16.6.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 184/11 |
2014 m. kovo 7 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
(Byla C-112/140)
2014/C 184/14
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal, L. Armati
Atsakovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
Ieškovės reikalavimai
— |
Pripažinti, kad priėmusi ir palikusi galioti mokesčių teisės aktus dėl kapitalo prieaugio paskirstymo bendrovių nerezidenčių akcininkams, pagal kuriuos nevienodai vertinama veikla nacionalinėje teritorijoje ir už jos ribų, Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir EEE 40 straipsnį, ir, papildomai pagal SESV 49 straipsnį ir EEE 31 straipsnį; |
— |
priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Nacionalinės teisės aktai, dėl kurių pareikštas kaltinimas
Taxation of Chargeable Gains Act 1992 (1992 m. Įstatymas dėl kapitalo prieaugio apmokestinimo) 13 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu tam tikros bendrovės nerezidentės gauna pelno, mokestį už šį pelną iš karto turi sumokėti akcininkai ir kiti dalyviai („participators“), kurių gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir visai nesvarbu, ar jie realiai gauna pajamų.
Pagrindinis argumentas
Jungtinės Karalystės rezidentai apmokestinami mokesčiu, taikomu tam tikrų bendrovių nerezidenčių, kurių akcininkais jie yra, pelnui, tačiau tokio mokesčio jiems nereikėtų mokėti, jei aptariamos bendrovės būtų Jungtinės Karalystės rezidentės. Toks nevienodas apmokestinimas gali atgrasyti Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojus investuoti į tokio tipo bendroves nerezidentes, o dėl to pažeidžiamas SESV 63 straipsnis ir EEE 40 straipsnis.
Ginčijama nuostata gali padėti išvengti tam tikrų mokesčių vengimo ir piktnaudžiavimo atvejų. Tačiau ji taikoma ne tik tokiais atvejais. Todėl ši nuostata yra nepateisinama.