Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

26.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/19

2014 m. lapkričio 21 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-425/11 Graikija/Komisija

(Byla C-530/14 P)

(2015/C 026/23)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouchagiar ir P.J. Loewenthal

Kita proceso šalis: Graikijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

—

panaikinti 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimą, apie kurį Komisijai pranešta 2014 m. rugsėjo 12 d., byloje T-425/11, Graikija/Komisija (ECLI: EU: T: 2014: 768);

—

grąžinti bylą Bendrajam teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu pagrindu: Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, kad ginčijama priemonė nesuteikė pranašumo valstybiniams lošimo namams. Šie vienintelį Komisijos apeliacinio skundo pagrindą sudaro trys dalys.

Pirma, skundžiamo sprendimo 52–58 punktuose Bendrasis Teismas Pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, kad valstybiniai lošimo namai neturėjo pranašumo rinkdami mažesnį įėjimo mokestį iš kiekvieno kliento, remdamiesi ginčijama priemone, nes pervedamos sumos sudarė 80 % valstybinių ir privačių lošimo namų taikomos įėjimo bilieto kainos.

Antra, skundžiamo sprendimo 59–68 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, jog nepakanka, kad Komisija įvertintų ginčijama priemone suteikiamą pranašumą kaip tiesioginė mokestinę diskriminaciją de jure, ir kad Komisija pranašumą turėjo pagrįsti ginčijamos priemonės pasekmių ekonominiais tyrimais.

Trečia, skundžiamo sprendimo 74–80 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį konstatuodamas, kad, pirma, nemokamo įėjimo komercinė praktika negalėjo padidinti ginčijama priemone suteikiamo pranašumo, nes ši priemonė nesuteikia pranašumo apskritai, ir antra, kad būtų pripažintas šis argumentas, Komisija turėjo įrodyti, kad realiai suteiktų nemokamų įėjimų skaičius buvo per didelis atsižvelgiant į Graikijos teisės aktuose, kuriais buvo leidžiama tokia praktika, nustatytus tikslus, ir kad tai neatitinka nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų.