Byla C-9/11
Waypoint Aviation SA
prieš
État belge – SPF Finances
(Cour d'appel de Bruxelles prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Laisvė teikti paslaugas – Mokesčių teisės aktai – Mokesčio kreditas už pajamas iš nacionalinėje teritorijoje naudojamam turtui įsigyti suteiktų paskolų – Netaikymas turtui, kurio naudojimo teisė perleista kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam trečiajam asmeniui“
Sprendimo santrauka
Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos už pajamas iš paskolų, suteiktų kai kurioms bendrovėms nacionalinėje teritorijoje naudojamam naujam turtui įsigyti, suteikiamas mokesčio kreditas
(EB 49 straipsnis)
EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama valstybės narės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad mokesčio kreditas už pajamas iš paskolų, suteiktų kai kurioms bendrovėms nacionalinėje teritorijoje naudojamam naujam turtui įsigyti, suteikiamas su sąlyga, kad bendrovė, įsigijusi turtą pasinaudodama paskola, suteikiančia teisę į mokesčio kreditą, ar bet kuri kita tai pačiai grupei priklausanti bendrovė teisės naudoti turtą neperleidžia tretiesiems asmenims, kurie nėra šioje valstybėje narėje įsisteigę šios grupės nariai.
Tokia teisės nuostata gali atgrasyti į šią mokesčio lengvatą galinčias pretenduoti įmones teikti paslaugas, skirtas tam, kad būtų finansuotas įsigijimas turto, kurio naudojimo teisę numatyta perleisti kitose valstybėse narėse įsteigtiems ūkio subjektams. Be to, atsižvelgiant į galimus mokesčio lengvatos padarinius skolininkui tenkančioms su paskola susijusioms išlaidoms, tokia teisės nuostata gali atgrasyti įmones, norinčias įsigyti turtą pasinaudojant paskola, teikti kitose valstybėse narėse įsteigtiems ūkio subjektams paslaugas, kurias teikiant perleidžiama teisė šį turtą naudoti, kaip antai nuomos paslaugas. Jeigu naudojimosi teisės tokiems ūkio subjektams negali perleisti ne tik įmonė, kuri įsigyja turtą pasinaudodama teisę į mokesčio lengvatą suteikiančia paskola, bet ir visos tai pačiai grupei kaip ir minėta įmonė priklausančios bendrovės, ši teisės nuostata taip pat gali atgrasyti tokias bendroves nuo veiklos, kurią vykdant ši naudojimosi teisė perleidžiama, kitose valstybėse.
(žr. 23–25, 29 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. spalio 13 d.(*)
„Laisvė teikti paslaugas – Mokesčių teisės aktai – Mokesčio kreditas už pajamas iš nacionalinėje teritorijoje naudojamam turtui įsigyti suteiktų paskolų – Netaikymas turtui, kurio naudojimo teisė perleista kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam trečiajam asmeniui“
Byloje C-9/11
dėl cour d’appel de Bruxelles (Belgija) 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. sausio 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Waypoint Aviation SA
prieš
État belge – SPF Finances
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro aštuntosios kolegijos pirmininkės pareigas einanti A. Prechal, teisėjai K. Schiemann ir E. Jarašiūnas (pranešėjas),
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Waypoint Aviation SA, atstovaujamos advokatų A. Huyghe ir B. Philippart de Foy,
– Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir J.-P. Keppenne,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl EB 10 ir 49 straipsnių išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas byloje tarp Waypoint Aviation SA (toliau – Waypoint Aviation) ir État belge – SPF Finances (Service public fédéral Finances) (Belgijos valstybė (Federalinė viešoji finansų tarnyba)) dėl atsisakymo suteikti mokesčio kreditą, t. y. taikyti vadinamąjį „fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio“ už 1995 m. ir 1996 m. mokestinius laikotarpius.
Nacionalinė teisė
3 Pajamų mokesčio kodekse (Code des impôts sur les revenus) numatyta, kad mokestis už iš kreditų ir paskolų gautas palūkanas apskaičiuojamas prie pajamų šaltinio kaip „mokestis prie pajamų šaltinio“.
4 1982 m. gruodžio 30 d. Karaliaus dekretu Nr. 187 dėl koordinacinių centrų įsteigimo (Arrêté royal n°187 du 30 décembre 1982 relatif à la création des centres de coordination; Moniteur belge, 1983 m. sausio 13 d., p. 502, toliau – Karaliaus dekretas Nr. 187) nustatytas specialus mokesčių režimas tam tikrus kriterijus atitinkančioms bendrovėms, vadinamiesiems „koordinaciniams centrams“.
5 1983 m. balandžio 11 d. Įstatymo dėl mokestinių ir biudžeto nuostatų (Loi du 11 avril 1983 portant des dispositions fiscales et budgétaires; Moniteur belge, 1983 m. balandžio 16 d.), iš dalies pakeisto 1986 m. rugpjūčio 4 d. Įstatymu dėl mokestinių nuostatų (Loi du 4 août 1986 portant des dispositions fiscales; Moniteur belge, 1986 m. rugpjūčio 20 d., toliau – 1983 m. balandžio 16 d. įstatymas), 29 straipsnyje nustatyta:
„Kiekvienu mokestiniu laikotarpiu, per kurį įmonės naudojasi Karaliaus dekreto Nr. 187 <...> 5 straipsnyje <...> numatytomis lengvatomis, taikomos šios išimtys:
<...>
2 a) <...>
b) nustatant asmens gautų apmokestinamų pajamų neto sumą <…> pajamos iš kreditų ar paskolų padidinamos fiktyviu mokesčiu prie pajamų šaltinio, kuris sudaro 25/75 surinktos ar gautos neto sumos, o siekiant taikyti Pajamų mokesčių kodekso 18, 97 ir 211 straipsnius šis fiktyvus mokestis prie pajamų šaltinio prilyginamas to paties kodekso 174 straipsnyje nurodytam realiam mokesčiui prie pajamų šaltinio;
<...>
d) pajamų iš kreditų arba paskolų atveju fiktyvus mokestis prie pajamų šaltinio taikomas tik tiek, kiek įmonės, centrai arba grupės, kuriai priklauso centras, nariai paskolintą kapitalą skiria įsigyti ar sukurti naujam materialiam turtui, kurį jie naudoja Belgijoje vykdydami savo komercinę veiklą ir kurio naudojimo teisė neperleista pagal kokią nors sutartį tretiesiems asmenims, kurie nėra Belgijoje įsisteigę grupės nariai <...>“
6 Šia nuostata paskolą koordinaciniam centrui suteikiančioms įmonėms suteikiama galimybė prie jų gaunamos palūkanų sumos pridėti fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio, kuris vėliau atskaitomas nuo jų mokėtino mokesčio. Taigi pagal minėtą nuostatą šioms įmonėms suteikiama mokesčio lengvata mokesčio kredito forma, dėl to koordinavimo centrui finansavimas gali kainuoti mažiau.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
7 Pagal Belgijos teisę įsteigta bendrovė Waypoint Aviation vykdo įvairią veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su orlaivių, skirtų keleiviams ir prekėms vežti už užmokestį, įsigijimu, nuoma ar finansavimu.
8 Dešimtajame dešimtmetyje Waypoint Aviation pagal finansinės nuomos sutartį su pagal Prancūzijos teisę reglamentuojama Europos ekonominių interesų grupe Lizad įsigijo du Airbus prekių ženklo lėktuvus. Vėliau šiuos lėktuvus pagal su Waypoint Aviation sudarytą antrą finansinės nuomos sutartį įsigijo Sabena grupės koordinacinis centras Sabena Interservices Center SA (toliau – koordinacinis centras). Minėtoje sutartyje numatyta, kad Waypoint Aviation koordinaciniam centrui visiškai perleidžia fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio.
9 Pagal trečią finansinės nuomos sutartį šiuos du lėktuvus įsigijo Sabena grupei priklausanti bendrovė Atrix SA, kad juos išnuomotų Sabena grupei. Pagal bendradarbiavimo sutartį Sabena šiuos lėktuvus trejiems metams subnuomavo Air France.
10 Remdamasi 1983 m. balandžio 11 d. įstatymo 29 straipsnio 2 dalies b punktu už 1995 m. ir 1996 m. mokestinius laikotarpius Waypoint Aviation atitinkamai 201 229 077 BEF ir 82 854 305 BEF sumoms paprašė taikyti fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio už palūkanas, įskaičiuotas į įmokas, kurias koordinacinis centras sumokėjo pagal tarp jų sudarytą finansinės nuomos sutartį.
11 1997 m. kovo 12 d. mokesčių administratorius išsiuntė Waypoint Aviation pranešimą apie patikslintą mokestį, kuriame nurodė, kad atsisako taikyti fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio. 1998 m. balandžio 29 d. Waypoint Aviation pateiktas skundas dėl remiantis šiuo patikslinimu nustatyto mokesčio buvo atmestas 2003 m. liepos 8 d. regioninio mokesčių direktoriaus sprendimu motyvuojant, kad abu orlaivius naudojo Prancūzijoje įsteigta bendrovė Air France.
12 Waypoint Aviation kreipėsi į tribunal de première instance de Bruxelles (Briuselio pirmosios instancijos teismas), kuris 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu Waypoint Aviation ieškinį atmetė. Šį sprendimą Waypoint Aviation apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Apeliaciniame skunde ji, be kita ko, tvirtina, kad 1983 m. balandžio 11 d. įstatymo 29 straipsnio 2 dalies d punktu ribojama laisvė teikti paslaugas ir kliudoma įsisteigimo laisvei.
13 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, savo sprendime šį straipsnį aiškindamas teleologiškai, teigia, kad minėtu straipsniu draudžiama perleisti trečiajam asmeniui, kuris nėra Belgijoje įsisteigęs atitinkamos grupės narys, teisę naudoti turtą, įgytą pasinaudojant finansavimu, suteikiančiu teisę į fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio, nepaisant to, kas tokią teisę perleidžia.
14 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad fiktyvus mokestis prie pajamų šaltinio yra lengvata, kuri tiesiogiai daro įtaką norinčios investuoti Belgijos bendrovės finansavimo išlaidoms, nes pritaikius šį mokestį sumažėja lėšas skolinančio subjekto finansavimo išlaidos.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad pagal 1983 m. balandžio 11 d. įstatymo 29 straipsnio 2 dalies d punktą fiktyvus mokestis prie pajamų šaltinio taikomas tuo atveju, kai lėktuvo nuomos paslaugos teikiamos Belgijos bendrovei, o tuo atveju, kai šių nuomos paslaugų gavėjas įsisteigęs ne Belgijoje, o kitoje valstybėje narėje, mokestis netaikomas. Tuo remdamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad šis straipsnis iš principo prieštarauja EB 49 straipsniui, nes pagal minėtą įstatymo straipsnį Belgijos įmonė atgrasoma teikti nuomos paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei, dėl ko šių paslaugų teikimas tampa brangesnis grupei, kuriai priklauso ši Belgijos bendrovė, nes fiktyvus mokestis prie pajamų šaltinio tokiu atveju netaikomas finansuojančiai bendrovei. Jis remiasi 2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimu Jobra (C-330/07, Rink. p. I-9099).
16 Šiomis aplinkybėmis cour d’appel de Bruxelles nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal EB <...> 49 straipsnį draudžiama taikyti tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai 1983 m. balandžio 11 d. įstatymo 29 straipsnio 2 dalies d punktą, tiek, kiek, viena vertus, šia teisės nuostata leidžiama suteikti mokesčio kreditą, t. y. taikyti fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio, pajamų iš koordinaciniam centrui, kaip jis suprantamas pagal <...> Karaliaus dekretą Nr. 187 <...>, suteiktų kreditų ar paskolų gavėjams, kai bendrovė, kuri koordinacinio centro ar per jį paskolintas lėšas naudoja įsigyti materialiajam turtui, kurį ji Belgijoje naudoja vykdydama savo komercinę veiklą, suteikia teisę šį turtą naudoti tai pačiai bendrovių grupei priklausančiai bendrovei, Belgijos rezidentei, nors, antra vertus, šia teisės nuostata neleidžiama suteikti mokesčio kredito, kai ta pati bendrovė perleidžia teisę naudoti tą patį materialųjį turtą bendrovei, kuri priklauso tai pačiai bendrovių grupei, tačiau kuri yra kitos valstybės narės nei Belgija rezidentė?
2. Ar EB <...> 10 straipsnį, skaitomą kartu su EB <...> 49 straipsniu, reikia suprasti kaip draudžiantį teisės nuostatą, kaip antai 1983 m. balandžio 11 d. įstatymo 29 straipsnio 2 dalies d punktą, aiškinti taip, kad mokesčio kreditas, t. y. fiktyvus mokestis prie pajamų šaltinio, pajamų iš koordinaciniam centrui, kaip jis suprantamas pagal <...> Karaliaus dekretą Nr. 187 <...>, suteiktų kreditų ar paskolų gavėjams suteikiamas su sąlyga, kad jokia grupės bendrovė, o ne vien bendrovė, kuri už iš šių kreditų ar paskolų gautą finansavimą įsigyja materialųjį turtą ir jį naudoja Belgijoje vykdydama savo komercinę veiklą, jokios teisės naudoti iš minėtų kreditų ar paskolų finansuojamą materialųjį turtą neperleidžia kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam grupės nariui?“
Dėl prejudicinių klausimų
17 Pirmiausia pabrėžtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 1983 m. balandžio 11 d. įstatymo 29 straipsnio 2 dalies d punktą aiškina taip, kad pagal jį draudžiama perleisti teisę naudoti turtą, įgytą pasinaudojant finansavimu, suteikiančiu teisę į fiktyvų mokestį prie pajamų šaltinio, ne Belgijoje įsteigtai bendrovei, nepaisant to, kas tokią teisę perleidžia. Tuo remdamasis jis daro išvadą, kad pagal šią teisės nuostatą Waypoint Aviation negali pasinaudoti fiktyviu mokesčiu prie pajamų šaltinio už finansavimą, leidusį įsigyti lėktuvus, kurių naudojimo teisę Sabena perleido Air France per nagrinėjamus mokestinius laikotarpius. Vis dėlto jis mano, kad ši teisės nuostata iš principo prieštarauja EB 49 straipsniui.
18 Šiomis aplinkybėmis laikytina, kad prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama valstybės narės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, kad mokesčio kreditas už pajamas iš paskolų, suteiktų kai kurioms bendrovėms nacionalinėje teritorijoje naudojamam naujam turtui įsigyti, suteikiamas su sąlyga, kad bendrovė, įsigijusi turtą pasinaudodama paskola, suteikiančia teisę į mokesčio kreditą, ar bet kuri kita tai pačiai grupei priklausanti bendrovė teisės naudoti turtą neperleidžia tretiesiems asmenims, kurie nėra šioje valstybėje narėje įsisteigę šios grupės nariai.
19 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, vis dėlto jos turi ją įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės (žr., be kita ko, 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Tankreederei I, C-287/10, Rink. p. I-0000, 14 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
20 Orlaivių lizingas ir nuoma yra paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal EB 50 straipsnį (pagal analogiją žr. 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Cura Anlagen, C-451/99, Rink. p. I-3193, 18 punktą ir minėto Sprendimo Jobra 22 punktą), o tai reiškia, kad EB sutarties nuostatos dėl laisvės teikti paslaugas taikomos tokiai situacijai, kokia susiklostė pagrindinėje byloje.
21 Įmonė gali remtis laisve teikti paslaugas valstybės narės, kurioje ji įsteigta, atžvilgiu, jeigu paslaugos teikiamos kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems paslaugų gavėjams, ir bendrąja prasme – visais atvejais, kai paslaugų teikėjas teikia paslaugas kitoje nei įsisteigimo valstybėje narėje (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Tankreederei I 16 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
22 Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad nacionalinės priemonės, kurios draudžia, riboja arba daro mažiau patrauklų laisvės teikti paslaugas įgyvendinimą, sudaro šios laisvės apribojimus (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Jobra 19 punktą ir Tankreederei I 15 punktą).
23 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią pajamoms iš paskolos, skirtos finansuoti įsigijimą turto, kurio naudojimo teisė perleista kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei, taikomas mokestinis režimas yra mažiau palankus, nei taikomas pajamoms iš paskolos, skirtos finansuoti turto, kuriuo naudojasi nacionalinėje teritorijoje įsteigta bendrovė, įsigijimą, gali atgrasyti į šią mokesčio lengvatą galinčias pretenduoti įmones teikti paslaugas, skirtas finansuoti įsigijimą turto, kurio naudojimo teisę numatyta perleisti kitose valstybėse narėse įsteigtiems ūkio subjektams (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Jobra 24 punktą ir Tankreederei I 17 punktą).
24 Be to, atsižvelgiant į galimus mokesčio lengvatos padarinius skolininkui tenkančioms su paskola susijusioms išlaidoms, o tai yra nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kaip tai matyti iš šio sprendimo 8 punkto, tokia teisės nuostata gali atgrasyti įmones, norinčias įsigyti turtą pasinaudojant paskola, teikti kitose valstybėse narėse įsteigtiems ūkio subjektams paslaugas, kurias teikiant perleidžiama teisė šį turtą naudoti, kaip antai nuomos paslaugas.
25 Be to, jeigu pagal šią teisės nuostatą naudojimosi teisės tokiems ūkio subjektams negali perleisti ne tik įmonė, kuri įsigyja turtą pasinaudodama teisę į mokesčio lengvatą suteikiančia paskola, bet ir visos tai pačiai grupei kaip ir minėta įmonė priklausančios bendrovės, ši teisės nuostata taip pat gali atgrasyti tokias bendroves nuo veiklos, kurią vykdant ši naudojimosi teisė perleidžiama, kitose valstybėse.
26 Iš to matyti, kad tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, sudaro laisvės teikti paslaugas apribojimą, kaip tai suprantama pagal EB 49 straipsnį.
27 Šis apribojimas gali būti pateisinamas tik dėl privalomų bendrojo intereso pagrindų. Be to, tokiu atveju dar reikalaujama, kad šis apribojimas būtų tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (minėto Sprendimo Tankreederei I 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
28 Tačiau šioje byloje Belgijos vyriausybė nepateikė, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neįžvelgė jokio pateisinimo.
29 Todėl į pateiktus klausimus atsakytina: EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama valstybės narės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, kad mokesčio kreditas už pajamas iš paskolų, suteiktų kai kurioms bendrovėms nacionalinėje teritorijoje naudojamam naujam turtui įsigyti, suteikiamas su sąlyga, kad bendrovė, įsigijusi turtą pasinaudodama paskola, suteikiančia teisę į mokesčio kreditą, ar bet kuri kita tai pačiai grupei priklausanti bendrovė teisės naudoti turtą neperleidžia tretiesiems asmenims, kurie nėra šioje valstybėje narėje įsisteigę šios grupės nariai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama valstybės narės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, kad mokesčio kreditas už pajamas iš paskolų, suteiktų kai kurioms bendrovėms nacionalinėje teritorijoje naudojamam naujam turtui įsigyti, suteikiamas su sąlyga, kad bendrovė, įsigijusi turtą pasinaudodama paskola, suteikiančia teisę į mokesčio kreditą, ar bet kuri kita tai pačiai grupei priklausanti bendrovė teisės naudoti turtą neperleidžia tretiesiems asmenims, kurie nėra šioje valstybėje narėje įsisteigę šios grupės nariai.
Parašai.
* Proceso kalba: prancūzų.