Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. rugsėjo 11 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pajamų mokestis – Teisės aktai dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo – Pajamų už nekilnojamąjį turtą, gautų kitoje valstybėje narėje nei gyvenamosios vietos valstybė narė, apmokestinimas – Atleidimo nuo mokesčio tvarka taikant progresinių mokesčių išlygą gyvenamosios vietos valstybėje narėje – Skirtingas nekilnojamojo turto, esančio gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ir nekilnojamojo turto, esančio kitoje valstybėje narėje, vertinimas“

Byloje C-489/13

dėl hof van beroep te Antwerpen (Belgija) 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. rugsėjo 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Ronny Verest,

Gaby Gerards

prieš

Belgische Staat

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça, teisėjai J.-C. Bonichot (pranešėjas) ir A. Arabadjiev,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę procedūrą,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.-C. Halleux ir M. Jacobs,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir J.-S. Pilczer,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Cordewener ir W. Roels,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 63 ir 65 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant R. Verest ir G. Gerards ginčą su Belgische Staat dėl Prancūzijoje esančio nekilnojamojo turto apmokestinimo Belgijoje.

 Teisinis pagrindas

3        1992 m. Pajamų mokesčio kodekso (toliau – CIR 92) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.      Pajamomis už nekilnojamąjį turtą laikomos:

1°      nenuomojamo nekilnojamojo turto atveju:

a)      kai turtas yra Belgijoje:

–        kadastrinės pajamos, kai kalbama apie nepastatytą nekilnojamąjį turtą, inventorių ir įrenginius, kurie dėl savo pobūdžio ar paskirties yra nekilnojamieji arba skirti gyventi, kaip nurodyta 12 straipsnio 3 dalyje;

–        kadastrinės pajamos, padidintos 40 %, kai kalbama apie kitokį turtą;

b)      kai turtas yra užsienyje: nuomos vertė;

<...>“

4        CIR 92 13 straipsnyje skelbiama:

„Kalbant apie nekilnojamojo turto nuomos vertę, nuomos mokestį ir už nuomą gautą pelną, neto pajamos atitinka nuomos kainą, sumažintą priežiūros ir remonto išlaidomis:

–        kurios lygios 40 %, kai kalbama apie pastatytą nekilnojamąjį turtą, inventorių ir įrenginius, kurie dėl savo pobūdžio ar paskirties yra nekilnojamieji <...>

<...>“

5        CIR 92 155 straipsnyje numatyta:

„Apskaičiuojant mokestį, atsižvelgiama į pagal tarptautines sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuo mokesčio atleidžiamas pajamas, ir jis proporcingai sumažinamas atsižvelgiant į tai, kokią visų pajamų dalį sudaro nuo mokesčio atleistos pajamos.

<...>“

6        1964 m. kovo 10 d. Briuselyje tarp Prancūzijos ir Belgijos pasirašyto susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir abipusių administracinės ir teisinės pagalbos taisyklių pajamų mokesčių srityje nustatymo (toliau – susitarimas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo) 3 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Pajamos už nekilnojamąjį turtą, įskaitant pajamas už priklausinius ir žemės ūkio ir miškų bendrovių gyvąjį ir negyvąjį inventorių, apmokestinamos tik šio turto buvimo vietos susitariančioje valstybėje.“

7        Susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo 19 straipsnio A dalies 2 ir 4 punktuose numatyta:

„Dvigubo apmokestinimo išvengiama taip:

A.      Kalbant apie Belgiją:

<...>

2.      Kitos nei 1 punkte numatytos pajamos atleidžiamos nuo šio susitarimo 2 straipsnio 3 dalies A punkte nurodytų Belgijos mokesčių, jei jų apmokestinimas numatytas išimtinai Prancūzijoje.

<...>

4.      Nepaisant pirmesnių nuostatų, šiame susitarime nurodyti Belgijos mokesčiai gali būti apskaičiuojami nuo pagal minėtą susitarimą Belgijoje apmokestinamų pajamų, taikant pagal Belgijos teisės aktus visas apmokestinamas pajamas atitinkantį tarifą.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

8        Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ieškovai pagrindinėje byloje yra Belgijos rezidentai ir kad ten apmokestinamos jų pajamos. 2004 m. rugpjūčio mėn. jie įsigijo nekilnojamojo turto Prancūzijoje ir kitais metais pateikė mokesčių deklaraciją; ją Belgijos mokesčių institucijos pataisė. Ieškovai nesutiko su minėtais pataisymais ir kreipėsi į rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Antverpeno pirmosios instancijos teismas).

9        Kai jų skundas buvo atmestas, ieškovai pagrindinėje byloje pateikė apeliacinį skundą hof van beroep te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas).

10      Šio teismo nuomone, jo nagrinėjamas ginčas susijęs su Prancūzijoje esančio nekilnojamojo turto apmokestinimu Belgijoje. Šiuo klausimu jis nurodo, kad pagal susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo pajamos už nekilnojamąjį turtą apmokestinamos toje valstybėje, kurioje yra nekilnojamasis turtas. Šis atleidimas nuo mokesčio Belgijos Karalystės naudai suderintas su progresinių mokesčių išlyga, pagal kurią į pajamas už nekilnojamąjį turtą Prancūzijoje gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant Belgijoje apmokestinamoms pajamoms taikytiną mokesčio tarifą.

11      Hof van beroep te Antwerpen nurodo, kad pajamos už Belgijoje esantį nenuomojamą nekilnojamąjį turtą nustatomos remiantis kadastrinėmis pajamomis ir kad hipotetinės pajamos už nekilnojamąjį turtą Prancūzijoje nustatomos panašiai. Tačiau, kaip matyti iš CIR 92 7 straipsnio, pajamos už nenuomojamą nekilnojamąjį turtą, esantį kitoje valstybėje nei Belgija, nustatomos remiantis vien jo nuomos verte. Kadastrinės pajamos Belgijoje panašios į kadastrines pajamas Prancūzijoje, tačiau paprastai kadastrinės pajamos yra mažesnės už nuomos vertę.

12      Atsižvelgdamas į šiuos paaiškinimus hof van beroep te Antwerpen nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pagal EB 56 straipsnį draudžiama vienoje valstybėje narėje apmokestinti kitoje valstybėje narėje esantį nenuomojamą nekilnojamąjį turtą remiantis kitu pagrindu nei vietos kadastrinės pajamos, ypač kai žinoma, kad vietos kadastrinės pajamos nustatomos kaip ir Belgijos kadastrinės pajamos už Belgijoje esantį nekilnojamąjį turtą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

 Dėl klausimo apimties

13      Reikia priminti, kad pagal SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų šiam išspręsti nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (Sprendimo Brey, C-140/12, EU:C:2013:565, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

14      Taigi, siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą, reikia įvertinti pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės nuostatas atsižvelgiant į iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išplaukiančias faktines ir teisines aplinkybes.

15      Pagrindinėje byloje kalbama apie Belgijos rezidentų, kurie yra ieškovai pagrindinėje byloje, pajamų už Prancūzijoje įsigytą nenuomojamą nekilnojamąjį turtą apmokestinimą. Pagal dviejų valstybių narių sudarytą susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo pajamos už tokį nekilnojamąjį turtą apmokestinamos tik Prancūzijoje. Tačiau dėl vadinamosios „progresinių mokesčių išlygos“ Belgijos institucijos gali atsižvelgti į šias pajamas tam, kad apskaičiuotų Belgijoje apmokestinamoms pajamoms taikytiną mokesčio tarifą.

16      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pajamų už nenuomojamą nekilnojamąjį turtą nustatymo tvarka skiriasi pagal tai, ar turtas yra Belgijoje, ar kitoje valstybėje narėje. Taigi iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje pajamos už Prancūzijoje esantį nenuomojamą nekilnojamąjį turtą nustatomos pagal nuomos vertę, kuri yra didesnė už panašaus Belgijoje esančio turto kadastrines pajamas.

17      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nustatyti, ar SESV 63 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį tokias valstybės narės teisės nuostatas, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuriose numatyta, kad tuo metu, kai taikoma susitarime dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo įtvirtinta progresinių mokesčių išlyga, nustatant pajamų mokesčio tarifą, pajamos, gautos už kitoje valstybėje narėje esantį nenuomojamą nekilnojamąjį turtą, nustatomos pagal jo nuomos vertę, o pajamos, gautos už tokį turtą, esantį pirmojoje valstybėje narėje, nustatomos remiantis jo „kadastrinėmis pajamomis“, kurios paprastai yra mažesnės už „nuomos vertę“.

 Dėl laisvo kapitalo judėjimo ribojimo buvimo

18      Pirmiausia reikia priminti, kad, nesant Sąjungos vienodinimo ar derinimo priemonių, valstybės narės yra kompetentingos nustatyti pajamų ir turto apmokestinimo kriterijus, kad panaikintų, prireikus sutartimis, dvigubą apmokestinimą. Tokiu atveju valstybės narės, siekdamos paskirstyti kompetenciją mokesčių srityje, gali dvišalėmis sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo laisvai nustatyti priskyrimo požymius (Sprendimo Imfeld ir Garcet, C-303/12, EU:C:2013:822, 41 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

19      Tačiau šiuo kompetencijos mokesčių srityje paskirstymu neleidžiama valstybėms narėms taikyti priemonių, prieštaraujančių ESV sutartyje užtikrinamoms judėjimo laisvėms. Iš tiesų įgyvendindamos apmokestinimo galias, taip paskirstytas dvišalėmis sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, valstybės narės privalo laikytis Sąjungos taisyklių (Sprendimo Imfeld ir Garcet, EU:C:2013:822, 42 punktas).

20      Tai reiškia, kad valstybės narės gali su sąlyga, kad bus užtikrintos Sutarties garantuojamos judėjimo laisvės, apmokestindamos fizinių asmenų pajamas remtis pajamų, gaunamų už nenuomojamą nekilnojamąjį turtą, įvertinimo tvarka, kuri skiriasi pagal tai, ar turtas yra šioje, ar kitoje valstybėje narėje.

21      Šiuo klausimu reikia priminti, kad tarp SESV 63 straipsnio 1 dalimi draudžiamų priemonių, kaip laisvo kapitalo judėjimo apribojimų, yra tos, kurios atgraso vienos valstybės narės rezidentus investuoti nekilnojamąjį turtą kitose valstybėse narėse (Sprendimo Libert ir kt., C-197/11 ir C-203/11, EU:C:2013:288, 44 punktas).

22      Esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, neginčijama, kad, nustatant Belgijos rezidentų pajamų, kurios apmokestinamos Belgijoje, mokesčio tarifą, atsižvelgiama į jų pajamas už nekilnojamąjį turtą. Taip pat neginčijama, kad pajamos už Belgijoje esantį nenuomojamą nekilnojamąjį turtą nustatomos remiantis kadastrinėmis pajamomis, kurių suma mažesnė už nuomos vertę, į kurią atsižvelgiama nustatant pajamas už tokį turtą, esantį kitoje valstybėje narėje.

23      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar dėl šios aplinkybės Belgijos rezidentų, kurie yra nenuomojamo nekilnojamojo turto, esančio kitoje valstybėje narėje nei Belgija, savininkai, apmokestinamoms pajamoms taikomas mokesčio tarifas yra didesnis už tą, kuris taikomas panašų turtą Belgijoje turinčių Belgijos rezidentų pajamoms.

24      Jei taip, tokiomis nacionalinėmis teisės nuostatomis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, įtvirtinamas nevienodas požiūris, galintis atgrasyti Belgijos rezidentus investuoti į nekilnojamąjį turtą kitose valstybėse narėse nei Belgija, o tai gali lemti laisvo kapitalo judėjimo ribojimą, kuris iš principo draudžiamas pagal SESV 63 straipsnį.

 Dėl laisvo kapitalo judėjimo ribojimo pateisinimo buvimo

25      SESV 65 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad 63 straipsnio nuostatomis nepažeidžiama valstybių narių teisė taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu.

26      Ši nuostata, kuria nukrypstama nuo laisvo kapitalo judėjimo, turi būti aiškinama siaurai. Todėl ji negali būti aiškinama taip, kad kiekvienas mokesčių teisės aktas, kuriame daromi skirtumai tarp mokesčių mokėtojų dėl jų gyvenamosios vietos arba dėl valstybės narės, kur jie investuoja savo kapitalą, automatiškai yra suderinamas su Sutartimi (žr. Sprendimo Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company, C-190/12, EU:C:2014:249, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

27      Iš tiesų ši nukrypti leidžianti nuostata savo ruožtu yra ribojama SESV 65 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos „neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta 63 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo“ (žr. Sprendimo Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company, EU:C:2014:249, 56 punktą).

28      Taigi pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktą leidžiamą skirtingą požiūrį reikia skirti nuo šio straipsnio 3 dalyje uždraustos diskriminacijos. Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tam, kad nacionalinės mokesčių teisės nuostata galėtų būti laikoma suderinama su laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, reikia, jog jos lemiamas vertinimo skirtumas būtų susijęs su objektyviai skirtingomis situacijomis arba jis būtų pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu (žr. Sprendimo Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company, EU:C:2014:249, 57 punktą).

29      Pirma, pagrindinėje byloje neginčijama, kad pagal susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kaip antai taikomą Belgijoje, pajamos už Prancūzijoje esantį nekilnojamąjį turtą Belgijoje neapmokestinamos, o pajamos už Belgijoje esantį nekilnojamąjį turtą patenka į mokesčio bazę. Tačiau pagal šį susitarimą Belgijos institucijoms leidžiama atsižvelgti į pajamas už Prancūzijoje esantį nekilnojamąjį turtą tam, kad jos, taikydamos minėtame susitarime numatytą „progresinių mokesčių išlygą“, nustatytų Belgijoje apmokestinamoms pajamoms taikytiną mokesčio tarifą.

30      Reikia nurodyti, jog iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad atleidimo nuo mokesčio būdas taikant „progresinių mokesčių išlygą“ leidžia užtikrinti, kad į mokesčių mokėtojo pajamas, kurios atleidžiamos nuo mokesčio gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ši valstybė narė vis dėlto galėtų atsižvelgti tam, kad, apskaičiuodama mokesčio už likusias mokesčio mokėtojo pajamas sumą, galėtų taikyti progresinių mokesčių taisyklę (šiuo klausimu žr. Sprendimo Asscher, C-107/94, EU:C:1996:251, 47 punktą).

31      Tokiu reglamentavimu siekiama išvengti to, kad mokesčio mokėtojo, turinčio nekilnojamojo turto kitoje valstybėje narėje, apmokestinamosioms pajamoms gyvenamosios vietos valstybėje narėje būtų taikomas mažesnis mokesčio tarifas nei tas, kuris taikomas mokesčių mokėtojų, turinčių panašų turtą gyvenamosios vietos valstybėje, pajamoms.

32      Atsižvelgiant į šį tikslą, mokesčio mokėtojų, įsigijusių nekilnojamojo turto gyvenamosios vietos valstybėje narėje, situacija yra panaši į mokesčių mokėtojų, tokio turto įsigijusių kitoje valstybėje narėje, situaciją.

33      Antra, reikia konstatuoti, kad Belgijos vyriausybė nenurodė jokio pateisinamojo privalomojo bendrojo intereso pagrindo.

34      Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus į pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 63 straipsnis aiškintinas kaip draudžiantis tokias valstybės narės teisės nuostatas, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, jeigu dėl jų tuo metu, kai taikoma susitarime dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo įtvirtinta progresinių mokesčių išlyga, didesnis pajamų mokesčio tarifas nustatomas vien dėl to, kad pajamų už nekilnojamąjį turtą nustatymo tvarka lemia tai, jog pajamos, gaunamos už kitoje valstybėje narėje esantį nekilnojamąjį turtą, įvertinamos suma, kuri yra didesnė už pajamas, gaunamas už tokį turtą, esantį pirmojoje valstybėje narėje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar būtent tokias pasekmes lemia pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

35      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

SESV 63 straipsnis aiškintinas kaip draudžiantis tokias valstybės narės teisės nuostatas, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, jeigu dėl jų tuo metu, kai taikoma susitarime dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo įtvirtinta progresinių mokesčių išlyga, didesnis pajamų mokesčio tarifas nustatomas vien dėl to, kad pajamų už nekilnojamąjį turtą nustatymo tvarka lemia tai, jog pajamos, gaunamos už kitoje valstybėje narėje esantį nekilnojamąjį turtą, įvertinamos suma, kuri yra didesnė už pajamas, gaunamas už tokį turtą, esantį pirmojoje valstybėje narėje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar būtent tokias pasekmes lemia pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai.

Parašai.

* Proceso kalba: nyderlandų.