Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. liepos 19 d.(*)

„Importuojamų prekių atleidimas nuo muitų ir neapmokestinimas PVM – Sausumos motorinių transporto priemonių standartiniuose bakuose esantis kuras – „Motorinės kelių transporto priemonės“ sąvoka – Lokomotyvai – Automobilių kelių transportas ir geležinkelių transportas – Vienodo požiūrio principas – Neutralumo principas“

Byloje C-250/11

dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuva) 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. gegužės 20 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

AB „Lietuvos geležinkeliai“

prieš

Vilniaus teritorinę muitinę,

Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, teisėjai A. Prechal, K. Schiemann (pranešėjas), C. Toader ir E. Jarašiūnas,

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. balandžio 26 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        AB „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamos advokatų J. Sakalausko ir K. Švirino,

–        Vilniaus teritorinės muitinės, atstovaujamos L. Markevičienės,

–        Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamo A. Šipavičiaus,

–        Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir D. Stepanienės,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Papadaki ir I. Bakopoulos,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Steiblytės ir C. Soulay,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su šių nuostatų išaiškinimu:

–        1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 105, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 1 t., p. 419), su pakeitimais, padarytais 1988 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1315/88 (OL L 123, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 3, toliau – Reglamentas Nr. 918/83), 112 straipsnio 1 dalies a punkto,

–        2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 324, p. 23), 107 straipsnio 1 dalies a punkto,

–        1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvos 83/181/EEB dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies [d punkto] taikymo, atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio (OL L 105, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 91), su pakeitimais, padarytais 1988 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 88/331/EEB (OL L 151, p. 79; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 131, toliau – Direktyva 83/181), 82 straipsnio 1 dalies a punkto ir

–        2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, p. 5), 84 straipsnio 1 dalies a punkto.

2        Prašymas pateiktas byloje tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ (su geležinkelių transportu susijusią veiklą vykdanti Lietuvoje registruota akcinė bendrovė, toliau – LG) ir Vilniaus teritorinės muitinės dėl papildomai apskaičiuotų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bei dėl baudos, šios muitinės reikalaujamų sumokėti iš LG.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnis yra XXVII antraštinėje dalyje „Degalai [kuras] ir tepalai sausumos motorinėse transporto priemonėse ir specialiuosiuose konteineriuose [specialiosiose talpyklose]“.

4        Šio reglamento 112 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad kurą, esantį privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose, leidžiama įvežti be importo muitų.

5        Šio reglamento 112 straipsnio 2 dalies a punkte sąvoka „komercinė motorinė transporto priemonė“ apibrėžta taip:

„motorizuota [motorinė] kelių transporto priemonė (įskaitant traktorius su priekabomis ar be jų), kuri pagal savo konstrukciją ir įrangą yra skirta ir gali vežti, už atlygį ar nemokamai:

–        daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją,

–        krovinius,

–        ir bet kurią kitą specialios paskirties, išskyrus vežimą, kelių transporto priemonę

[ir bet kuri kita specialios paskirties, išskyrus vežimą, kelių transporto priemonė]“.

6        Šio reglamento 112 straipsnio 2 dalies a punkto redakcijose bulgarų, ispanų, čekų, vokiečių, estų, graikų, anglų, prancūzų, italų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų ir suomių kalbomis apibrėžiant atitinkamą transporto priemonę ji kvalifikuojama kaip „kelių“, o šio punkto redakcijose danų, olandų ir švedų kalbomis toks požymis nenurodytas.

7        Reglamento Nr. 918/83 113 straipsniu valstybėms narėms leidžiama apriboti nuo importo muitų atleidžiamo komercinių motorinių transporto priemonių standartiniuose bakuose esantį kuro kiekį iki 200 litrų vienai transporto priemonei vienai kelionei.

8        Nuo 2010 m. sausio 1 d. Reglamentas Nr. 918/83 panaikintas Reglamentu Nr. 1186/2009. Tačiau šio reglamento 107 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte bei 108 straipsnyje visiškai arba – kai kuriose kalbinėse versijose – iš esmės pakartotos Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies a punkto bei 113 straipsnio nuostatos.

9        Direktyvos 83/181 82 straipsnis yra VI antraštinėje dalyje „Kuras ir tepalai, esantys sausumos [motorinėse] transporto priemonėse ir specialiose talpyklose“ .

10      Šios direktyvos 82 straipsnio 1 dalies a punkte vartojant Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 1 dalies a punktui iš esmės tapačią formuluotę numatyta, kad kuras, esantis standartiniuose, be kita ko, komercinių transporto priemonių kuro bakuose, atleidžiamas nuo importo PVM.

11      Direktyvos 83/181 82 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktas „komercinės transporto priemonės“ apibrėžimas visomis kalbomis, išskyrus rumunų ir švedų, yra tapatus arba iš esmės tapatus pateiktajam Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 2 dalies a punkte.

12      Direktyvos 83/181 82 straipsnio 2 dalies a punkto redakcijose bulgarų, ispanų, čekų, vokiečių, estų, graikų, anglų, prancūzų, italų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, portugalų, slovakų, slovėnų, suomių ir švedų kalbomis apibrėžiant šią transporto priemonę ji įvardyta kaip „kelių“, o šio punkto redakcijose danų, olandų ir rumunų kalbomis toks požymis nenurodytas.

13      Direktyvos 83/181 83 straipsniu valstybėms narėms leidžiama apriboti nuo PVM atleidžiamo komercinių transporto priemonių standartiniuose bakuose esantį kuro kiekį iki 200 litrų vienai transporto priemonei vienai kelionei.

14      Nuo 2009 m. lapkričio 30 d. Direktyva 83/181 buvo panaikinta Direktyva 2009/132. Tačiau Direktyvos 2009/132 84 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte visiškai arba – kai kuriose kalbinėse versijose – iš esmės pakartotos Direktyvos 83/181 82 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies a punkto nuostatos. Be to, Direktyvos 2009/132 85 straipsnio nuostatos iš esmės tapačios Direktyvos 83/181 83 straipsnio nuostatoms.

 Lietuvos teisė

15      Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (2002 m. Žin. Nr. 35-1271, 2002 m. Žin. Nr. 40, 2002 m. Žin. Nr. 46, 2002 m. Žin. Nr. 48) su pakeitimais (2004 m. Žin. Nr. 17-505; toliau – PVM įstatymas) 40 straipsnio „Ypatingi atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM“ 1 dalies 21 punkte numatyta, kad importo PVM neapmokestinami „kuras ir tepalai, esantys automobilių transporto priemonėse, reikalingi tų priemonių eksploatavimui“.

16      2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 438 dėl importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (2004 m. Žin. Nr. 58-2048) 18.1 punkte patikslinta, kad PVM įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta importo PVM lengvata taikoma kurui, esančiam:

„komercinių keleivinių ir krovininių motorinių kelių transporto priemonių, įskaitant traktorius arba vilkikus, stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose.“

17      Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-1987 (2004 m. Žin. Nr. 26-802, toliau – Akcizų įstatymas) 41 straipsnio „Specialūs atvejai, kai energetiniai produktai atleidžiami nuo akcizų“ 1 dalies 8 punkte numatyta, kad nuo akcizų atleidžiami:

„energetiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas“.

18      Akcizų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

19      2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 821 (2002 m. Žin. Nr. 56-2264) patvirtintų Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad akcizai neskaičiuojami už į Lietuvą importuojamus energetinius produktus, „esančius komercinių keleivinių ir krovininių motorinių kelių transporto priemonių, įskaitant traktorius arba vilkikus, stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šie energetiniai produktai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas arba naudojami aušinimo ar kitose sistemose, jeigu šie energetiniai produktai naudojami toje pačioje transporto priemonėje, kurioje buvo importuoti“.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

20      Per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Kaliningrado (Rusija) srities teritorijoje esančiose Nesterovo ir Sovetsko geležinkelio stotyse LG nuolat pirkdavo dyzelinį kurą savo lokomotyvams. Šis kuras būdavo įpilamas į lokomotyvų standartinius kuro bakus ir vėliau juose įvežamas į Europos Sąjungos muitų teritoriją nedeklaruojant muitinei.

21      Lietuvos institucijos buvo nurodžiusios LG, kad jai taikoma iš trečiosios šalies teritorijos lokomotyvų bakuose įvežto kuro importo mokesčių lengvata. Iš tiesų 2002 m. vasario 26 d. laiške Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad lokomotyvų, vykstančių per Lietuvos Respublikos sieną, kuro bakuose esančio kuro atskirai deklaruoti nereikia, o importuojant šiam kurui netaikomi akcizo ir PVM mokesčiai.

22      Be to, 2007 m. birželio 8 d. LG pateikė užklausą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir paprašė išaiškinti, ar pagal PVM įstatymą lokomotyvai priskiriami prie motorinių kelių transporto priemonių. 2007 m. birželio 27 d. atsakyme ši institucija patvirtino, kad lokomotyvai priskiriami prie šių transporto priemonių.

23      2008 m. lapkričio 14 d. laiške, adresuotame Lietuvos Respublikai, Europos Komisija nurodė, kad lokomotyvų negalima laikyti motorinėmis kelių transporto priemonėmis ir kad dėl to Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnyje ir Direktyvos 83/181 82 straipsnyje numatytos lengvatos netaikomos kurui, įvežamam jų standartiniuose bakuose.

24      2008 m. lapkričio 20 d. laišku Finansų ministerija informavo LG, kad PVM įstatyme numatytos importo PVM lengvatos netaikomos lokomotyvams. Todėl LG nutraukė lokomotyvų kuro bakų pildymą Rusijos teritorijoje. 2009 m. lapkričio 27 d. raštu ši ministerija informavo LG, kad jos tarnybos pradės rinkti mokesčius už lokomotyvų standartiniuose kuro bakuose įvežamą kurą.

25      Vėliau Vilniaus teritorinė muitinė atliko mokestinį patikrinimą, susijusį su lokomotyvų standartiniuose bakuose į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtu kuru, už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., ir 2010 m. gruodžio 16 d. priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. OVM320138M, kuria LG buvo papildomai apskaičiuota 28 860 895 LTL suma, apimanti akcizą, importo PVM, delspinigius ir baudą už nesumokėtą akcizą ir importo PVM.

26      2011 m. sausio 6 d. LG pateikė skundą dėl šios ataskaitos Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos. Kadangi šis departamentas nepriėmė sprendimo per teisės aktuose numatytą terminą, 2011 m. kovo 3 d. LG pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiai komisijai, kuriuo prašo panaikinti šią ataskaitą.

27      Ši komisija tvirtina, kad Reglamente Nr. 918/83, kuriame įtvirtintos taikytinos nuostatos, minimos tiesiog „sausumos motorinės transporto priemonės“ ir kad lokomotyvai aiškiai priklauso šiai kategorijai. Ji abejoja, ar tikslinga ir teisiškai pagrįsta skirtingų rūšių sausumos transporto priemonėms taikyti skirtingą mokestinį režimą. Jos nuomone, svarstytina, ar skirtingas mokestinis požiūris į geležinkelio ir automobilių kelių transporto priemones gali būti pateisinamas kokiais nors objektyviais kriterijais, jeigu visos kitos sąlygos, t. y. transporto priemonių paskirtis (šiuo atveju – komercinė), degalų įvežimo būdas (standartiniuose bakuose) ir jų naudojimo būdas (transporto priemonės judėjimui), yra tapačios.

28      Tokiomis aplinkybėmis Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 1186/2009 107 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas atleidimas nuo importo muitų turėtų būti suprantamas kaip taikytinas motorinėms transporto priemonėms – lokomotyvams?

2.      Ar Direktyvos 83/181 <...> 82 straipsnio 1 dalies a punkte ir Direktyvos 2009/132 <...> 84 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio turėtų būti suprantamas kaip taikytinas motorinėms transporto priemonėms – lokomotyvams?

3.      Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą teigiamas, ar toks teisinis reguliavimas, koks nustatytas Direktyvos 83/181 <...> 82 straipsnio 1 dalies a punkto ir Direktyvos 2009/132 <...> 84 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatose, turi būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybei narei apriboti atleidimo nuo importo PVM kurui atvejus, nustatant, kad toks atleidimas taikomas išimtinai kurui, įvežamam į Europos Sąjungos teritoriją automobilių transporto priemonių standartiniuose bakuose ir reikalinga[m] tų priemonių eksploatavimui?“

 Dėl prejudicinių klausimų

29      Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimi prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 1 dalies a punktą, Reglamento Nr. 1186/2009 107 straipsnio 1 dalies a punktą, Direktyvos 83/181 82 straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2009/132 84 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jie taikomi lokomotyvams.

30      Reikia priminti, kad pagal šias nuostatas leidžiama netaikyti importo muitų ir importo PVM kurui, esančiam į Sąjungos teritoriją patenkančių „komercinių transporto priemonių“ / „komercinių motorinių transporto priemonių“ standartiniuose kuro bakuose.

31      Sąvoka „komercinė transporto priemonė“ / „komercinė motorinė transporto priemonė“ Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 2 dalies a punkte, Reglamento Nr. 1186/2009 107 straipsnio 2 dalies a punkte, Direktyvos 83/181 82 straipsnio 2 dalies a punkte ir Direktyvos 2009/132 84 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžta kaip tam tikrus specialiuosius kriterijus atitinkanti „motorizuota kelių transporto priemonė“, o šiuos kriterijus iš principo gali atitikti tiek lokomotyvai, tiek kitos sausumos transporto priemonės.

32      Šios nuostatos įvairiomis kalbomis, kaip minėta šio sprendimo 6, 8, 12 ir 14 punktuose, skiriasi. Bulgarų, ispanų, čekų, vokiečių, estų, graikų, anglų, prancūzų, italų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, portugalų, slovakų, slovėnų ir suomių kalbomis tokia transporto priemonė expressis verbis apibūdinta kaip „motorinė kelių transporto priemonė“, o danų ir olandų kalbomis toks požymis nenurodytas. Šiomis kalbomis paprasčiausiai nurodoma „motorinė transporto priemonė“.

33      Šiuo požiūriu atitinkamų reglamentų tekstas rumunų ir švedų kalbomis skiriasi nuo atitinkamų direktyvų teksto šiomis kalbomis. Reglamentuose Nr. 918/83 ir 1186/2009 rumunų kalba pateiktuose apibrėžimuose nurodoma „motorinė kelių transporto priemonė“, o direktyvų 83/181 ir 2009/132 apibrėžimuose šia kalba minima „motorinė transporto priemonė“. Ir atvirkščiai: reglamentuose Nr. 918/83 ir 1186/2009 švedų kalba pateiktuose apibrėžimuose nurodoma „motorinė transporto priemonė“, o direktyvų 83/181 ir 2009/132 apibrėžimuose šia kalba minima „motorinė kelių transporto priemonė“.

34      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką skirtingas to paties Sąjungos teksto kalbines versijas reikia aiškinti vienodai, taigi esant šių versijų skirtumų, atitinkamą nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į teisės normos, kurios sudedamoji dalis ji yra, bendrą struktūrą ir tikslus (žr., be kita ko, 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Plato Plastik Robert Frank, C-341/01, Rink. p. I-4883, 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

35      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią su PVM susijusią teismo praktiką, kuri taikytina ir muitų sričiai, terminai, kuriais apibrėžiami atleidimo nuo mokesčio atvejai, turi būti aiškinami siaurai, nes jais nukrypstama nuo bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinamas kiekvienas apmokestinamojo asmens prekių tiekimas ir paslaugos teikimas už atlygį (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Skandinaviska Enskilda Banken, C-540/09, Rink. p. I-1509, 20 punktą).

36      Dėl atitinkamų nuostatų tikslo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Komisija per teismo posėdį teigė, kad jose numatytu atleidimu nuo importo muitų ir neapmokestinimu PVM siekiama, viena vertus, palengvinti privatiems asmenims sąlygas kirsti Sąjungos išorės sienas ir, kita vertus, supaprastinti kompetentingoms institucijoms sąlygas atlikti muitinės ir mokestinius patikrinimus. Sistemiškai tikrinti kiekvieną dieną į Sąjungos teritoriją patenkančių visų automobilių kelių transporto priemonių kuro bakus būtų beveik neįmanoma užduotis ir bet kuriuo atveju neproporcinga, lyginant sąnaudas ir keliaujantiesiems dėl to kylančius nepatogumus su importo muitų ir PVM sumomis, kurias taip būtų galima surinkti.

37      Nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad minėtomis nuostatomis siekta kito nei šio sprendimo 36 punkte nurodytas tikslo. Kita vertus, tokį tikslą patvirtina Reglamento Nr. 918/83 113 straipsniu, Reglamento Nr. 1186/2009 108 straipsniu, Direktyvos 83/181 83 straipsniu ir Direktyvos 2009/132 85 straipsniu valstybėms narėms pripažinta galimybė riboti pagrindinei bylai svarbių nuostatų taikymą iki 200 litrų kuro vienai transporto priemonei vienai kelionei.

38      Tačiau kalbant apie lokomotyvus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, iš Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos matyti, kad, viena vertus, jų kuro bakų talpa gali siekti 7 000 litrų. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teigimu, 2008 m. LG turėjo tik 136 dyzelinu varomus lokomotyvus ir tik dalis jų reguliariai kirsdavo Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sieną. Taigi, neatrodo, kad sistemiškas lokomotyvų kuro bakų tikrinimas keltų tų pačių nepatogumų, kaip paminėti šio sprendimo 36 punkte dėl automobilių kelių transporto priemonių, kuriems Sąjungos teisės aktų leidėjas akivaizdžiai norėjo užkirsti kelią priimdamas atitinkamas nuostatas.

39      Darytina išvada, kad šiose nuostatose numatyto atleidimo nuo importo muitų ir neapmokestinimo PVM taikymas lokomotyvams neatitinka tikslo, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė jas priimdamas.

40      Be abejo, Sąjungos antrinės teisės tekstą reikia aiškinti kiek įmanoma labiau Sutarčių nuostatas ir bendruosius Sąjungos teisės principus atitinkančiu būdu (žr., be kita ko, 1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Rauh, C-314/89, Rink. p. I-1647, 17 punktą ir 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo Borgmann, C-1/02, Rink. p. I-3219, 30 punktą).

41      LG nurodo, kad atitinkamų nuostatų aiškinimas, pagal kurį geležinkelių eismui nebūtų taikomos automobilių kelių eismui numatytos lengvatos, pažeistų vienodo požiūrio principą.

42      LG teigimu, geležinkelių transportas yra tiesioginis automobilių kelių transporto konkurentas ir nėra objektyvių kriterijų, kuriais būtų galima pateisinti skirtingą įvairių rūšių sausumos transporto priemonių apmokestinimą. Šiuo atžvilgiu LG pabrėžia, kad vienodo požiūrio principo pažeidimas mokesčių srityje gali pasireikšti ir kitais ūkio subjektų, kurie iš esmės ne konkurentai, tačiau vis dėlto yra kitu požiūriu panašioje padėtyje, diskriminacijos būdais (2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo Marks & Spencer, C-309/06, Rink. p. I-2283, 49 punktas).

43      LG teigia, kad krovinių ir keleivių gabenimo srityje automobilių kelių transportas yra alternatyva geležinkelių transportui. Be to, šios transporto rūšys panašios bent jau pagal tinklų pasiskirstymą, gabenamų krovinių pobūdį ir veikimo principą, dažniausiai grindžiamą panašiu greičiu judančių vidaus degimo motorinių transporto priemonių naudojimu.

44      Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo požiūrio principu reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas (2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C-344/04, Rink. p. I-403, 95 punktas).

45      Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad vienodo požiūrio principu, kuris PVM srityje išreikštas mokesčių neutralumo principu, draudžiama PVM atžvilgiu skirtingai vertinti panašias prekes ar paslaugas, kurios dėl to konkuruoja tarpusavyje (žr., be kita ko, 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Rank Group, C-259/10 ir C-260/10, Rink. p. I-10947, 32 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

46      Tačiau minėto Sprendimo IATA ir ELFAA 96 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad skirtingos transporto rūšys paprastai nėra viena kitą pakeičiančios, taigi skirtingų transporto rūšių veiklos sektoriuose veikiančių įmonių situacija nėra panaši.

47      Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 36–38 punktų, vertinant pagal Sąjungos teisės aktų leidėjų tikslą, siektą priimant šias nuostatas, su lokomotyvais susijusi situacija nepanaši į su automobilių kelių transporto priemonėmis susijusią situaciją.

48      Darytina išvada, kad vadovaujantis vienodo požiūrio principu atitinkamų nuostatų nereikia aiškinti kaip taikomų ir lokomotyvams.

49      Remiantis visais nurodytais motyvais į pirmąjį ir antrąjį klausimus atsakytina, kad Reglamento Nr. 918/83 112 straipsnio 1 dalies a punktą, Reglamento Nr. 1186/2009 107 straipsnio 1 dalies a punktą, Direktyvos 83/181 82 straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2009/132 84 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jie netaikomi lokomotyvams.

50      Atsižvelgiant į pirmojo ir antrojo klausimo atsakymą trečiojo klausimo nagrinėti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

51      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, su pakeitimais, padarytais 1988 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1315/88, 112 straipsnio 1 dalies a punktą, 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107 straipsnio 1 dalies a punktą, 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvos 83/181/EEB dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies [d punkto] taikymo, atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio, su pakeitimais, padarytais 1988 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 88/331/EEB, 82 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu, 84 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jie netaikomi lokomotyvams.

Parašai.

* Proceso kalba: lietuvių.