Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. vasario 21 d.(*)

„Apmokestinimas – PVM – Direktyva 2006/112/EB – 132 straipsnio 1 dalies m punktas – Neapmokestinimas – Su sportu ir kūno kultūra glaudžiai susijusių paslaugų teikimas – Neorganizuotas ir nepastovus užsiėmimas sporto veikla – Miesto vandens parkas“

Byloje C-18/12

dėl Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2012 m. sausio 16 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Město Žamberk

prieš

Finanční ředitelství v Hradci Králové, dabar – Odvolací finanční ředitelství,

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz (pranešėjas), teisėjai A. Rosas, E. Juhász, D. Šváby ir C. Vajda,

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. gruodžio 12 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Město Žamberk, atstovaujamo advokato J. Lukáš,

–        Finanční ředitelství v Hradci Králové, atstovaujamos E. Horáková,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos L. Lozano Palacios, M. Šimerdová ir Z. Malůšková,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1, toliau – PVM direktyva) 132 straipsnio 1 dalies m punkto išaiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant město Žamberk (Žamberko miestas) ir Finanční ředitelství v Hradci Králové, dabar – Odvolací finanční ředitelství (Apeliacinė finansų direkcija), ginčą dėl įėjimo kainos, už kurią město Žamberk suteikė teisę įeiti į miesto vandens parką, apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Remiantis PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktu, PVM apmokestinamas „paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks“.

4        Šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punkte, esančiame šios direktyvos IX antraštinės dalies 2 skyriuje „Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos neapmokestinimas PVM“, numatyta:

„Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

<...>

m)      pelno nesiekiančių organizacijų su sportu ir kūno kultūra glaudžiai susijusių tam tikrų paslaugų teikimas sportuojantiems ar kūno kultūra užsiimantiems asmenims.“

5        Pagal šios direktyvos 134 straipsnį:

„Paslaugų teikimas ir prekių tiekimas neapmokestinami, kaip numatyta 132 straipsnio 1 dalies [m punkte], kai:

a)      paslaugų teikimas ir prekių tiekimas nėra būtinas vykdomiems neapmokestinamiems sandoriams,

b)      pagrindinis paslaugas teikiančios ir prekes tiekiančios įstaigos tikslas – gauti papildomų pajamų iš sandorių, kuriuos vykdant tiesiogiai konkuruojama su PVM turinčioms mokėti komercinėmis įmonėmis.“

 Čekijos teisė

6        Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 235/2004 redakcijos 61 straipsnio d punkte „Kitos neapmokestinamos paslaugos netaikant teisės į mokesčio atskaitą“ numatyta:

„Be kita ko, nepamokestinamos šios paslaugos:

<...>

d)      juridinių asmenų, įsteigtų nekomerciniais tikslais, su sportu ar kūno kultūra glaudžiai susijusių paslaugų teikimas sportuojantiems ar kūno kultūra užsiimantiems asmenims.“

7        Pagal Sporto rėmimo įstatymo Nr. 115/2001 2 straipsnio 1 dalį sporto sąvoka apima bet kokią fizinę veiklą, kuria joje organizuotai ar neorganizuotai dalyvaujant siekiama harmoningo fizinės ir psichinės būklės vystymosi, sveikatos pagerėjimo bei sporto rezultatų bet kokio lygio sporto varžybose.

8        Tos pačios nuostatos 2 dalyje apibrėžta „sporto visiems“ sąvoka kaip organizuotas ir neorganizuotas sportas ir plačiajai visuomenei skirta fizinė rekreacinė veikla.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

9        Město Žamberk už mokestį suteikia teisę įeiti į miesto vandens parką, kuriame, be kita ko, yra baseinas, kuris padalytas į kelis plaukimo takus ir kuriame yra įrengti tilteliai šuoliams į vandenį, baseinas vaikams, nusileidimo kalneliai, masažinė vonia, baseinas – natūrali upė, aikštelė pliažo tinkliniui, erdvė stalo tenisui ir sporto įranga, kurią siūloma išsinuomoti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, jo žiniomis, vandens parko teritorijoje neveikia joks sporto klubas ar kita sporto organizacija ir jokia mokykla ar kitas subjektas nenaudoja teritorijos kūno kultūros veiklai.

10      Mokesčių deklaracijoje už 2009 m. pirmo ketvirčio mokestinį laikotarpį město Žamberk deklaravo 198 182 CZK PVM skirtumą. Šiuo klausimu Finanční úřad v Žamberku (Žamberko finansų tarnyba) manė, kad město Žamberk miesto vandens parko paslaugos buvo neapmokestinamos paslaugos, dėl kurių neatsiranda teisė į PVM atskaitą, todėl 2009 m. birželio 17 d. pranešimu apie mokesčio dydį nustatė 154 105 CZK skirtumą už nagrinėjamą mokestinį laikotarpį.

11      Kadangi šis pranešimas apie mokesčio dydį buvo patvirtintas 2009 m. gruodžio 15 d. Finanční ředitelství v Hradci Králové (Hradec Kralovė finansų direkcija) sprendimu, město Žamberk pateikė skundą Krajský soud v Hradci Králové (Hradec Kralovė apygardos apeliacinis teismas), kuris panaikino Finanční ředitelství v Hradci Králové sprendimą. Pastaroji pateikė kasacinį skundą Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas).

12      Atsižvelgdamas į „sporto“ sąvoką, nacionaliniu lygiu įtvirtintą Įstatymo Nr. 115/2001 2 straipsnyje, Nejvyšší správní soud iš esmės klausia, ar neorganizuota ir nepastovi sporto veikla gali būti laikoma „sportavimu“, kaip jis suprantamas pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktą.

13      Jis taip pat klausia, ar tai, kad vandens parkas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, suteikia savo lankytojams galimybę ne tik užsiimti tam tikra sportine veikla, bet ir atsipalaidavimo ar poilsio veikla, ir tai, kad nebūtinai visi lankytojai ketina užsiimti sportine veikla, gali turėti įtakos taikant PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktą.

14      Nejvyšší správní soud patikslina, kad jo prašymas nėra susijęs su „pelno nesiekiančios organizacijos“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, nes pagrindinėje byloje dėl Čekijos proceso teisės jam nepatiektas nagrinėti klausimas, ar město Žamberk patenka į šią sąvoką. Be to, prejudiciniai klausimai nesusiję su papildomomis neapmokestinimo PVM sąlygomis, įtvirtintomis PVM direktyvos 134 straipsnyje.

15      Šiomis aplinkybėmis Nejvyšší správní soud nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar galima neorganizuotą, nesistemišką sporto ir rekreacinę veiklą, kurią galima vykdyti atviro vandens parko teritorijoje (pavyzdžiui, rekreacinis plaukimas, rekreacinių žaidimų su kamuoliu organizavimas) laikyti sporto ar kūno kultūros veikla, kaip tai suprantama pagal [PVM] direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktą?

2.      Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar leidimo už atlygį įeiti į tokią atviro vandens parko teritoriją, kurioje lankytojams suteikiama nurodyta galimybė užsiimti sporto veikla greta kitų laisvalaikio ar poilsio rūšių, suteikimas gali būti laikomas su sportu ar kūno kultūra glaudžiai susijusių paslaugų teikimu sportuojantiems ar kūno kultūra užsiimantiems asmenims, kaip tai suprantama pagal minėtą [PVM] direktyvos nuostatą, t. y. paslauga, neapmokestinama [PVM], jeigu ją teikia pelno nesiekianti organizacija ir yra tenkinamos kitos šioje direktyvoje numatytos sąlygos?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

16      Pateikdamas pirmąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad neorganizuota ir nepastovi sportinė veikla, kuria nesiekiama dalyvauti sporto varžybose, gali būti laikoma sportavimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

17      Pirmiausia atsižvelgiant į „sporto“ sąvoką nacionalinėje teisėje reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką minėtame straipsnyje nurodyti neapmokestinimo atvejai yra savarankiškos Sąjungos teisės sąvokos, kurių tikslas – išvengti skirtumų taikant PVM sistemą įvairiose valstybėse narėse (žr., be kita ko, 1999 m. vasario 25 d. Sprendimo CPP, C-349/96, Rink. p. I-973, 15 punktą; 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Horizon College, C-434/05, Rink. p. I-4793, 15 punktą ir 2008 m. spalio 16 d. Sprendimo Canterbury Hockey Club ir Canterbury Ladies Hockey Club, C-253/07, Rink. p. I-7821, 16 punktą).

18      Kaip matyti iš PVM direktyvos skyriaus, kuriame yra 132 straipsnis, pavadinimo, jame numatytų neapmokestinimo atvejų tikslas yra palankiau vertinti kai kurią visuomenei naudingą veiklą (žr. 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo TNT Post UK, C-357/07, Rink. p. I-3025, 32 punktą). Tačiau šie neapmokestinimo atvejai susiję ne su bet kokia visuomenės interesais vykdoma veikla, o tik su jame išvardyta ir labai išsamiai apibūdinta veikla (žr. minėtų sprendimų Horizon College 14 punktą; Canterbury Hockey Club ir Canterbury Ladies Hockey Club 18 punktą ir 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Future Health Technologies, C-86/09, Rink. p. I-5215, 29 punktą).

19      Sąvokos, vartojamos nurodytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turi būti aiškinamos siaurai, nes jie yra bendrojo principo, pagal kurį PVM taikomas kiekvienam apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomam paslaugų teikimui, išimtys. Tačiau reikalavimas aiškinti siaurai nereiškia, jog sąvokos, vartojamos minėtame 132 straipsnyje numatytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turėtų būti aiškinamos taip, kad jie prarastų savo poveikį (2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Temco Europe, C-284/03, Rink. p. I-11237, 17 punktas; minėtų sprendimų Horizon College 16 punktas ir Canterbury Hockey Club ir Canterbury Ladies Hockey Club 17 punktas).

20      Taigi šios sąvokos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į jų kontekstą, PVM direktyvos tikslus ir jos struktūrą, ypač atkreipiant dėmesį į aptariamo neapmokestinimo ratio legis (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Temco Europe 18 punktą; 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Fonden Marselisborg Lystbådehavn, C-428/02, Rink. p. I-1527, 28 punktą ir minėto Sprendimo Canterbury Hockey Club ir Canterbury Ladies Hockey Club 17 punktą).

21      Kalbant apie PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktą, reikia priminti, kad ši nuostata remiantis jos tekstu taikoma sportui ir kūno kultūrai apskritai. Atsižvelgiant į tekstą, minėta nuostata nesiekiama joje numatytą neapmokestinimą taikyti tik tam tikroms sporto rūšims (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Canterbury Hockey Club ir Canterbury Ladies Hockey Club 27 punktą).

22      Be to, PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punkte siekiant jį taikyti nereikalaujama, nei kad sporto veikla būtų užsiimama nustatytu lygiu, pavyzdžiui, profesionaliai, nei kad nagrinėjama sporto veikla būtų užsiimama nustatytu būdu, t. y. reguliariai ar organizuotai, ar siekiant dalyvauti sporto varžybose, tačiau tik tiek, kiek ši veikla nepatenka į tik poilsio ir atsipalaidavimo sritį.

23      Kalbant apie PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punkto tikslą, reikia pažymėti, kad šia nuostata siekiama palankiau vertinti kai kurią visuomenei naudingą veiklą, t. y. su sportu ar kūno kultūra glaudžiai susijusias paslaugas, kurias teikia pelno nesiekiančios organizacijos sportuojantiems ar kūno kultūra užsiimantiems asmenims. Taigi minėta nuostata siekiama skatinti plačiąją visuomenę užsiimti tokia veikla.

24      Vadinasi, šios nuostatos aiškinimu, kuriuo joje numatyto neapmokestinimo taikymo sritis apribojama sporto veikla, kuria užsiimama organizuotai, pastoviai arba siekiant dalyvauti sporto varžybose, būtų prieštaraujama minėtam tikslui.

25      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad neorganizuota ir nepastovi sportinė veikla, kuria nesiekiama dalyvauti sporto varžybose, gali būti laikoma sportavimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

 Dėl antrojo klausimo

26      Pateikdamas antrąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad įėjimas į vandens parką, kuriame dėl jame esančių įrengimų lankytojai gali ne tik užsiimti sporto, bet ir kita atsipalaidavimo ar poilsio veikla, gali būti su sportavimu glaudžiai susijęs paslaugų teikimas.

27      Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, kai sandorį sudaro jo sudėtinių dalių ir veiksmų daugetas, reikia atsižvelgti į visas aptariamo sandorio aplinkybes, siekiant nustatyti, pirma, ar tai yra dvi arba kelios atskiros paslaugos, ar viena paslauga, ir, antra, ar pastaruoju atveju šiai vienai paslaugai turi būti taikomas nagrinėjamas neapmokestinimas (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Levob Verzekeringen ir OV Bank, C-41/04, Rink. p. I-9433, 19 punktą; 2007 m. kovo 29 d. Sprendimo Aktiebolaget NN, C-111/05, Rink. p. I-2697, 21 punktą ir 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09, Rink. p. I-1457, 52 punktą).

28      Kai du ar daugiau elementų arba veiksmų, kuriuos atlieka apmokestinamasis asmuo klientui, yra taip glaudžiai susiję, jog objektyviai vertinant sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugų teikimą, kurį padalyti būtų nenatūralu, turi būti laikoma, kad teikiama viena paslauga (minėto Sprendimo Levob Verzekeringen ir OV Bank 22 punktas; 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Part Service, C-425/06, Rink. p. I-897, 53 punktas ir minėto Sprendimo Bog ir kt. 53 punktas). Be to, apie vieną paslaugą kalbama tuomet, kai vienas ar keli elementai turi būti laikomi sudarančiais pagrindinę paslaugą, ir atvirkščiai, kiti elementai turi būti laikomi viena ar keliomis papildomomis paslaugomis, kurioms taikoma pagrindinės paslaugos mokestinė schema (žr., be kita ko, minėtų sprendimų CPP 30 punktą; Levob Verzekeringen ir OV Bank 21 punktą ir Bog ir kt. 54 punktą bei jame nurodytą teismo praktiką).

29      Siekiant nustatyti, ar viena sudėtinė paslauga turi būti laikoma su sportu glaudžiai susijusia paslauga, kaip ji suprantama pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktą, nors ši paslauga taip pat apima ir tokio ryšio neturinčius elementus, reikia atsižvelgti į visas sandorio aplinkybes, kad būtų galima išsiaiškinti jam būdingus elementus ir nustatyti dominuojančius (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1996 m. gegužės 2 d. Sprendimo Faaborg-Gelting Linien, C-231/94, Rink. p. I-2395, 12 ir 14 punktus; minėtų sprendimų Levob Verzekeringen ir OV Bank 27 punktą ir Bog ir kt. 61 punktą).

30      Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad dominuojantis elementas turi būti nustatytas remiantis vidutinio vartotojo požiūriu (šiuo klausimu, be kita ko, žr. minėto Sprendimo Levob Verzekeringen ir OV Bank 22 punktą ir 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Everything Everywhere, C-276/09, Rink. p. I-12359, 26 punktą) ir, bendrai vertinant, atsižvelgiant į elementų, susijusių su PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punkte numatytu neapmokestinimu, kokybinę, o ne vien kiekybinę svarbą, palyginti su elementais, kurie nepatenka į šį neapmokestinimą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Bog ir kt. 62 punktą).

31      Bendradarbiaudami, kaip įtvirtinta SESV 267 straipsnyje, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar konkrečiu nagrinėjamu atveju apmokestinamasis asmuo teikia vieną paslaugą ir ar ji patenka į šio neapmokestinimo taikymo sritį, ir šiuo atžvilgiu pateikti galutinį faktinių aplinkybių įvertinimą (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų CPP 32 punktą; Levob Verzekeringen ir OV Bank 23 punktą ir Bog ir kt. 55 punktą). Tačiau Teisingumo Teismas turi šiems teismams nurodyti visus su Sąjungos teise susijusius aiškinimo kriterijus, kurie gali būti naudingi priimant sprendimą jų sprendžiamoje byloje (žr. minėto Sprendimo Levob Verzekeringen ir OV Bank 23 punktą ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Field Fisher Waterhouse, C-392/11, 20 punktą).

32      Kalbant apie vienos sudėtinės paslaugos buvimą pagrindinėje byloje, reikia išnagrinėti, ar aptariamame vandens parke sumontuoti įrengimai sudaro tokią visumą, kad galimybė ja naudotis yra viena paslauga, kurią išskaidyti būtų nenatūralu. Šiuo klausimu jei, kaip nagrinėjamu atveju, su siūlomu vienos rūšies įėjimo į vandens parką bilietu galima naudotis visais įrengimais, nedarant jokio skirtumo remiantis faktiškai naudojamos įrangos rūšimi, jos naudojimo būdu ir trukme per įėjimo bilieto galiojimo laiką, ši aplinkybė yra svarbus vienos sudėtinės paslaugos buvimo įrodymas.

33      Kalbant apie klausimą, ar tokios vienos sudėtinės paslaugos atveju dominuojantis elementas yra galimybė sportuoti, patenkanti į PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punkto taikymo sritį, ar veikiau tik poilsis ir atsipalaidavimas, pažymėtina, kad tai reikia nustatyti, kaip buvo priminta šio sprendimo 30 punkte, remiantis vidutinio vartotojo požiūriu, kuris turi būti nustatytas pagal objektyvių elementų visumą. Vertinant šią visumą visų pirma reikia atsižvelgti į nagrinėjamo vandens parko koncepciją, kuri matyti iš jo objektyvių charakteristikų, t. y. siūlomos įvairių rūšių infrastruktūros, jų išdėstymo, skaičiaus ir svarbos, palyginti su visu parku.

34      Konkrečiai kalbant apie vandens erdves pažymėtina, kad nacionalinis teismas turės, be kita ko, atsižvelgti į tai, ar jos gali būti naudojamos sportiniam plaukimui, nes jos, pavyzdžiui, suskirstytos į plaukimo takus, įrengti bokšteliai, jos yra tinkamo gylio ir ploto, ar, atvirkščiai, įrengtos taip, kad iš esmės pritaikytos naudoti rekreacinei veiklai.

35      Tačiau tai, kad dalies lankytojų ketinimai nėra susiję su taip nustatytu dominuojančiu nagrinėjamos paslaugos elementu, negali paneigti šio nustatymo.

36      Iš tiesų požiūris, pagal kurį reiktų atsižvelgti į kiekvieno atskiro lankytojo ketinimą dėl teikiamos infrastruktūros naudojimo, prieštarautų PVM sistemos tikslams užtikrinti teisinį saugumą ir teisingai bei paprastai taikyti PVM direktyvos 132 straipsnyje numatytus neapmokestinimo atvejus. Šiuo klausimu reikia priminti, kad siekiant supaprastinti PVM taikymui būdingus veiksmus, išskyrus išimtinius atvejus, reikia atsižvelgti į nagrinėjamo sandorio objektyvų pobūdį (šiuo klausimu žr. 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo BLP Group, C-4/94, Rink. p. I-983, 24 punktą; 2001 m. spalio 9 d. Sprendimo Cantor Fitzgerald International, C-108/99, Rink. p. I-7257, 33 punktą ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Teleos ir kt., C-409/04, Rink. p. I-7797, 39 punktą).

37      Atsižvelgiant į išdėstytus svarstymus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad įėjimas į vandens parką, kuriame dėl esančių įrengimų lankytojai gali užsiimti ne tik sporto veikla, bet ir kitų rūšių atsipalaidavimo ar poilsio veikla, gali būti su sportavimu glaudžiai susijęs paslaugų teikimas. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiktą aiškinimą šiame sprendime ir į konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar taip yra šios bylos atveju.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

38      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1.      2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad neorganizuota ir nepastovi sportinė veikla, kuria nesiekiama dalyvauti sporto varžybose, gali būti laikoma sportavimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

2.      Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad įėjimas į vandens parką, kuriame dėl jame esančių įrengimų lankytojai gali užsiimti ne tik sporto veikla, bet ir kitų rūšių atsipalaidavimo ar poilsio veikla, gali būti su sportavimu glaudžiai susijęs paslaugų teikimas. Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą aiškinimą šiame sprendime ir į konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar taip yra šios bylos atveju.

Parašai.

* Proceso kalba: čekų.