valstybėje narėje, kurioje faktiškai gyvena, tiek toje, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, išlaikiusiais nuolatinę gyvenamąją vietą pastarojoje valstybėje, jei ji yra Sąjungos narė (žr. minėto Sprendimo Kristoffersen 11 punktą ir minėto Sprendimo X 9 punktą).

17      Iš to matyti, kad pagal protokolo 14 straipsnio pirmą pastraipą kilmės valstybė narė, kurioje išlaikoma pareigūno ar tarnautojo nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, iš esmės lieka kompetentinga apmokestinti visas pajamas, išskyrus šių asmenų algą, darbo užmokestį ir kitas tarnybines pajamas, mokamus Sąjungos, ir jiems taikyti pajamų mokestį net jei jie šioje valstybėje narėje neturi faktinės gyvenamosios vietos (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Schilling ir Fleck-Schilling, C-209/01, Rink. p. I-13389, 31 punktą). Pajamų mokesčio sąvoka, kaip suprantama pagal protokolo 14 straipsnio pirmą pastraipą, turi būti apibrėžiama pagal galiojančioje nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (žr. minėto Sprendimo Kristoffersen 12 punktą).

18      Be to, iš teismų praktikos matyti, kad protokolo 14 straipsnyje nustatytam kompetencijos padalijimui kiltų grėsmė, jei pareigūnas ar tarnautojas būtų laisvas pasirinkti savo nuolatinę gyvenamąją vietą mokesčių mokėjimo tikslais (žr. minėto Sprendimo X 12 punktą).

19      Kadangi pagal protokolo 14 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį šio protokolo nuostatos mokesčių srityje taikomos ir Sąjungos pareigūno ar tarnautojo sutuoktiniui, jei šis atskirai neužsiima apmokama veikla, šio sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas mokesčių mokėjimo tikslais taip pat negali priklausyti nuo suinteresuotojo asmens valios.

20      Iš to matyti, kad tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, valstybė narė, kurioje buvo suinteresuotojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais prieš jo sutuoktiniui pradedant eiti pareigas Sąjungos tarnyboje, išlieka kompetentinga apmokestinti visas to suinteresuotojo asmens pajamas, išskyrus algą, darbo užmokestį ir kitas tarnybines pajamas, mokamus Sąjungos, jei šis asmuo atskirai neužsiima apmokama veikla.

21      Pateiktas aiškinimas neprieštarauja vienodo požiūrio principui, nes iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad mokesčių mokėjimo srityje Sąjungos pareigūnai ir tarnautojai bei jų sutuoktiniai, jei pastarieji atskirai neužsiima apmokama veikla valstybėje narėje, kurioje pareigūnas ar tarnautojas eina pareigas Sąjungos tarnyboje, negali būti laikomi esančiais tokioje pačioje padėtyje kaip darbuotojas migrantas, įsikuriantis kitoje nei jo kilmės valstybėje narėje (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Schilling ir Fleck-Schilling 29 punktą).

22      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad protokolo 14 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad asmens, kuris tik todėl, kad pradeda eiti pareigas Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei valstybės narės, kur prieš pradedant eiti pareigas Sąjungos tarnyboje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, sutuoktinis laikomas ir toliau turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą mokesčių mokėjimo tikslais pastarojoje valstybėje narėje, jei pats atskirai neužsiima apmokama veikla.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

23      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, kuris iš pradžių buvo pridėtas prie Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties, o vėliau pagal Amsterdamo sutartį – prie EB sutarties, 14 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad asmens, kuris tik todėl, kad pradeda eiti pareigas Europos Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei valstybės narės, kur prieš pradedant eiti pareigas Sąjungos tarnyboje buvo to asmens nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, sutuoktinis laikomas ir toliau turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą mokesčių mokėjimo tikslais pastarojoje valstybėje narėje, jei pats atskirai neužsiima apmokama veikla.

Parašai.

* Proceso kalba: suomių.