Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 1 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įsisteigimo laisvė – Pelno mokestis – Mokesčių lengvata – Bendrovių grupės ir konsorciumai – Nacionalinės teisės aktai, kuriais leidžiama konsorciumui priklausančios bendrovės nuostolius perkelti bendrovių grupei priklausančiai bendrovei, jei tarp šių dviejų bendrovių egzistuoja ryšys per „jungiančiąją bendrovę“, kuri priklauso ir grupei, ir konsorciumui – „Jungiančiosios bendrovės“ rezidavimo sąlyga – Diskriminavimas dėl buveinės vietos – Trečioje valstybėje įsteigta pagrindinė grupės patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso bendrovės, kurios siekia perkelti nuostolius per trečiose valstybėse įsteigtas bendroves tarpininkes“

Byloje C-80/12

dėl First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Jungtinė Karalystė) 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. vasario 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Felixstowe Dock and Railway Company Ltd,

Savers Health and Beauty Ltd,

Walton Container Terminal Ltd,

WPCS (UK) Finance Ltd,

AS Watson Card Services (UK) Ltd,

Hutchison Whampoa (Europe) Ltd,

Kruidvat UK Ltd,

Superdrug Stores plc

prieš

The Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, pirmininko pavaduotojas K. Lenaerts, kolegijų pirmininkai M. Ilešič, L. Bay Larsen, T. von Danwitz, A. Borg Barthet, M. Safjan, teisėjai A. Rosas, J. Malenovský, E. Levits, A. Ó Caoimh, J.-C. Bonichot (pranešėjas), A. Arabadjiev, D. Šváby ir A. Prechal,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. rugsėjo 3 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Felixstowe Dock and Railway Company Ltd, Savers Health and Beauty Ltd, Walton Container Terminal Ltd, WPCS (UK) Finance Ltd, AS Watson Card Services (UK) Ltd, Hutchison Whampoa (Europe) Ltd, Kruidvat UK Ltd ir Superdrug Stores plc, atstovaujamų QC P. Baker ir QC N. Shaw,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos J. Beeko ir A. Robinson, padedamų QC D. Goy ir baristerio G. Facenna,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir J.-S. Pilczer,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos J. Langer, C. Schillemans ir C. Wissels,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Mölls ir R. Lyal,

susipažinęs su 2013 m. spalio 24 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 49 ir 54 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Felixstowe Dock and Railway Company Ltd, Savers Health and Beauty Ltd, Walton Container Terminal Ltd, WPCS (UK) Finance Ltd, AS Watson Card Services (UK) Ltd, Hutchison Whampoa (Europe) Ltd, Kruidvat UK Ltd ir Superdrug Stores plc ginčą su Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs dėl teisės aktų, susijusių su konsorciumo teise į grupės lengvatą.

 Teisinis pagrindas

3        1988 m. Įstatymo dėl pajamų ir pelno mokesčių (Income and Corporation Taxes Act 1988) redakcijos, taikytinos pagrindinės bylos aplinkybėmis (toliau – ICTA), 402 straipsnyje numatyta:

„1.      Pagal šio skyriaus nuostatas ir 492 straipsnio 8 dalį veiklos nuostolių ir kitų iš pelno mokesčio atskaitomų sumų lengvatą 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais bendrovė (bendrovė perleidėja) kitos bendrovės prašymu (prašančioji bendrovė) gali perleisti pastarajai kaip teisę į pelno mokesčio lengvatą, vadinamą „grupės lengvata“.

2.      Grupės lengvata suteikiama tuo atveju, kai bendrovė perleidėja ir prašančioji bendrovė yra tos pačios grupės narės. Pagal šią dalį paduotas prašymas vadinamas „grupės prašymu“.

3.      Grupės lengvata taip pat galima pasinaudoti bendrovės perleidėjos ir prašančiosios bendrovės atveju, kai viena iš jų yra konsorciumo narė, o kita yra:

a)      konsorciumui priklausanti prekybos bendrovė, kurios 75 % akcijų nepriklauso nė vienai bendrovei, arba

b)      prekybos bendrovė:

i)      kurios 90 % akcijų priklauso kontroliuojančiajai bendrovei, priklausančiai konsorciumui, ir

ii)      kurios 75 % akcijų nepriklauso kokiai nors bendrovei, išskyrus kontroliuojančiąją bendrovę, ar

c)      konsorciumui priklausanti prekybos bendrovė, kurios 75 % akcijų nepriklauso nė vienai bendrovei, arba

pagal 406 straipsnį, kai viena iš jų yra bendrovių grupės narė, kita priklauso konsorciumui, o trečia bendrovė yra ir grupės, ir konsorciumo narė. Pagal šią dalį pateiktas prašymas yra vadinamas „konsorciumo prašymu“.

3A. Grupės lengvata suteikiama, jei bendrovė perleidėja ir prašančioji bendrovė tenkina toliau nurodomą sąlygą.

3B.      Ta sąlyga yra, kad bendrovė būtų Jungtinės Karalystės rezidentė arba ekonominę veiklą Jungtinėje Karalystėje per nuolatinę buveinę vykdanti nerezidentė.

4.      Konsorciumo prašymo negalima paduoti, jei pelnas iš kitos bendrovės ar jos kontroliuojančiosios bendrovės, kuri priklauso narei, kapitalo pardavimo yra laikomas tos narės pajamomis iš prekybos.

5.      Laikantis šio skyriaus nuostatų, dvi ar daugiau prašančiųjų bendrovių gali paduoti prašymus dėl tos pačios bendrovės perleidėjos ir dėl to pačio tos bendrovės perleidėjos mokestinio laikotarpio.

6.      Į mokėjimą už grupės lengvatą:

a)      neatsižvelgiama apskaičiuojant kurios nors bendrovės pelną ar nuostolius taikant bendrovių pelno mokestį,

b)      pagal Pelno mokesčio įstatymą jis niekada nelaikomas paskirstymu <...>;

šioje dalyje „mokėjimas už grupės lengvatą“ reiškia prašančiosios bendrovės bendrovei perleidėjai atliktą mokėjimą pagal susitarimą dėl perduodamos kaip grupės lengvata sumos, o mokėjimas neturi viršyti tos sumos.“

4        ICTA 406 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.      Šiame straipsnyje:

a)      „jungiančioji bendrovė“ reiškia bendrovę, kuri yra ir konsorciumo, ir bendrovių grupės narė;

b)      „konsorciumo bendrovė“ jungiančiosios bendrovės atžvilgiu reiškia konsorciumui, kurio narė yra jungiančioji bendrovė, priklausančią bendrovę;

c)      „grupės narė“ jungiančiosios bendrovės atžvilgiu reiškia bendrovę, kuri yra grupės, kuriai priklauso ir jungiančioji bendrovė, narė, tačiau nėra konsorciumo, kuriam priklauso jungiančioji bendrovė, narė.

2.      Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, jei jungiančioji bendrovė gali (nors ir trūksta pelno) paduoti konsorciumo prašymą dėl nuostolio ar kitos sumos, kurioms gali būti taikoma konsorciumo bendrovės lengvata už atitinkamą mokestinį laikotarpį, grupės narė gali paduoti bet kokį konsorciumo prašymą, kurį galėtų paduoti jungiančioji bendrovė; <...>“

5        Pagal ICTA 413 straipsnio 3 dalies a punktą:

„Dvi bendrovės laikomos bendrovių grupės narėmis, jei 75 % vienos akcijų priklauso kitai arba abiejų 75 % akcijų priklauso trečiai bendrovei; <...>“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

6        Hutchison Whampoa Ltd (toliau – pagrindinė grupės patronuojančioji bendrovė) yra bendrovė, kurios buveinė yra Honkonge.

7        Prašančiosios bendrovės yra bendrovės, kurių buveinės yra Jungtinėje Karalystėje. Kaip netiesioginiai filialai, kurių bent 75 % kapitalo yra pagrindinės grupės patronuojančiosios bendrovės nuosavybė, jos priklausė grupei, kaip tai suprantama pagal ICTA 413 straipsnio 3 dalies a punktą.

8        Hutchison 3G UK Ltd (toliau – nuostolius perleidžianti bendrovė) yra bendrovė, kurios buveinė taip pat yra Jungtinėje Karalystėje. Ji netiesiogiai priklauso konsorciumui ir dėl to yra konsorciumo bendrovė, kaip tai suprantama pagal ICTA 406 straipsnio 1 dalies b punktą.

9        Minėtam konsorciumui priklauso, be kita ko, bendrovė Hutchison 3G UK Investment Sàrl (toliau – jungiančioji bendrovė), kurios buveinė yra Liuksemburge. Ši bendrovė, būdama šio sprendimo 7 ir 8 punktuose minimos grupės ir konsorciumo narė, yra jungiančioji bendrovė, kaip tai suprantama pagal ICTA 406 straipsnio 1 dalies a punktą. Kitaip tariant, per minėtą bendrovę prašančiosios bendrovės yra susietos ryšiais, kaip tai suprantama pagal Jungtinės Karalystės mokesčių teisės aktus, susijusius su konsorciumo teise į grupės lengvatą, su nuostolius perleidžiančia bendrove.

10      Visos jungiančiosios bendroves dalys priklauso kitai bendrovei – Hutchison Europe Telecommunications Sàrl, kurios buveinė yra Liuksemburge.

11      Hutchison Europe Telecommunications Sàrl pati netiesiogiai priklauso pagrindinei grupės patronuojančiajai bendrovei per įvairias bendroves, iš kurių kai kurios buveines turi trečiose valstybėse.

12      Nuostolius perleidžianti bendrovė, kurios tikslas yra įrengti ir eksploatuoti mobiliojo telefono ryšio tinklą, daug investavo ir šios investicijos buvo įtrauktos į jos 2002–2005 m. prekybos balansą.

13      Nuostoliai, kurių atsirado dėl šios veiklos, remiantis ICTA 402–413 straipsniais galėjo būti įskaityti į kitų grupės ar konsorciumo bendrovių rezidenčių pelną.

14      Prašančiosios bendrovės, kurios gavo pelno šiais mokestiniais metais, siekė pasinaudoti šia galimybe ir šiuo tikslu paprašė Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių pripažinti konsorciumo teisę į grupės lengvatą remiantis ICTA 402 straipsnio 3 dalimi ir 406 straipsniu.

15      Jų prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad jungiančioji bendrovė neturėjo savo buveinės mokesčių tikslais Jungtinėje Karalystėje arba nevykdė komercinės veiklos per nuolatinę buveinę. Šis motyvas buvo ginčytas First-tier Tribunal (Tax Chamber) teisme, kuris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Tais atvejais, kai:

a)      pagal valstybės narės (pavyzdžiui, Jungtinės [Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos] Karalystės) teisę bendrovė <...> gali reikalauti grupės lengvatos dėl bendrovės, kuri priklauso konsorciumui <...>, patirtų nuostolių su sąlyga, kad bendrovė, kuri yra tos pačios kaip ir prašančioji bendrovė bendrovių grupės narė, kartu yra ir konsorciumo narė <...> ir

b)      bendrovių grupės patronuojančioji bendrovė (kuri pati nėra nei prašančioji bendrovė, nei konsorciumo bendrovė, nei jungiančioji bendrovė) nėra Jungtinės Karalystės ar kitos valstybės narės bendrovė,

ar pagal SESV 49 ir 54 straipsnius negalima taikyti reikalavimo, kad jungiančioji bendrovė būtų Jungtinės Karalystės rezidentė arba vykdytų ekonominę veiklą Jungtinėje Karalystėje per joje įsteigtą nuolatinę buveinę?

2.      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą teigiamas, ar Jungtinė Karalystė privalo suteikti prašančiajai bendrovei teisių gynimo priemonę (pavyzdžiui, teisę reikalauti lengvatos dėl konsorciumo bendrovės patirtų nuostolių), kai:

a)      jungiančioji bendrovė įgyvendino savo įsisteigimo laisvę, bet konsorciumo bendrovė ir prašančioji bendrovė neįgyvendino nė vienos Sąjungos teisėje ginamos laisvės,

b)      ryšį (ryšius) tarp bendrovės perleidėjos ir prašančiosios bendrovės sudaro ne vien Sąjungoje [Europos ekonominėje erdvėje] įsteigtos bendrovės?“

 Dėl prejudicinių klausimų

16      Klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais pripažįstama galimybė grupei priklausančiai bendrovei rezidentei perkelti kitos bendrovės rezidentės, priklausančios konsorciumui, patirtus nuostolius, kai „jungiančioji bendrovė“, priklausanti ir šiai grupei, ir šiam konsorciumui, taip pat reziduoja minėtoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kur reziduoja bendrovės, kurios pačios ar per kitas bendroves turi jungiančiosios bendrovės ir kitų su nuostolių perleidimu susijusių bendrovių kapitalo, tačiau jais tokia galimybė nenumatyta, jei jungiančioji bendrovė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje.

17      Įsisteigimo laisvė, kurią EB 49 straipsnis pripažįsta Sąjungos piliečiams, apima jų teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos ir ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones tomis pačiomis sąlygomis, kurias įsisteigimo valstybės narės teisės aktai nustato savo pačios subjektams. Kaip numatyta SESV 54 straipsnyje, ji apima pagal valstybės narės teisės aktus įsteigtų ir Sąjungoje savo pagrindines buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą turinčių bendrovių teisę vykdyti savo veiklą atitinkamoje valstybėje narėje per dukterinę bendrovę, filialą ar atstovybę (Sprendimo Saint-Gobain ZN, C-307/97, EU:C:1999:438, 35 punktas ir Sprendimo Marks & Spencer, C-446/03, EU:C:2005:763, 30 punktas).

18      Teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, numato galimybę taikant grupės lengvatą nuostolius, kuriuos patyrė bendrovė, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje narėje ir priklauso konsorciumui, perkelti kitai bendrovei, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra toje pačioje grupėje ir priklauso grupei, su sąlyga, kad jungiančioji bendrovė, priklausanti šiam konsorciumui ir šiai grupei, reziduoja minėtoje valstybėje narėje arba joje vykdo komercinę veiklą per nuolatinę buveinę.

19      Grupės lengvata, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, yra mokesčių lengvata atitinkamoms bendrovėms. Pagreitinant nuostolingai veikiančių bendrovių nuostolių likvidavimą, atskaitant juos iš kitos grupės bendrovės pelno, pastarajai suteikiama finansinė nauda (Sprendimo Marks & Spencer, EU:C:2005:763, 32 punktas).

20      Rezidavimo sąlyga, numatyta jungiančiajai bendrovei, lemia nevienodą požiūrį, viena vertus, į susietas bendroves rezidentes, kaip tai suprantama pagal nacionalinius mokesčių teisės aktus, per Jungtinėje Karalystėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, kuri naudojasi nagrinėjama mokesčių lengvata ir, kita vertus, į bendroves rezidentes, susietas jungiančiosios bendrovės, įsteigtos kitoje valstybėje narėje, kuri jai netaikoma.

21      Dėl šio nevienodo požiūrio ne taip patrauklu įsteigti jungiančiąją bendrovę kitoje valstybėje narėje, nes taikytini nacionalinės teisės aktai nagrinėjamą mokesčių lengvatą suteikia tik kai jungiančiosios bendrovės įsteigtos Jungtinėje Karalystėje.

22      Aplinkybė, kad pagrindinėje byloje ne Jungtinėje Karalystėje įsteigtų prašančiųjų bendrovių įsisteigimo laisvė apribota, neturi įtakos ankstesniame punkte konstatuotai aplinkybei dėl nevienodo požiūrio į bendrovių rezidenčių, susietų per Jungtinėje Karalystėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, ir bendrovių rezidenčių, susietų per kitoje valstybėje narėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, egzistavimą.

23      Iš tiesų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad bendrovė mokesčių tikslais gali remtis kitos bendrovės, kuri susieta su ja, įsisteigimo laisvės apribojimu, jei toks apribojimas turi įtakos jos pačios apmokestinimui (šiuo klausimu žr. Sprendimo Philips Electronics, C-18/11, EU:C:2012:532, 39 punktą).

24      Todėl tam, kad būtų veiksminga, įsisteigimo laisvė taip pat turi apimti, esant tokiai situacijai, kokia yra pagrindinėje byloje, galimybę prašančiosioms bendrovėms ja pasinaudoti, nes jos tvirtina, kad yra ne taip palankiai vertinamos mokesčių tikslais, nei jei būtų susietos su bendrove, perleidžiančia nuostolius, per Jungtinėje Karalystėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę.

25      Tam, kad toks nevienodas požiūris būtų suderinamas su ESV sutarties nuostatomis, susijusiomis su įsisteigimo laisve, reikia, kad jis būtų susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis (todėl tarpvalstybinės situacijos ir vidaus situacijos panašumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nagrinėjamomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis siekiamą tikslą) arba pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Philips Electronics, EU:C:2012:532, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

26      Dėl panašumo, akivaizdu, kad bendrovės mokesčių mokėtojos, susietos per Jungtinėje Karalystėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, ir bendrovės, kurios susietos per kitoje valstybėje narėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, atsižvelgiant į mokesčių sistemos tikslą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, yra objektyviai panašiose situacijose tiek, kiek tai susiję su galimybe paskirstyti joms Jungtinėje Karalystėje patirtus nuostolius pasinaudojant konsorciumo teise į grupės lengvatą.

27      Dėl privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, galinčių pateisinti įsisteigimo laisvės apribojimą, reikia pažymėti, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė to nenurodė nei savo rašytinėse pastabose, nei per posėdį.

28      Esant šioms sąlygoms, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, kokie yra nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais siekiami tikslai.

29      Tai nurodžius ir siekiant pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išnagrinėti jo bylą, reikia pažymėti, kad pagrindžiant tokią sistemą neturėtų būti pagrįstai remiamasi nei valstybių narių apmokestinimo kompetencijos išsaugojimu, nei kova su mokesčių vengimu.

30      Iš tiesų nors apmokestinimo kompetencijos paskirstymo valstybėms narėms apsauga yra Teisingumo Teismo pripažintas teisėtas tikslas (žr., be kita ko, Sprendimo National Grid Indus, C-371/10, EU:C:2011:785, 45 punktą), siekiant išsaugoti simetriją tarp pelno apmokestinimo teisės ir galimybės atskaityti nuostolius (žr. Sprendimo Lidl Belgium, C-414/06, EU:C:2008:278, 33 punktą), reikia konstatuoti, kad esant tokiai situacijai, kokia yra pagrindinėje byloje, priimančiosios valstybės narės, kurios teritorijoje vykdoma ekonominė veikla, dėl kurios konsorciumo bendrovei atsirado nuostolių, apmokestinimo kompetencijai, taikant grupės lengvatą, skirtą bendrovei rezidentei, niekaip nedaroma įtaka galimybe perkelti nuostolius, kurių patyrė kita bendrovė, nes ji taip pat turi savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais šios valstybės narės teritorijoje (šiuo klausimu žr. Sprendimo Philips Electronics, EU:C:2012:532, 25 ir 26 punktus).

31      Nacionalinė priemonė, apribojanti įsisteigimo laisvę, taip pat gali būti pateisinama, kai ja siekiama kovoti su visiškai fiktyviais susitarimais, kurių tikslas – išvengti atitinkamos valstybės narės teisės aktų taikymo (šiuo klausimu žr. Sprendimo ICI, C-264/96, EU:C:1998:370, 26 punktą; Sprendimo Lankhorst-Hohorst, C-324/00, EU:C:2002:749, 37 punktą; Sprendimo de Lasteyrie du Saillant, C-9/02, EU:C:2004:138, 50 punktą ir Sprendimo Marks & Spencer, EU:C:2005:763, 57 punktą).

32      Be to, tokia priemonė galėtų būti pateisinama siekiu kovoti su mokesčių rojumi.

33      Vis dėlto, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, siekiant pateisinti įsisteigimo laisvės apribojimą tokiais motyvais, tokiu apribojimu turi būti konkrečiai siekiama sudaryti kliūčių tokiam elgesiui, kuriam būdingas visiškai apsimestinių, ekonominio pagrindo neturinčių susitarimų sudarymas, turint tikslą išvengti mokesčio, kurį paprastai reikia sumokėti nuo gauto pelno už nacionalinėje teritorijoje vykdytą veiklą (Sprendimo Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas, C-196/04, EU:C:2006:544, 55 punktas).

34      Akivaizdu, kad taip nėra pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų atveju, kada niekaip nesiekiama konkretaus tikslo kovoti su apsimestiniais susitarimais, tačiau siekiama suteikti mokestinę naudą bendrovėms, priklausančioms grupėms bendrąja prasme ir, konkrečiai, konsorciumams.

35      Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad įsisteigimo laisvės apribojimas, dėl kurio skundžiasi prašančiosios bendrovės, negali būti pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais, susijusiais su tikslu išsaugoti valstybių narių apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą arba kovoti su visiškai fiktyviais susitarimais.

36      Todėl pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai yra apribojimas, kurį draudžia SESV 49 ir 54 straipsniai.

37      Šios išvados nepaneigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė, kad pagrindinė grupės ir konsorciumo patronuojančioji bendrovė ir tam tikros grandinės bendrovės tarpininkės yra įsteigtos trečiose valstybėse.

38      Iš tiesų tokia aplinkybė nedaro įtakos bendrovių, galinčių pasinaudoti mokesčių lengvata, numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamų mokesčių teisės aktų, įsisteigimo laisvei.

39      Žinoma, sutarties skyriuje dėl įsisteigimo laisvės, priešingai nei skyriuje dėl kapitalo judėjimo laisvės, nėra jokios nuostatos, kuri jo nuostatų taikymo sritį išplėstų situacijoms, susijusioms su trečiosios valstybės subjektu, įsisteigusiu už Europos Sąjungos ribų. Todėl šiomis nuostatomis negali remtis trečioje valstybėje įsteigta bendrovė (pagal analogiją su paslaugų teikimo laisve žr. Sprendimo Fidium Finanz, C-452/04, EU:C:2006:631, 25 punktą).

40      Tačiau iš jokios Sąjungos teisės nuostatos neišplaukia, kad Sąjungoje reziduojančių bendrovių akcininkų – fizinių ar juridinių asmenų – kilmė turi reikšmės šių bendrovių teisei remtis įsisteigimo laisve. Kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 60 punkte, Sąjungos bendrovės statusas pagal SESV 54 straipsnį pagrįstas bendrovės buveinės vieta ir bendrovės įsisteigimo vietoje galiojančia teisine sistema, o ne akcininkų pilietybe.

41      Be to, bet kuriuo atveju grupės lengvatos, taikomos konsorciumui, sistemai Jungtinėje Karalystėje, išplaukiančiai iš pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų, neturi reikšmės pagrindinės grupės patronuojančiosios bendrovės ir bendrovių tarpininkių, kontroliuojančių bendroves, kurios siekia pasiskirstyti nuostolius, rezidavimo vieta. Iš tiesų, be jungiančiosios bendrovės rezidavimo sąlygos, ICTA (redakcija, galiojusi pagrindinės bylos aplinkybėmis) nuostatose nutylima apie bet kokių kitų bendrovių, kurios yra eilinės prašančiųjų bendrovių ar nuostolius perleidžiančių bendrovių grandinės narės ar jai vadovauja, rezidavimo vietą. Todėl, kaip pritarė Jungtinės Karalystės vyriausybė per posėdį, grupės lengvata, kaip antai prašoma pagrindinėje byloje, remiantis tomis pačiomis nuostatomis, galėjo būti suteikta tuo atveju, kai jungiančioji bendrovė įsteigta Jungtinėje Karalystėje, ir tam nesudaro kliūčių, kad pagrindinė grupės patronuojančioji bendrovė ir bendrovės tarpininkės yra įsteigtos trečiose valstybėse.

42      Todėl į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais pripažįstama galimybė grupei priklausančiai bendrovei rezidentei perkelti kitos bendrovės rezidentės, priklausančios konsorciumui, patirtus nuostolius, kai „jungiančioji bendrovė“, priklausanti ir šiai grupei, ir šiam konsorciumui, taip pat reziduoja minėtoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kur reziduoja bendrovės, kurios pačios ar per kitas bendroves turi jungiančiosios bendrovės ir kitų su nuostolių perleidimu susijusių bendrovių kapitalo, tačiau jais tokia galimybė nenumatyta, jei jungiančioji bendrovė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

43      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais pripažįstama galimybė grupei priklausančiai bendrovei rezidentei perkelti kitos bendrovės rezidentės, priklausančios konsorciumui, patirtus nuostolius, kai „jungiančioji bendrovė“, priklausanti ir šiai grupei, ir šiam konsorciumui, taip pat reziduoja minėtoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kur reziduoja bendrovės, kurios pačios ar per kitas bendroves turi jungiančiosios bendrovės ir kitų su nuostolių perleidimu susijusių bendrovių kapitalo, tačiau jais tokia galimybė nenumatyta, jei jungiančioji bendrovė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje.

Parašai.

* Proceso kalba: anglų.