Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

References to this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. kovo 21 d.(*)

„PVM – Direktyva 2006/112/EB – Neapmokestinimas – 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktai – Ligoninių ir medicininės priežiūros bei glaudžiai su ja susijusi veikla – Medicininės priežiūros paslaugų, kurias teikia gydytojai bei paramedikai, teikimas – Paslaugos, kurias sudaro estetinės chirurgijos veiksmai ir procedūros – Tik kosmetinio pobūdžio intervencijos vien dėl paciento noro“

Byloje C-91/12

dėl Högsta förvaltningsdomstolen (Švedija) 2012 m. vasario 8 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. vasario 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Skatteverket

prieš

PFC Clinic AB

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai E. Jarašiūnas, A. Ó Caoimh (pranešėjas), C. Toader ir C. G. Fernlund,

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Skatteverket, atstovaujamos K. Korpinen,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir K. Petersen,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos K. Paraskevopoulou ir D. Kalogiros,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. De Stefano,

–        Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Fehér ir K. Szíjjártó,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir C. Schillemans,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos J. Enegren ir L. Lozano Palacios,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1, toliau – PVM direktyva) 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktų išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Skatteverket, Švedijoje kompetentingos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) rinkimo srityje, ir PFC Clinic AB (toliau – PFC) dėl mokėtino PVM už apskaitos laikotarpį, atitinkantį 2007 m. gegužės mėn.

 Teisinis pagrindas

 PVM direktyva

3        Nuo 2007 m. sausio 1 d. PVM direktyva panaikino ir pakeitė PVM srityje priimtus Bendrijos teisės aktus, būtent 1977 m. gegužės 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

4        PVM direktyvos IX antraštinė dalis pavadinta „Neapmokestinimas PVM“. Šios antraštinės dalies 1 skyriuje yra tik vienas 131 straipsnis, suformuluotas taip:

„2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar [visokio] piktnaudžiavimo atvejams.“

5        Šios IX antraštinės dalies 2 skyrius pavadintas „Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos neapmokestinimas PVM“. Jis apima 132–134 straipsnius.

6        PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

<...>

b)      ligoninių ir medicininės priežiūros bei glaudžiai su ja susijusi veikla, kai ją vykdo viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba, tokiomis pat socialinėmis sąlygomis, kokios taikomos viešosios teisės reguliuojamoms įstaigoms, ligoninės, gydymo ar diagnozavimo centrai bei kitos panašaus pobūdžio deramai pripažintos įstaigos;

c)      medicininės priežiūros paslaugų, kurias teikia gydytojai bei paramedikai, teikimas, kaip jį apibrėžia atitinkama valstybė narė;

<...>“

7        PVM direktyvos 133 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali ir kitas, ne tik viešosios teisės reglamentuojamas, įstaigas neapmokestinti PVM, be kita ko, 132 straipsnio 1 dalies b punkte numatytais neapmokestinimo atvejais, jei kiekvienu konkrečiu atveju tenkinama viena ar kelios numatytos sąlygos.

8        Remiantis PVM direktyvos 134 straipsniu:

„Paslaugų teikimas ir prekių tiekimas neapmokestinami kaip numatyta 132 straipsnio 1 dalies b <...> [punkte], kai:

a)      paslaugų teikimas ir prekių tiekimas nėra būtinas vykdomiems neapmokestinamiems sandoriams;

b)      pagrindinis paslaugas teikiančios ir prekes tiekiančios įstaigos tikslas – gauti papildomų pajamų iš sandorių, kuriuos vykdant tiesiogiai konkuruojama su PVM turinčioms mokėti komercinėmis įmonėmis.“

9        Remiantis PVM direktyvos 173 straipsniu, jeigu apmokestinamasis asmuo prekes ar paslaugas naudoja sandoriams, už kuriuos PVM gali būti atskaitomas, ir sandoriams, už kuriuos PVM negali būti atskaitomas, atskaitoma tik pirmiesiems sandoriams priskirtina proporcinga PVM dalis. Atskaitoma proporcinga dalis apskaičiuojama, remiantis šios direktyvos 174 ir 175 straipsniais, visų apmokestinamojo asmens sudarytų sandorių atžvilgiu.

 Švedijos teisės aktai

10      Remiantis PVM įstatymo (mervärdeskattelagen (1994:200), toliau – ML) 3 skyriaus 4 straipsniu, PVM neapmokestinamos medicininės priežiūros, dantų gydymo ar socialinės priežiūros paslaugos.

11      Remiantis ML 3 skyriaus 5 straipsniu, medicininė priežiūra – tai ligų, fizinių trūkumų ir sužalojimų medicininė prevencija, tyrimas ar gydymas, taip pat nėštumo ir gimdymo priežiūra, kai tokia veikla vykdoma ligoninėje ar kitoje viešosios teisės reglamentuojamoje įstaigoje arba privataus sektoriaus ligonių priežiūros įstaigose arba kai tokią veiklą vykdo asmenys, turintys specialias licencijas, suteikiančias teisę verstis profesine mediko veikla.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      PFC teikia estetinės chirurgijos ir procedūrų paslaugas. Pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu ji teikė estetinės chirurgijos paslaugas, kurios apėmė tiek estetinės ir atkuriamosios plastinės chirurgijos paslaugas, tiek tam tikras odos priežiūros paslaugas.

13      PFC atlieka tokias operacijas, kaip krūtų didinimo, krūtų mažinimo, krūtų pakėlimo, abdominoplastikos, riebalų nusiurbimo (lipoplastikos), veido ir kaktos patempimo, akių, ausų ir nosies operacijas, ir kitas plastinės chirurgijos veiksmai. Ši bendrovė taip pat siūlo tokias procedūras, kaip visiškas plaukų pašalinimas naudojant IPŠ (intense pulsed light), odos atjauninimas (rejuvenizacija) naudojant IPL, celiulito procedūros ir botokso bei restilano injekcijos.

14      PFC paprašė grąžinti pirkimo PVM už 2007 m. gegužės mėn. Atsakydama į prašymą Skatteverket atsisakė tiek sugrąžinti, tiek pripažinti teisę atskaityti šį mokestį PFC. Skatteverket teigimu, PVM grąžinimo negalima taikyti sandoriams, kurie neapmokestinami PVM, taip pat negalima leisti atskaityti šį mokestį, nes tiek estetinė, tiek atkuriamoji chirurgija yra neapmokestinamoji medicininės priežiūros veikla.

15      PFC dėl šio Skatteverket sprendimo pateikė skundą länsrätten i Stockholms län (Stokholmo apygardos administraciniam teismui). Länsrätten patenkino skundą ir konstatavo, kad šios bendrovės teikiamos estetinės chirurgijos ir procedūrų paslaugos nėra medicininė priežiūra.

16      Skatteverket pateikė apeliacinį skundą Kammarrätten i Stockholm (Stokholmo apeliaciniam administraciniam teismui) dėl länsrätten i Stockholms län sprendimo. Šis teismas iš dalies patenkino apeliacinį skundą ir pripažino, kad chirurgijos ir procedūrų paslaugos, atkuriamosios arba teikiamos psichologiniais sumetimais, yra neapmokestinamieji sandoriai, jeigu intervencijas atlieka asmenys, turintys licencijas, suteikiančias teisę verstis profesine mediko veikla.

17      Skatteverket apskundė sprendimą Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas) ir teigė, kad PFC teikiamos paslaugos, susijusios tiek su estetinėmis, tiek su atkuriamosiomis procedūromis ir chirurgija, yra medicininė priežiūra, kaip tai suprantama pagal ML 3 skyriaus 4 straipsniu, ir kad todėl PFC neturi teisės atskaityti pirkimo PVM už vykdant šią veiklą įsigytas prekes ar paslaugas.

18      Remiantis sprendimu dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tam tikrais atvejais atliekamos intervencijos skirtos pacientams, kuriems dėl ligos, sužalojimo ar įgimto fizinio trūkumo reikia estetinės chirurgijos. Kitais atvejais intervencijos atliekamos daugiau dėl vien paciento noro pakeisti ar patobulinti savo išvaizdą. Neatsižvelgiant į šių intervencijų tikslą ir medicininį požiūrį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, tai yra panašūs paslaugų teikimo atvejai ir tokį teikimą gali atlikti tie patys asmenys.

19      Högsta förvaltningsdomstolen kyla klausimas, kaip reikia suprasti sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kai teikiamos medicininio pobūdžio paslaugos, kurias sudaro įvairios tokio tipo, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, chirurginiai veiksmai ir procedūros. Konkrečiai kalbant, šis teismas klausia, ar šios formuluotės turi apimti visų rūšių chirurginius veiksmus ar kitas kosmetines procedūras, kurias atlieka medikai ar kiti licencijas turintys sveikatos priežiūros specialistai, arba ar aptariamų intervencijų tikslas yra lemiamas šiuo atveju.

20      Šiomis aplinkybėmis Högsta förvaltningsdomstolen nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktai turi būti aiškinami taip, kad juose numatytas neapmokestinimas taip pat yra taikomas paslaugų teikimui, kaip antai nagrinėjamajam šioje byloje, kurį sudaro:

–        estetinės chirurgijos operacijos,

–        estetinės procedūros?

2.      Ar šiam vertinimui turi reikšmės tai, ar chirurginės operacijos ar procedūros atliekamos ligų, fizinių trūkumų ar sužalojimų prevencijos arba gydymo tikslu?

3.      Jei tikslui turi būti suteikta atitinkama reikšmė, ar galima atsižvelgti į tai, kaip pacientas supranta intervencijos tikslą?

4.      Ar tokiam vertinimui turi kokios nors reikšmės tai, ar intervenciją atlieka licencijas turintys medicinos darbuotojai, arba tai, ar tokie darbuotojai sprendžia dėl jos tikslo?“

 Dėl prejudicinių klausimų

21      Klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktus reikia aiškinti taip, kad paslaugų teikimas, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kurį sudaro estetinės chirurgijos operacijos ir estetinės procedūros, yra neapmokestinamas PVM.

22      Taigi antruoju klausimu šis teismas konkrečiai klausia, ar galimas prevencinis ar terapinis tokių paslaugų tikslas turi įtakos klausimui, kuris yra pirmojo klausimo dalykas, ar tokios paslaugos turi būti neapmokestinamos. Jei atsakymas būtų teigiamas, šis teismas trečiuoju klausimu klausia, ar, siekiant nustatyti tokio tikslo buvimą, reikia atsižvelgti į subjektyvų supratimą, kurį apie šias paslaugas turi tokių paslaugų gavėjas. Ketvirtuoju klausimu siekiama sužinoti, kokią įtaką atliktinam pagrindinės bylos vertinimui turi faktas, kad paslaugų teikimą, kaip antai aptariamąjį, vykdo licencijas turintys medicinos darbuotojai.

23      Šiais klausimais pirmiausia reikia priminti, kad PVM direktyvos 132 straipsnyje numatytiems neapmokestinimo atvejams apibūdinti vartojamos sąvokos aiškinamos siaurai, nes tai yra nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo principo, pagal kurį PVM apmokestinamas kiekvienas apmokestinamojo asmens už atlygį atliktas paslaugos teikimas. Tačiau šios sąvokos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šiais neapmokestinimo atvejais siekiamą tikslą ir laikantis mokesčio neutralumo reikalavimų. Taigi ši siauro aiškinimo taisyklė nereiškia, kad sąvokos, vartojamos šiame 132 straipsnyje numatytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turi būti aiškinamos taip, kad šie atvejai netektų savo poveikio (žr., be kita ko, 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Future Health Technologies, C-86/09, Rink. p. I-5215, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

24      Kalbant apie medicininio pobūdžio paslaugų teikimą, pagal analogiją iš teismo praktikos, susijusios su Direktyva 77/388, išplaukia, kad PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, kurių taikymo sritis skiriasi, tikslas yra reglamentuoti visus medicininių paslaugų neapmokestinimo atvejus siaurąją prasme (žr. minėto Sprendimo Future Health Technologies 26, 27 ir 36 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką). Iš tiesų šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos paslaugos, teikiamos ligoninėse, o šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos medicininės paslaugos, teikiamos ne ligoninėse, t. y. teikėjo privačiose patalpose, paciento namuose ar kitoje vietoje (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Kügler, C-141/00, Rink. p. I-6833, 36 punktą ir minėto Sprendimo Future Health Technologies 36 punktą).

25      Todėl sąvoka „medicininė priežiūra“, numatyta direktyvos PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punkte, ir sąvoka „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, esanti šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies c punkte, reiškia, kad abi jos apima paslaugų teikimą, kurio tikslas diagnozuoti ligas ar sveikatos sutrikimus, stebėti jų eigą ir, kiek įmanoma, gydyti (žr. minėto Sprendimo Future Health Technologies 37 ir 38 punktus).

26      Šiuo klausimu primintina, kad nors „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“ turi turėti terapinį tikslą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad terapinį paslaugos tikslą reikia suprasti labai siaurai (žr. minėto Sprendimo Future Health Technologies 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

27      Taigi, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad medicininio pobūdžio paslaugų teikimas siekiant apsaugoti, palaikyti ar sugrąžinti asmenų sveikatą gali būti neapmokestinamas remiantis PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktais (žr. minėto Sprendimo Future Health Technologies 41 ir 42 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką).

28      Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytus neapmokestinimo atvejus, paslaugų teikimo, kaip antai nagrinėjamojo pagrindinėje byloje, tikslas yra svarbus vertinant, ar šios paslaugos yra neapmokestinamos PVM. Šie neapmokestinimo atvejai iš tiesų taikomi paslaugoms, kurių tikslas diagnozuoti ligas ir sveikatos sutrikimus, stebėti jų eigą ir gydyti, taip pat apsaugoti, palaikyti ar sugrąžinti asmenų sveikatą (šiuo klausimu taip pat žr. minėto Sprendimo Future Health Technologies 43 punktą).

29      Taigi paslaugos, kaip antai nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, kurių tikslas gydyti ar prižiūrėti asmenis, kuriems dėl ligos, sužalojimo ar įgimto fizinio trūkumo reikia estetinio pobūdžio intervencijos, gali patekti į sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punktą ir 132 straipsnio 1 dalies c punktą. Tačiau kai intervencija skirta vien kosmetiniams tikslams, jos negali patekti į šias sąvokas.

30      Vis dėlto Skatteverket iš esmės teigia, kad operacijos ar procedūros tikslo aiškinimasis keltų didelių sunkumų paslaugų teikėjams ir mokesčių institucijoms, ir nurodo „didelių taikymo ir atribojimo problemų“ galimybę.

31      Tiesa, kad esant tokioms situacijoms, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, gali būti, kad tas pats apmokestinamasis asmuo vykdo tiek neapmokestinamąją veiklą pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b arba c punktus, tiek PVM apmokestinamą veiklą.

32      Tačiau tokia situacija aiškiai numatyta šioje direktyvoje ir reglamentuojama jos 173 ir paskesniuose straipsniuose. Pagal šį 173 straipsnį, jeigu apmokestinamasis asmuo prekes ar paslaugas naudoja sandoriams, už kuriuos pirkimo PVM gali būti atskaitomas, ir sandoriams, už kuriuos PVM negali būti atskaitomas, atskaitoma tik pirmiesiems sandoriams priskirtina proporcinga PVM dalis. Ši atskaitoma proporcinga dalis nustatoma visiems apmokestinamojo asmens vykdomiems sandoriams laikantis PVM direktyvos 174 ir 175 straipsnių.

33      Kalbant apie klausimą, kuris yra trečiojo klausimo dalykas, kiek reikia atsižvelgti į subjektyvų supratimą, kurį apie tokį paslaugų teikimą, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, turi paslaugų gavėjas, vertinant atitinkamos intervencijos tikslą, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad sveikatos problemos, kurioms skirtos neapmokestinamos operacijos pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, gali būti psichologinio pobūdžio (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Dornier, C-45/01, Rink. p. I-12911, 50 punktą ir 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Solleveld ir van den Hout-van Eijnsbergen, C-443/04 ir C-444/04, Rink. p. I-3617, 16 ir 24 punktus).

34      Tačiau paprastas subjektyvus supratimas, kurį apie estetinę intervenciją turi asmuo, kuriam ji atliekama, savaime nėra lemiamas vertinant, ar ši intervencija turi terapinį tikslą.

35      Iš tiesų, kadangi šis vertinimas yra medicininio pobūdžio, jis turi būti pagrįstas tokio pobūdžio išvadomis, padarytomis šiuo klausimu kvalifikuoto personalo.

36      Iš to matyti, kad ketvirtajame klausime numatytos aplinkybės, kad paslaugų teikimą, kaip antai nagrinėjamąjį pagrindinėje byloje, vykdo licencijas turintys medicinos darbuotojai, arba tai, ar tokie darbuotojai sprendžia dėl jų tikslo, gali turėti įtakos vertinant klausimą, ar intervencijos, kaip antai nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, patenka į sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punktą ir 132 straipsnio 1 dalies c punktą.

37      Siekiant išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus, primintina, kad siekiant nustatyti, ar paslaugų teikimas, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, yra neapmokestinamas PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b arba c punktus, reikia atsižvelgti į visus šio 132 straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nustatytus reikalavimus bei kitas svarbias šios direktyvos IX antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių nuostatas (pagal analogiją, be kita ko, žr. 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo CopyGene, C-262/08, Rink. p. I-5053, 37 punktą), o ne tik į klausimą, ar toks paslaugų teikimas patenka į sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

38      Konkrečiai kalbant apie neapmokestinimo atvejį, numatytą PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punkte, esant reikalui reikia atsižvelgti ne tik į visą šios nuostatos formuluotę, bet ir į šios direktyvos 131, 133 ir 134 straipsnius.

39      Atsižvelgiant į visus minėtus svarstymus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktai turi būti aiškinami taip:

–        paslaugų teikimas, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kurį sudaro estetinės chirurgijos operacijos ir estetinės procedūros, patenka į sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama pagal šios 1 dalies b ir c punktus, jei jų tikslas diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus, stebėti jų eigą ir gydyti arba apsaugoti, palaikyti ar sugrąžinti asmenų sveikatą,

–        paprastas subjektyvus supratimas, kurį apie estetinę intervenciją turi asmuo, kuriam ji atliekama, savaime nėra lemiamas vertinant, ar ši intervencija turi terapinį tikslą,

–        aplinkybės, kad paslaugų teikimą, kaip antai nagrinėjamąjį pagrindinėje byloje, vykdo licencijas turintys medicinos darbuotojai, arba tai, ar tokie darbuotojai sprendžia dėl jų tikslo, gali turėti įtakos vertinant klausimą, ar intervencijos, kaip antai nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, patenka į sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punktą ir 132 straipsnio 1 dalies c punktą, ir

–        siekiant nustatyti, ar paslaugų teikimas, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, yra neapmokestinamas PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b arba c punktus, reikia atsižvelgti į visus šios 1 dalies b arba c punktuose nustatytus reikalavimus bei kitas svarbias šios direktyvos IX antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių nuostatas, kaip antai, kiek tai susiję su šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punktu, 131, 133 ir 134 straipsnius.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

40      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies b ir c punktai turi būti aiškinami taip:

–        paslaugų teikimas, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kurį sudaro estetinės chirurgijos operacijos ir estetinės procedūros, patenka į sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama pagal šios 1 dalies b ir c punktus, jei jų tikslas diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus, stebėti jų eigą ir gydyti arba apsaugoti, palaikyti ar sugrąžinti asmenų sveikatą,

–        paprastas subjektyvus supratimas, kurį apie estetinę intervenciją turi asmuo, kuriam ji atliekama, savaime nėra lemiamas vertinant, ar ši intervencija turi terapinį tikslą,

–        aplinkybės, kad paslaugų teikimą, kaip antai nagrinėjamąjį pagrindinėje byloje, vykdo licencijas turintys medicinos darbuotojai, arba tai, ar tokie darbuotojai sprendžia dėl jų tikslo, gali turėti įtakos vertinant klausimą, ar intervencijos, kaip antai nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, patenka į sąvokas „medicininė priežiūra“ ir „medicininės priežiūros paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies b punktą ir 132 straipsnio 1 dalies c punktą, ir

–        siekiant nustatyti, ar paslaugų teikimas, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, yra neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu pagal Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies b arba c punktus, reikia atsižvelgti į visus šios 1 dalies b arba c punktuose nustatytus reikalavimus bei kitas svarbias šios direktyvos IX antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių nuostatas, kaip antai, kiek tai susiję su šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punktu, 131, 133 ir 134 straipsnius.

Parašai.

* Proceso kalba: švedų.