Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. rugsėjo 11 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 49 straipsnis ir SESV 54 straipsnis – Įsisteigimo laisvė – SESV 63 straipsnis ir SESV 65 straipsnis – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Nacionalinės teisės aktas, kuriuo siekiama panaikinti paskirstyto pelno dvigubą apmokestinimą – Įskaitymo metodas, taikomas dividendams, kuriuos bendrovės rezidentės išmoka toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra dividendus gaunanti bendrovė – Atleidimo nuo mokesčių metodas, taikomas dividendams, kuriuos bendrovės rezidentės išmoka kitoje valstybėje narėje, nei yra dividendus gaunanti bendrovė, arba trečiojoje šalyje – Skirtingas dividendus gaunančios bendrovės nuostolių vertinimas“

Byloje C-47/12

dėl 2011 m. rugsėjo 6 d. Finanzgericht Köln (Vokietija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. sausio 31 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Kronos International Inc.

prieš

Finanzamt Leverkusen

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai A. Borg Barthet, J. L. da Cruz Vilaça, E. Levits (pranešėjas) ir M. Berger,

generalinis advokatas P. Cruz Villalón,

posėdžio sekretorius K.Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. gegužės 16 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Kronos International Inc., atstovaujamos Rechtsanwälte W. Meilicke ir D. Rabback,

–        Finanzamt Leverkusen, B. Hillebrand, atstovaujamos K. Kusch, H. Brandenberg ir M. Brombach-Krüger,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir K. Petersen,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski, padedamo baristerės, S. Ford,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels ir W. Mölls,

susipažinęs su 2013 m. lapkričio 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 49 ir 54 straipsnių, susijusių su įsisteigimo laisve, ir SESV 63 ir 65 straipsnių, susijusių su laisvu kapitalo judėjimu, išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Kronos International Inc. (toliau –Kronos), bendrovės, įsteigtos pagal Delavero valstijos (Jungtinės Amerikos Valstijos) teisę, ir Finanzamt Leverkusen (toliau – Finanzamt) ginčą dėl pelno mokesčio, kurį užsienyje sumokėjo dividendus išmokančiosios Kronos dukterinės bendrovės, įskaitymo į Vokietijos pelno mokestį už 1991–2001 m.

 Teisinis pagrindas

 Vokietijos teisė

3        Kalbant apie 1991–2000 metus, Pelno mokesčio įstatymo (Körperschaftsteuergesetz, BGBl. 1991, I, p. 638, toliau – KStG 1991) 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apmokestinant bendroves, taip pat pelno mokesčio įskaitymo, mokėjimo ir grąžinimo atveju, taikytinos Pajamų mokesčio įstatymo (Einkommensteuergesetz, BGBl. 1990, I, p. 1898, toliau – EStG 1990) nuostatos.

4        EStG 1990 36 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriame reguliuojama vadinama „visiško įskaitymo“ sistema, numatyta:

„2) Į pajamų mokestį įskaitomi:

<…>

3.      Bendrovės arba pelno mokesčiu visiškai apmokestinamos asociacijos pelno mokestis iki 3/7 pajamų dydžio, kaip tai suprantama pagal 20 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punktus, tiek, kiek minėtos pajamos gaunamos ne iš dividendų išmokėjimo, tam panaudojant nuosavą kapitalą, kaip tai suprantama pagal Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokia pati tvarka taikytina pajamoms, kaip tai suprantama pagal 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunktį, kurias asociacijos narys gavo iš kuponų arba kitų teisių pirmojo perleidimo; tokiais atvejais įskaitytinas pelno mokestis apribojamas 3/7 už perleistas teises išmokėtos sumos. <...> Pelno mokestis neįskaitomas:

<…>

f)      kai pajamos nebuvo apskaitytos nustatant mokesčio bazę;

<…>“

5        EStG 1990 36 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Jei atlikus apskaitą atsiranda perteklius apmokestinamojo asmens nenaudai, jis (apmokestinamasis asmuo) šią sumą privalo sumokėti nedelsiant tiek, kiek perteklius atitinka mokėtinus, tačiau dar nesumokėtus avansinius pajamų mokesčio mokėjimus; kitais atvejais jis turi šią sumą sumokėti per mėnesį po pranešimo apie mokesčius įteikimo (galutinis mokėjimas). Jei atlikus apskaitą atsiranda perteklius apmokestinamojo asmens naudai, šis perteklius jam sumokamas po pranešimo apie mokesčius įteikimo.“

6        Įskaitymo tvarką pakeitus vadinamąja „50 % pajamų neapmokestinimo tvarka“, Vokietijos teisės aktų leidėjas panaikino EStG 1990 36 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tačiau iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Vokietijos vyriausybės pastabų matyti, kad remiantis pereinamojo laikotarpio nuostatomis visiško įskaitymo sistema tebebuvo taikoma 2001 m. gautiems dividendams.

7        Iki 1993 m. galiojusios KStG 1991 redakcijos 26 straipsnio 7 dalyje ir nuo 1994 m. galiojusios KStG 1991 redakcijos (toliau – KStG 1994) 8b straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta:

„Nors pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį užsienio bendrovės išmokėti dividendai atleidžiami nuo pelno mokesčio, su sąlyga, kad turimas minimalus kapitalo dalių kiekis, tas atleidimas taikomas neatsižvelgiant į sutartyje nurodytą minimalų kapitalo dalių kiekį, jeigu jis sudaro ne mažiau kaip 10 %.“

 Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys

8        Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sudarytas su Danijos Karalyste, Prancūzijos Respublika, Jungtine Karalyste ir Kanada, Federalinė Vokietijos Respublika turi atleisti nuo Vokietijos mokesčių dividendus, kurie gaunami iš kapitalo dalių, pasiekiančių arba viršijančių tam tikrą ribą, ir kurie apmokestinami dividendus išmokančios bendrovės valstybėje.

9        Daugeliu atvejų buvo nustatyta 10 % kapitalo dalių riba. Tačiau sutartyje su Jungtine Karalyste nustatyta 25 % riba, kuri buvo tokia pati kaip ir sutartyje su Kanada 2000 m., o 2001 m. buvo nustatyta 10 % riba.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

10      Kronos yra įmonių grupės holdingo bendrovė. Pagal įstatus jos buveinė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, o valdymo organai – Vokietijoje, kur ji su filialu nuo 1989 m. įregistruota verslo registre. Kronos buvo įsteigta siekiant sujungti įmonių grupės Europos ir Kanados dukterinių bendrovių valdymą. Nuo 1989 m. ji turi 99,95 % Vokietijos Kronos Titan GmbH, su kuria, kaip ir su kitomis Vokietijos bendrovėmis, buvo sudarytos sutartys dėl pelno kontrolės ir perkėlimo, kapitalo dalių.

11      Pagrindinei bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. 1991–2001 m., Kronos tiesiogiai priklausė kapitalo dalys šiose bendrovėse:

–        1991–2001 m. nuo 92,941 % iki 93,771 % Société Industrielle Titane (Prancūzija) kapitalo dalių,

–        1991–1998 m. 100 % Kronos Norge (Norvegija) kapitalo dalių,

–        1991–2001 m. 100 % Kronos UK Ltd (Jungtinė Karalystė) kapitalo dalių,

–        1991–1998 m. 98,4–100 % Kronos Europa SA (Belgija) kapitalo dalių,

–        1999–2001 m. 100 % Kronos Denmark ApS (Danija) kapitalo dalių ir

–        1999–2001 m. 100 % Kronos Canada Inc. (Kanada) kapitalo dalių.

12      2000–2001 m. Kronos netiesiogiai turėjo Kronos Europa SA (Belgija) ir Kronos Norge (Norvegija) kapitalo dalių, kurias valdė per 100 % jai priklausančią dukterinę bendrovę Kronos Denmark ApS (Danija). Kronos Denmark ApS priklausė atitinkamai 99,99 % ir 100 % įmonių grupės Belgijos ir Norvegijos bendrovių kapitalo dalių.

13      Pelno mokestis, kurį Kronos turėjo sumokėti Vokietijoje už 1991–2001 m., buvo nurodytas 2004–2010 m. pateiktuose, prireikus pataisytuose pranešimuose apie mokestį. Atsižvelgiant į apie 150–840 milijonų Vokietijos markių (DEM) dydžio nuostolius ar perkeltus nuostolius, minėtuose pranešimuose apie mokestį dėl išmokėtų dividendų buvo nurodyta 4 190 788,57 EUR pelno mokesčio už 1991 m. ir dėl išmokėtų dividendų – 2 050 183,81 EUR pelno mokesčio už 1992 m. Tačiau už atitinkamus 1993–2001 mokestinius metus pelno mokestis buvo lygus nuliui.

14      Kadangi užsienio dukterinių bendrovių išmokėti dividendai buvo atleisti nuo mokesčio pagal atitinkamai taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, į juos nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant su pranešimais apie mokestį susijusią mokesčio bazę ir sudarant nuostolių ataskaitas.

15      Tokiomis aplinkybėmis Kronos prašė į jos mokėtiną Vokietijoje pelno mokestį įskaityti kitose valstybėse narėse (Belgijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje) ir trečiosiose šalyse (Kanadoje, Norvegijoje) įsteigtų jos dukterinių ir subdukterinių bendrovių 1991–2001 m. sumokėtą pelno mokestį ir pajamų iš kapitalo mokestį, nes dėl tokio įskaitymo prireikus mokestis yra grąžinamas.

16      2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Finanzamt Leverkusen (Leverkuzeno finansų teismas) atsisakė patenkinti šį prašymą. Atsisakymas buvo grindžiamas EStG 1990 36 straipsnio 2 dalies 3 punkto f papunkčiu kartu su KStG 1991 49 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriuos dividendams taikytino pelno mokesčio įskaitymas galimas, tik kai šie dividendai apskaitomi kaip apmokestinamos pajamos. Tačiau kadangi užsienio kilmės dividendai neapmokestinami pagal KStG 1991 26 straipsnio 7 dalį, kalbant apie 1991–1993 m., ir pagal KStG 1994 8b straipsnio 5 dalį, kalbant apie paskesnius metus, jų negalima priskirti prie apmokestinamųjų pajamų, nustatant mokesčio sumą.

17      2007 m. sausio 10 d. sprendimu Finanzamt Leverkusen kaip nepagrįstą atmetė Kronos pateiktą skundą dėl pranešimo apie mokestinių pajamų apskaičiavimą ir įskaitymą į už 1994 m. mokestinius metus mokėtiną pelno mokestį.

18      2007 m. vasario 7 d. Kronos pareiškė ieškinį Finanzgericht Köln (Kelno finansų teismas) dėl šio sprendimo panaikinimo ir ieškinį dėl neveikimo, susijusį su pelno mokesčio apskaičiavimu už 1991–1993 ir 1995–2001 mokestinius metus.

19      Šiame nacionalinės bylos nagrinėjimo etape Kronos prašo įskaityti 201 966 724 EUR sumą, sumokėtą kaip užsienio pelno mokestį. Viena vertus, šią sumą sudaro Kronos dukterinių bendrovių Prancūzijoje sumokėti mokesčiai už 1991–2001 m., Kronos dukterinių bendrovių Jungtinėje Karalystėje sumokėti mokesčiai už 1997–1999 m. ir Kronos dukterinių bendrovių Kanadoje sumokėti mokesčiai už 2000–2001 m., t. y. iš viso 78 501 794 EUR. Kita vertus, Kronos prašymas susijęs su Belgijos ir Norvegijos subdukterinių bendrovių sumokėto pelno mokesčio (iš viso 123 448 418 EUR) ir Danijoje sumokėto 16 512 EUR pelno mokesčio įskaitymu už dividendus, kuriuos ji gavo iš savo Danijos dukterinės bendrovės 2000 ir 2001 m.

20      Be to, Kronos prašo įskaityti 1 795 525 EUR dydžio pajamų iš kapitalo mokestį, susijusį su Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsteigtomis dukterinėmis bendrovėmis tuo atveju, jei iš dividendų gaunamos pajamos būtų vertinamos kaip apmokestinamosios.

21      Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar tai, kad atleidus nuo mokesčių trečiojoje šalyje esančių kapitalo bendrovių dividendus, išmokėtus Vokietijos kapitalo bendrovėms, kurių atžvilgiu nacionalinės teisės aktuose nurodyta tik sąlyga, jog dividendus gaunanti kapitalo bendrovė turi turėti bent jau 10 % dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalių, neįskaitomas pelno mokestis, patenka tik į įsisteigimo laisvės, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį kartu su 54 straipsniu, ar taip pat į laisvo kapitalo judėjimo, kaip tai suprantama pagal SESV 63–65 straipsnius, taikymo sritį, jeigu dividendus gaunanti kapitalo bendrovė faktiškai turi 100 % kapitalo?

2.      Ar nuostatos dėl įsisteigimo laisvės (dabar – SESV 49 straipsnis) ir prireikus dėl laisvo kapitalo judėjimo (iki 1993 m. EEB / EB 67 straipsnis, dabar – SESV 63–65 straipsniai) turi būti suprantamos taip, kad pagal jas draudžiamas teisės aktas, pagal kurį, atleidžiant užsienio dukterinių bendrovių išmokėtus dividendus nuo mokesčio, nuo šių dividendų sumokėtas pelno mokestis nėra įskaitomas ir grąžinamas, net jei patronuojančioji bendrovė patiria nuostolių, o Vokietijos dukterinių bendrovių išmokėtiems dividendams taikoma lengvata pelno mokesčio įskaitymo forma?

3.      Ar nuostatos dėl įsisteigimo laisvės (dabar – SESV 49 straipsnis) ir prireikus dėl laisvo kapitalo judėjimo (iki 1993 m. EB 67 straipsnis, dabar – SESV 63–65 straipsniai) turi būti suprantamos taip, kad pagal jas draudžiamas teisės aktas, pagal kurį pelno mokestis, taikomas subdukterinių bendrovių ar subdukterinių bendrovių dukterinių bendrovių dividendams, neapmokestinamiems dukterinės bendrovės valstybėje ir yra (dar kartą) išmokamiems Vokietijos patronuojančiajai bendrovei ir taip pat neapmokestinamiems Vokietijoje, nėra įskaitomas ir grąžinamas, tačiau prireikus gali būti grąžinamas tik pagal vidaus schemas, dukterinei bendrovei pelno mokesčio už subdukterinės bendrovės dividendus įskaitymo forma ir patronuojančiajai bendrovei pelno mokesčio už dukterinės bendrovės dividendus įskaitymo forma, jei patronuojančioji bendrovė patiria nuostolių?

4.      Tuo atveju, jei nuostatos dėl laisvo kapitalo judėjimo yra taip pat taikytinos, atsižvelgiant į antrojo klausimo atsakymą, kyla papildomas klausimas dėl Kanados kilmės dividendų:

Ar dabar taikoma SESV 64 straipsnio 1 dalis turi būti suprantama taip, kad ja leidžiama taikyti nuo 1993 m. gruodžio 31 d. turinio atžvilgiu iš principo nepakeistas nacionalines ir sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas, todėl galima nuolatos neįskaityti Kanados pelno mokesčio už Vokietijoje neapmokestinamus dividendus?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

 Pirminės pastabos

22      Reikia konstatuoti, kad nors pirmojo klausimo formuluotėje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo tik trečiojoje šalyje įsteigtų bendrovių išmokėtus dividendus, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog šis klausimas taip pat apima kitose valstybėse narėse, išskyrus Vokietijos Federacinę Respubliką, įsisteigusių bendrovių išmokėtus dividendus.

23      Pagal EStG 1990 36 straipsnio 2 dalies 3 punkto f papunktį pelno mokestis neįskaitomas, kai pajamos nebuvo apskaitytos nustatant mokesčio bazę.

24      Pagrindinėje byloje bendrovių, kitos valstybės narės ar trečiosios šalies rezidenčių, išmokėti dividendai nebuvo apskaityti nustatant šiuos dividendus gaunančios bendrovės mokesčio bazę, nes joms buvo taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas pagal su Vokietijos Federaline Respublika sudarytą sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

25      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad mokesčio sumos nustatymo procedūrai reikšmingos nuostatos, kaip antai kylančios iš dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių ir prireikus iš KStG 1991 26 straipsnio 7 dalies nuostatų 1991–1993 m., ir iš KStG 1994 8b straipsnio 5 dalies 1994–2000 m., netaikomos tik kapitalo dalims, leidžiančioms daryti lemiamą įtaką atitinkamos bendrovės sprendimams, ir kad nustatydamas 10 % taikymo ribą Vokietijos įstatymų leidėjas nesiorientavo į didelį turimų kapitalo dalių kiekį, kiek tai susiję su dominuojančia įtaka.

26      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo, kad per visą laikotarpį, susijusį su pagrindine byla, Kronos turėjo apie 93–100 % kapitalo dalių įvairiose dividendus išmokančiose dukterinėse bendrovėse.

27      Galiausiai reikia pažymėti, kad, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal įstatus Kronos buveinė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, o jos valdymo organai – Vokietijoje, kur ji su filialu įregistruota verslo registre. Neginčijama, kad Kronos yra bendrovė, įsteigta pagal Delavero valstijos teisę. Šiuo klausimu Vokietijos vyriausybė nurodo, kad remiantis 1954 m. spalio 29 d. Draugystės, prekybos ir laivybos sutarties tarp Vokietijos Federacinės Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (BGBl. 1956 II, p. 487) XXV straipsnio 5 dalimi pagal Jungtinių Valstijų teisę įsteigtos bendrovės Vokietijoje turi būti pripažintos.

28      Šiomis aplinkybėmis pirmąjį klausimą reikia suprasti taip, kad juo siekiama išsiaiškinti, ar tokio nacionalinės teisės akto, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, pagal kurį bendrovė, valstybės narės rezidentė, negali įskaityti pelno mokesčio, kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje sumokėto dividendus išmokančios kapitalo bendrovės, nes šie dividendai pirmojoje valstybėje narėje atleidžiami nuo mokesčio, jei gaunami iš priklausančių kapitalo dalių, sudarančių ne mažiau kaip 10 % dividendus išmokančios bendrovės kapitalo, ir jei šiuo atveju dividendus gaunančios kapitalo bendrovės realiai turimos kapitalo dalys sudaro daugiau kaip 90 % ir dividendus gaunanti bendrovė įsteigta pagal trečiosios šalies įstatymus, suderinamumas su ES teise turi būti vertinamas atsižvelgiant į SESV 49 ir 54 straipsnius, ar veikiau į SESV 63 ir 65 straipsnius.

 Dėl nagrinėjamos laisvės

29      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką dividendų mokestiniam vertinimui gali būti taikomas su įsisteigimo laisve susijęs SESV 49 straipsnis ir su laisvu kapitalo judėjimu susijęs SESV 63 straipsnis (Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen, C-436/08 ir C-437/08, EU:C:2011:61, 33 punktas; Sprendimo Accor, C-310/09, EU:C:2011:581, 30 punktas ir Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-35/11, EU:C:2012:707, 89 punktas).

30      Šiuo kausimu reikia primini, kad norint nustatyti, ar nacionalinės teisės aktai patenka į vienos, ar kitos judėjimo laisvės sritį, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog reikia atsižvelgti į nagrinėjamo teisės akto dalyką (Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 90 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

31      Nacionalinės teisės aktai, kurie taikomi tik tokioms turimoms kapitalo dalims, kurios leidžia daryti aiškią įtaką bendrovės sprendimams ir lemti jos veiklą, patenka į su įsisteigimo laisve susijusio SESV 49 straipsnio taikymo sritį (žr. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, EU:C:2006:774, 37 punktą; Sprendimo Idryma Typou, C-81/09, EU:C:2010:622, 47 punktą; Sprendimo Accor, EU:C:2011:581, 32 punktą; Sprendimo Scheunemann, C-31/11, EU:C:2012:481, 23 punktą ir Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 91 punktą).

32      Tačiau nacionalinės nuostatos, taikomos turimoms kapitalo dalims dėl vienintelio tikslo – investuoti pinigus neketinant daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant tik į laisvą kapitalo judėjimą (Sprendimo Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen, EU:C:2011:61, 35 punktas; Sprendimo Accor, EU:C:2011:581, 32 punktas; Sprendimo Scheunemann, EU:C:2012:481, 23 punktas ir Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 92 punktas).

33      Pagrindinėje byloje, kaip matyti iš dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, sudarytų tarp Vokietijos Federacinės Respublikos ir Danijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir – kiek tai susiję su 2001 mokestiniais metais – Kanada, ir iš KStG 1994 8b straipsnio 5 dalies kartu su Vokietijos Federacinės Respublikos ir Jungtinės Karalystės bei Kanados sudarytomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis, kiek tai susiję su 2000 mokestiniais metais, taikymo, bendrovėms, Vokietijos rezidentėms, išmokėti bendrovių, kitų nurodytų valstybių rezidenčių, dividendai atleidžiami nuo pelno mokesčio Vokietijoje, jei dividendus gaunančiai bendrovei priklausančios dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalys siekia 10 % ribą.

34      Tiesa, tokia riba leidžia atleidimo nuo mokesčio netaikyti tokioms investicijoms, kurios atliekamos siekiant investuoti pinigus, neketinant daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei.

35      Tačiau, priešingai, nei teigia Vokietijos vyriausybė, tokia riba savaime nereiškia, kad atleidimas nuo mokesčių gali būti taikomas tik toms kapitalo dalims, kurios leidžia daryti aiškią įtaką bendrovės sprendimams ir lemti jos veiklą. Iš tiesų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad toks kapitalo dalių kiekis nebūtinai reiškia, kad jos turėtojas daro aiškią įtaką bendrovės, kurios akcininkas jis yra, sprendimams (šiuo klausimu žr. Sprendimo ITELCAR ir Fazenda Pública, C-282/12, EU:C:2013:629, 22 punktą).

36      Todėl pagrindinėje byloje aptariami nacionalinės teisės aktai taikomi ne tik dividendams, kuriuos bendrovė rezidentė gauna dėl turimų kapitalo dalių, leidžiančių daryti aiškią įtaką dividendus išmokėjusios bendrovės sprendimams ir lemti jos veiklą, bet ir dividendams, gaunamiems iš turimų kapitalo dalių, kurios tokios įtakos daryti neleidžia.

37      Dėl teisės aktų, kurių dalykas neleidžia nustatyti, ar jie labiau patenka į SESV 49 straipsnio, ar į SESV 63 straipsnio taikymo sritį, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tiek, kiek nacionalinės teisės aktai taikomi iš valstybės narės gaunamiems dividendams, reikia atsižvelgti į nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes, siekiant nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai taikomas SESV 49 straipsnis, ar SESV 63 straipsnis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 93 ir 94 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką; Sprendimo Beker, C-168/11, EU:C:2013:117, 27 ir 28 punktus ir Sprendimo Bouanich, C-375/12, EU:C:2014:138, 30 punktą).

38      Tačiau dėl iš trečiosios šalies gaunamų dividendų mokestinio vertinimo Teisingumo Teismas nusprendė, kad pakanka išnagrinėti nacionalinės teisės aktų dalyką, norint įvertinti, ar šių dividendų mokestinis vertinimas patenka į ESV sutarties nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo taikymo sritį, nes nacionalinės teisės aktai dėl iš trečiųjų šalių gaunamų dividendų mokestinio vertinimo negali patekti į SESV 49 straipsnio taikymo sritį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 96 ir 97 punktus).

39      Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad bendrovė, valstybės narės rezidentė, turinti trečiojoje šalyje įsteigtos bendrovės kapitalo dalių, todėl galinti daryti aiškią įtaką jos sprendimams ir lemti jos veiklą, gali remtis SESV 63 straipsniu, kad užginčytų minėtos valstybės narės teisės aktų dėl iš minėtos trečiosios šalies gaunamų dividendų mokestinio vertinimo, taikomų ne vien tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė turi lemiamą įtaką dividendus išmokančiai bendrovei, atitiktį šiai nuostatai (žr. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 104 punktą).

40      Vadinasi, jei nacionalinės teisės aktai dėl iš trečiųjų šalių gaunamų dividendų mokestinio vertinimo netaikomi vien situacijoms, kai patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dividendus išmokančios bendrovės sprendimams, reikia atsižvelgti į dividendus gaunančios bendrovės turimų dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalių kiekį, jei šioje byloje gali būti taikomas ir SESV 49 straipsnis, ir SESV 63 straipsnis ir jei šių kapitalo dalių kiekis leidžia nustatyti, ar nagrinėjama situacija patenka į vienos ar kitos laisvės, įtvirtintos atitinkamai šiose dviejose ES teisės nuostatose, sritį.

41      Jei, atsižvelgiant į tai, kad dividendus išmokančios bendrovės buveinė yra trečiojoje šalyje, galima remtis tik laisvo kapitalo judėjimu ginčijant nacionalinės teisės aktus dėl minėtos bendrovės išmokėtų dividendų mokestinio vertinimo, neturi būti atsižvelgiama į turimų dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalių kiekį. Iš tiesų bendrovė, valstybės narės rezidentė, kad ir kokia būtų jos turima trečiojoje šalyje įsteigtos dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalis, gali remtis SESV 63 straipsnius ginčydama tokio teisės akto teisėtumą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 99 ir 104 punktus).

42      Šis aiškinimas pagal analogiją taip pat taikomas, kai galima remtis tik laisvo kapitalo judėjimu atsižvelgiant į įsisteigimo laisvės taikymo ratione personae srities apribojimus.

43      Taip yra tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai dividendus gaunanti bendrovė yra pagal trečiosios šalies teisės aktus įsteigta bendrovė.

44      Iš tiesų Sutarties nuostatos įsisteigimo laisvės srityje taikomos tik Sąjungos valstybės narės piliečiui (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ferrer Laderer, C-147/91, EU:C:1992:278, 9 punktą).

45      Pagal SESV 54 straipsnį bendrovės, įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir Sąjungoje turinčios savo registruotas buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, siekiant taikyti ESV sutarties nuostatas dėl įsisteigimo laisvės prilyginamos valstybių narių pilietybę turintiems fiziniams asmenims (Sprendimo National Grid Indus, C-371/10, EU:C:2011:785, 25 punktas).

46      Todėl bendrovė, kuri nėra įsteigta pagal valstybės narės teisės aktus, negali naudotis įsisteigimo laisve.

47      Šio teiginio nepaneigia Kronos argumentas, kad mokestiniu požiūriu trečiosios šalies bendrovė negali būti diskriminuojama, palyginti su pagal Vokietijos teisę įsteigta bendrove, todėl turi būti suteikta galimybė pasinaudoti SESV 49 straipsnyje įtvirtinta laisve.

48      Iš tikrųjų, kadangi Sąjungos bendrovių teisėje nėra vienodos bendrovių, galinčių pasinaudoti įsisteigimo teise vien pagal sąsajos kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma bendrovei taikytina nacionalinė teisė, apibrėžties, klausimas, ar SESV 49 straipsnis taikytinas bendrovei, kuri remiasi pagrindine šiame straipsnyje įtvirtinta laisve, yra preliminarus, į kurį pagal galiojančią Sąjungos teisę galima atsakyti tik vadovaujantis taikytina nacionaline teise (žr. Sprendimo Cartesio, C-210/06, EU:C:2008:723, 109 punktą ir Sprendimo National Grid Indus, EU:C:2011:75, 26 punktą).

49      Taigi valstybė narė turi teisę apibrėžti ir tą sąsajos kriterijų, kurio reikalaujama siekiant pripažinti, jog bendrovė įsteigta pagal nacionalinę teisę ir tuo remdamasi gali pasinaudoti įsisteigimo laisve (šiuo klausimu žr. Sprendimo Cartesio, EU:C:2008:723, 110 punktą ir Sprendimo National Grid Indus, EU:C:2011:785, 27 punktą).

50      Tačiau valstybė narė negali vienašališkai išplėsti Sutarties skyriaus nuostatų dėl įsisteigimo laisvės, kurių tikslas – užtikrinti vien valstybių narių subjektų įsisteigimo laisvę, taikymo srities asmenų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. Nutarties Lasertec, C-492/04, EU:C:2007:273, 27 punktą).

51      Todėl darytina išvada, kad esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kai įsisteigimo laisve negalima remtis, nes dividendus gaunanti bendrovė susijusi su trečiosios šalies teisės sistema, nacionalinės teisės aktas dėl iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies gaunamų dividendų mokestinio vertinimo, kuris taikomas ne vien tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dividendus išmokančiai bendrovei, turi būti vertinamas atsižvelgiant į SESV 63 straipsnį.

52      Todėl pagal trečiosios šalies teisės aktus įsteigta bendrovė, valstybės narės rezidentė, kad ir kokia būtų jos turima kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtos dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalis, gali remtis šia nuostata ginčydama tokio teisės akto teisėtumą.

53      Be to, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas nusprendė: kadangi Sutartimi įsisteigimo laisvė neišplečiama tiek, kad apimtų trečiąsias šalis, svarbu vengti, kad dėl SESV 63 straipsnio 1 dalies aiškinimo, kiek tai susiję su santykiais su trečiosiomis šalimis, ūkio subjektai, kurie nepatenka į įsisteigimo laisvės teritorinę taikymo sritį, galėtų turėti iš šios laisvės naudos (Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 100 punktas).

54      Tačiau, kaip iš esmės nurodė generalinis advokatas savo išvados 64 punkte, tokia rizika neegzistuoja esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje. Iš tiesų Vokietijos teisės aktuose nėra numatytos bendrovės, šios valstybės narės rezidentės, patekimo į trečiosios šalies rinką sąlygos arba bendrovės, trečiosios šalies rezidentės, patekimo į šios valstybės narės rinką sąlygos. Šiais teisės aktais tik nustatomas dividendų, kuriuos jų gavėjai gauna iš investicijų į kitos valstybės narės ar trečiosios šalies bendrovę rezidentę, mokestinis vertinimas.

55      Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: tokio nacionalinės teisės akto, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, pagal kurį bendrovė, valstybės narės rezidentė, negali įskaityti pelno mokesčio, kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje sumokėto dividendus išmokančios kapitalo bendrovės, nes šie dividendai pirmojoje valstybėje narėje atleidžiami nuo mokesčių, jei gaunami iš kapitalo dalių, sudarančių ne mažiau kaip 10 % dividendus išmokančios bendrovės kapitalo, ir jei šiuo atveju dividendus gaunančios kapitalo bendrovės turimos kapitalo dalys realiai sudaro daugiau kaip 90 % ir dividendus gaunanti bendrovė įsteigta pagal trečiosios šalies įstatymus, suderinamumas su ES teise turi būti vertinamas atsižvelgiant į SESV 63 ir 65 straipsnius.

 Dėl antrojo klausimo

56      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 49 straipsnis ir prireikus SESV 63 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos dividendams, kuriuos išmoka bendrovės, kitos valstybės narės ir trečiosios šalies rezidentės, draudžiama taikyti atleidimo nuo mokesčių metodą, o įskaitymo metodas taikomas dividendams, kuriuos išmoka bendrovės, tos pačios valstybės narės, kur yra dividendus gaunanti bendrovė, rezidentės, ir darant prielaidą, kad ši dividendus gaunanti bendrovė patiria nuostolių, įskaitymo metodas lemia tai, kad yra grąžinamas visas dividendus išmokančios bendrovės rezidentės sumokėtas mokestis ar jo dalis.

57      Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, antrasis klausimas turi būti nagrinėjamas tik atsižvelgiant į laisvą kapitalo judėjimą.

58      Šiuo klausimu Kronos teigia, kad dėl dividendus išmokančios bendrovės sumokėto mokesčio grąžinimo tokiu atveju, kai dividendus gaunanti bendrovė patiria nuostolių, į bendrovę rezidentę yra naudingiau investuoti nei į bendrovę nerezidentę.

59      Be to, įskaitymo tvarka nėra lygiavertė atleidimo nuo mokesčių tvarkai, jeigu taip pat atsižvelgiama į tai, kad dividendai Vokietijoje apmokestinami juos perskirstant akcininkams.

60      Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia priminti, kad tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nuspręsti dėl Teisingumo Teismui pateikiamų prejudicinių klausimų tinkamumo (Sprendimo Kersbergen-Lap ir Dams-Schipper, C-154/05, EU:C:2006:449, 21 punktas).

61      Tačiau antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo teiraujasi ne apie dividendų, kuriuos išmoka bendrovės rezidentės ar bendrovės nerezidentės dividendus gaunančios bendrovės akcininkams, kai šie dividendai gali būti jiems perskirstomi, mokestinio vertinimo pasekmes, bet apie šio mokestinio vertinimo pasekmes, susijusias su dividendus gaunančia bendrove.

62      Iš tiesų prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra nei įrodymų, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas akcininkų padėtį būtų laikęs reikšminga, nei informacijos, susijusios su dividendų, kuriuos gali perskirstyti juos gaunanti bendrovė, mokestiniu vertinimu, nei informacijos apie pasekmes, kurias atleidimo nuo mokesčių ir įskaitymo metodų taikymas dividendus gaunančios bendrovės lygmeniu sukelia šios bendrovės akcininkų mokestinei padėčiai.

63      Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad investicijų valdymo įmonės dalininkų mokestinė padėtis neturi reikšmės vertinant nacionalinės teisės akto diskriminacinį pobūdį, jei taikytino mokestinio vertinimo atskyrimo kriterijus, įtvirtintas nagrinėjamame nacionalinės teisės akte, yra ne dalininko mokestinė padėtis, o vien investicijų valdymo įmonės statusas – ar ji rezidentė, ar ne (šiuo klausimu žr. Sprendimo Santander Asset Management SGIIC ir kt., C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 28 ir 41 punktus).

64      Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo nacionalinės teisės akto reikia konstatuoti, kad jame įtvirtintas atskyrimo kriterijus, pagrįstas atsižvelgimu į pajamas nustatant mokesčio bazę, dėl kurio atsiranda skirtingas dividendų vertinimas, atsižvelgiant į tai, kurios šalies rezidentė yra dividendus išmokanti bendrovė.

65      Tai išsiaiškinus, siekiant atsakyti į pateiktą klausimą, primintina, kad SESV 63 straipsniu valstybė narė, dividendams, kuriuos bendrovėms rezidentėms išmokėjo kitos bendrovės rezidentės, taikanti ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo sistemą, įpareigojama vienodai vertinti ir bendrovių nerezidenčių bendrovėms rezidentėms išmokėtus dividendus (žr. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2006:774, 72 punktą; Sprendimo Harribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Saline, EU:C:2011:61, 156 punktą, ir Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 38 punktą).

66      Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog valstybė narė iš esmės laisva nuspręsti neapmokestinti bendrovės rezidentės gaunamų dividendų kelis kartus ir pasirinkti atleidimo nuo mokesčio metodą, kai dividendus išmoka bendrovė rezidentė, ir įskaitymo metodą, kai juos išmoka bendrovė nerezidentė. Iš tikrųjų šie du metodai yra lygiaverčiai, tačiau su sąlyga, kad užsienio kilmės dividendų apmokestinimo tarifas neviršija nacionalinės kilmės dividendams taikomo apmokestinimo tarifo, o mokesčio kreditas yra bent jau lygus dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje sumokėtai sumai ir neviršija dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje taikomo mokesčio sumos (Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 39 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

67      Pagal analogiją valstybė narė iš esmės laisva nuspręsti neapmokestinti bendrovės rezidentės gaunamų dividendų kelis kartus ir pasirinkti atleidimo nuo mokesčių metodą, kai dividendus išmoka bendrovė rezidentė, ir įskaitymo metodą, kai juos išmoka bendrovė nerezidentė.

68      Iš tiesų, kadangi dabar galiojanti Sąjungos teisė nenustato bendrų kompetencijos tarp valstybių narių pasidalijimo kriterijų, kiek tai susiję su dvigubo apmokestinimo Sąjungoje pašalinimu (Sprendimo Kerckhaert ir Morres, C-513/04, EU:C:2006:713, 22 punktas ir Sprendimo Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, C-157/10, EU:C:2011:813, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika), visos valstybės narės turi teisę savo nuožiūra nustatyti paskirstyto pelno apmokestinimo tvarką, tačiau su sąlyga, kad atitinkamai tvarkai nebus būdinga Sutartimi draudžiama diskriminacija (Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2012:707, 40 punktas).

69      Nesvarbu, kokios būtų nustatytos priemonės apmokestinimui kelis kartus arba ekonominiam dvigubam apmokestinimui išvengti ar jiems sušvelninti, Sutartimi užtikrinamos judėjimo laisvės draudžia valstybėms narėms užsienio kilmės dividendus vertinti mažiau palankiai nei nacionalinės kilmės dividendus, nebent skirtingas vertinimas susijęs su situacijomis, kurios nėra objektyviai panašios, arba jis yra pateisinamas imperatyviaisiais bendrojo intereso pagrindais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Lenz, C-315/02, EU:C:2004:446, 20–49 punktus; Sprendimo Manninen, C-319/02, EU:C:2004:484, 20–55 punktus ir Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2006:774, 46 punktą).

70      Kaip nurodyta šio sprendimo 64 punkte, pagrindinės bylos aplinkybių klostymosi laikotarpiu bendrovės, Vokietijos rezidentės, gauti dividendai vertinti skirtingai, atsižvelgiant į tai, kurios šalies rezidentė buvo dividendus išmokanti bendrovė.

71      Iš tiesų bendrovių, Vokietijos rezidenčių, išmokėti dividendai buvo apmokestinami šioje valstybėje narėje, ir dividendus išmokančios bendrovės nuo išmokėtų dividendų sumokėtas pelno mokestis iš dalies įskaitytas, jei dividendus gaunančioji įmonė jų neišmokėjo, ir visiškai įskaitytas, jeigu ji juos perskirstė.

72      Vadinasi, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kai dividendus gaunanti bendrovė taip pat patyrė nuostolių, nustatant dividendus gaunančios bendrovės mokesčio sumą buvo atsižvelgta į bendrovės rezidentės išmokėtus dividendus, o tai turėjo visiškai ar iš dalies kompensuoti nuostolius ir taip sumažinti arba užkirsti kelią galimybei perkelti juos į ankstesnius ar paskesnius metus. Jeigu pajamos, gautos iš bendrovių rezidenčių išmokėtų dividendų, neviršijo dividendus gaunančios bendrovės nuostolių, pastarosios bendrovės mokėtinas mokestis buvo lygus nuliui, o nuo Vokietijos dukterinės bendrovės išmokėtų dividendų apskaičiuotas mokestis buvo grąžinamas.

73      Atvirkščiai, iš bendrovės, kitos valstybės narės ar trečiosios šalies rezidentės, gauti dividendai buvo atleisti nuo mokesčio Vokietijoje ir į juos nebuvo atsižvelgta nustatant dividendus gaunančios bendrovės mokesčio sumą. Todėl šie dividendai neturėjo jokios įtakos nei dividendus gaunančios bendrovės mokesčio bazei, nei galimai perkeltiniems jos nuostoliams.

74      Be to, kadangi dividendus gaunanti bendrovė mokesčio nuo gautų dividendų Vokietijoje nemokėjo, ir tai nepriklausė nei nuo dividendus išmokančios bendrovės su dividendais susijusiam pelnui taikomo mokesčio tarifo, nei nuo pastarosios bendrovės faktiškai sumokėtos šio mokesčio sumos, prireikus atleidimo nuo mokesčių metodas leidžia užtikrinti mažesnį apmokestinimą dividendus išmokančios bendrovės valstybėje.

75      Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, dividendus gaunanti bendrovė rezidentė taip pat buvo atleista nuo visų administracinių išlaidų, patiriamų dėl įskaitymo metodo.

76      Galiausiai dėl to, kad nustatant dividendus gaunančios bendrovės mokėtino mokesčio sumą nebuvo atsižvelgta į bendrovės nerezidentės išmokėtus dividendus, atleidimo nuo mokesčių metodas turėjo įtakos tiek, kad tuo atveju, kai dividendus gaunanti bendrovė patiria nuostolių arba nagrinėjamais mokestiniais metais remiasi ankstesniais nuostoliais, išmokėti dividendai jau nebepatenka į dvigubą ekonominį apmokestinimą.

77      Atleidimo nuo mokesčių metodas ir tai, kad atleisti nuo mokesčio dividendai neturi įtakos dividendus gaunančios bendrovės rezidentės nuostolių dydžiui, pašalina šių dividendų, kiek tai susiję su dividendus gaunančia bendrove, dvigubo apmokestinimo riziką valstybėje, kurios rezidentė yra bendrovė.

78      Taigi dėl atleidimo nuo mokesčių metodo taikymo iš bendrovių nerezidenčių gautiems dividendams, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, šie dividendai nėra vertinami nepalankiau, palyginti su bendrovių rezidenčių išmokėtais dividendais.

79      Esant situacijai, kai dividendus gaunanti bendrovė patiria nuostolių, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjama dividendus gaunanti bendrovė, juos išmokančios bendrovės sumokėto mokesčio grąžinimas gali būti laikomas papildomomis apyvartinėmis lėšomis.

80      Iš tiesų iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad lengvatos apyvartinėms lėšoms atžvilgiu netaikymas esant tarpvalstybinėms situacijoms yra įsisteigimo laisvės apribojimas, jeigu tokia lengvata galima pasinaudoti esant tokioms pat vidaus situacijoms (pagal analogiją žr. Sprendimo Komisija / Ispanija, C-269/09, EU:C:2012:439, 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

81      Vis dėlto, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, atsisakymas grąžinti mokesčius ir konstatuotas skirtingas vertinimas gali būti aiškinami objektyviu situacijos skirtumu. Iš tiesų, atsižvelgiant į dividendus išmokančios bendrovės sumokėto mokesčio grąžinimą, kurį atlikti prašė Kronos, užsienio kilmės dividendus gaunančios bendrovės situacija nėra panaši į nacionalinės kilmės dividendus gaunančios bendrovės situaciją.

82      Skirtumas tarp šių situacijų atsiranda, pirma, dėl to, kad Vokietijos Federacinė Respublika, sudariusi su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, atsisakė pasinaudoti savo kompetencija šių valstybių rezidenčių, išmokėtų dividendų apmokestinimo srityje.

83      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad laisvas kapitalo judėjimas, numatytas SESV 63 straipsnio 1 dalyje, neturėtų turėti tokio poveikio, pagal kurį iš valstybės narės būtų reikalaujama daugiau, nei panaikinti akcininko už gautus užsienio dividendus mokėtiną nacionalinį pajamų mokestį ir grąžinti kitos valstybės narės mokesčių sistemoje atsiradusią sumą (pagal analogiją žr. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, EU:C:2006:774, 52 punktą), priešingu atveju pirmosios valstybės narės fiskalinę autonomiją ribos kitos valstybės narės fiskalinės diskrecijos vykdymas (žr., be kita ko, Sprendimo Meilicke ir kt., C-262/09, EU:C:2011:438, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

84      Be to, Teisingumo Teismo nusprendė, jog tai, kad dividendus gaunanti bendrovė yra valstybės narės rezidentė, šiai valstybei narei nesukelia pareigos kompensuoti nepalankų grandininį apmokestinimą, kylantį vien dėl valstybės narės, kurioje įsteigta šiuos dividendus išmokanti bendrovė, vykdomo apmokestinimo kelis kartus, jeigu pirmoji valstybė narė skirtingai neapmokestina ar nevertina jos teritorijoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų gaunamų dividendų (Sprendimo Orange European Smallcap Fund, C-194/06, EU:C:2008:289, 41 punktas).

85      Todėl esant situacijai, kai valstybė narė neįgyvendina savo kompetencijos užsienio kilmės dividendų apmokestinimo srityje – šie dividendai nėra nei apmokestinami, nei į juos atsižvelgiama kitu būdu juos gaunančioje bendrovėje – jos, kaip valstybės, kurios rezidentė yra dividendus gaunanti bendrovė, įsipareigojimai nėra išplečiami tiek, kad ši valstybė narė turėtų kompensuoti mokesčių naštą, kylančią dėl kitos valstybės narės ar trečiosios šalies kompetencijos mokesčių srityje įgyvendinimo.

86      Darytina išvada, kad valstybės, kurios rezidentė yra dividendus gaunanti bendrovė ir kuri neįgyvendina savo kompetencijos šių dividendų apmokestinimo srityje, įsipareigojimai, kalbant apie kitos valstybės narės atlikto apmokestinimo vertinimą, skiriasi nuo įsipareigojimų, kuriuos ji turi, jei pirmoji valstybė narė nusprendžia dividendus apmokestinti ir dėl to apmokestinimo srityje turi atsižvelgti į mokesčių naštą, atsiradusią dėl kitos valstybės narės kompetencijos mokesčių srityje įgyvendinimo.

87      Antra, grąžinimas, kurio prašo Kronos, pagal įskaitymo metodą yra logiškas atsižvelgimo į dividendus ir anksčiau atsiradusių perkeltinų nuostolių sumažinimo papildymas. Iš tiesų, kai tokio grąžinimo nėra, dėl atsižvelgimo į dividendus ir juos gaunančios bendrovės nuostolių sumažinimo šiems dividendams gali būti taikomas ekonominis dvigubas apmokestinimas vėlesniais mokestiniais metais, jei dividendus gaunanti bendrovė gaus pelno (šiuo klausimu žr. Sprendimo Cobelfret, C-138/07, EU:C:2009:82, 39 ir 40 punktus; taip pat Nutarties KBC Bank ir Beleggen, Risicokapitaal, Beheer, C-439/07 ir C-499/07, EU:C:2009:339, 39 ir 40 punktus).

88      Atvirkščiai, kadangi pagal atleidimo nuo mokesčių metodą nuostoliai nesumažėja, ekonominio dvigubo apmokestinimo rizikos dėl gaunamų dividendų nėra. Grąžinimo nebuvimą atsveria neatsižvelgimas į dividendus nustatant mokesčio bazę.

89      Šiomis aplinkybėmis į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 63 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį nedraudžiama taikyti atleidimo nuo mokesčių metodą dividendams, išmokamiems bendrovės, kitos valstybės narės ir trečiosios šalies rezidentės, o įskaitymo metodas taikomas dividendams, kuriuos išmoka bendrovės, tos pačios valstybės narės, kur yra dividendus gaunanti bendrovė, rezidentės, ir darant prielaidą, kad ši dividendus gaunanti bendrovė patiria nuostolių, įskaitymo metodas lemia tai, kad yra grąžinamas visas dividendus išmokančios bendrovės rezidentės sumokėtas mokestis ar jo dalis.

 Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų

90      Atsižvelgiant į atsakymą į antrąjį klausimą, nebereikia atsakyti į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

91      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Tokio nacionalinės teisės akto, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, pagal kurį bendrovė, valstybės narės rezidentė, negali įskaityti pelno mokesčio, kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje sumokėto dividendus išmokančios kapitalo bendrovės, nes šie dividendai pirmojoje valstybėje narėje atleidžiami nuo mokesčių, jei gaunami iš kapitalo dalių, sudarančių ne mažiau kaip 10 % dividendus išmokančios bendrovės kapitalo, ir jei šiuo atveju dividendus gaunančios kapitalo bendrovės turimos kapitalo dalys realiai sudaro daugiau kaip 90 % ir dividendus gaunanti bendrovė įsteigta pagal trečiosios šalies įstatymus, suderinamumas su ES teise turi būti vertinamas atsižvelgiant į SESV 63 ir 65 straipsnius.

2.      SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama taikyti atleidimo nuo mokesčių metodą dividendams, išmokamiems bendrovės, kitos valstybės narės ir trečiosios šalies rezidentės, o įskaitymo metodas taikomas dividendams, kuriuos išmoka bendrovės, tos pačios valstybės narės, kurioje yra dividendus gaunanti bendrovė, rezidentės, ir darant prielaidą, kad ši dividendus gaunanti bendrovė patiria nuostolių, įskaitymo metodas lemia tai, kad yra grąžinamas visas dividendus išmokančios bendrovės rezidentės sumokėtas mokestis ar jo dalis.

Parašai.

* Proceso kalba: vokiečių.