Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. rugsėjo 10 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Šeštoji PVM direktyva – 5 straipsnio 7 dalies a punktas – Apmokestinamieji sandoriai – Sąvoka „tiekimas už atlygį“ – Savivaldybės pastato, pastatyto jai priklausančiame žemės sklype, pirmas panaudojimas – Veikla, kuria subjektas užsiima kaip viešosios valdžios institucija ir kaip apmokestinamasis asmuo“

Byloje C-92/13

dėl 2013 m. vasario 1 d. Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. vasario 25 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Gemeente ’s-Hertogenbosch

prieš

Staatssecretaris van Financiën

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai M. Safjan (pranešėjas), J. Malenovský, A. Prechal ir K. Jürimäe,

generalinė advokatė E. Sharpston,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. sausio 22 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Gemeente 's-Hertogenbosch, atstovaujamos belastingadviseur S. Beelen,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman, C. Schillemans ir M. Noort,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos K. Paraskevopoulou ir K. Karavasili,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Cordewener ir W. Roels,

–        susipažinęs su 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23, toliau – Šeštoji direktyva) 5 straipsnio 7 dalies a punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Gemeente ’s-Hertogenbosch (Hertogenbošo savivaldybė, Nyderlandai, toliau – Gemeente) ir Staatssecretaris van Financiën (valstybės finansų sekretorius) ginčą dėl teisės atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), kurį Gemeente sumokėjo nuo naujo savivaldybės pastato statybos išlaidų.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Nuo 2007 m. sausio 1 d. Šeštoji direktyva buvo panaikinta ir pakeista 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1). Tačiau iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų faktinių aplinkybių susiklostymo laiką, pagrindinei bylai tebetaikytina Šeštoji direktyva.

4        Pagal Šeštosios direktyvos 2 straipsnį:

„[PVM] apmokestinamas:

1)      prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai šalies teritorijoje už atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

2)      prekių importas.“

5        Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1. „Apmokestinamasis asmuo“ – tai bet kuris asmuo, savarankiškai vykdantis bet kurioje vietoje bet kurią ekonominę veiklą, nurodytą 2 dalyje, nesvarbu, koks tos veiklos tikslas ar rezultatas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ekonominė veikla apima visokią gamintojų, prekiautojų ir kitų paslaugas teikiančių asmenų veiklą <…>. Materialaus ir nematerialaus turto naudojimas, siekiant gauti nuolatinių pajamų, taip pat laikomas ekonomine veikla.

3. Valstybės narės apmokestinamuoju asmeniu gali laikyti ir bet kurį asmenį, tik retkarčiais vykdantį sandorius, susijusius su 2 dalyje nurodyta veikla, ypač kuriuos nors iš toliau nurodytų sandorių:

a)      pastatų ar pastatų dalių ir žemės, ant kurios jie stovi, tiekimą prieš jų pirmą panaudojimą; valstybės narės gali nustatyti sąlygas, kaip šis kriterijus turi būti taikomas perstatomiems pastatams ir žemei, ant kurios jie stovi.

Valstybės narės gali netaikyti pastato pirmo panaudojimo kriterijaus, o taikyti kitokius kriterijus <…>.

„Pastatas“ – tai bet kokia konstrukcija, pritvirtinta prie žemės ar įtvirtinta žemėje;

b)      žemės statyboms tiekim[ą].

„Žemė statyboms“ – tai bet kokia paruošta ar neparuošta žemė, kurią valstybės narės apibrėžia esant tokią.

<…>

5.      <...> vietinės valdžios institucijos <...> neturi būti laikom[os] apmokestinamaisiais asmenimis veiklos, kurią jos vykdo, ar sandorių, kuriuos jos sudaro kaip valdžios institucijos, atžvilgiu, net jei jos renka rinkliavas, mokestį už paslaugas, įmokas ar kitokius su tokia veikla ar sandoriais susijusius mokesčius.

Tačiau kai jos vykdo tokią veiklą ar sandorius, jos turi būti laikomos apmokestinamuoju asmeniu tokios veiklos ar sandorių atžvilgiu, jei jų traktavimas kaip neapmokestinamojo asmens labai iškraipytų konkurenciją.

<…>

Valstybės narės gali tokių [vietinės valdžios institucijų] veiklą, kuriai pagal 13 ar 28 straipsnius taikomos išimtys, laikyti veikla, kurią jos vykdo kaip valdžios institucijos.“

6        Šeštosios direktyvos V antraštinę dalį „Apmokestinamieji sandoriai“ sudarė šios direktyvos 5, 6 ir 7 straipsniai, pavadinti atitinkamai „Prekių tiekimas“, „Paslaugų teikimas“ ir „Importas“.

7        Nurodytos direktyvos 5 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„1. „Prekių tiekimas“ – tai teisės, kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu, perdavimas.

<…>

5. Valstybės narės gali laikyti, kad tam tikrų statybos darbų perdavimas yra tiekimas, kaip nustatyta 1 dalyje.

<…>

7. Valstybės narės gali laikyti tiekimu už atlygį:

a)      prekių panaudojimą apmokestinamojo asmens verslo tikslais, kai tos prekės yra pagamintos, pastatytos, išgautos, apdorotos, įsigytos ar importuotos vykdant apmokestinamojo asmens verslą, jei ne visa [PVM] už tokias prekes suma, jas įsigijus iš kito apmokestinamojo asmens, galėtų būti atskaityta;

<…>“

8        Tos pačios direktyvos 6 straipsnyje numatyta:

„1.      „Paslaugų teikimas“ – tai bet koks sandoris, kuris nėra prekių tiekimas, kaip apibrėžta 5 straipsnyje.

<…>

2.      Paslaugų teikimu už atlygį laikoma:

a)      prekių, sudarančių verslui skirto turto dalį, naudojimas apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų privatiems poreikiams arba jų naudojimas ne verslo tikslams, kai [PVM] už tas prekes buvo visiškai ar iš dalies atskaitytas;

<…>

Šios dalies nuostatoms valstybės narės gali taikyti išimtis su sąlyga, kad tokios išimtys nesudarys prielaidų konkurencijos iškraipymui.

<…>“

9        Pagal Šeštosios direktyvos 17 straipsnį:

„1.      Teisė atskaityti mokestį atsiranda tuomet, kai atskaitytinas mokestis tampa apskaičiuotinas.

2.      Tiek, kiek prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamas asmuo turi turėti teisę iš mokesčio, kurį jis turi sumokėti, atskaityti:

a)      [PVM], apskaičiuotą ar sumokėtą už kito apmokestinamojo asmens jam patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

<…>

c)      [PVM], kurį reikia sumokėti pagal 5 straipsnio 7 dalies a punktą ir 6 straipsnio 3 dalį.

<…>

5. Jeigu apmokestinamasis asmuo prekes ir paslaugas ketina naudoti sandoriams, kuriems taikomos 2 ir 3 dalys ir kuriems tenkantis [PVM] gali būti atskaitomas, ir sandoriams, kuriems tenkantis [PVM] negali būti atskaitomas, gali būti atskaitoma tik tokia proporcinga [PVM] dalis, kuri priskirtina pirmiesiems sandoriams.

Ši dalis turi būti nustatoma visiems apmokestinamo asmens vykdomiems sandoriams laikantis 19 straipsnio nuostatų.

Tačiau valstybės narės gali:

<…>

c)      leisti ar reikalauti, kad apmokestinamasis asmuo darytų atskaitą pagal visų ar dalies prekių ir paslaugų panaudojimą;

<…>“

 Nyderlandų teisė

10      Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos 1968 m. birželio 28 d. Apyvartos mokesčio įstatymo (Wet op de omzetbelasting 1968, Staatsblad 1968, Nr. 329, toliau – Wet OB) redakcijos 3 straipsnyje nustatyta:

„1.      Prekių tiekimu laikoma:

<…>

c)      pastatų tiekimas tų, kurie jį pastatė, išskyrus neužstatytą žemę, kuri nėra statyboms skirta žemė <…>

<…>

h)      naudojimasis verslo tikslais vykdant įmonės veiklą pagamintomis prekėmis, kai už šias prekes, jei jos būtų įsigytos iš verslininko, reikėtų sumokėti mokestį, kurio negalima visiškai ar iš dalies atskaityti; vykdant įmonės veiklą pagamintoms prekėms prilyginamos prekės, kurios buvo pagamintos pagal užsakymą suteikus medžiagas, įskaitant žemės sklypus; šio h punkto nuostatos netaikomos neužstatytai žemei, kuri nėra statyboms skirta žemė <…>

<…>“

11      Pagal Wet OB 11 straipsnį:

„1.      Taikant bendrąją administracinę priemonę nustatytomis sąlygomis nuo mokesčio atleidžiami:

a.      nekilnojamojo turto tiekimas ir teisių į šį turtą perdavimas, išskyrus:

1°.      pastato ar jo dalies ir žemės, ant kurios jis stovi, tiekimą iki pirmo jo panaudojimo arba ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tokio panaudojimo ir žemės statyboms tiekimą;

<…>“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

12      Gemeente sudaro sandorius kaip valdžios institucija ir kaip apmokestinamasis asmuo. Kalbant apie sandorius, kuriuos ji sudaro kaip apmokestinamasis asmuo, pažymėtina, kad kai kurie iš jų yra apmokestinami PVM, o kiti – atleidžiami nuo mokesčio pagal Wet OB 11 straipsnį.

13      Gemeente užsakė jai priklausančiame žemės sklype pastatyti naują biurų pastatą, kurio statyba pradėta 2000 metais. Buvo numatyta, kad šį pastatą Gemeente naudos:

–        ne daugiau kaip 94 % šio pastato ploto – savo, kaip viešosios valdžios institucijos, veiklai,

–        ne daugiau kaip 5 % šio pastato ploto – veiklai, kurią Gemeente vykdo kaip apmokestinamasis asmuo, paslaugoms, suteikiančioms teisę į PVM atskaitą,

–        ne daugiau kaip 1 % šio pastato ploto – veiklai, kurią Gemeente vykdo kaip apmokestinamasis asmuo, paslaugoms, nesuteikiančioms teisės į PVM atskaitą.

14      2003 m. balandžio 1 d. Gemeente pradėjo naudoti minėtą pastatą.

15      Sąskaitose faktūrose, už pastato statybą išrašytose Gemeente 2002 m. liepos mėn., nurodyta 287 999 EUR PVM suma. Mokesčio deklaracijoje, kurią Gemeente pateikė valstybės finansų sekretorius, buvo nurodyta 32 EUR grąžintino PVM suma.

16      Valstybės finansų sekretorius priėmė šią deklaraciją, tačiau vėliau Gemeente pakeitė savo poziciją ir paprašė grąžinti visą sumokėtą pirkimo PVM. Grįsdama savo prašymą ji teigė, kad pastatytas pastatas yra prekė, pagaminta vykdant savo verslą, kaip tai suprantama pagal Wet OB 3 straipsnio 1 dalies h punktą, atitinkantį Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktą.

17      Dėl šio ginčo valstybės finansų sekretorius nusprendė padidinti Gemeente grąžintiną PVM sumą iki 17 279 EUR, o tai sudarė 6 % prašomos 287 999 EUR dydžio sumokėto pirkimo PVM sumos.

18      Gemeente apskundė pastarąjį sprendimą Gerechtshof te ‘s-Hertogenbosch (Hertogenbošo apeliacinis teismas). Šis teismas konstatavo, kad nagrinėjamą pastatą Gemeente naudojo savo verslui, kaip tai suprantama pagal Wet OB 3 straipsnio 1 dalies h punktą, bet tik tiek, kiek tai skirta Gemeente, kaip apmokestinamojo asmens, veiklai vykdyti, o tai sudaro 6 % viso pastato panaudojimo; likusi 94 % dalis panaudojama Gemeente, kaip viešosios valdžios institucijos, veiklai vykdyti, o tokiai veiklai netaikomi nei Wet OB, nei Šeštoji direktyva.

19      Dėl Gerechtshof te ‘s-Hertogenbosch sprendimo Gemeente padavė kasacinį skundą Hoge Raad der Nederlanden (Aukščiausiasis Teismas). Kasaciniame skunde ji tvirtina, kad atitinkamos prekės ir paslaugos įsigytos siekiant ateityje vykdyti PVM apmokestinamą veiklą, t. y. naudotis „vykdant savo veiklą“ pagamintomis prekėmis verslo tikslais po to, kai suteikiamas pastatas. Pagal Wet OB 3 straipsnio 1 dalies h punktą, nagrinėjamą kartu su šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčiu, ši veikla turėtų būti laikoma PVM apmokestinamu tiekimu.

20      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro nuorodą į Sprendimą Gemeente Vlaardingen (C-299/11, EU:C:2012:698), pagal jį Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktas, suteikiantis galimybę tam tikrus sandorius laikyti tiekimu už atlygį, taip pat turėtų būti taikomas prekėms, kurias pagamina, pastato, išgauna ar apdoroja trečiasis asmuo, naudodamasis pirkimo PVM sumokėjusios įmonės pateiktomis medžiagomis.

21      Tačiau pagrindinė byla yra specifinė tuo, jog šiuo atveju trečiasis apmokestinamasis asmuo Gemeente užsakymu pagamino nekilnojamąjį turtą, kurio ne daugiau kaip 94 % Gemeente naudoja savo, kaip viešosios valdžios institucijos, veiklai vykdyti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar, nepaisant to, kad savivaldybės iš esmės nėra PVM apmokestinamieji asmenys, Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktas, suteikiantis galimybę atskaityti sumokėtą pirkimo PVM, vis dėlto taikytinas, nes Gemeente pastatą iš dalies naudoja, nors ir ribotai, savo, kaip apmokestinamojo asmens, paslaugoms teikti.

22      Šiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies įžanginis sakinys ir a punktas turi būti aiškinami taip, kad tiekimu už atlygį turi būti laikoma situacija, kai savivaldybė pirmą kartą naudoja pastatą, kurį leido statyti savo nuosavame žemės sklype ir kurio 94 % ji naudos savo, kaip valdžios institucijos, veiklai vykdyti, o 6 % – savo, kaip apmokestinamojo asmens, veiklai vykdyti, iš kurių 1 % pastato naudojamas neapmokestinamoms paslaugoms teikti, nesuteikiančioms teisės į PVM atskaitą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

23      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalį vietinės valdžios institucijos iš esmės neturi būti laikomos PVM apmokestinamaisiais asmenimis dėl veiklos, kurią jos vykdo, ar sandorių, kuriuos jos sudaro kaip valdžios institucijos.

24      Svarbu pažymėti, kad šios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktas ir 6 straipsnio 2 dalies a punktas skirti sandoriams, kurie yra arba gali būti laikomi atitinkamai prekių tiekimu ar paslaugų teikimu už atlygį.

25      Visų pirma, kalbant apie šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a punktą, kaip savo išvados 17 ir 51 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, šioje nuostatoje nurodyta galimybė priskirti turtą prie turto, kurį asmuo naudoja kaip apmokestinamasis asmuo, ar turto, kurį jis naudoja kaip neapmokestinamasis asmuo, netaikytina tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo, kaip yra pagrindinėje byloje, vykdo ir ekonominę veiklą, kuriai taikoma PVM sistema, ir neekonominę veiklą, kuri nepatenka į PVM sistemos taikymo sritį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vereniging Noordelijke Land- en Tuinbouw Organisatie, C-515/07, EU:C:2009:88, 37 ir 38 punktus).

26      Todėl reikia konstatuoti, kad Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a punktas netaikytinas esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje.

27      Be to, pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktą valstybės narės gali laikyti PVM apmokestinamu tiekimu už atlygį prekių panaudojimą apmokestinamojo asmens verslo tikslais, kai tos prekės yra pagamintos, pastatytos, išgautos, apdorotos, įsigytos ar importuotos vykdant apmokestinamojo asmens verslą, jei ne visa PVM už tokias prekes suma, jas įsigijus iš kito apmokestinamojo asmens, galėtų būti atskaityta.

28      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šios nuostatos formuluotė, t. y. „tos prekės yra pagamintos, pastatytos, išgautos, apdorotos <...> vykdant apmokestinamojo asmens verslą“, apima ne tik prekes, kurios visiškai pagamintos, pastatytos, išgautos ar apdorotos pačios atitinkamos įmonės, bet ir prekes, pagamintas, pastatytas, išgautas ar apdorotas trečiojo asmens naudojantis minėtos įmonės pateiktomis medžiagomis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Gemeente Vlaardingen, EU:C:2012:698, 27 punktą).

29      Taigi pastatą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kurį trečiasis asmuo pastatė savivaldybei priklausančiame žemės sklype, apima ankstesniame punkte nurodyta formuluotė.

30      Valstybės narės galimybė tiekimui už atlygį prilyginti tokių apmokestinamojo asmens prekių panaudojimą savo verslo tikslais yra galima, tik jeigu įsigijus tokias prekes iš kito apmokestinamojo asmens pirmajam apmokestinamajam asmeniui nebūtų suteikiama teisė atskaityti visą PVM.

31      Iš Wet OB 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad Nyderlandų Karalystė pasinaudojo šia galimybe.

32      Kaip iš principo pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 62 punkte, šio sprendimo 30 punkte nurodyta sąlyga taikyti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktą įvykdyta esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kurioje dėl to, kad nagrinėjamas pastatas buvo naudojamas ir kitais nei apmokestinamieji sandoriai tikslais, nebūtų buvę įmanoma atskaityti visos pirkimo PVM sumos, jeigu visas pastatas būtų buvęs įsigytas iš kito apmokestinamojo asmens.

33      Todėl tokia situacija, kai savivaldybė pirmą kartą naudoja pastatą, kurį leido statyti savo nuosavame žemės sklype ir kurio 94 % ji naudos savo, kaip valdžios institucijos, veiklai vykdyti, o 6 % – savo, kaip apmokestinamojo asmens, veiklai vykdyti, iš kurių 1 % pastato naudojamas neapmokestinamoms paslaugoms teikti, nesuteikiančioms teisės į atskaitą, turi būti laikoma patenkančia į Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktą, jeigu atitinkama valstybė narė pasinaudojo šioje nuostatoje numatyta galimybe.

34      Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 72 ir 73 punktuose, turi būti galimybė pagal Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalį atskaityti visą pirkimo PVM, kurį Gemeente sumokėjo už prekes, įsigytas siekiant jas panaudoti pardavimo sandoriui.

35      Šis prekių panaudojimas yra apmokestinamas PVM, ir PVM suma, kurią Gemeente turi sumokėti, turi būti apskaičiuota pagal Šeštosios direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktą, remiantis bendra kiekvieno elemento, žemės sklypo ir pastato, verte, su sąlyga, kad PVM už minėtus elementus neturi būti sumokėtas anksčiau (šiuo klausimu žr. Sprendimo Gemeente Vlaardingen, EU:C:2012:698, 28–33 punktus).

36      Galiausiai pagal Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 ir 5 dalis tiek, kiek atitinkamos prekės naudojamos apmokestinamojo asmens apmokestinamiesiems sandoriams, arba esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, naudojama ne daugiau kaip 5 % pastato ploto, apmokestinamasis asmuo iš esmės turi teisę iš mokesčio, kurį jis turi sumokėti, atskaityti PVM, sumokėtą už ankstesniame punkte nurodytą panaudojimą. Proporcingai tiek, kiek minėtos prekės naudojamos neapmokestinamiesiems ar nepatenkantiems į PVM taikymo sritį sandoriams, PVM atskaita negalima.

37      Atsižvelgiant į pirma išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 7 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikytinas esant situacijai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, kai savivaldybė pirmą kartą naudoja pastatą, kuris pastatytas jos žemės sklype ir kurio 94 % ploto ji naudos savo, kaip valdžios institucijos, veiklai vykdyti, o 6 % šio ploto – savo, kaip apmokestinamojo asmens, veiklai vykdyti, iš kurių 1 % – neapmokestinamoms paslaugoms teikti, nesuteikiančioms teisės į PVM atskaitą. Tačiau vėlesnis pastato naudojimas savivaldybės veiklai vykdyti suteikia teisę atskaityti už šioje nuostatoje numatytą panaudojimą sumokėtą mokestį tik tiek, kiek tas pastatas naudojamas apmokestinamiesiems sandoriams pagal Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 5 dalį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

38      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 5 straipsnio 7 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikytinas esant situacijai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, kai savivaldybė pirmą kartą naudoja pastatą, kuris pastatytas jos žemės sklype ir kurio 94 % ploto ji naudos savo, kaip valdžios institucijos, veiklai vykdyti, o 6 % šio ploto – savo, kaip apmokestinamojo asmens, veiklai vykdyti, iš kurių 1 % – neapmokestinamoms paslaugoms teikti, nesuteikiančioms teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą. Tačiau vėlesnis pastato naudojimas savivaldybės veiklai vykdyti gali suteikti teisę atskaityti už šioje nuostatoje numatytą panaudojimą sumokėtą mokestį tik tiek, kiek tas pastatas naudojamas apmokestinamiesiems sandoriams pagal šios direktyvos 17 straipsnio 5 dalį.

Parašai.

* Proceso kalba: nyderlandų.