Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. birželio 28 d.(*)

„Laisvas darbuotojų judėjimas – SESV 45 straipsnis – Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 – 7 straipsnio 4 dalis – Nediskriminavimo principas – Darbo užmokesčio priedas, mokamas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus schemą – Pasienio darbuotojai, pajamų mokesčiu apmokestinami gyvenamosios vietos valstybėje narėje – Tariamas atsižvelgimas į darbo valstybės narės mokestį nuo darbo užmokesčio“

Byloje C-172/11

dėl Arbeitsgericht Ludwigshafen am Rhein (Vokietija) 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. balandžio 11 d., pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Georges Erny

prieš

Daimler AG – Werk Wörth

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), teisėjai U. Lõhmus, A. Rosas, A. Arabadjiev ir C. G. Fernlund,

generalinis advokatas J. Mazák,

posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. kovo 28 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        G. Erny, atstovaujamo advokato G. Turek,

–        Daimler AG – Werk Wörth, atstovaujamos advokatų U. Baeck ir N. Kramer,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos G. Rozet ir S. Grünheid,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 45 straipsnio ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15) 7 straipsnio 4 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Prancūzijos piliečio, gyvenančio Prancūzijoje ir dirbančio Vokietijoje, G. Erny ir jo darbdavio Daimler AG – Werk Wörth (toliau – Daimler) dėl G. Erny pagal vadinamąją „darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus“ schemą mokėtino algos priedo (toliau – priedas) skaičiavimo.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Pagal Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnį:

„1.      Darbuotojui, jei jis yra valstybės narės pilietis, turi būti sudarytos tos pačios įdarbinimo ir darbo sąlygos, kaip ir piliečiui tos valstybės narės, kurioje jis dirba, nepaisant jo pilietybės, ypač nustatant atlyginimą ir atleidžiant iš darbo, o bedarbystės atveju – grąžinant arba vėl priimant į darbą.

<...>

4.      Bet kokia kolektyvinių arba individualių sutarčių arba kitų kolektyvinių norminių aktų sąlyga, susijusi su teise įsidarbinti, dirbti, gauti atlyginimą ir kitomis darbo arba atleidimo iš darbo sąlygomis laikomi niekiniais ir negalioja, jeigu ji diskriminuoja tuos darbuotojus, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai.“

4        Nuo 2011 m. birželio 16 d. Reglamentas Nr. 1612/68 buvo panaikintas ir pakeistas 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, p. 1).

 Nacionalinė teisė

 Darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus įstatymas

5        Darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus įstatymo (Altersteilzeitgesetz) 1 straipsnyje nustatyta:

„1.      Darbo ne visą darbo dieną schema siekiama palengvinti vyresnio amžiaus darbuotojų laipsnišką perėjimą iš aktyvaus gyvenimo į pensiją.

2.      Bundesanstalt für Arbeit (Federalinis darbo biuras), taikydamas šiame įstatyme numatytas išmokas, finansuoja tam tikro amžiaus dirbančius ne visą darbo dieną darbuotojus, kurie vėliausiai nuo 2009 m. gruodžio 31 d. sutrumpino savo darbo laiką sulaukę 55 metų, taip leisdamas įdarbinti darbuotojus, kurie priešingu atveju būtų bedarbiai.“

6        Minėto įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2004 m. birželio 30 d., 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta:

„Tam, kad atsirastų teisė į 4 straipsnyje numatytą išmoką [Federalinio darbo biuro priedų iki įstatymiškai nustatytos sumos mokėjimą] reikia, kad:

1)      darbdavys pagal kolektyvinę darbo sutartį, <...>, įmonės susitarimą ar susitarimą su darbuotoju:

a)      už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus mokėtų priedą, kuris sudaro mažiausiai 20 % algos, bet naujoji alga turi sudaryti mažiausiai 70 % ankstesnės algos <...> (6 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali neto suma), atėmus įprastai darbuotojams taikomus įstatymuose numatytus atskaitymus. <...>“

7        To paties įstatymo 15 straipsnio pirmajame sakinyje nustatyta:

Bundesministerium für Arbeit und Soziales (Darbo ir socialinių reikalų ministerija) nutarimu gali nustatyti minimalias neto sumas, numatytas įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2004 m. birželio 30 d., 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje. <...>“

 Nutarimas dėl minimalios neto algos

8        Pagal Darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus įstatymo 15 straipsniu suteiktus įgaliojimus kompetentinga federalinė ministerija priėmė Nutarimą dėl minimalios neto algos (Mindestnettobetrags-Verordnung), kurio 2007 m. gruodžio 19 d. redakcija (BGBl. 2007 I, p. 3040) taikoma pagrindinėje byloje.

9        Kaip teigė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šiame nutarime pateikta lentelė, kurioje nurodyta bruto alga, suapvalinta iki didesnės sumos eurais, kuri dalijasi iš 5, ir jai priskiriamos minimalios neto sumos, suskirstytos pagal mokesčio nuo darbo užmokesčio klases. Pajamų mokestis (neatsižvelgiant į individualias neapmokestinamas pajamas) ir solidariosios socialinės įmokos atskaičiuojamos iš šių sumų pagal atitinkamą mokesčių klasę. Kalbant apie socialinio draudimo įmokas, atskaičiuojamas fiksuotas 21 % tarifas, apribotas senatvės pensijos draudimo įmokų apskaičiavimui taikoma mėnesinio atlyginimo riba. Šioje lentelėje nurodytos taip apskaičiuotos minimalios neto sumos sudaro 70 %.

 Kolektyvinė sutartis dėl darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus

10      2004 m. lapkričio 23 d. tarp Pfalco metalo ir elektros pramonės asociacijos ir metalo pramonės profesinės sąjungos regiono atstovybės sudarytos kolektyvinės sutarties dėl darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus (Tarifvertrag zur Altersteilzeit, toliau – kolektyvinė sutartis) 7 straipsnyje numatyta:

„Pagal galiojančios redakcijos Darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį darbuotojas gauna priedą prie algos už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus. Tačiau priedas turi būti apskaičiuojamas taip, kad mėnesinė neto alga sudarytų mažiausiai 82 % jo ankstesnės mėnesinės bruto algos, <...> atėmus darbuotojų mokėtinas įstatymuose numatytas sumas.“

 Bendras įmonės susitarimas

11      Bendras įmonės susitarimas (Gesamtbetriebsvereinbarung, toliau – Įmonės susitarimas), susijęs su darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus įgyvendinimu, bendrovėje DaimlerChrysler AG (dabar – Daimler) buvo sudarytas 2000 m. liepos 24 d. Pagal jį priedo suma buvo padidinta nuo 82 % iki 85 %.

12      Šio susitarimo 8.3 punkte skelbiama:

„Priedas turi būti apskaičiuojamas taip, kad darbo etapu darbuotojas gautų mažiausiai 85 % ankstesnės algos (kaip tai suprantama pagal 8.2.2 straipsnį), atėmus įprastai darbuotojų mokėtinas įstatymuose numatytas sumas, o nedarbo etapu – mažiausiai 85 % ankstesnės algos (kaip tai suprantama pagal 8.2.3 straipsnį), atėmus įprastai darbuotojų mokėtinas įstatymuose numatytas sumas.“

 Sutartis dėl darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus

13      Į šalių sudarytą sutartį dėl darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus (Altersteilzeitvertrag der Parteien) įtrauktas 5 straipsnis „Papildomos darbdavio išmokos“, kurio 1 dalyje numatyta:

„Pagal [įmonės susitarimą] mėnesinis neto užmokestis už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus daugiausia sudaro 85 % fiksuoto neto mėnesinio užmokesčio už visą darbo dieną (pagrindas: Nutarimo dėl minimalios neto algos galiojanti redakcija). Taigi papildomai prie 4 straipsnyje numatyto neto užmokesčio už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas gauna mėnesinį priedą.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14      G. Erny yra pasienio darbuotojas, kaip tai suprantama pagal Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Jo Vokietijoje gautos pajamos apmokestinamos Prancūzijoje, atskaičiavus Vokietijoje sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Kadangi mokestis nuo darbo užmokesčio Prancūzijoje yra mažesnis nei Vokietijoje, darbuotojas, kaip antai G. Erny, gauna didesnes neto pajamas, palyginti su Vokietijoje gyvenančiu darbuotoju.

15      2006 m. lapkričio 17 d. pagrindinės bylos šalys sudarė sutartį dėl darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus, pagal kurią G. Erny pradinė darbo sutartis dėl darbo visą darbo dieną nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. tapo darbo sutartimi dėl darbo ne visą darbo dieną.

16      Pagal šią sutartį darbo santykiai tarp šalių turėjo baigtis vėliausiai 2012 m. rugpjūčio 31 d. Per priešpensinį laikotarpį G. Erny gauna užmokestį už darbą ne visą darbo dieną ir priedą. Pagal šios sutarties 5 straipsnį mėnesinis neto užmokestis už darbą ne visą darbo dieną „sudaro 85 % fiksuoto neto mėnesinio užmokesčio už visą darbo dieną (pagrindas: Nutarimo dėl minimalios neto algos galiojanti redakcija)“.

17      Kaip minėta šio sprendimo 9 punkte, Nutarime dėl minimalios neto algos pateikta lentelė kurioje nurodyta bruto alga, vadinama minimaliomis neto sumomis, suskirstyta pagal Vokietijos mokesčio klases. Vokietijos mokestis nuo darbo užmokesčio (neatsižvelgiant į individualias neapmokestinamas pajamas), solidarioji socialinė įmoka ir fiksuotas 21 % socialinio draudimo įmokų tarifas atskaičiuojami iš bruto algos pagal mokesčio klasę. 70 % taip nustatytos algos įtraukti į lentelę kaip minimali neto suma.

18      Pagal Pajamų mokesčio įstatymą (Einkommensteuergesetz) Vokietijoje apmokestinamam darbuotojui mokami priedai neapmokestinami ir jis yra atleistas nuo Vokietijos socialinio draudimo įmokų mokėjimo, nors atsižvelgiama į priedą nustatant taikytiną mokesčio tarifą.

19      Nustatydama priedo sumą, Daimler pirmiausia kaip apskaičiavimo pagrindą nustato tariamą algą, kuri atitinka 85 % fiksuoto mėnesinio neto darbo užmokesčio, mokamo už darbą visą darbo dieną. Tam ji, remdamasi bruto alga, kurią G. Erny gautų, jei nebūtų priešpensinio amžiaus, nustato 70 % fiksuotos neto algos pagal Minimalių sumų lentelę ir padidina ją iki 85 %. Pagrindinėje byloje darbdavys, siekdamas atitikties šiai lentelei, tariamai rėmėsi III Vokietijos mokesčio klase (susituokęs darbuotojas).

20      Antra, darbdavys atitinkamam darbuotojui nustato „individualią neto algą už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus“. Vokietijoje apmokestinamų darbuotojų atveju jis atskaičiuoja iš algos už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus (50 % bruto algos, gautos prieš darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus) realiai mokėtinus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Kiek tai susiję su pasienio darbuotojais, atskaičiuojamos realiai mokėtinos socialinio draudimo įmokos ir tariamai Vokietijos mokestis nuo darbo užmokesčio. Pastaroji suma atitinka mokestį nuo darbo užmokesčio, kurį turi mokėti Vokietijoje apmokestinamas darbuotojas, atitinkantis tas pačias kaip pasienio darbuotojas charakteristikas (bruto alga, šeiminė padėtis).

21      Galiausiai priedas atitinka skirtumą tarp tariamos algos, lygios 85 % darbuotojo, dirbančio visą darbo dieną, fiksuotos neto algos, ir individualios neto algos už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus.

22      Daimler tvirtina, kad jos skaičiavimo metodas leidžia nustatyti vienodą apskaičiavimo pagrindą visiems priešpensinio amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo dieną. Jokio darbuotojo atveju neatsižvelgiama į individualių mokesčių sumą, taikomas tik fiksuotas mokestis nuo darbo užmokesčio ir joks darbuotojas, net jei apmokestinamas Vokietijoje, negauna tiksliai 85 % anksčiau gautos neto algos sumos. Fiksuota suma pirmiausia padėjo įvertinti bendrą finansinę naštą, sutaupyti administracinių išlaidų ir supaprastinti procedūrą. Priešingai nei bylos, kurioje buvo priimtas 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Merida (C-400/02, Rink. p. I-8471), atveju, priedas nebuvo kompensacinio pobūdžio ir Daimler neįsipareigojo sumokėti neto algą, užtikrindama, kad padengs visus susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas ar jų dalį.

23      G. Erny, priešingai nei Daimler, teigia, kad priedas apmokestinamas pajamų mokesčiu Prancūzijoje ir kad dėl neteisingo apskaičiavimo metodo atsirandantis dvigubas apmokestinimas yra diskriminacija, nes skirtingos situacijos vertinamos vienodai.

24      Todėl G. Erny prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pareiškė ieškinį siekdamas, kad jam darbdavys išmokėtų didesnį nei gaunamą ir taip apskaičiuojamą priedą.

25      Pirmiausia jis nustato tariamą algą, lygią 85 %, atskaičiuodamas iš savo paskutinės bruto algos už darbą visą darbo dieną fiksuoto 21 % tarifo socialinio draudimo įmokas, bet neatskaičiuodamas tariamai Vokietijos mokesčio nuo darbo užmokesčio pagal minimalių neto sumų lentelę, numatytą Nutarime dėl minimalios neto algos. Tada jis skaičiuoja sumą, atitinkančią 85 % taip gauto rezultato. Antra, jis skaičiuoja individualią neto algą už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus iš algos už darbą ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus, kuri lygi pusei bruto algos už darbą visą darbo dieną, atimdamas realiai mokėtinas socialinio draudimo įmokas, bet tariamai neatimdamas Vokietijos mokesčio nuo darbo užmokesčio. Taikant šį skaičiavimo metodą skirtumas tarp priedo, kurį Daimler sumoka G. Erny, ir sumos, kuri gaunama taikant šį skaičiavimo metodą, atitinka negautus 424,40 EUR per mėnesį.

26      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Prancūzijoje apmokestinami pasienio darbuotojai gauna daug mažesnę nei 85 % neto pajamų, kurias jie gavo prieš darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus pradžią, sumą, o Vokietijoje apmokestinami darbuotojai gauna sumą, kuri atitinka fiksuotus 85 % jų ankstesnių neto pajamų. Šią situaciją iš esmės paaiškina faktas, kad Vokietijos apmokestinimo tarifas yra didesnis nei Prancūzijos. Be to, nereikia atmesti galimybės, kad asmenys tokioje situacijoje, kaip antai G. Erny, turi taip pat mokėti mokestį nuo priedo Prancūzijoje.

27      Šiomis aplinkybėmis Arbeitsgericht Ludwigshafen am Rhein, atsižvelgdamas į minėtą Sprendimą Merida, nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar individualioje sutartyje numatyta sąlyga dėl darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus, pagal kurią – kaip numatyta šalių sudarytos sutarties dėl darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus 5 straipsnio 1 punkte – ir pasienio darbuotojo iš Prancūzijos atveju sutartas priedas apskaičiuojamas pagal Vokietijos Nutarimą dėl minimalios neto algos, pažeidžia SESV 45 straipsnį, kurį įgyvendina [Reglamento Nr. 1612/68] 7 straipsnio 4 dalis?

2.      Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų teigiamai:

Ar atitinkamas kolektyvinės sutarties sąlygas, kaip antai [Įmonės susitarimo] 8.3 punktą ir [Kolektyvinės sutarties] 7 straipsnį, atsižvelgiant į SESV 45 straipsnio, kurį įgyvendina [Reglamento Nr. 1612/68] 7 straipsnio 4 dalis, reikalavimus reikia aiškinti taip, kad priedas pasienio darbuotojams neturi būti apskaičiuojamas pagal minėtame nutarime pateiktą lentelę?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl priimtinumo

28      Daimler teigia, kad prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas neturi abejonių dėl Sąjungos teisės taikymo apimties, bet iš tiesų Teisingumo Teismo prašo padėti išaiškinti taikytinus Vokietijos teisės aktus bei įmonės susitarimą ir kolektyvinę sutartį. Tačiau Teisingumo Teismas yra kompetentingas priimti sprendimus tik dėl Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo, todėl prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti laikomas nepriimtinu.

29      Šiuos argumentus reikia atmesti.

30      Aišku, atsižvelgiant į SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas nėra kompetentingas nei aiškinti nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, nei spręsti dėl tokių nuostatų atitikties Sąjungos teisei (šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 2010 m. kovo 11 d. Sprendimo Attanasio Group, C-384/08, Rink. p. I-2055, 16 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

31      Tačiau, kaip aiškiai teigė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su „Sąjungos teisės aiškinimu“, tiksliau su SESV 45 straipsniu, ir Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio 4 dalimi.

32      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Teisingumo Teismas turėtų pateikti tik Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimą, kuris būtų naudingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui vertinant nacionalinių nuostatų suderinamumą su minėta teise (minėto Sprendimo Attanasio Group 19 punktas).

33      Su šia sąlyga reikia atsakyti į prejudicinius klausimus.

 Dėl esmės

34      Šiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar SESV 45 straipsnis ir Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos kolektyvinių ir individualių sutarčių sąlygos, pagal kurias priedas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurį darbdavys moka pagal darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus schemą, turi būti skaičiuojamas taip, kad darbuotojo darbo valstybėje narėje mokėtinas mokestis nuo darbo užmokesčio būtų tariamai atskaičiuojamas nustatant šio priedo apskaičiavimo pagrindą, o pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį atlyginimas, alga ir analogiškas užmokestis, mokami darbuotojams, kurie negyvena darbo valstybėje narėje, būtų apmokestinami jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Jei atsakymas į šį klausimą teigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas norėtų žinoti, kaip tai paveiktų šiems darbuotojams mokėtino priedo apskaičiavimą.

35      Pagal SESV 45 straipsnio 2 dalį draudžiama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės darbo, darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų atžvilgiu.

36      Šioje nuostatoje numatytas draudimas diskriminuoti taikomas ne tik valdžios institucijų veiksmams, bet ir kitokioms sutartims, kuriomis siekiama kolektyviniu būdu reglamentuoti darbą pagal darbo sutartį, ir asmenų sudarytoms sutartims (žr., pavyzdžiui, 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Raccanelli, C-94/07, Rink. p. I-5939, 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

37      Be to, Reglamento Nr. 1621/68 7 straipsnio 4 dalyje, kurioje išaiškinamos ir nustatomos tam tikros teisės, suteiktos darbuotojams migrantams pagal SESV 45 straipsnį (minėto Sprendimo Merida 19 punktas), numatyta, kad bet kokia kolektyvinių ar individualių sutarčių sąlyga, susijusi su atlyginimu ir kitomis darbo arba atleidimo iš darbo sąlygomis, jeigu joje numatomos diskriminuojančios darbuotojus, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai, sąlygos, yra niekinė.

38      Išmoka, kaip antai priedas, mokama papildomai prie užmokesčio darbuotojams, dirbantiems pagal darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus schemą, neginčytinai patenka į ankstesniame punkte minėtų nuostatų materialinę taikymo sritį kaip užmokesčio dalis, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad pagal Darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus įstatymą priedą iš dalies finansuoja valstybės fondai grąžinimo darbdaviui forma. Pasienio darbuotojas, kuris yra G. Erny padėtyje, gali remtis šiomis nuostatomis, kiek tai susiję su tokiu priedu (šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, minėto Sprendimo Merida 20 punktą).

39      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką vienodo požiūrio taisyklė, įtvirtinta SESV 45 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnyje, draudžia ne tik atvirą diskriminaciją dėl nacionalinės priklausomybės, bet ir bet kokias kitas paslėptos diskriminacijos formas, kuriomis, pritaikius kitus skirtumų kriterijus, pasiekiamas toks pats rezultatas (žr., pavyzdžiui, 1996 m. gegužės 23 d. Sprendimo O’Flynn, C-237/94, Rink. p. I-2617, 17 punktą).

40      Pagal nediskriminavimo principą reikalaujama, kad ne tik panašios situacijos nebūtų traktuojamos skirtingai, bet ir skirtingos situacijos nebūtų traktuojamos vienodai (žr., pavyzdžiui, minėto Sprendimo Merida 22 punktą).

41      Jeigu nacionalinės teisės nuostata nėra objektyviai pateisinama ir neproporcinga siekiamam tikslui, ji turi būti laikoma netiesiogiai diskriminuojančia, jei savo pobūdžiu gali labiau paveikti ne vietinius, o kitų valstybių narių piliečius, ir dėl to pastarieji gali patekti į ypač nepalankią situaciją (žr., pavyzdžiui, minėto Sprendimo Merida 23 punktą). Tam, kad priemonė galėtų būti laikoma netiesiogiai diskriminuojančia, nebūtina, kad ji būtų palanki visiems atitinkamos valstybės narės piliečiams arba būtų nepalanki tik kitų valstybių narių piliečiams, o šios valstybės narės piliečiams tokios įtakos neturėtų (šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 2012 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C-542/09, 38 punktą).

42      Šiuo atveju tariamai apskaičiuojamas Vokietijos mokestis nuo darbo užmokesčio daro neigiamą poveikį pasienio darbuotojams, nes tariamas šio mokesčio atskaičiavimas, nustatant priedo apskaičiavimo pagrindą, turi neigiamą poveikį asmenims, kurie, kaip ir G. Erny, gyvena ir yra apmokestinami kitoje valstybėje narėje, palyginti su tais, kurie gyvena ir yra apmokestinami Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

43      Iš tiesų pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvadas, kai priedas skaičiuojamas pagal Nutarimą dėl minimalios neto algos, priešpensinio amžiaus ne visą darbo dieną pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai, apmokestinami Vokietijoje, gauna sumą, atitinkančią apie 85 % neto pajamų, kurias jie gavo anksčiau, dirbdami visą darbo dieną. Priežastis yra ta, kad šis nutarimas pagrįstas Vokietijos mokesčio nuo darbo užmokesčio klasėmis ir charakteristikomis, todėl atsižvelgiama į šių pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokestinę padėtį, kurioje jie buvo prieš pradėdami dirbti pagal darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus schemą, ir ji atsispindi skaičiavimo metode.

44      Tačiau, kalbant apie pasienio darbuotojus, gauta neto suma yra mažesnė nei 85 % neto pajamų, kurias jie gavo iki tol. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, tai iš esmės paaiškina faktas, kad šiame nutarime pateiktoje lentelėje numatyti Vokietijos mokesčio nuo darbo užmokesčio tarifai, taikytini įsigaliojus šiam nutarimui, ir kad šie tarifai yra didesni nei Prancūzijoje taikomas mokesčio tarifas. Taigi priedo skaičiavimo metodas pagrįstas „tariama“ fiskaline situacija, kuri neturi jokio ryšio su pajamomis, kurias šie pasienio darbuotojai gavo už paskutinį darbą visą darbo dieną.

45      Todėl pasienio darbuotojų atveju tariamas Vokietijos mokesčio nuo darbo užmokesčio taikymas kliudo išmokėti priedą, atitinkantį apie 85 % neto užmokesčio, gauto anksčiau už darbą visą darbo dieną, priešingai nei paprastai yra Vokietijoje gyvenančių darbuotojų atveju.

46      Be to, kaip teigė G. Erny ir Teisingumo Teismo posėdyje neginčijo Daimler, pasienio darbuotojams, kaip antai G. Erny, sumokėtas priedas apmokestinamas Prancūzijoje.

47      Pateisindama šį pasienio darbuotojams taikomą apskaičiavimo būdą, Daimler remiasi administraciniais sunkumais, kuriuos sukeltų skirtingi apskaičiavimo būdai pagal suinteresuotojo asmens gyvenamąją vietą, ir finansinėmis pasekmėmis, jei nebūtų atsižvelgta į Vokietijos mokestį nuo darbo užmokesčio.

48      Šie pateisinimai, susiję su finansinės naštos augimu ir galimais administraciniais sunkumais, turi būti atmesti. Iš tiesų tokie argumentai bet kuriuo atveju neturėtų pateisinti įsipareigojimų, kylančių iš draudimo diskriminuoti dėl pilietybės, nustatyto SESV 45 straipsnyje, nevykdymo (šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, minėto Sprendimo Merida 30 punktą). Ginčijamų sąlygų viešas ar privatus pobūdis neturi jokios įtakos šių pateisinimų apimčiai ar turiniui (šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C-415/93, Rink. p. I-4921, 86 punktą).

49      Be to Daimler nurodo savarankiškumą, kuris būdingas socialiniams partneriams nustatant darbo santykius.

50      Tačiau nors būtent iš SESV 152 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad Europos Sąjunga gerbia socialinių partnerių savarankiškumą, bet, kaip skelbiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnyje, darbuotojai ir darbdaviai arba jų atitinkamos organizacijos teisę derėtis ir atitinkamu lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus turi įgyvendinti laikydamiesi Sąjungos teisės (šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Prigge ir kt., C-447/09, Rink. p. I-8003, 47 punktą) ir todėl nediskriminavimo principo.

51      Galiausiai aplinkybė, kad darbuotoją, esantį G. Erny situacijoje, darbdavys iš anksto informavo apie priedo skaičiavimo metodą ir tai, kad jis galėjo atsisakyti dirbti pagal darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus schemą, nėra svarbi. SESV 45 straipsnyje nustatytas draudimas diskriminuoti taikomas, kaip teigiama šio sprendimo 36 punkte, sutartims, kuriomis siekiama kolektyviniu būdu reglamentuoti darbą pagal darbo sutartį, ir asmenų sudarytoms sutartims.

52      Pagal Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio 4 dalį bet kokia kolektyvinių arba individualių sutarčių sąlyga laikoma niekine ir negalioja, jeigu tiesiogiai diskriminuoja tuos darbuotojus, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai.

53      Nei SESV 45 straipsnis, nei Reglamento Nr. 1612/68 nuostatose nenurodytos konkrečios priemonės, kurių valstybės narės ar privatūs darbdaviai, kaip antai Daimler, privalo imtis diskriminacijos draudimo nepaisymo atveju. Šiomis nuostatomis jiems paliekama laisvė patiems pasirinkti įvairius sprendimus, tinkamus pasiekti šių atitinkamų nuostatų tikslui, atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas (minėto Sprendimo Raccanelli 50 punktas).

54      Šiomis aplinkybėmis į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip, kad pagal SESV 45 straipsnį ir Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio 4 dalį draudžiamos kolektyvinių ir individualių sutarčių sąlygos, pagal kurias užmokesčio priedas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurį moka darbdavys pagal darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus schemą, turi būti skaičiuojamas taip, kad darbo valstybėje narėje mokėtinas mokestis nuo darbo užmokesčio būtų tariamai atskaičiuojamas nustatant šio priedo apskaičiavimo pagrindą, o pagal fiskalinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį atlyginimas, alga ir analogiškas užmokestis, mokami darbuotojams, kurie negyvena darbo valstybėje narėje, apmokestinami jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Pagal 7 straipsnio 4 dalį tokios sąlygos yra niekinės. SESV 45 straipsniu ir Reglamento Nr. 1612/68 nuostatomis valstybėms narėms ir socialiniams partneriams paliekama laisvė patiems pasirinkti įvairius sprendimus, tinkamus šių atitinkamų nuostatų tikslui pasiekti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

55      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Pagal SESV 45 straipsnį ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje 7 straipsnio 4 dalį draudžiamos kolektyvinių ir individualių sutarčių sąlygos, pagal kurias užmokesčio priedas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurį moka darbdavys pagal darbo ne visą darbo dieną dėl priešpensinio amžiaus schemą, turi būti skaičiuojamas taip, kad darbo valstybėje narėje mokėtinas mokestis nuo darbo užmokesčio būtų tariamai atskaičiuojamas nustatant šio priedo apskaičiavimo pagrindą, o pagal fiskalinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį atlyginimas, alga ir analogiškas užmokestis, mokami darbuotojams, kurie negyvena darbo valstybėje narėje, apmokestinami jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Pagal 7 straipsnio 4 dalį tokios sąlygos yra niekinės. SESV 45 straipsniu ir Reglamento Nr. 1612/68 nuostatomis valstybėms narėms ir socialiniams partneriams paliekama laisvė patiems pasirinkti įvairius sprendimus, tinkamus šių atitinkamų nuostatų tikslui pasiekti.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.