EU tax law WEB Star Coaches - C-220/11

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EEB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1, toliau – PVM direktyva) 306 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Star Coaches s. r. o. (toliau – Star Coaches) ir Finanční ředitelství pro hlavní město Prahu (Prahos miesto (Čekijos Respublika) finansų direkcija) dėl nurodymo išieškoti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už 2008 m. sausio mėnesį.

3

Pagal PVM direktyvos 306 straipsnį, esantį jos XII antraštinės dalies 3 skyriuje „Speciali kelionių agentūroms skirta schema“:

„1.   Pagal šį skyrių valstybės narės taiko specialią PVM schemą kelionių agentūrų sandoriams, kai jos sandorius su keleiviais sudaro savo vardu ir teikdamos kelionių paslaugas naudojasi kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis.

Ši speciali schema netaikoma kelionių agentūroms, kai jos užsiima vien tarpininkavimo veikla ir kurioms taikomas 79 straipsnio pirmos pastraipos c punktas siekiant apskaičiuoti apmokestinamąją vertę.

2.   Taikant šį skyrių kelionių organizatoriai laikomi kelionių agentūromis.“

4

Šios direktyvos 307 straipsnis suformuluotas taip:

„Visi kelionių organizatoriaus sandoriai, susiję su konkrečia kelione, turi būti laikomi viena paslauga, kurią keleiviui suteikia kelionių organizatorius.

Toji paslauga turi būti apmokestinta valstybėje narėje, kurioje kelionių organizatorius yra įsteigęs savo verslą ar turi fiksuotą vietą, iš kurios teikia paslaugas.“

5

Šios direktyvos 308 straipsnyje numatyta:

„Šios paslaugos apmokestinamąją vertę ir kainą be mokesčio, kaip ji apibūdinama 226 straipsnio 8 dalies b punkte, sudaro kelionių organizatoriaus marža, t. y. visos sumos, kurią turi sumokėti keleivis be pridėtinės vertės mokesčio, ir kelionės organizatoriaus patirtų faktinių sąnaudų už kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, kai tokie sandoriai sudaromi tiesioginei keleivio naudai, skirtumas.“

6

PVM direktyvos 310 straipsnyje nustatyta:

„PVM, kurį kelionių agentūrai apskaičiuoja kiti apmokestinamieji asmenys už 307 straipsnyje nurodytus sandorius, sudaromus tiesioginei keleivio naudai, nėra atskaitomas ir negrąžinamas nei vienoje valstybėje narėje.“

7

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. 235/2004 (toliau – PVM įstatymas) apima 89 straipsnį „Speciali kelionių paslaugoms skirta schema“, kurio 2008 m. galiojusi redakcija suformuluota taip:

8

Star Coaches vykdo keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais Čekijos Respublikoje ir tarp valstybių narių veiklą. Ji veža keleivius arba savo tolimojo susisiekimo autobusais, arba kreipiasi į subrangovus – transporto bendroves, kurių sandoriai apmokestinami PVM. Jos klientės yra vien Čekijos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įsteigtos kelionių agentūros. Bendradarbiaudama su klientais Star Coaches visada veikia savo vardu. Jei pasinaudoja subrangovo paslaugomis, ji savo klientams išrašo sąskaitą faktūrą su nurodytu PVM ir prašo grąžinti mokesčio permoką pagal bendrą PVM schemą.

9

Star Coaches periodiškai atskaitė dideles PVM permokos sumas. Šiuo atžvilgiu Finanční úřad pro Prahu 5 (Prahos finansų biuras Nr. 5) nusprendė, kad ši bendrovė teikia kelionių paslaugas ir turėjo taikyti ne bendrą PVM schemą, bet specialią kelionių agentūroms skirtą schemą, numatytą PVM įstatymo 89 straipsnyje. 2008 m. birželio 25 d. jis pateikė nurodymą išieškoti PVM už 2008 m. sausio mėnesį.

10

Star Coaches pateikė skundą dėl šio nurodymo. Kai 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu Finanční ředitelství pro hlavní město Prahu šį skundą atmetė, bendrovė pateikė apeliacinį skundą Městský soud v Praze, kuris jį atmetė 2010 m. birželio 18 d. sprendimu. Star Coaches pateikė kasacinį skundą Nejvyšší správní soud.

11

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi abejonių dėl specialios kelionių agentūroms skirtos schemos, numatytos PVM direktyvos 306 straipsnyje, taikymo.

12

Pirma, jis remiasi skirtumu tarp šios nuostatos redakcijos čekų kalba ir PVM įstatymo 89 straipsnio, kuriuo ji perkelta į nacionalinę teisę. PVM direktyvos nuostatoje numatytos keleiviams teikiamos paslaugos, o 89 straipsnis apima kelionių agentūrų klientams suteiktas paslaugas, taigi ši sąvoka apima ne tik keleivius, bet ir kitus asmenis. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad taip pat yra skirtumų tarp PVM direktyvos 306 straipsnio ir 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23, toliau – Šeštoji direktyva) 26 straipsnio, kuris buvo taikomas iki įsigaliojant PVM direktyvai, redakcijų įvairiomis kalbomis, nes kai kuriose kalbose vartojama sąvoka „klientas“, o kitose – „keleivis“. Jis pažymi, kad daugeliui valstybių narių, įskaitant ir Čekijos Respubliką, Europos Komisija pareiškė ieškinius dėl įsipareigojimų nevykdymo, susijusius su sąvokos „klientas“ vartojimu ir, jos nuomone, šios sąvokos taikymu per dideliam asmenų ratui.

13

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas svarsto, pirma, tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad PVM direktyvos 306 straipsnis taikomas kelionių agentūros klientams, ar įmonė, kaip antai Star Coaches, turi būti laikoma kelionių agentūra pagal šią nuostatą. Jis nurodo, kad, jo manymu, taip nėra, nes ši įmonė teikia tik vežimo paslaugas, o ne kokias nors kitas turizmo paslaugas. Todėl ši byla turi skirtis nuo bylos, kurioje buvo priimtas 1992 m. lapkričio 12 d. Sprendimas Van Ginkel (C-163/91, Rink. p. I-5723), kurioje, be apgyvendinimo paslaugų, įmonė taip pat teikė informavimo, konsultavimo ir būsto rezervacijos paslaugas.

14

Manydamas, kad PVM direktyvos 306 straipsnio išaiškinimas būtinas priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, Nejvyšší správní soud nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

15

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia apie PVM direktyvos 306–310 straipsniuose numatytos specialios PVM schemos materialinę taikymo sritį, o antruoju klausimu – apie šios schemos taikymo sritį asmenų atžvilgiu.

16

Pirmiausia reikia atsakyti į antrąjį klausimą ir išsiaiškinti, ar ši speciali schema taikoma įmonei, kaip antai Star Coaches, paskui, jei reikia, atsakyti į pirmąjį klausimą, susijusį su šios schemos materialine taikymo sritimi.

17

Pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, jei atsakymą į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš Teisingumo Teismo praktikos, Teisingumo Teismas, susipažinęs su generalinio advokato išvada, bet kada gali spręsti klausimą motyvuota nutartimi, kurioje nurodoma atitinkama Teisingumo Teismo praktika.

18

Teisingumo Teismas mano, kad taip yra šios bylos atveju. Iš tiesų atsakymas į antrąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą gali aiškiai išplaukti iš teismo praktikos, susijusios su Šeštosios direktyvos 26 straipsniu, kurio nuostata perkelta į PVM direktyvos 306 straipsnį. Teisingumo Teismo praktika, susijusi su kelionių agentūros sąvoka pagal šį 26 straipsnį, yra taikytina tai pačiai nuostatai pagal PVM direktyvos 306 straipsnį.

19

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Šeštosios direktyvos 26 straipsnyje nustatytos specialios PVM schemos tikslas yra adaptuoti nuostatas, taikytinas specialiam kelionių agentūrų ir turistinių kelionių organizatorių veiklos pobūdžiui. Šių įmonių teikiamoms paslaugoms būdinga tai, jog dažniausiai jos apima daug paslaugų, be kita ko, pervežimo ir apgyvendinimo srityje, kurios teikiamos tiek valstybėje narėje, kurioje turistinių kelionių organizatorius turi savo buveinę ar nuolatinį padalinį, tiek užsienyje. Dėl daugybės teikiamų paslaugų ir įvairių jų teikimo vietų šioms bendrovėms kiltų praktinių sunkumų taikant bendrąsias teisės normas dėl apmokestinimo vietos, apmokestinamosios vertės ir pirkimo mokesčio atskaitos, kurie kliudytų joms vykdyti veiklą (žr. minėto Sprendimo Van Ginkel 13–15 punktus; 1998 m. spalio 22 d. Sprendimo Madgett ir Baldwin, C-308/96 ir C-94/97, Rink. p. I-6229, 18 punktą ir 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo First Choice Holidays, C-149/01, Rink. p. I-6289, 23 ir 24 punktus).

20

Vis dėlto aplinkybės, kad kelionių agentūra suteikia atostogų būstą keleiviams, nepakanka tam, kad šiai paslaugai nebūtų taikomas Šeštosios direktyvos 26 straipsnis. Iš tiesų agentūros teikiama paslauga net tokiu atveju gali nebūti viena paslauga, nes ji gali apimti ne tik būsto nuomos paslaugą, bet ir tokias paslaugas, kaip antai informavimo ir konsultavimo, kai kelionių agentūra siūlo galimus kelionių ir būsto rezervacijos pasirinkimo variantus (minėto Sprendimo Van Ginkel 24 punktas).

21

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, neatsižvelgiant į formalų ūkio subjekto statusą, priežastys, dėl kurių taikoma speciali schema kelionių agentūroms ir turistinių kelionių organizatoriams, taip pat galioja, kai šie subjektai nėra kelionių agentūros ar turistinių kelionių organizatoriai bendra šios sąvokos prasme, bet kai vykdydami kitą veiklą sudaro identiškus sandorius kaip ir kelionių agentūros ar turistinių kelionių organizatoriai (žr. minėto Sprendimo Madgett ir Baldwin 20 ir 21 punktus ir 2005 m. spalio 13 d. Sprendimo ISt, C-200/04, Rink. p. I-8691, 22 punktą).

22

Negalima atmesti galimybės, kad keleivių vežėjo tolimojo susisiekimo autobusais paslaugoms, kai jis, nesinaudodamas savo tolimojo susisiekimo autobusais, naudojasi PVM apmokestinamų subrangovų transporto paslaugomis, būtų taikoma speciali schema, numatyta PVM direktyvos 306 straipsnyje. Aplinkybės, kad tokios paslaugos neapima apgyvendinimo paslaugų, negali pakakti tam, kad jos nepatektų į šios nuostatos taikymo sritį.

23

Tačiau, remiantis Teisingumo Teismo nuomone minėtame Sprendime Van Ginkle, dar reikėtų, kad šios paslaugos nesudarytų vienos paslaugos ir kad, be vežimo, jos dar apimtų kitas paslaugas, kaip antai informavimo ir konsultavimo dėl galimo atostogų pasirinkimo ir kelionės tolimojo susisiekimo autobusu rezervacijos. Iš tiesų Teisingumo Teismas nusprendė, kad iš Sprendimo Van Ginkel neišplaukia, jog visos atskiros kelionių agentūros ar turistinių kelionių organizatoriaus teikiamos paslaugos patenka į Šeštosios direktyvos 26 straipsnyje numatytos specialios schemos taikymo sritį (2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Minerva Kulturreisen, C-31/10, Rink. p. I-12889, 19 punktas). Taip pat ši išvada taikoma ūkio subjektui, kuris nėra nei kelionių agentūra, nei turistinių kelionių organizatorius bendrąja šių sąvokų prasme.

24

Tačiau dėl Star Coaches prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ji teikė tik vežimo paslaugas kelionių agentūroms ir neteikė jokių kitų paslaugų. Šis teismas aiškiai teigia, kad bendrovė neteikė jokių paslaugų, kaip antai apgyvendinimo, nevykdė gidų ar konsultavimo veiklos.

25

Iš to matyti, kad Star Coaches paslaugos visiškai netapačios kelionių agentūrų ar turistinių kelionių organizatorių paslaugoms.

26

Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad transporto bendrovė, kuri užtikrina asmenų vežimą, suteikdama vežimo tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas kelionių agentūroms, bet neteikia jokių kitų paslaugų, kaip antai apgyvendinimo, nevykdo gidų ar konsultavimo veiklos, nesudaro sandorių, kuriems taikoma PVM direktyvos 306 straipsnyje numatyta speciali kelionių agentūroms skirta mokesčio schema.

27

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo atsakymą į antrąjį klausimą, į pirmąjį klausimą atsakyti nereikia.

28

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

Transporto bendrovė, kuri užtikrina asmenų vežimą, suteikdama vežimo tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas kelionių agentūroms, bet neteikia jokių kitų paslaugų, kaip antai apgyvendinimo, nevykdo gidų ar konsultavimo veiklos, nesudaro sandorių, kuriems taikoma 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EEB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 306 straipsnyje numatyta speciali kelionių agentūroms skirta mokesčio schema.

Parašai.