Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

GENERALINIO ADVOKATO

PAOLO MENGOZZI IŠVADA,

pateikta 2016 m. liepos 5 d.(1)

Sujungtos bylos C-164/15 P ir C-165/15 P

Europos Komisija

prieš

AerLingus ir Ryanair

„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Airijos mokestis, taikomas lėktuvų keleiviams – Diferencijuotų mokesčių taikymas – Sumažinto tarifo taikymas skrydžiams į vietoves, esančias ne daugiau kaip 300 km atstumu nuo Dublino – Pranašumas – Atrankinis pobūdis – Vertinimas, kai mokesčių priemonė gali būti laisvo paslaugų teikimo apribojimas – Susigrąžinimas – Akcizas – Pranašumo perkėlimas įmonės pagalbos gavėjos klientams“





1.        Šiose sujungtose bylose Komisija prašo iš dalies panaikinti 2015 m. vasario 5 d. Bendrojo Teismo priimtus sprendimus Aer Lingus / Komisija (T-473/12, EU:T:2015:78, toliau – Sprendimas Aer Lingus) ir Ryanair / Komisija (T-500/12, EU:T:2015:73, toliau – Sprendimas Ryanair) (jeigu sprendimai nurodomi bendrai, toliau – skundžiami sprendimai). Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas, ar ir kiek Komisija, nustatydama susigrąžintinos pagalbos sumą, privalo atsižvelgti į aplinkybę, kad pagalbos gavėjos gautą ekonominį pranašumą perkėlė klientams.

2.        Aer Lingus ir Ryanair (jeigu įmonės nurodomos bendrai, toliau – ieškovės) kiekviena atskirai pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą dėl tų pačių sprendimų ir iškėlė keletą klausimų, susijusių su valstybės priemonės laikymu pagalba, visų pirma, jei ta priemonė kartu gali būti pagrindinės laisvės apribojimas.

I –    Ginčų priešistorė

3.        Toliau atsižvelgiant į skundžiamus sprendimus apibendrinama ginčų priešistorė.

4.        Nuo 2009 m. kovo 30 d. Airijoje buvo įvestas akcizo mokestis, vadinamas Air Travel Tax (oro transporto mokestis; toliau – OTM), tiesiogiai iš oro linijų bendrovių renkamas už kiekvieną keleivį, išskrendantį iš Airijos oro uosto(2). Jo nustatymo metu OTM buvo skaičiuojamas pagal atstumą tarp išvykimo oro uosto ir atvykimo oro uosto ir buvo nustatytas 2 eurų tarifas skrydžiams į oro uostą, esantį ne toliau kaip už 300 km nuo Dublino oro uosto, ir 10 eurų – visais kitais atvejais.

5.        Ryanair pateikė Komisijai du atskirus skundus dėl OTM: vieną – dėl su valstybės pagalba susijusių nuostatų pažeidimo, kitą – pagal SESV 56 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1008/2008(3). Komisija, reaguodama į antrąjį skundą, pradėjo tyrimą dėl galimo su laisvu paslaugų teikimu susijusių nuostatų pažeidimo ir 2010 m. kovo 18 d. išsiuntė Airijos valdžios institucijoms oficialų įspėjimą (toliau – Airijos valdžios institucijoms išsiųstas oficialus įspėjimas). Airija nuo 2011 m. kovo 1 d. pakeitė OTM apskaičiavimo taisykles – nustatė bendrą trijų eurų mokesčio tarifą, taikomą neatsižvelgiant į skrydžio atstumą(4). Todėl Komisija nutraukė tyrimą.

6.        2011 m. liepos 13 d. Komisija pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią procedūrą dėl sumažinto OTM tarifo, kuris buvo taikomas nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 1 d. 2012 m. liepos 25 d. Komisija priėmė Sprendimą 2013/199/ES dėl valstybės pagalbos byloje SA.29064 (11/C, ex 11/NN) – Airijos taikyti diferencijuoti skrydžio mokesčio tarifai (toliau – ginčijamas sprendimas)(5). Šio sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, kad pagalba, kurią Airija neteisėtai, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas teikė nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 1 d. taikydama mažesnį skrydžio mokesčio tarifą visiems skrydžiams, kurie buvo vykdomi orlaiviais, galinčiais skraidinti daugiau kaip 20 keleivių ir nenaudojamais valstybiniais arba kariniais tikslais, iš oro uostų, aptarnaujančių daugiau nei 10 000 keleivių per metus, į vietas, iki kurių atstumas nuo Dublino oro uosto neviršija 300 km, yra nesuderinama su vidaus rinka. 4 straipsnio 1 dalyje Airijai nurodyta susigrąžinti pagalbą. Sprendimo 70 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad pagalbos dydis yra skirtumas tarp mažesnio OTM tarifo ir įprasto 10 EUR tarifo (t. y. 8 EUR vienam keleiviui), o tarp pagalbos gavėjų nurodytos ir ieškovės.

II – Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiami sprendimai

7.        Aer Lingus ir Ryanair atitinkamai 2012 m. lapkričio 1 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. pateikė Bendrajam Teismui ieškinius dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Abi ieškovės pateikė po penkis ieškinį pagrindžiančius pagrindus.

8.        Skundžiamuose sprendimuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė abiejų ieškinių penktąjį pagrindą, kuriuo buvo teigiama, kad pažeista pareiga motyvuoti(6), ir ketvirtąjį Ryanair ieškinio pagrindą dėl tariamo nepranešimo apie Komisijos sprendimą dėl susigąžinimo(7). Priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose apie šias skundžiamų sprendimų dalis nekalbama. Bendrasis Teismas taip pat išnagrinėjo ir atmetė abiejų ieškinių pirmąjį pagrindą, kuriuo iš esmės buvo ginčijamas sumažinto OTM tarifo laikymas pagalba. Šios skundžiamų sprendimų dalys yra priešpriešinių apeliacinių skundų dalykai. Galiausiai Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir iš dalies patenkino Aer Lingus ieškinio trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus ir Ryanair ieškinio antrąjį ir trečiąjį pagrindus, susijusius su pagalbos dydžio apskaičiavimo tvarka. Komisijos apeliaciniai skundai pateikti dėl šių skundžiamų sprendimų dalių.

9.        Skundžiamų sprendimų rezoliucinės dalies 1 punktu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 4 straipsnį „tiek, kiek juo nurodoma išieškoti iš pagalbos gavėjų sumą, kuri, kaip nustatyta minėto sprendimo 70 konstatuojamojoje dalyje, yra aštuoni eurai už keleivį“. Skundžiamais sprendimais atmetamos kitos ieškinių dalys (atitinkamai abiejų rezoliucinių dalių 2 punktas) ir Komisijai nurodoma padengti ne tik savo, bet ir pusę Aer Lingus ir Ryanair bylinėjimosi išlaidų (atitinkamai abiejų rezoliucinių dalių 3 punktas).

III – Analizė

10.      Komisijos apeliaciniaie skundai pateikti dėl skundžiamų sprendimų rezoliucinės dalies 1 punkto. Komisija, palaikoma Airijos, prašo Teisingumo Teismo panaikinti šį rezoliucinės dalies punktą, visiškai atmesti Bendrajam Teismui pareikštus ieškinius arba, nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylas Bendrajam Teismui ir nurodyti Aer Lingus ir Ryanair padengti bylinėjimosi išlaidas (arba atidėti sprendimo dėl jų priėmimą tuo atveju, jei bylos būtų perduotos Bendrajam Teismui). Abu savo apeliacinius skundus Komisija grindžia vienu bendru pagrindu, susijusiu su tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 108 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnį(8).

11.      Tačiau priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose numatytas skundžiamų sprendimų rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo Bendrasis Teismas atmetė „kitas“ Aer Lingus ir Ryanair ieškinių dalis. Ieškovės prašo Teisingumo Teismo panaikinti šį rezoliucinės dalies punktą, panaikinti ginčijamą sprendimą ir nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas. Abiejuose priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose pateikiamas vienas bendras į keturias dalis išskirstytas pagrindas dėl to, kad Bendrasis Teismas atmetė Aer Lingus ir Ryanair pateiktus ieškinių pagrindus dėl taikyto sumažinto OTM tarifo laikymo valstybės pagalba.

12.      Pradėsiu nuo priešpriešinių apeliacinių skundų analizės, nes jie susiję su skundžiamų sprendimų aspektu (nagrinėjamos priemonės laikymu pagalba), kuris, logiškai vertinant, yra ankstesnis už pagrindiniuose apeliaciniuose skunduose nagrinėjamą aspektą (nurodymo susigrąžinti pagalbą teisėtumas).

A –    Dėl priešpriešinių apeliacinių skundų

13.      Aer Lingus ir Ryanair atitinkamuose apeliaciniuose skunduose pateikti prieštaravimai ir juos pagrindžiantys argumentai didžiąja dalimi sutampa. Todėl dėl patogumo aptardamas, kur įmanoma, juos sujungsiu ir nagrinėsiu bendrai.

1.      Dėl prieštaravimo, susijusio su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė laikydamas priemonės neteisėtą pobūdį nesvarbiu priskiriant ją prie valstybės pagalbos (Aer Lingus priešpriešinio apeliacinio skundo pirmoji vienintelio pagrindo dalis)

a)      Sprendimas Aer Lingus

14.      Pirmasis Aer Lingus prieštaravimas, nurodytas pateikiant bendrą apeliacinio skundo pagrindą, yra susijęs su Sprendimo Aer Lingus 43 punktu, kuriame Bendrasis Teismas, preliminariai vertindamas, primena, kad pagalbos sąvoka yra objektyvi ir kad klausimas, ar suteiktas pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, „turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į nagrinėjamos pagalbos priemonės sukeltą neigiamą poveikį konkurencijai, o ne į kitus aspektus, kaip antai priemonės, kuria pagalba suteikta, teisėtumas“.

b)      Šalių argumentų santrauka

15.      Aer Lingus teigia, kad daroma teisės klaida, jeigu Sprendimo Aer Lingus 43 punktą reikia aiškinti taip, jog nagrinėjant, ar suteiktas atrankinis pranašumas, jokiu atveju neprivaloma atsižvelgti į aplinkybę, kad nagrinėjama nacionalinė priemonė yra iš dalies neteisėta arba yra neatskiriama neteisėtos priemonės dalis. Aer Lingus manymu, neatsižvelgiant į nacionalinės priemonės, dėl kurios susidaro minėtas pranašumas, neteisėtumą būtų prieštaraujama Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktikai, pagal kurią pagalbos buvimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į priemonės visumą ir su ja susijusį kontekstą. Aer Lingus primena Bendrajam Teismui nurodžiusi, kad didesnis OTM tarifas buvo neteisėtas, nes neatitiko SESV 56 straipsnio ir Reglamento Nr. 1008/2008, ir kad pagal tą tarifą sumokėtas OTM turėjo būti grąžintas. Konstatuotas toks neteisėtumas būtų svarbus vertinant, ar ir kokio dydžio ekonominis pranašumas buvo suteiktas oro linijų bendrovėms, apmokestintoms mažesniu tarifu. Iš tikrųjų toks pranašumas negali atsirasti dėl to, kad Airija toms įmonėms nenurodė mokėti neteisėto mokesčio, ir bet kuriuo atveju pranašumas būtų tik tas, kad iš karto taikytas mažesnis mokesčio tarifas, todėl nereikėtų teikti prašymo dėl grąžinimo.

16.      Komisija ir Airijos vyriausybė atmeta prieštaravimą pateikdamos labai panašius argumentus.

c)      Vertinimas

17.      Nagrinėjamas prieštaravimas grindžiamas, mano nuomone, klaidingu Sprendimo Aer Lingus 43 punkto aiškinimu. Pirmoje šio punkto dalyje Bendrasis Teismas perfrazuoja teismo praktikoje, kuria, be kita ko, remiasi ir pati Aer Lingus priešpriešiniame apeliaciniame skunde, nusistovėjusį aiškinimą, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės priemonės apibrėžiamos pagal jų poveikį(9). Remiantis šia teismo praktika, nei dėl viešųjų ar privačių įstaigų, kurios suteikia pagalbą, padėties(10), nei dėl Sąjungos institucijų elgesio ar pareiškimų(11), nei dėl valstybės įsikišimų formos, priežasties ar tikslo(12) negalima šių valstybės įsikišimų automatiškai nelaikyti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, tačiau tam tikrais atvejais šie elementai gali būti svarbūs vertinant valstybės įsikišimų suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį(13), t. y. nustatant pareigą susigrąžinti pagalbą(14).

18.      Bendrasis Teismas, remdamasis nurodyta teismo praktika, Sprendimo Aer Lingus 43 punkto antroje dalyje iš esmės tvirtina, kad valstybės priemonės teisėtumas nėra svarbus vertinant, ar suteiktas pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Šį tvirtinimą pagrindžianti logika – t. y. kad jeigu atrankinis pranašumas nustatytas, prielaidos, jog priemonė gali būti neteisėta remiantis nacionaline ir (arba) Sąjungos teise, nepakanka, kad ji automatiškai nebūtų laikoma pagalba – konkrečiai nenurodyta, tačiau yra aiškiai numanoma skaitant bendrai visą punktą ir yra patvirtinta nuoroda į 2010 m. spalio 7 d. Sprendimą DHL Aviation ir DHL Hub Leipzig / Komisija (T-452/08, EU:T:2010:427). Šiame sprendime Bendrasis Teismas atmetė įmonių ieškovių pateiktą argumentą, kad jos iš tikrųjų negavo jokio ekonominio pranašumo, kurį reikėtų kompensuoti, nes nagrinėjamos pagalbos priemonės buvo nustatytos susitarime, kuris pagal Vokietijos teisę laikytinas negaliojančiu, nes sudarytas pažeidžiant EB 88 straipsnio 3 dalį, todėl nevykdytinas(15). Sprendimo 40 punkte, kuris nurodytas Sprendimo Aer Lingus 43 punkte, Bendrasis Teismas tvirtino, jog tai, kad sutarties išlygos galimai negaliojo ab origine remiantis Vokietijos teise, nereiškė, kad įmonės ieškovės iš tikrųjų nepasinaudojo tomis išlygomis, kuriomis joms suteiktas pranašumas rinkoje konkurenčių atžvilgiu, ir nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos pareigai susigrąžinti pagalbą, kuria jos realiai pasinaudojo(16). Taigi Bendrasis Teismas neatmetė galimybės, kad valstybės priemonės neteisėtumas galėtų turėti įtakos nurodymui susigrąžinti pagalbą, tačiau tvirtai atmetė galimybę, kad įmonės ar aptariamų įmonių realiai gauta ekonominė nauda dėl priemonės neteisėtumo nebūtų laikoma „pranašumu“ pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

19.      Priešingai, nei teigia Aer Lingus, tvirtinti, kaip tai daro Bendrasis Teismas, kad galimas valstybės priemonės (ar su ja susijusios priemonės) neteisėtumas nėra svarbus, jeigu išnagrinėjus jos poveikį matyti, kad ja vienai ar kelioms įmonėms suteiktas konkretus atrankinis pranašumas, darantis poveikį konkurencijai, a priori nereiškia, kad tas neteisėtumas gali turėti įtakos nustatant minėtą poveikį, todėl šis tvirtinimas nėra priešingas Aer Lingus nurodytiems precedentams, susijusiems su mokesčių, surinktų pažeidžiant Sąjungos teisę, kompensavimu ar su kompensacijų už viešųjų valdžios institucijų sukeltą žalą išmokėjimu(17). Iš tikrųjų visuose šiuose precedentuose Teisingumo Teismas nelaikė priemonės pagalba ne dėl su ja susijusios valstybės intervencijos neteisėto pobūdžio(18), bet dėl to, kad nebuvo galima nustatyti jokio antikonkurencinio pranašumo, nes priemonė buvo skirta tokios intervencijos padariniams, kylantiems jos adresatams, pašalinti. Todėl mokesčio, surinkto pažeidžiant Sąjungos teisę, grąžinimas, jeigu įmonės mokesčio mokėtojos prieš tai jį sumokėjo, nors tai buvo nepagrįstas mokėjimas, atsižvelgiant į teisės akto, kuriuo jis nustatytas, neteisėtumą, buvo toms įmonėms ekonomiškai neutrali operacija(19). Tą patį galima pasakyti apie valstybės kompensacijas už viešųjų valdžios institucijų veiksmų sukeltą žalą(20). Nagrinėjamu atveju situacija yra iš esmės kitokia. Pranašumo, kuriuo, remiantis ginčijamu sprendimu, pasinaudojo Aer Lingus vidaus skrydžiams (t. y. mažesnio, nei Komisija laiko normaliu, mokesčio tarifo taikymas), tikslas nebuvo kompensuoti nuostolį, kurį ji patyrė dėl neteisėtos valstybės intervencijos, todėl iš tikrųjų ji gavo tiesioginę naudą (nepriklausomai nuo šios naudos apibrėžimo ir dydžio). Sprendimas ThyssenKrupp Acciai Speciali Terni / Komisija (T-62/08, EU:T:2010:268), kurį Aer Lingus taip pat nurodė siekdama pagrįsti savo argumentus, kaip teisingai atkreipė dėmesį Komisija, yra susijęs ne su valstybės kompensacija už ankstesne neteisėta priemone sukeltą žalą, o su kompensacija, suteikta už turto paėmimą(21).

20.      Taigi taip aiškinant Sprendimo Aer Lingus 43 straipsnis atitinka tiek Bendrojo Teismo, tiek Teisingumo Teismo praktiką, nurodytą šios išvados 17 punkte, ir neprieštarauja šios išvados 19 punkte nurodytiems precedentams. Todėl jame nėra teisės klaidos, dėl kurios skundėsi Aer Lingus pirmajame prieštaravime, nurodytame pateikiant bendrą pagrindą.

2.      Dėl prieštaravimų, susijusių su tariamomis Bendrojo Teismo padarytomis teisės klaidomis, laikant, kad dėl didesnio OTM tarifo neteisėtumo nedraudžiama laikyti jo normaliu tarifu SESV 107 straipsnio taikymo tikslais (Aer Lingus priepriešinio apeliacinio skundo bendro pagrindo antroji dalis; Ryanair priešpriešinio apeliacinio skundo bendro pagrindo antroji dalis)

a)      Skundžiami sprendimai

21.      Aer Lingus ir Ryanair atitinkamų ieškinių pirmosios instancijos teismui pirmame pagrinde teigė, jog Komisija, vertindama, ar buvo suteiktas atrankinis pranašumas, negalėjo didesnio OTM tarifo laikyti orientaciniu, nes šis tarifas neatitiko SESV 56 straipsnio. Sprendimo Aer Lingus 58 punkte ir Sprendimo Ryanair 83 punkte Bendrasis Teismas tvirtino, kad šie prieštaravimai buvo grindžiami klaidinga prielaida, t. y. kad Airijos valdžios institucijoms išsiųstame oficialiame įspėjime Komisija konstatavo, jog tas mokesčio tarifas, o ne diferencijuotų mokesčių nustatymas vidaus skrydžiams ir skrydžiams Sąjungos viduje buvo nuostatų dėl laisvo paslaugų judėjimo apribojimas.

b)      Šalių argumentų santrauka

22.      Abi ieškovės pažymi, kad jeigu skrydžių Sąjumgos viduje apmokestinimas taikant didesnį mokesčio tarifą nei vidaus skrydžiams yra laisvo paslaugų teikimo apribojimas, tai šis mokesčio tarifas būtinai turi būti pripažintas neteisėtu. Tai aiškiai patvirtina Teisingumo Teismo praktika(22), visų pirma 2003 m. vasario 6 d. Sprendimas Stylianakis (C-92/01, EU:C:2003:72)(23). Ryanair priduria, kad didesnį mokesčio tarifą, pripažintą neteisėtu, laikyti orientaciniu su valstybės pagalba susijusios analizės tikslais yra ne tik neprotinga, bet ir nesuderinama su vienodos ir nuoseklios Sąjungos teisės principais ir kenkia pagalbos kontrolės naudingumui, nes atgraso įmones nuo pranešimo apie panašias mokesčių priemones, jeigu jos pasinaudojo nors ir minimaliai mažesniu mokesčio tarifu.

23.      Pateikdamos labai panašius argumentus Komisija ir Airijos vyriausybė pažymi, kad nagrinėjami prieštaravimai yra nepagrįsti. Komisijos teigimu, Ryanair argumentai, be kita ko, yra teisiškai nereikšmingi.

c)      Vertinimas

24.      Dėl Aer Lingus ir Ryanair pateiktų argumentų, mano manymu, negalima kvestionuoti Bendrojo Teismo išvados, kad ieškovės rėmėsi klaidinga prielaida. Nepriklausomai nuo Airijos valdžios institucijoms išsiųstame oficialiame įspėjime pateikto konstatavimo pobūdžio – galutinio ar negalutinio – ir jo turinio(24), iš tikrųjų, mano manymu, aišku, kad abejonių dėl suderinamumo su nuostatomis, susijusiomis su laisvu paslaugų judėjimu, kelia ne skrydžių į vietoves, esančias toliau kaip 300 km nuo Dublino oro uosto (faktiškai beveik visi skrydžiai Bendrijos viduje), apmokestinimas 10 eurų tarifu, o bendra mokesčio struktūra. Tiksliau, manau, kad minėtos abejonės kyla ne dėl mokesčio tarifų diferenciacijos, veikiau – dėl to, kad šia diferenciacija nustatomos be iš pažiūros pateisinamos priežasties(25) finansiškai mažiau palankios sąlygos skrydžiams Sąjungos viduje, palyginti su nacionaliniais skrydžiais, arba, nors tai yra tas pats, nustatomos finansiškai palankesnės sąlygos nacionaliniams skrydžiams, palyginti su skrydžiais Sąjungos viduje. Priešingai, nei siekia ieškovės, Sprendimas Stylianakis (C-92/01, EU:C:2003:72), kuriame buvo sprendžiama dėl panašios struktūros mokesčio kaip nagrinėjamas šiose bylose(26), šią analizę patvirtina, o ne paneigia. Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad oro uosto mokesčiai tiesiogiai ir automatiškai veikia skrydžio kainą, keleivių mokamo mokesčio tarifų skirtumai automatiškai priskiriami transporto išlaidoms(27). Nustatęs, kad nepaisant iš pažiūros neutralaus aptariamo mokesčio tarifų diferenciacijos kriterijaus didesnis tarifas buvo konkrečiai susijęs su tarptautiniais skrydžiais(28), Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog pagal nuostatas dėl laisvo paslaugų judėjimo yra draudžiama „valstybės narės priimta priemonė, <...> kuria didžiajai skrydžių į kitas valstybes nares daliai nustatomas didesnis oro uosto mokesčių tarifas, palyginti su taikomu minėtos valstybės narės nacionaliniams skrydžiams“. Be to, buvo aiškiai nurodyta, jog ši išvada galiojo tik su sąlyga, kad nebus įrodyta, „kad tie mokesčiai skirti keleiviams būtinoms oro uosto paslaugoms padengti ir kad išlaidos dėl šių keleiviams, skrendantiems į kitas valstybes nares, suteiktų paslaugų yra proporcingai didesnės už nacionalinių skrydžių keleiviams būtinų paslaugų išlaidas“. Atrodo aišku, kad, Teisingumo Teismo manymu, būtent mokesčių sistema, vertinama bendrai, atsižvelgiant į jos poveikį ir tikslus, kelia su Sąjungos teise nesuderinamas kliūtis laisvam paslaugų teikimui, o ne atskiras jos komponentas.

25.      Taigi Bendrasis Teismas nepadarė ieškovių nurodomų klaidų ir neprieštaravo sau Sprendimo Aer Lingus 58 punkte ir Sprendimo Ryanair 83 punkte teigdamas, kad ieškovių teiginiai buvo grindžiami klaidinga prielaida, jog didesnis OTM tarifas pats savaime buvo neteisėtas.

26.      Be kita ko, vertinant OTM dalimis, kaip tai daro ieškovės, man visai neatrodo, kad galima automatiškai daryti išvadą, jog dėl to, kad mokestis neatitinka laisvo paslaugų teikimo taisyklių, didesnis tarifas (tiksliau, mokesčio dalis, viršijanti mažesnį tarifą) yra būtinai neteisėtas. Iš tikrųjų atsižvelgiant į ginčijamame sprendime pateiktus duomenis, pagal kuriuos tik 10–15 %visų skrydžių, kuriems taikytas mokestis, atitiko sąlygas, kad būtų galima taikyti 2 eurų tarifą, atrodytų teisingiau teigti, jog „neteisėtas [mokesčio] komponentas“ yra mažesnis tarifas, nes nukrypsta nuo bendrai taikyto tarifo ir faktiškai sumažina nacionalinius skrydžius vykdančių bendrovių finansinę naštą (didesnio ir mažesnio tarifų skirtumą atitinkančia suma)(29). Taigi, priešingai, nei tvirtina Aer Lingus, ginčijamame sprendime Komisijos konstatuotą pranašumą, suteiktą įmonėms, kurios nagrinėjamu laikotarpiu vykdė nacionalinius skrydžius, lėmė ne tai, kad šioms bendrovėms netaikytas didesnis neteisėtas mokestis, o tai, kad jos vykdydamos tuos skrydžius pasinaudojo neapmokestinimu, kuris kartu yra valstybės pagalba ir laisvo paslaugų teikimo apribojimas, remiantis priežastimis, kurias Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę išnagrinėti(30).

27.      Galiausiai net ir tuo atveju, jeigu, žvelgiant iš ieškovių perspektyvos, reikėtų laikyti, kad dėl Airijos valdžios institucijoms išsiųstame oficialiame įspėjime esančio konstatavimo 10 eurų mokesčio tarifas, taikytas skrydžiams Sąjungos viduje, yra neteisėtas tiek, kiek juo ribojamas laisvas paslaugų teikimas, tai, mano manymu, nereikštų, jog Komisija šio tarifo negali laikyti orientaciniu nagrinėdama pranašumo, kuriuo pasinaudojo oro linijų bendrovės, apmokestintos mažesniu mokesčio tarifu, atrankinį pobūdį. Iš tikrųjų nemanau, kad toks juridinis statusas galėtų savaime turėti įtakos nurodyto mokesčio tarifo tinkamumui atskleisti minėtų bendrovių gauto pranašumo materialumą ir atrankumą. Šiame valstybės priemonės nagrinėjimo etape Komisijos analizėje nagrinėtas tos priemonės poveikis aptariamu laikotarpiu. Tai reiškia, jog veiksniai, kurie neturėjo konkrečios įtakos tam poveikiui, iš principo yra nesvarbūs. Keletas nuorodų, pagrindžiančių šį požiūrį, pateiktos Komisijos minimame 2005 m. kovo 3 d. Sprendime Heiser (C-172/03, Rink., EU:C:2005:130), nors nagrinėjamo atvejo aplinkybės objektyviai skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas nurodytas sprendimas, aplinkybių. Tuomet Teisingumo Teismas atmetė galimybę, jog dėl galimo priemonės, kuria nustatytas mokestinis įpareigojimas, nuo kurio ieškovė buvo atleista, nesuderinamumo su Bendrijos teisės aktais nebūtų galima šio atleidimo nuo mokesčio laikyti pranašumu remiantis su valstybės pagalba susijusiomis nuostatomis. Iš tikrųjų, Teisingumo Teismo manymu, minėta priemonė galėjo „turėti įtakos tol, kol nepanaikint[a], arba bent tol, kol nepripažintas j[os] neteisėtumas“. Vadinasi, nagrinėjamu atveju net darant prielaidą, kaip pažymi Aer Lingus, jog, skirtingai nei Heiser byloje, diferencijuotų tarifų OTM neteisėtumas jau buvo galutinai konstatuotas Airijos valdžios institucijoms išsiųstame oficialiame įspėjime, reikia pažymėti, kad šis konstatavimas bet kuriuo atveju nesukliudė rinkti mokesčio nagrinėju laikotarpiu, kuris, be kita ko, išsiunčiant oficialų įspėjimą jau buvo beveik įpusėjęs(31), ir nepanaikino su diferencijuotų tarifų taikymu susijusio poveikio.

28.      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra nepagrįstas ir Ryanair pateiktas argumentas, kad laikydama orientaciniu 10 eurų mokestį, kurį Ryanair laiko neteisėtu, Komisija pažeidė vienodos ir nuoseklios Sąjungos teisės principus. Kaip bus matyti vėliau, šioje byloje neabejotinai kyla keblus klausimas dėl dviejų Sutarties taisyklių blokų, susijusių su laisvėmis ir valstybės pagalba, koordinavimo, vis dėlto ne nagrinėjamame prieštaravime Ryanair nurodytu aspektu.

29.      Remdamasis šiais svarstymais manau, kad ieškovių pateikti prieštaravimai dėl didesnio OTM tarifo tariamai neteisėto pobūdžio įtakos yra nepagrįsti ir dėl šios priežasties turi būti atmesti.

3.      Dėl prieštaravimo, susijusio su tariamai Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, laikant nesvarbia aplinkybę, jog mažesnis ir didesnis OTM tarifai buvo įvesti tuo pačiu teisės aktu (Ryanair priešpriešinio apeliacinio skundo bendro pagrindo ketvirtoji dalis)

a)      Sprendimas Ryanair

30.      Komisijos sprendimą didesnįjį 10 eurų mokesčio tarifą laikyti „normaliu“ Ryanair Bendrajam Teismui kritikavo ir dėl kito aspekto. Ryanair teigimu, priešingai, nei įprasta kalbant apie mokestinio pobūdžio pagalbos priemones, nagrinėjamu atveju prieš nustatant tarifus neegzistavo jokia bendra mokesčių tvarka, o priemonės nebuvo priimtos vėliau siekiant paskatinti ar diskriminuoti vieną konkrečią mokesčių mokėtojų kategoriją. Dėl šios priežasties, Ryanair manymu, negalima mažesnio OTM tarifo laikyti didesniojo mokesčio tarifo išimtimi. Sprendimo Ryanair 89 punkte Bendrasis Teismas atmetė šį argumentą primindamas, jog remiantis SESV 107 straipsnio 1 dalimi valstybės intervencijos neskirstomos pagal nacionalinių valdžios institucijų naudotus metodus, todėl aplinkybė, kad abu OTM tarifai buvo įvesti kartu, nėra svarbi, nes Komisija pakankamai išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių būtent 2, o ne 10 eurų mokesčio tarifą laikė nukrypimu.

b)      Šalių argumentų santrauka

31.      Ryanair teigimu, didesnio ir mažesnio OTM tarifų įvedimas tuo pačiu metu nėra tik „metodo“ klausimas, kaip teigia Bendrasis Teismas. Iš tikrųjų Airijos valdžios institucijos nebūtų niekada įvedusios didesnio mokesčio tarifo, tuo pačiu metu neįvesdamos mažesniojo; tai patvirtina faktas, kad vėliau abu tarifai buvo pakeisti vienu bendru 3 eurų tarifu, o ne tiesiog panaikintas „išimtinis“ 2 eurų tarifas. Be to, Ryanair pažymi, kad apmokestinamų operacijų dažnis yra tik vienas iš komponentų, į kurį reikia atsižvelgti nustatant „normalaus“ apmokestinimo lygį, ir nebūtinai lemiamas.

32.      Komisija prieštaravimą laiko nepagrįstu, o Airijos vyriausybė mano, kad jis iš dalies teisiškai nereikšmingas ir iš dalies nepriimtinas.

c)      Vertinimas

33.      Kaip ir Komisija, manau, kad nagrinėjamas prieštaravimas yra nepagrįstas(32). Aplinkybė, jog priemonė, suteikianti kai kurioms įmonėms naudos viso ar dalinio atleidimo nuo mokesčio, kurį jos įprastai turėtų mokėti, forma, pagal tam tikrą režimą priimta kartu su priemone, kuria minėtas mokestis nustatomas, iš principo nėra svarbi vertinant minėtos naudos atrankumą ir nekliudo pirmosios priemonės laikyti antrosios priemonės išimtimi. Bendrasis Teismas Sprendimo Ryanair ginčijamame punkte teisingai primena, kad Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendime British Aggregates / Komisija (C-487/06 P, EU:C:2008:757, 89 punktas) patikslinti, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės priemonės apibrėžiamos pagal jų poveikį, neatsižvelgiant į naudojamus metodus. Todėl Teisingumo Teismas tame sprendime laikė nesvarbia aplinkybę, jog pagalbą gavusioms įmonėms pranašumas susidarė ne dėl atleidimo nuo mokesčio, o dėl būdo, kuriuo buvo apibrėžta aptariamos mokesčių priemonės materiali taikymo sritis(33). 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendime Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė (C-106/09 P ir C-107/09 P, EU:C:2011:732, 92 punktas), kuris taip pat nurodytas Sprendimo Ryanair 89 punkte, Teisingumo Teismas patikslino, jog būtų priešinga teismo praktikai, kurioje teikiama pirmenybė poveikio analizei pagalbos srityje, aiškinti atrankumo kriterijų taip, kad, norint mokesčių režimą laikyti selektyviu, jis turi būti parengtas pagal tam tikrą reguliavimo techniką, o dėl to nacionalinės mokesčių teisės normoms nuo pat pradžių būtų netaikoma kontrolė valstybės pagalbos srityje vien dėl to, kad jos priimtos naudojant kitokią reguliavimo techniką, nors jų teisiniai ir (arba) faktiniai padariniai tokie patys. Be kita ko, šiuos patikslinimus Teisingumo Teismas pateikė nagrinėdamas atvejus, susijusius su sudėtingomis mokesčių sistemomis, pagal kurias, užuot nustačius visoms įmonėms bendras taisykles, numatant kai kurioms įmonėms naudingas išimtis, tapatus rezultatas gaunamas koreguojant ir derinant mokesčių taisykles taip, kad jas praktiškai taikant skirtingoms įmonėms tenka skirtinga mokesčių našta (2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C-106/09 P ir C-107/09 P, EU:C:2011:732, 93 punktas) t. y. apibrėžiant mokesčio taikymo sritį taip, kad į ją nepatektų tam tikros įmonės, kurios atsižvelgiant į aptariamos sistemos tikslus buvo panašioje situacijoje (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimas British Aggregates / Komisija (C-487/06 P, EU:C:2008:757, 89 punktas)). Nagrinėjamu atveju aptariama sistema yra santykinai paprasta: mokestis, nors ir skirtingais lygmenimis, taikomas visoms įmonėms, vykdančioms ekonomines operacijas, kurioms jis taikytinas.

34.      Be kita ko, net ir pritariant Ryanair teiginiui, jog apmokestinamų operacijų dažnis pats savaime nėra lemiamas elementas siekiant nustatyti tam tikro mokesčių režimo normalų apmokestinimo lygmenį, kai mokestis yra dvinaris, kaip antai diferencijuotų tarifų OTM, pagal kurį nedideliam apmokestinamų skrydžių procentui (10–15 %, remiantis Airijos valdžios institucijų Komisijai pateiktais duomenimis, kurių Ryanair neginčijo) taikomas bendras mažesnis tarifas, o likusiems skrydžiams – vienas didesnis tarifas, sunku pirmojo tarifo nelaikyti išimtimi antrojo atžvilgiu. Vienintelis Ryanair siekiant paneigti tokią išvadą pateiktas argumentas, jog minėtas procentas paprasčiausiai atspindi Airijos valdžios institucijų siekį suteikti pagalbą bendrovei Aer Arann ir palaikyti vidaus skrydžius bei nacionalinių oro uostų veiklą diskriminuojant bendroves, vykdančias daugiau ir ekonomiškai svarbesnių tarptautinių skrydžių, man atrodo, veikiau patvirtina nei paneigia išimtinį mažesnio tarifo pobūdį. Be kita ko, šiuo argumentu Ryanair, atrodo, nurodo, jog intervencija siekiant palaikyti Aer Arann neapsiribojo mokesčių lengvata vidaus skrydžiams, bet lėmė ir per didelį bei „nenormalų“ tarptautinius skrydžius vykdančių bendrovių apmokestinimą. Taigi net ir sutinkant, jog beveik visiems tarptautiniams skrydžiams taikytas apmokestinimo lygis buvo specialiai nustatytas nenormaliai aukštas siekiant palaikyti Aer Arann, man atrodo, kad vienintelis metodas, leidžiantis visapusiškai įvertinti to pranašumo apimtį, yra laikyti minėtą apmokestinimo lygį orientaciniu su pagalba susijusių nuostatų taikymo tikslais. Kita vertus, negalima manyti (ir iš tikrųjų Ryanair taip neteigia), kad net ir sutinkant, jog Airijos valdžios institucijos siekė diskriminuoti ar bet kuriuo atveju susilpninti bendroves, vykdžiusias tarptautinius skrydžius, siekdamos palaikyti vieną bendrovę, konkuruojančią su jomis dėl nacionalinių maršrutų, pranašumas, kurį pirmosios faktiškai gavo skraidindamos keleivius nacionaliniais maršrutais, turėtų būti vertinamas kitaip, nes tai buvo tiesiog valstybės intervencijos „šalutinis poveikis“. Iš tikrųjų nepriklausomai nuo pagalbą suteikusios valstybės siekių, kalbant apie pagalbą, kaip jau turėjau galimybę priminti, svarbus yra nagrinėjamos priemonės poveikis. Žvelgiant iš šios perspektyvos aplinkybė, jog Ryanair pasinaudojo eurų tarifu proporcingai mažiau, palyginti su kitomis oro linijų bendrovėmis(34), yra nesvarbi, jeigu ji faktiškai pasinaudojo tuo pranašumu(35).

35.      Galiausiai, kaip pabrėžė Komisija, Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas jau turėjo galimybę nagrinėti mokesčių sistemas, kuriose teisės norma, kuria nustatoma prievolė, ir teisės norma, kuria numatomas neapmokestinimas, buvo įvestos kartu. Be Komisijos minėtų atvejų, kaip pavyzdį galima nurodyti bylas, kuriose priimti 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke (C-143/99, EU:C:2001:598)(36) ir 2006 m. birželio 15 d. Sprendimas Air Liquide Industries Belgium (C-393/04 ir C-41/05, EU:C:2006:403)(37).

36.      Remdamasis išdėstytais svarstymais, manau, kad Ryanair priešpriešinio apeliacinio skundo vienintelio pagrindo ketvirtasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

4.      Dėl prieštaravimo, susijusio su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida nelaikant svarbiu 2011 m. kovo mėn. Airijos valdžios institucijų nustatyto 3 eurų tarifo (Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmoji dalis)

a)      Sprendimas Ryanair

37.      Bendrajam Teismui pateikto ieškinio pirmajame pagrinde Ryanair taip pat teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad diferencijuotų tarifų OTM yra neteisėtas, vienintelis tarifas, kurį Komisija galėjo laikyti orientaciniu, buvo 2011 m. kovo mėn. įvestas 3 eurų tarifas. Bendrasis Teismas Sprendimo Ryanair 74–76 punktuose atmetė šį prieštaravimą tvirtindamas, jog atsižvelgiant į tai, kad tas tarifas faktiškai netaikytas Komisijos nagrinėjamu laikotarpiu, jis netiko nagrinėjamos priemonės poveikiui visapusiškai atskleisti, todėl negalėjo būti laikomas tinkamu orientaciniu tarifu.

b)      Šalių argumentų santrauka

38.      Ryanair teigimu, aplinkybė, jog 3 eurų tarifas netaikytas ginčijamame sprendime nagrinėjamu laikotarpiu, nekliudo šio tarifo laikyti orientaciniu, nes mokesčio sistema ir ja siekiami tikslai išliko tie patys. Be to, Ryanair pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame sprendime nagrinėjamu laikotarpiu taikyto OTM didesnis ir mažesnis tarifai buvo įvesti ir panaikinti kartu, nagrinėjamu atveju anksčiau niekada neegzistavo mokestis, kurį būtų galima apibrėžti kaip „normalų“.

39.      Komisija ir Airijos vyriausybė laiko prieštaravimą teisiškai nereikšmingu ir nepagrįstu iš esmės dėl tų pačių motyvų.

c)      Vertinimas

40.      Kaip Komisija ir Airijos vyriausybė, manau, kad ieškovės argumentai neatitinka Sprendimo Ryanair 75 ir 76 punktuose nurodytų pagrindų, todėl pirmiausia jie yra teisiškai nereikšmingi. Visų pirma Ryanair neatsako į Bendrojo Teismo pateiktą prieštaravimą, kad vėliau įvestas tarifas, įsiterpiantis tarp dviejų realiai taikytų tarifų, neleidžia visapusiškai įvertinti nagrinėjamos priemonės poveikio, ir nepaaiškina, kodėl tas tarifas būtų tinkamesnis tam poveikiui atskleisti nei faktiškai taikyti tarifai.

41.      Šiuo klausimu primenu, kad remiantis nusistovėjusia teismo praktika pagal SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą pagalbos sąvoką atrankumo sąlygą atitinka tokia nacionalinė priemonė, kuria pagal konkrečią teisinę sistemą tam tikros įmonės ar prekės gali būti palaikomos labiau nei kitos, kurių, atsižvelgiant į minėta sistema siekiamus tikslus, faktinė ir teisinė padėtis yra panaši(38). Taigi kad atitinkamų įmonių padėtis galėtų būti tinkamai įvertinta, nustatant joms tenkančią mokesčių naštą ir galimą pranašumą, kurį jos gauna dėl aptariamos priemonės, būtina atsižvelgti į faktines ir teisines aplinkybes, galiojančias tuo metu, kai taikoma priemonė, ir tas aplinkybes, kurios, nors ir nėra vienalaikės, gali turėti įtakos minėtam vertinimui(39). Nagrinėjamu atveju neaišku, kaip aplinkybė, kad OTM tarifai jau pasibaigus nagrinėjamam laikotarpiui buvo suvienodinti įvedus 3 eurų tarifą, galėtų konkrečiai turėti įtakos nustatant dėl diferencijuotų tarifų OTM apmokestintų įmonių patirtą naštą ir gautą pranašumą. Bet kuriuo atveju Ryanair šiuo klausimu nepateikė jokios informacijos. Ji tik pažymėjo, kad didesnis 10 eurų tarifas negali būti laikomas orientaciniu tarifu, nes buvo įvestas kartu su mažesniuoju tarifu, be to, yra neteisėtas. Abu argumentai nepagrįsti. Dėl pirmojo argumento reikia žiūrėti tai, kas jau išdėstyta šios išvados 33–35 punktuose, dėl antrojo – 24–29 punktus.

42.      Galiausiai pažymiu, kad ieškovės teiginys privestų prie paradoksalaus rezultato, t. y. būtų apibrėžtas kaip „normalus“ mokesčio tarifas, kuriuo nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo apmokestinta nė viena susijusi įmonė.

43.      Remdamasis išdėstytais svarstymais manau, kad Ryanair apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmoji dalis turi būti atmesta kaip teisiškai nereikšminga. Be to, šį prieštaravimą pagrindžiantys argumentai, mano manymu, yra nepagrįsti.

5.      Dėl prieštaravimų, susijusių su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, laikant, jog bendrovių teisė į OTM permokos grąžinimą neturi įtakos Komisijos sprendimui laikyti didesnį 10 eurų mokestį normaliu (Aer Lingus priešpriešinio apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys ir Ryanair priešpriešinio apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečioji dalis)

a)      Skundžiami sprendimai

44.      Pažymėjęs, kad Airija, siekdama ištaisyti mokestinį diskriminavimą, galėjo iš įvairių galimų variantų pasirinkti sprendimą suvienodinti tarifus nustatydama didesnį tarifą (Sprendimo Aer Lingus 60 punktas ir Sprendimo Ryanair 85 punktas) ir kad galima didesniu tarifu apmokestintų bendrovių teisė susigrąžinti permoką negalėjo būti automatiškai pripažinta, nes priklausė nuo daugybės veiksnių, kaip antai vidaus teisėje taikomas senaties terminas ir laikymasis bendrųjų principų, kad, pavyzdžiui, nebūtų nepagrįsto praturtėjimo (Sprendimo Aer Lingus 61 punktas ir Sprendimo Ryanair 86 punktas), Bendrasis Teismas Sprendimo Aer Lingus 63 punkte ir Sprendimo Ryanair 88 punkte padarė išvadą, jog Komisija galėjo teisėtai laikyti 10 eurų tarifą orientaciniu apmokestinimo OTM tarifu, neatsižvelgdama į galimus prašymus grąžinti, kurie yra tik hipotetiniai ir neaiškios baigties.

b)      Šalių argumentų santrauka

45.      Ieškovės pažymi, kad, priešingai, nei tvirtina Bendrasis Teismas, teisė susigrąžinti mokesčius, sumokėtus remiantis su Sąjungos teise nesuderinamomis nacionalinėmis priemonėmis, nėra tik hipotetinė, nes kyla iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos. Toks grąžinimas nepriklauso nuo atitinkamos valstybės narės diskrecijos. Taigi nagrinėjamu atveju Airija nebūtų galėjusi ištaisyti Komisijos konstatuoto mokestinio diskriminavimo atgaline data apmokestindama didesniu mokesčiu bendroves, kurioms taikytas mažesnis tarifas. Aer Lingus teigimu, Bendrasis Teismas painioja klausimą, susijusį su veiksmais, kurių suinteresuotoji valstybė narė turi imtis, kad nutrauktų diskriminavimą, su klausimu, susijusiu su priemonėmis, kurių būtina imtis siekiant ištaisyti neteisėtą situaciją, susidariusią tuo laikotarpiu, kai buvo taikomi diskriminaciniai mokesčiai. Net ir sutinkant, kad OTM yra neteisėtas dėl diferencijavimo, dėl Airijos valdžios institucijoms iš principo tenkančios pareigos kompensuoti nepagrįstai surinktą mokestį bet kuriuo atveju nebūtų galima didesnio 10 eurų mokesčio, iš kurio reikėtų atskaityti grąžintiną sumą, laikyti „normaliu tarifu“, o mažesnį 2 eurų mokestį mokėjusias bendroves laikyti atrankinio pranašumo gavėjomis. Tokiame kontekste grąžinimo procedūrų baigtis neturėtų jokios reikšmės.

46.      Komisija ir Airijos vyriausybė tvirtina, kad nagrinėjami prieštaravimai yra nepagrįsti, ir pateikia iš esmės tapačius argumentus.

c)      Vertinimas

47.      Kaip Komisija ir Airijos vyriausybė, laikausi nuomonės, jog Aer Lingus argumentas, kad Bendrasis Teismas painioja priemones, kurių valstybė narė gali imtis siekdama nutraukti mokestinį diskriminavimą, su priemonėmis, kurios būtinos siekiant pašalinti poveikį, turi būti atmestas, nes yra pagrįstas klaidingu Sprendimo Aer Lingus aiškinimu. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas šio sprendimo 60 punkte (kaip ir Sprendimo Ryanair tokio pat turinio 87 punkte) teigia tik tai, kad, atsižvelgiant į tai, jog atitinkama valstybė narė gali „nutraukti“ diskriminavimą suvienodindama apmokestinimą pasirinkdama didesnį tarifą, šis apmokestinimo tarifas savaime negali būti laikomas neteisėtu, nes laisvo paslaugų teikimo apribojimas gali atsirasti tik dėl skirtingų apmokestinimo lygių taikymo. Šiais tvirtinimais tęsiama dviejuose ankstesniuose punktuose pradėta diskusija, kuri yra pirmesnė, palyginti su klausimu dėl Airijos pareigos grąžinti dviejų OTM tarifų skirtumą, dėl kurio Bendrasis Teismas, be kita ko, specialiai nepateikia galutinės pozicijos.

48.      Atsižvelgiant į šias prielaidas, ieškovių argumentams, kaip pažymi Komisija ir Airijos vyriausybė, būdingas per didelis formalumas, iš principo sunkiai suderinamas su teise pagalbos srityje, kurioje teikiama pirmenybė esminiam požiūriui, pagrįstam valstybės intervencijų sukelto poveikio analize. Vadovaujantis šiuo principu analizė, skirta nustatyti, ar ir koks mokestis „įprastai“ yra mokėtinas, siekiant patikrinti, ar valstybės priemone, kuria tam tikros įmonės atleidžiamos nuo to mokesčio finansinės naštos arba ji palengvinama, toms įmonėms suteikiamas atrankinis pranašumas pagal SESV 107 straipsnį, turi būti atliekama atsižvelgiant į atskaitinės mokesčių sistemos pobūdį bei struktūrą ir faktines (pavyzdžiui, apmokestinamų ir neapmokestinamų sandorių santykis) bei teisines (pavyzdžiui, apmokestintų įmonių juridinis statusas) aplinkybes, kurios gali turėti tiesioginę ir konkrečią įtaką tai analizei(40). Taigi nagrinėjamu atveju didesnio ir mažesnio OTM tarifų skirtumo grąžinimas, kurį iš principo privalėtų atlikti Airijos valdžios institucijos, jeigu būtų nustatytas su laisvu paslaugų teikimo apribojimas, nėra neatsiejama nagrinėjamos mokesčių sistemos dalis ir negali būti laikomas norminiu jos elementu, kuriuo remiantis būtų galima apibrėžti įprastai privalomą apmokestinimo lygį.

49.      Be kita ko, pažymėsiu, jog Aer Lingus teiginys privestų prie rezultato, kad faktiškai nebūtų galima taikyti su pagalba susijusių taisyklių mokesčių lengvatoms, kurios patektų į SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo sritį, jeigu jos apimtų ir pagrindinės laisvės apribojimą, sukeliant atitinkamai valstybei principinę pareigą taikyti tokią pačią apmokestinimo tvarką ir diskriminuojamoms įmonėms. Toks rezultatas, aišku, nepageidautinas. Reikia, kad nuostatas, susijusias su pagalba ir su pagrindinėmis laisvėmis, būtų galima taikyti kartu tam pačiam atvejui(41), nors, kaip bus matyti vėliau, būtinas koordinavimas, siekiant išsaugoti dviejų norminių sričių nuoseklumą ir išvengti tarpusavyje nesuderinamų priemonių priėmimo.

50.      Remdamasis išdėstytais svarstymais manau, kad nagrinėjami prieštaravimai, pateikti Aer Lingus priešpriešinio apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroje, trečioje ir ketvirtoje dalyse ir Ryanair priešpriešinio apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečioje dalyje, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

6.      Išvada dėl priepriešinių apeliacinių skundų

51.      Kadangi atsižvelgdamas į atliktą analizę manau, jog nė vienas priepriešiniuose apeliaciniuose skunduose pateiktas prieštaravimas neturi būti priimtas, siūlau Teisingumo Teismui visiškai atmesti šiuos apeliacinius skundus.

B –    Dėl pagrindinių apeliacinių skundų

52.      Siekdama pagrįsti abu savo apeliacinius skundus Komisija, pateikdama tapačius argumentus, remiasi vieninteliu pagrindu dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 659/99 14 straipsnio pažeidimo. Šiame pagrinde prieštaraujama dėl Sprendimo Aer Lingus 88–127 punktų ir Sprendimo Ryanair 119–152 punktų.

1.      Skundžiami sprendimai

53.      Logika, kuria vadovavosi Bendrasis Teismas Komisijos kritikuojamoje skundžiamų sprendimų motyvuojamojoje dalyje, abiejuose sprendimuose iš esmės yra tokia pati ir gali būti glaustai apibendrinta, kaip išdėstyta toliau.

54.      Visų pirma Bendrasis Teismas pažymi, kad OTM yra akcizo mokestis ir kaip toks turi būti perkeltas keleiviams, atsižvelgiant ir į Reglamento Nr. 1008/2008(42) 23 straipsnyje nustatytą įpareigojimą oro linijų bendrovėms nurodyti mokesčių sumą atskirai kiekvieno bilieto kainoje. Toliau Bendrasis Teismas pažymi, kad kaip mokestis, taip ir dėl sumažinto tarifo taikymo atsiradęs pranašumas, t. y. aštuonių eurų skirtumas tarp įprasto ir sumažinto tarifų, gali būti visiškai ar dalinai perkelta oro linijų bendrovių klientams. Tokiu atveju, Bendrojo Teismo teigimu, jos to pranašumo neišsaugos arba išsaugos tik iš dalies. Tokiomis aplinkybėmis Komisija neturėjo teisės preziumuoti, kad faktiškai oro linijų bendrovių gautas ir išsaugotas pranašumas, nulemtas sumažinto tarifo, bet kuriuo atveju yra aštuoni eurai už keleivį. Iš tiesų, Bendrojo Teismo manymu, pranašumo perkėlimo atveju oro linijų bendrovių faktiškai gautą pranašumą nebūtinai atspindi dviejų tarifų skirtumas, o veikiau galimybė pasiūlyti klientams patrauklesnę kainą ir taip padidinti savo apyvartą. Todėl Komisija privalėjo nustatyti oro linijų bendrovių, apmokestintų 2 eurų tarifu, faktiškai savo keleiviams perkeltą ekonominį pranašumą, kuris atsiranda taikant sumažintą OTM tarifo, kad būtų galima apskaičiuoti realiai gautą pranašumą arba perduoti šią užduotį nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, Bendrojo Teismo manymu, Komisija, darydama prielaidą, jog visais atvejais minėtas pranašumas atitiko didesnio ir mažesnio OTM tarifų skirtumą, pakankamai neatsižvelgė į aptariamos rinkos konkurencinę padėtį ir į tai, kad visos oro linijų bendrovės, vykdžiusios skrydžius mažesniu nei 300 km atstumu nuo Dublino oro uosto, buvo apmokestintos tuo pačiu 2 eurų OTM tarifu. Galiausiai Bendrasis Teismas pažymi, kad Komisija ginčijamame sprendime pakankamai nepagrindė, kodėl didesnio ir mažesnio OTM tarifų skirtumą atitinkančios sumos sugrąžinimas buvo būtinas siekiant atkurti iki pagalbos suteikimo buvusią padėtį. Bendrasis Teismas daro išvadą, jog Komisija, nustatydama, kad susigrąžintinos pagalbos suma atitiko sumažinto ir normalaus OTM tarifų skirtumą, padarė vertinimo ir teisės klaidą.

2.      Šalių argumentų santrauka

55.      Komisija, palaikoma Airijos, iš esmės pažymi, jog Bendrasis Teismas, kritikuodamas ginčijamą sprendimą dėl to, kad neatsižvelgta į tai, kokiu mastu dėl sumažinto OTM tarifo taikymo gautą pranašumą oro linijų bendrovės perkėlė keleiviams, taikė naują ekonominį kriterijų siekdamas nustatyti grąžintiną mokesčių pagalbos, susidarančios dėl sumažinto, palyginti su normaliu, tarifo taikymo, sumą.

56.      Aer Lingus pažymi, kad nagrinėjamu atveju kalbama apie netiesioginę pagalbą, kurią Komisija ginčijamame sprendime nagrinėjo kaip tiesioginę. Bendrovė pažymi, kad Komisija privalo kuo tiksliau nustatyti grąžintinos pagalbos sumos dydį nesiremdama supaprastintomis prielaidomis. Be to, Aer Lingus pažymi, kad ji negalėjo iš sumažintu tarifu apmokestintų skrydžių keleivių rinkti didesnio mokesčio ir, jei būtų priversta grąžinti Komisijos reikalaujamus 8 eurus už kiekvieną bilietą, šios sumos nebūtų įmanoma atgaline data išieškoti iš keleivių, kurie pirko bilietą taikant sumažintą tarifą. Priešingai, nei teigia Komisija, bendrovė niekada nei praktiškai, nei teoriškai tos sumos negavo. Aer Lingus manymu, Komisija klysta teigdama, kad logikos, kuria vadovaujasi Bendrasis Teismas, padarinys būtų tas, jog nebūtų galima reikalauti jokio sugrąžinimo iš bendrovių pagalbos gavėjų. Šis argumentas yra pagrįstas klaidingu Sprendimo Aer Lingus aiškinimu. Galiausiai, Aer Lingus manymu, Komisijos nurodytų esamos teismo praktikos neatitikimų nėra.

57.      Ryanair iš principo teigia, kad Komisijos apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra teisiškai nereikšmingas. Komisija, bendrovės tvirtinimu, pateikė savo poziciją tik dėl pirmojo iš trijų atskirų Bendrojo Teismo argumentų, pateiktų siekiant pateisinti ginčijamo sprendimo 4 straipsnio panaikinimą, t. y. neatsižvelgė į OTM perkėlimą keleiviams ir į rinkos situaciją ir nepagrindė būtinybės susigrąžinti didesnio ir mažesnio OTM tarifų skirtumą siekiant atkurti status quo ante. Papildomai, Komisijos apeliacinio skundo vienintelio pagrindo nepripažinus teisiškai nereikšmingu, Ryanair teigia, kad jis yra nepagrįstas. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas tik taikė principą, pagal kurį turėtų būti apskaičiuota faktinė pranašumo, gauto dėl pagalbos, vertė. Be to, jeigu būtų laikomasi Bendrojo Teismo nurodyto sprendimo, Komisija padidino su tikslios sumos apskaičiavimu susijusius sunkumus. Galiausiai Ryanair pažymi, jog būtų nenuoseklu neatsižvelgti į pagalbos gavėjo gauto pranašumo perkėlimą klientams, kai dėl antkainio, atsiradusio dėl antimonopolinės teisės pažeidimo, konkuruojančios įmonės, kuri laikoma nukentėjusia, perkėlimo klientams pažeidėjui leidžiama netenkinti žalos atlyginimo prašymo(43).

3.      Vertinimas

58.      Visų pirma reikia atmesti pagrindinį Ryanair argumentą, kad Komisijos apeliacinio skundo vienintelis pagrindas yra teisiškai nereikšmingas. Iš tikrųjų, pirma, Ryanair pabrėžti trys argumentai nėra atskiri ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindai; antra, Komisija savo vieninteliame pagrinde nagrinėjo įvairius Sprendimo Ryanair motyvuojamosios dalies aspektus, dėl kurių Bendrasis Teismas priėjo prie išvados panaikinti ginčijamą sprendimą.

59.      Šiuo klausimu reikia pirmiausia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką atitinkamos valstybės narės pareiga panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su bendrąja rinka, išieškant siekiama atkurti iki jos suteikimo buvusią situaciją(44). Situacija quo ante atkuriama „susigrąžinant pagalbą“, t. y. grąžinant tai, ką valstybė suteikė įmonei, ir pridedant, jeigu taikomos, palūkanas(45). Grąžindamas pagalbą gavėjas praranda rinkoje savo konkurentų atžvilgiu turėtą pranašumą(46).

60.      Apskaičiuojant grąžintiną sumą taikoma skirtinga tvarka atsižvelgiant į pagalbos suteikimo formą. Todėl, pavyzdžiui, kai valstybė išmoka įmonėms pagalbos gavėjoms pinigines sumas arba suteikia joms nemokamai ar lengvatinėmis kainomis turt o ar paslaugų, tos įmonės iš principo privalo grąžinti sumą, atitinkančią išmokėtą nominalią sumą arba turtui ar paslaugoms, kuriomis jos pasinaudojo(47), prilygstančią sumą (arba skirtumą, palyginti su rinkos kaina) su atitinkamomis palūkanomis.

61.      Kai pagalba suteikiama mokestinio pranašumo forma, siekiant atkurti situaciją quo ante įprastai reikia susigrąžinti iš įmonių pagalbos gavėjų sumą, atitinkančią mokestį, mokėtiną pagal mokesčių teisės aktus, taikomus nesuteikiant neteisėtos pagalbos, su atitinkamomis palūkanomis(48). Iš esmės laikoma, kad palanki apmokestinimo tvarka, nors ir skiriasi nuo subsidijos siaurąja prasme, daro panašų konkurenciją iškraipantį poveikį, kuris iš principo atitinka poveikį, atsirandantį suteikiant patirtą mažesnę mokesčių naštą atitinkančią piniginę sumą. Toks pranašumas gali susidaryti dėl tiesioginio verslo apmokestinimo priemonių, pavyzdžiui, sumažinus mokestinę bazę, visiškai ar iš dalies sumažinus mokesčio sumą arba atidėjus, panaikinus mokesčių skolą ar ją specialiai išskirsčius dalimis, arba dėl netiesioginio apmokestinimo priemonių, kaip antai atleidimas nuo akcizo ar kitų mokesčių ar jų sumažinimas, bet kuriuo atveju su sąlyga, kad toks atleidimas ar sumažinimas atitinkamai palengvins įmonės pagalbos gavėjos biudžetui įprastai tenkančią mokesčių naštą(49).

62.      Siekdama nustatyti susigrąžintiną sumą Komisija iš principo neprivalo tyrinėti, kaip įmonė pagalbos gavėja konkrečiai panaudojo pranašumą, susidariusį dėl suteiktos pagalbos. Susigrąžinimo tikslas yra panaikinti ne naudą, kurią įmonė faktiškai gavo dėl suteiktos pagalbos, o konkurencinį pranašumą, kuris jai iš pradžių buvo suteiktas dėl pagalbos. Tai reiškia, kad, viena vertus, susigrąžinimas įprastai turi apsiriboti tiesiogine nauda, atsiradusia dėl suteiktos pagalbos, ir negali apimti galimos netiesioginės naudos, kuri bet kuriuo atveju yra suteiktos pagalbos padarinys(50). Taigi, jeigu pasinaudodama pagalba (pavyzdžiui, sumažinant kainas ar investuojant į reklamą) įmonė pagalbos gavėja užėmė naujas rinkos dalis, sudarė viešojo pirkimo sutartį arba išvengė nemokumo, ji bet kuriuo atveju privalės grąžinti tik dėl suteiktos pagalbos susidariusį pranašumą atitinkančią sumą. Kita vertus, šią visą sumą ji turės sugrąžinti ir tuomet, kai dėl blogo pagalbos valdymo arba dėl rinkos, kurioje veikia, sąlygų, pozicijos, kurią toje rinkoje užima, savo finansinės situacijos arba dėl verslo pobūdžio visapusiškai nepasinaudos konkurenciniu pranašumu, susidariusiu dėl suteiktos pagalbos. Kitaip tariant, suteikus pagalbą įmonės priimti sprendimai ar vėlesni įvykiai iš principo yra nesvarbūs, siekiant nustatyti pareigos susigrąžinti pagalbą(51) apimtį(52). Be kita ko, pagalbos susigrąžinimas yra privalomas neatsižvelgiant į neigiamą poveikį, kurį tai gali sukelti pagalbos gavėjo ekonominei ir finansinei situacijai, net ir tuo atveju, kai tas poveikis kiekybiškai didesnis už naudą, gautą iš suteiktos pagalbos. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas patikslino, kad atsižvelgiant į pagalbos susigrąžinimo funkciją apskritai, išskyrus išimtines aplinkybes, Komisija nepiktnaudžiauja savo galia spręsti, prašydama atitinkamos valstybės narės susigrąžinti sumas, suteiktas neteisėta pagalba(53); tai taikytina ir tuo atveju, kai susigrąžinimas įmonei pagalbos gavėjai yra našta, galinti lemti jos pasitraukimą iš rinkos(54).

63.      Iš to išplaukia, kad „atkurti iki pagalbos suteikimo buvusią situaciją“ – o tai, kaip matėme, yra pagrindinis susigrąžinimo tikslas – nereiškia atkurti pagalbos suteikimo metu buvusias konkurencijos sąlygas. Iš tikrųjų tam tikras pagalbos poveikis yra nesugrąžinamas ir būtų naivu manyti, kad įmonės ar įmonių pagalbos gavėjų gautą pranašumą atitinkančių sumų susigrąžinimo pakanka siekiant sudaryti rinkos subjektams tokias pačias konkurencines sąlygas, kuriomis jie veikė iki pagalbos suteikimo(55). Vadinasi, gali būti, kad net sugrąžinusi pagalbą įmonė ar įmonės pagalbos gavėjos ir toliau konkrečiai patirs teigiamą viešosios intervencijos poveikį savo konkurencinei padėčiai. Taip pat gali būti, kad nepaisant gauto pranašumo jų konkurencinė padėtis sugrąžinus pagalbą bus pablogėjusi, palyginti su iki pagalbos suteikimo buvusia situacija.

64.      Galiausiai teismo praktikoje yra pripažinta galimybė nacionalinės valdžios institucijoms, įgaliotoms atlikti susigrąžinimą, apskaičiuojant grąžintinas sumas iki tam tikros ribos atsižvelgti į aplinkybes, galėjusias sumažinti įmonės pagalbos gavėjos dėl suteiktos pagalbos gautą pranašumą. Todėl, pavyzdžiui, jeigu pagalbos suteikimas lėmė papildomą mokesčių naštą aptariamai įmonei, permoka turi būti išskaičiuota iš grąžintinos sumos. Taip pat reikia atsižvelgti į mokesčių lengvatas, į kurias įmonė bet kuriuo atveju turėjo teisę remiantis pagalbos suteikimo metu taikytais nacionalinės teisės aktais, atitinkančiais Sąjungos teisę(56). Neribojant įmonių teisės į gynybą nacionalinės susigrąžinimo procedūros metu, ypač jei užduotis nustatyti pagalbos gavėjus ir apskaičiuoti pagalbą yra perkelta nacionalinės valdžios institucijoms, galimybės įrodyti dėl suteiktos pagalbos gauto pranašumo sumažėjimą arba jo išnykimą nurodant aplinkybes, susijusias su organizaciniu ir strateginiu modeliu, pagal kurį įmonė pagalbos gavėja veikia rinkoje, arba su konkurencine situacija, vis dėlto atrodo ribotos.

65.      Galiausiai reikia priminti, kad susigrąžinimu siekiama ne tik panaikinti pagalbos gavėjo ar gavėjų įgytą konkurencinį pranašumą, bet ir atgrasyti įmones, kurios turi pareigą patikrinti, ar pagalba suteikta laikantis Sutartyje numatytos procedūros(57). Kaip teisingai atkreipė dėmesį Komisija per posėdį, pagalbą suteikusios valstybės pareiga susigrąžinti neteisėtai suteiktą pagalbą yra numatyta kaip netinkamos situacijos, susidariusios pažeidus SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą status quo pareigą, ištaisymo priemonė. Nors tai nėra sankcija, ja siekiama atgrasyti įmones nuo dalyvavimo darant pažeidimą ir jas paskatinti apsisaugoti nuo rizikos, kad reikės sugrąžinti viską, ką yra gavusios, jeigu pačios negali išvengti pagalbos suteikimo, kaip dažnai nutinka, kai pagalba suteikiama taikant mokesčių režimą.

66.      Iš išdėstytų principų matyti, kad susigrąžinant mokesčių pagalbą, susidariusią dėl mažesnio nei normalus mokesčio tarifo taikymo, bus siekiama iš principo susigrąžinti skirtumą tarp normalaus ir konkrečiai taikyto tarifų. Taip, kaip teisingai atkreipė dėmesį Komisija, įmonė pagalbos gavėja turės padengti mokesčių naštą, nuo kurios buvo neteisėtai atleista. Taigi darant tokią prielaidą, siekiant apskaičiuoti pagalbą tereikia nustatyti nesurinktą valstybės kredito sumą – nebūtini nei sudėtingi ekonominio pobūdžio vertinimai, nei aptariamos rinkos konkurencinių sąlygų ar susijusių ūkio subjektų elgsenos rinkoje analizė.

67.      Nurodydama Airijai susigrąžinti skirtumą tarp didesnio ir mažesnio OTM tarifų už kiekvieną parduotą bilietą, Komisija ginčijamame sprendime vadovavosi šiais principais.

68.      Vadinasi, reikia patikrinti, ar skundžiamuose sprendimuose Bendrojo Teismo panaikintą pareigą susigrąžinti pagalbą galima pagrįsti specifinėmis aplinkybėmis, kurios būdingos šioms byloms.

69.      Vis dėlto prieš pradedant šį patikrinimą, manau, būtina atmesti Komisijos argumentą, jog logikos, kuria vadovavosi Bendrasis Teismas, nuspręsdamas panaikinti minėtą pareigą susigrąžinti pagalbą, padarinys yra tai, kad iš mažesniu OTM tarifu apmokestintų oro linijų bendrovių negalima reikalauti jokio sugrąžinimo. Priešingai, nei, atrodo, tvirtina ši institucija, laikyti, jog pagalbą gavusios įmonės gali remtis galimu viso ar dalies pranašumo perkėlimu klientams, reiškia ne atleisti jas nuo bet kurios sugrąžinimo pareigos, o taikyti specialią tvarką nustatant susigrąžintiną sumą. Bendrasis Teismas skundžiamuose sprendimuose aiškiai nurodė, kad perkėlus visą ar dalį pranašumo, atsiradusio dėl OTM tarifo sumažinimo, keleiviams, nebegalima laikyti, jog tą pranašumą bet kuriuo atveju sudaro dviejų OTM tarifų skirtumas, nes iš tiesų jis atitinka dėl palankesnių kainų pasiūlos rinkoje padidėjusią apyvartą. Toks pranašumas beabejo turėtų būti nustatomas taikant panašią skaičiavimo metodiką, kurią Komisija taiko netiesioginės pagalbos atveju(58), t. y. įvertinant skrydžio tarifo sumažinimo poveikį paklausai, siekiant nustatyti dėl sumažinimo papildomai parduotų bilietų skaičių. Taikant tokią metodiką, susigrąžintinos sumos apskaičiavimo operacija tampa sudėtingesnė, tačiau nėra neįmanoma. Be to, ją taikant neatmetama galimybė apskritai reikalauti susigrąžinti pagalbą iš oro linijų bendrovių, kaip, atrodo, tvirtina Komisija.

70.      Padaręs šią prielaidą primenu, kad logika, kuria vadovavosi Bendrasis Teismas, nuspręsdamas prieštarauti dėl Komisijos siūlyto susigrąžintinos sumos apskaičiavimo, grindžiama tuo, kaip jau matėme, kad OTM yra akcizo mokestis, t. y. netiesioginis mokestis, kuris formaliai ir ekonomiškai yra skirtas perkelti keleiviams. Bendrojo Teismo teigimu, formalų OTM perkėlimą visų pirma lemia oro linijų bendrovių pareiga, kurios, Bendrojo Teismo manymu, „šalys neginčija“, remiantis Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsniu atskirai kiekvieno parduoto bilieto kainoje nurodyti to mokesčio sumą.

71.      Komisija ginčija šias prielaidas ir pažymi, kad, pirma, Bendrasis Teismas klaidingai manė, jog aptariamam mokesčiui taikytinas ginčijamuose sprendimuose pateiktas Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio aiškinimas; antra, tai, kad OTM yra akcizo mokestis, nesvarbu vertinant pranašumą, kurį oro linijų bendrovės gavo dėl sumažinto tarifo taikymo.

72.      Dėl pirmojo teiginio Komisija pabrėžia visada Bendrajam Teismui tvirtinusi, jog pagal Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnį oro linijų bendrovės privalo atskirai nurodyti mokesčio sumą bilieto kainoje ne visais atvejais, o tik tada, jei nusprendžia jį įtraukti į kainą. Šiuo atžvilgiu pažymėsiu, kad tiek šios nuostatos tekstas, tiek jos pagrindas, išplaukiantis visų pirma iš reglamento 16 konstatuojamosios dalies(59), atrodo, patvirtina Komisijos aiškinimą, t. y. kad privaloma atskirai nurodyti taikomų mokesčių sumą bendroje bilieto kainoje tik tada ir tik tiek, kiek bendrovė nusprendžia perkelti išlaidas dėl mokesčių keleiviams. Vis dėlto nesiekiant būtinai pateikti galutinę poziciją dėl Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio aiškinimo reikia pažymėti, kad net tuo atveju, jei remiantis šia nuostata reikėtų laikyti, jog oro linijų bendrovės privalo visada bet kuriuo atveju nurodyti OTM bilieto kainoje, tai nereiškia, kad jos negali prisiimti dalies ar visų su OTM susijusių išlaidų(60), sumažindamos bilieto kainą be mokesčių ir gaudamos mažesnę pelno maržą nuo atskiro sandėrio. Kitaip tariant, tai, kad OTM formaliai skirtas perkelti klientams, nereiškia, jog įmonės neturėjo jokios veiksmų laivės dėl mokesčio ekonominio perkėlimo.

73.      Dėl antrojo Komisijos teiginio, nurodyto šios išvados 71 punkte, jai pritariu, kad Bendrojo Teismo argumentuose suteikta svarba aplinkybei, jog OTM yra akcizo mokestis, turi būti persvarstyta.

74.      Pirmiausia, nors tokie mokesčiai skirti perkelti vartotojams, jie bent jau formaliai turi būti padengti iš įmonės, laikomos prievolę mokėti mokestį turinčiu asmeniu, biudžeto. Jie renkami dėl to, kad įmonė vykdo veiklą ir ją vykdant(61), OTM atveju – teikiant transporto paslaugas. Galimas šių mokesčių sumažinimas įmonei naudos gavėjai, kurios mokesčių našta sumažinama, reiškia tiesioginį pranašumą remiantis su pagalba susijusiais teisės aktais, kuris negali būti prilyginamas, priešingai, nei tvirtina Aer Lingus, netiesioginiam pranašumui, atsirandančiam dėl vartotojams suteiktų subsidijų, skirtų tos įmonės pagamintoms prekėms įsigyti(62).

75.      Antra, formalus akcizo perkėlimas gali nesutapti su ekonominiu jo perkėlimu, nes su mokesčiu susijusias išlaidas gali visiškai ar iš dalies padengti prekę ar paslaugą teikianti įmonė, koreguodama kainą(63). Taip pat mokesčio sumažinimas gali tapti įmonės pajamomis, jeigu bendra siūlomo gaminio ar paslaugos kaina nesikeičia arba sumažėja suma, mažesne už minėtą sumažinimą. Šiuo atžvilgiu OTM apmokestintų oro linijų bendrovių padėtis skiriasi nuo Graikijos lošimo namų, apmokestintų pagal diferencijuotų įėjimo mokesčių sistemą, padėties, kurią Teisingumo Teismas nagrinėjo byloje, kurioje priimtas 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Graikija / Komisija (T-425/11, Rink., EU:T:2014:768), o šalys aptarė posėdyje. Iš tiesų, pagal tą sistemą, įėjimo į lošimo namus bilietų kainą buvo nustačiusi valstybė, kaip ir procentinę tos kainos dalį, kurią visi lošimų namai galėjo teisėtai pasilikti kaip rinkliavą už bilieto išdavimą. Kadangi negalėjo daryti įtakos nei įėjimo bilieto kainai(64), nei jiems priklausančiai rinkliavai, lošimo namai veikė, skirtingai nuo oro linijų bendrovių, tik kaip paprasčiausi tarpininkai, įgalioti surinkti mokestį(65).

76.      Trečia, perkėlimo mechanizmas susijęs ne tik su akcizo mokesčiais, taikomais gamybai ar vartojimui(66), bet apskritai su bet kuriuo netiesioginiu mokesčiu, pavyzdžiui, iždui sumokėta rinkliava už suteiktą paslaugą tampa gamybos išlaidų dalimi ir daro poveikį galutinei gaminio ar paslaugos kainai. Be kita ko, tam tikra mokesčių naštos perkėlimo forma gali būti susijusi ir su tiesioginiais mokesčiais. Pavyzdžiui, pajamų apmokestinimo padidinimas, ypač jei jis susijęs su specialiu mokesčiu, gali paskatinti gamintoją perkelti didesnę mokesčių naštą pagamintoms prekėms padidinant kainas arba paskatinti jį neinvestuoti į mokesčiu apmokestintą sektorių ir taip sukelti pasiūlos sumažėjimą ir kainų padidėjimą. Be to, gamintojas mokestį gali perkelti ne tik į tiekimo grandinės priekį – vartotojams, bet ir atgal – tiekėjams, arba skersai (vadinamasis įstrižinis perkėlimas), pavyzdžiui, padidindamas kitų, mokesčiu neapmokestintų gaminių kainas. Kitaip tariant, yra įvairių mechanizmų, kurie leidžia mokesčiu, nebūtinai netiesioginiu, apmokestintai įmonei perkelti visas ar dalį su juo susijusių išlaidų kitiems subjektams. Veikiant šiems mechanizmas, negalima atmesti galimybės, kad ir galimas pranašumas, atsiradęs dėl mokesčių naštos sumažinimo, gali būti, priklausomai nuo susijusios rinkos savybių, perkeltas ne faktiniam mokesčio mokėtojui, o kitiems subjektams.

77.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad nei ypatingos nagrinėjamo atvejo aplinkybės, visų pirma aptariamo mokesčio pobūdis, nei galima oro linijų bendrovių pareiga laikytis Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnyje nustatytų kriterijų, susijusių su kainos nustatymu, savaime nepagrindžia nukrypimo nuo įprastai taikomų kriterijų apskaičiuojant sumažinto mokesčio tarifo forma suteiktos pagalbos dydį.

78.      Bendrasis Teismas savo išvadą, pagal kurią Komisija turėjo atsižvelgti į galimą pranašumo, atsiradusio dėl sumažinto OTM tarifo taikymo, perkėlimą keleiviams, grindžia ir tam tikra ankstesne teismo praktika, visų pirma 2007 m. kovo 29 d. Sprendimu Scott / Komisija (T-366/00, EU:T:2007:99) ir 2013 m. sausio 22 d. Sprendimu Salzgitter / Komisija (T-308/00, EU:T:2013:30), kuriuose akcentuojama, kad Komisijos nurodymas susigrąžinti pagalbą turi apsiriboti finansiniu pranašumu, atsiradusiu dėl pagalbos suteikimo.

79.      Vis dėlto kyla abejonių, ar šie precedentai yra susiję su nagrinėjamomis bylomis. Iš tikrųjų nurodytuose sprendimuose nagrinėjamos bylos yra susijusios su situacijomis, kai apskaičiuojant su pagalba susijusį pranašumą (neapmokestintas piniginis avansas, susidaręs dėl mokesčio atidėjimo, Salzgitter / Komisija byloje ir finansavimas, susidaręs dėl žemės sklypo perleidimo lengvatine kaina, Scott / Komisija byloje) reikėjo atlikti sudėtingus ekonominius vertinimus, kuriuos pagalbą gavusios įmonės kritikavo dėl netinkamumo. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas prieštaravo Komisijai dėl to, kad ji neatsižvelgė į aplinkybes po pagalbos suteikimo (galimas pranašumo perkėlimas keleiviams), galėjusias pakeisti pagalbą sumažinto mokesčio forma gavusių įmonių iš pradžių gauto pranašumo, kurį Komisija apskaičiavo tinkamai, pobūdį ir apimtį(67). Kitaip tariant, šiose bylose svarbus pagalbą gavusių įmonių išlaidų perkėlimo argumento įteisinimas, siekiant sumažinti sugrąžintinas sumas, o ne, ar bent jau netiesiogiai, klaida apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, kaip Bendrojo Teismo nurodytuose sprendimuose.

80.      Kaip jau turėjau galimybę pažymėti, siekiant tiksliai nustatyti pranašumą, susidarantį dėl pagalbos suteikimo, iš principo nereikia tyrinėti, kaip jis buvo konkrečiai panaudotas suteikus. Vadinasi, priemonė, kuria tas pranašumas jo gavėjų buvo perkeltas kitiems subjektams po pagalbos suteikimo, neturėtų būti svarbi siekiant nustatyti grąžintiną sumą. Aiškios nuorodos šiuo klausimu pateiktos 1997 m. kovo 20 d. Sprendime Alcan Deutschland (C-24/95, EU:C:1997:163), kuriame Teisingumo Teismas nepritarė galimybei priešintis nurodymui susigrąžinti pagalbą remiantis valstybės narės vidaus teisės aktu, pagal kurį susigrąžinimas netaikomas tuo atveju, kai sąžiningai veikęs pagalbos gavėjas gali įrodyti, jog praturtėjimas dėl pagalbos suteikimo neįvyko(68). Išvadoje byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, generalinis advokatas F. G. Jacobs pateikė aiškią poziciją prieš išlaidų perkėlimo argumentą valstybės pagalbos srityje(69), kuriam Teisingumo Teismas pritarė Bendrijos pagalbos srityje 1983 m. rugsėjo 21 d. Sprendimu Deutsche Milchkontor ir kt. (205/82–215/82, EU:C:1983:233).

81.      Suteiktą pagalbą atitinkančios sumos (nagrinėjamu atveju negauta mokesčių kredito suma) susigrąžinimas su palūkanomis, jeigu šios taikomos, yra, kaip matėme, iš principo laikomas tinkamu, siekiant panaikinti pagalbos gavėjo įgytą konkurencinį pranašumą ir atkurti ankstesnę padėtį. Visus kitus teisės aktus, kuriais, pavyzdžiui, leidžiama pagalbos gavėjui priešintis nurodymui susigrąžinti pagalbą, remiantis naudos perkėlimu savo pirkėjams sumažinus kainą, būtų, kaip pažymėjo generalinis advokatas F. G. Jacobs savo išvadoje, nurodytoje ankstesniame punkte, sunku taikyti, o tuo atveju, jei jie lemtų mažesnės sumos susigrąžinimą, nebūtų įgyvendinti Sutartyje nustatyti tikslai(70).

82.      Ryanair pažymi, kad nepriimant išlaidų perkėlimo argumento pagalbos srityje būtų pažeistas Sąjungos teisės nuoseklumo principas, nes šis argumentas žalos atlyginimo ieškiniuose dėl antimonopolinės teisės pažeidimo leidžiamas įmonėms, kurios kaltos dėl beveik baudžiamojo pobūdžio pažeidimų, tačiau draudžiamas įmonėms, kurios, kaip antai oro linijų bendrovės nagrinėjamose bylose, konkrečiai neturėjo galimybės pasipriešinti pagalbos suteikimui. Šiuo atžvilgiu net ir sutinkant, kad mechanizmas, kurį įmonė pasitelkia perkeldama naudą, gautą dėl pagalbos suteikimo, savo klientams, yra teisiniu ir ekonominiu požiūriu panašus į mechanizmą, kuris nukentėjusiam konkurentui leidžia perkelti patirtą žalą vartotojams, reikia pažymėti, kad išlaidų perkėlimo argumentas šiose bylose pateiktas vykdant teisę pagalbos srityje viešajame sektoriuje, o ne privačiajame, kaip antai antimonopolijos srityje. Privačiajame sektoriuje laikomasi kitokios privačių interesų apsaugos logikos, susijusios su žalos atlyginimu, palyginti su logika, kuria vadovaudamasi Komisija taiko konkurencijos taisykles, siekdama viešojo intereso išlaikyti konkurencingumą rinkose. Todėl Ryanair siūloma paralelė, bent jau žvelgiant iš šios perspektyvos, man neatrodo reikšminga. Be kita ko, vykdant SESV 108 straipsnio 3 dalį privačiajame sektoriuje niekas nedraudžia pagalbą gavusioms įmonėms, jeigu jos paduodamos į teismą dėl žalos atlyginimo, remtis prieš nukentėjusia laikomą įmonę galimu visu ar daliniu žalos perkėlimu savo pirkėjams. Taigi Ryanair nurodyto nenuoseklumo nėra ir šiuo atžvilgiu.

83.      Galiausiai Aer Lingus ir Ryanair pabrėžia aplinkybę, į kurią atkreipė dėmesį ir Bendrasis Teismas ginčijamuose sprendimuose(71), kad oro linijų bendrovės, privalančios sugrąžinti didesnio ir mažesnio OTM tarifų skirtumą, negali susigrąžinti a posteriori iš bilietus taikant mažesnį tarifą įsigijusių keleivių didesnio nesumokėto mokesčio. Ši aplinkybė man neatrodo turinti lemiamą svarbą, nes atitinkamos bendrovės bet kuriuo atveju galės perkelti su pagalbos grąžinimu susijusias išlaidas savo klientams išduodamos naujus bilietus(72). Be kita ko, primenu, kad pirmiau nurodytame 2009 m. kovo 4 d. Sprendime Associazione italiana del risparmio gestito ir Fineco Asset Management / Komisija (T-445/05, EU:T:2009:50) Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, jog atitinkami investiciniai subjektai arba juos valdančios įmonės privalo sugrąžinti skirtumą tarp įprasto mokesčio ir sumažinto mokesčio, susidariusį dėl nagrinėjamos priemonės, neatsižvelgiant į galimybę, kuri nenustatyta, pareikalauti savo investuotojų grąžinti atitinkamą sumą remiantis nacionalinės teisės aktais(73). Galiausiai, jeigu didesnio ir mažesnio OTM tarifų skirtumui lygios sumos susigrąžinimas faktiškai turi panašų poveikį kaip apmokestinimas didesniu tarifu atgaline data, kaip leidžia suprasti Ryanair ir Aer Lingus, Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę patikslinti, kad ši aplinkybė yra įprasta aptariamo mokesčių sumažinimo laikymo pagalba pasekmė(74).

84.      Atsižvelgęs į visus minėtus svarstymus, manau, kad skundžiamais sprendimais panaikinęs ginčijamo sprendimo 4 straipsnį tiek, kiek juo nurodoma susigrąžinti mažesnio ir didesnio OTM tarifų skirtumą atitinkančią sumą, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Todėl siūlau Teisingumo Teismui priimti Komisijos apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamus sprendimus.

C –    Dėl bylų grąžinimo Bendrajam Teismui

85.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą Teisingumo Teismas, panaikinęs Bendrojo Teismo sprendimą, gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui. Šiuo klausimu teigtina, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo ieškinio antrojo pagrindo ir dalies ketvirtojo pagrindo byloje T-473/12 ir ieškinio trečiojo pagrindo antrosios dalies byloje T-500/12. Manau, jog reikia grąžinti šias sujungtas bylas Bendrajam Teismui, kad šiuos pagrindus ir argumentus išnagrinėtų.

86.      Tolesnės pastabos pateikiamos tam atvejui, jei Teisingumo Teismas nuspręstų pats paskelbti galutinį sprendimą.

87.      Dėl šioje išvadoje pateiktų priežasčių ieškinio trečiasis ir ketvirtasis pagrindai byloje T-473/12 ir ieškinio antrasis ir trečiasis pagrindai tiek, kiek išnagrinėti Bendrojo Teismo, byloje T-500/12, kuriuos Bendrasis Teismas priėmė skundžiamuose sprendimuose, turi būti atmesti, nes yra nepagrįsti.

88.      Bylos T-473/12 ieškinio antrajame pagrinde, kurio Bendrasis Teismas nenagrinėjo, Aer Lingus pažymėjo, kad nuspręsdama dėl pagalbos susigrąžinimo Komisija turėjo atsižvelgti į oro linijų bendrovių, apmokestintų didesniu OTM tarifu, teisę susigrąžinti permoką, sumokėtą pažeidžiant SESV 56 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1008/2008 bei SESV 108 straipsnio 3 dalį. Tokiomis aplinkybėmis nurodydama išieškoti skirtumą tarp didesnio ir mažesnio OTM tarifų Komisija pažeidė Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį ir teisinio saugumo, veiksmingumo ir gero administravimo principus.

89.      Bylos T-500/12 ieškinio trečiojo pagrindo antroje dalyje, kurios Bendrasis Teismas taip pat nenagrinėjo, Ryanair pateikė panašius argumentus dėl nurodymo sugrąžinti pagalbą teisėtumo. Bendrovė visų pirma pabrėžė didelius konkurencijos iškraipymus, kurie kiltų dėl kartu taikomos teisės kreiptis į nacionalines teismines institucijas dėl mokesčio, sumokėto pažeidžiant SESV 56 straipsnį, grąžinimo ir sprendimo dėl susigrąžinimo ir pakenktų visų pirma tokioms mažoms oro linijų bendrovėms kaip Aer Arann.

90.      Preliminariai pažymiu, jog Aer Lingus tvirtinimą, kad remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi galioja teisė į OTM grąžinimą kreipiantis į nacionalinius teismus, Bendrasis Teismas jau atmetė Sprendimo Aer Lingus 65–76 punktuose. Ši pagrindo dalis apeliaciniame skunde nenagrinėjama.

91.      Padarius šią prielaidą, manau, turi būti atmesta ir ta Aer Lingus ir Ryanair argumentų dalis, grindžiama pareikšta teise į OTM grąžinimą remiantis su laisvu paslaugų teikimu susijusiomis nuostatomis.

92.      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagalbos susigrąžinimas yra logiška išvados, kad pagalba yra neteisėta, pasekmė(75). Todėl įprastai neteisėtos pagalbos sukelti konkurencijos iškraipymai pašalinami nurodant pagalbos gavėjams sugrąžinti pagalbą ją suteikusiai įstaigai.

93.      Susigrąžinimu siekiama atkurti status quo ante. Tuo atveju, kai pagalba suteikiama (viso ar dalinio) neapmokestinimo forma, to tikslo įprastai siekiama atitinkamai valstybei narei imantis priemonių, būtinų pagalbą gavusioms įmonėms įpareigoti pervesti atitinkamas sumas, nuo kurių buvo neteisėtai atleistos(76). Jeigu Komisija, konstatavusi aptariamo neapmokestinimo neteisėtumą, nenurodytų pagalbą suteikusiai valstybei narei imtis šių priemonių, kad suteiktų atitinkamoms įmonėms galimybę įgyvendinti teisę į mokesčio grąžinimą tuo atveju, kai bendra mokesčių priemone yra pagrindinės laisvės apribojimas, minėto tikslo pasiekti nepavyktų.

94.      Priešingai, nei, atrodo, mano Aer Lingus, OTM grąžinimo procedūrų nacionaliniuose teismuose vykdymas remiantis SESV 56 straipsniu negali būti susigrąžinimui alternatyvus mechanizmas, siekiant pašalinti Komisijos konstatuotos pagalbos poveikį konkurencijai. Iš tikrųjų net ir sutinkant, kad galimas grąžinimas gali padėti apriboti minėtą poveikį, nes sumažėtų nukentėjusių ūkio subjektų skaičius(77), negalima paneigti, kad tai, ar jis bus įvykdytas, priklauso nuo atitinkamų įmonių iniciatyvos, o jos eiga – nuo procedūrinių ir materialinių taisyklių laikymosi. Be to, taip pagalbos poveikis galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu minėto grąžinimo prašytų ir jį gautų visos didesniu mokesčiu apmokestintos bendrovės. Akivaizdu, jog tokia situacija nesuteikia jokios garantijos, kad tikslas atkurti iki pagalbos suteikimo buvusią situaciją bus veiksmingai įgyvendintas.

95.      Nurodydama susigrąžinti pagalbą, neatsižvelgusi į pareikštą teisę į grąžinimą, kurį galėtų gauti oro linijų bendrovės, mokėjusios didesnio tarifo OTM, Komisija, mano manymu, nepažeidė nei Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalies, nei bendrųjų Sąjungos teisės principų, kuriuos nurodė Aer Lingus(78).

96.      Taigi, jeigu grąžinimo procedūra negalioja kaip nurodymo susigrąžinti alternatyva, atrodo, yra aišku, kad abi priemonės taip pat negali būti taikomos kartu, nes sukelia tarpusavyje nesuderinamus padarinius. Iš tikrųjų galimas grąžinimas lemtų tai, kad pranašumas dėl sumažinto tarifo taikymo būtų suteiktas ir oro linijų bendrovėms, apmokestintoms didesniu OTM tarifu, o nurodymu susigrąžinti pagalbą iš oro linijų bendrovių, apmokestinamų sumažintu tarifu, šis pranašumas atimamas. Todėl, kaip teisingai pabrėžia Aer Lingus ir Ryanair, jeigu būtų leista kartu taikyti abu mechanizmus, OTM poveikis konkurencijai išliktų, nors pranašumą turinčių ir jo neturinčių ūkio subjektų grupės susikeistų vietomis.

97.      Siekiant išvengti šio paradoksalaus rezultato, nacionalinis teismas, į kurį kreipiamasi dėl grąžinimo procedūros, turės atsižvelgti į sprendimo dėl susigrąžinimo pasekmes. Taigi, man atrodo, aišku, kad sprendimu dėl susigrąžinimo, nurodant faktiškai taikyti normalų OTM tarifą ir sumažintu tarifu apmokestintoms bendrovėms, atgaline data pašalinamas diskriminavimas, atsiradęs dėl diferencijuotų tarifų taikymo. Tokiomis aplinkybėmis, jei grąžinimas būtų įvykdytas, pagalbą gavusių ūkio subjektų skaičius padidėtų ir jos antikonkurencinis išsiplėstų(79).

98.      Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio antrasis pagrindas byloje T-473/12 ir ieškinio trečiojo pagrindo antroji dalis byloje T-500/12, jeigu Teisingumo Teismas juos nagrinėtų, turėtų būti, mano manymu, atmesti kaip nepagrįsti.

99.      Ieškinio ketvirtajame pagrinde Aer Linguspažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma iš keleivių, kuriems buvo taikomas mažesnis OTM tarifas, retrospektyviai susigrąžinti po 8 eurus, kaip nurodyta nurodyme sugrąžinti pagalbą, tai būtų kaip papildomas mokestis, taigi – neteisėta sankcija ir pažeistų proporcingumo principą ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnį. Šiuo atžvilgiu pateikiu nuorodą į pastabas, išdėstytas šios išvados 83 punkte.

100. Atsižvelgdamas bendrai į visus pateiktus svarstymus, manau, kad, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, panaikinęs skundžiamus sprendimus, pats priimti sprendimą dėl pirmosios instancijos bylų, atitinkami ieškiniai turėtų būti visiškai atmesti.

IV – Išvada

101. Bendrai remdamasis visais pateiktais svarstymais siūlau Teisingumo Teismui atmesti priešpriešinius apeliacinius skundus, priimti pagrindinius apeliacinius skundus, panaikinti ginčijamus sprendimus ir grąžinti bylas Bendrajam Teismui. Jeigu panaikinęs ginčijamus sprendimus Teisingumo Teismas nuspręs priimti sprendimą bylose T-473/12 ir T-500/12, siūlau visiškai atmesti ieškinius abiejose bylose ir nurodyti Aer Lingus ir Ryanair padengti šių bylų ir bylų Bendrajame Teisme išlaidas.

1 – Originalo kalba: italų.

2 – OVM įvestas 2009 m. kovo 30 d. įsigaliojusio Finance Act (no 2) 2008 (2008 m. Finansų įstatymas Nr. 2) () 55 straipsniu.

3 – 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (OL L 293, p. 3).

4 – Šis mokesčio tarifas vėliau sumažintas iki nulio ir taip OTM faktiškai panaikintas.

5 – OL 2013, L 119, p. 30.

6 – Sprendimo Aer Lingus 22–37 punktai ir Sprendimo Ryanair 23–41 punktai.

7 – Sprendimo Ryanair 42–56 punktai.

8 – 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83,1999, p. 1). Reglamentas Nr. 659/1999 buvo panaikintas ir nuo 2015 m. spalio 13 d. pakeistas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589, nustatančiu išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248,2015, p. 9), kuriuo kodifikuotas ankstesnis reglamentas.

9 – Žr. visų pirma 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates / Komisija (C-487/06 P, EU:C:2008:757), 85 punktą, kurį Bendrasis Teismas nurodo Sprendimo Aer Lingus 43 punkte.

10 – Žr. 1977 m. kovo 22 d. Sprendimą Steinike & Weinlig (78/76, EU:C:1977:52, 21 punktas) ir 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą Graikija / Komisija (T-415/05, T-416/05 ir T-423/05, EU:T:2010:386, 212 punktas).

11 – Žr. 2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Komisija / Airija ir kt. (C-272/12 P, EU:C:2013:812, 53 punktas).

12 – Žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimą British Aggregates / Komisija (C-457/06P, EU:C:2008:757, 84 punktas ir jame nurodyta teismo praktika) ir 2000 m. gegužės 10 d. Sprendimą SIC / Komisija (T-46/97, Rink., EU:T:2000:123, 83 ir 84 punktai).

13 – Žr., be kita ko, 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimą British Aggregates / Komisija (C-487/06P, EU:C:2008:757, 92 punktas) ir 2000 m. gegužės 10 d. Sprendimą SIC / Komisija (T-46/97, EU:T:2000:123, 84 punktas).

14 – Žr, pavyzdžiui, 2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Komisija / Airija ir kt. (C-272/12P, EU:C:2013:812, 53 punktas).

15 – Svarbu pažymėti, kad aptariamu atveju įmonės ieškovės neginčijo, jog pagalba, taigi ir pranašumas, buvo suteikta, ginčijo tik Komisijos nustatytą pareigą susigrąžinti tą pagalbą (žr. 38 punktą).

16 – Žr. Sprendimą DHL Aviation ir DHL Hub Leipzig / Komisija (T-452/08, EU:T:2010:427, 40 punktas).

17 – Ieškovė nurodo 1980 m. kovo 27 d. Sprendimą Denkavit italiana (61/79, EU:C:1980:100), Sprendimą Ariete (811/79, EU:C:1980:195) ir 2010 m. liepos 1 d. Sprendimą ThyssenKrupp Acciai Speciali Terni / Komisija (T-62/08, EU:T:2010:268).

18 – Be kita ko, priešingai nei šiose bylose, neteisėta buvo priemonė, nuo kurios priklausė priemonė, kuria suteiktas tariamas pranašumas.

19 – Žr. 1980 m. kovo 27 d. Sprendimo Denkavit italiana (61/79, EU:C:1980:100) 31 punktą ir 1980 m. liepos 10 d. Sprendimo Ariete (811/79, EU:C:1980:195) 31 punktą.

20 – 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Asteris ir kt. (106/87–120/87, EU:C:1988:457, 23 ir 24 punktai).

21 – Žr. 62 ir 63 punktus.

22 – Aer Lingus nurodo 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimą Amministrazione delle finanze dello Stato / San Giorgio (199/82, EU:C:1983:318, 12 punktas), 1997 m. sausio 14 d. Sprendimą Comateb ir kt. (C-192/95 – C-218/95, EU:C:1997:12, 20 punktas), 2001 m. kovo 8 d. Sprendimą Metallgesellschaft ir kt. (C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134, 87 punktas) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774, 205 punktas)..

23 – Aer Lingus nurodo visų pirma 10 punktą.

24 – Prie tokios preliminarios išvados Komisija priėjo Airijos valdžios institucijoms išsiųstame oficialiame įspėjime.

25 – 2003 m. vasario 6 d. Sprendime Stylianakis (C-92/01, EU:C:2003:72) Teisingumo Teismas nurodo, jog gali būti, kad mokestis yra atlygis už oro uosto paslaugas ir kad išlaidos dėl tų paslaugų yra didesnės tarptautinių skrydžių keleiviams (27 ir 29 punktai).

26 – Pagrindiniame ginče, nuo kurio prasidėjo byla, kurioje priimtas šis sprendimas, buvo nagrinėjamas G. Stylianakis Graikijos valstybei pateiktas prašymas grąžinti pusę oro uostų modernizavimo ir plėtros mokesčio sumos, kurią jis turėjo sumokėti keliaudamas orlaiviu iš Herakliono į Marselį. Mokestis taikytas iš Graikijos oro uostų išvykstantiems keleiviams, o jo dydis, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo nustatytas atsižvelgiant į skrydžio atstumą tarp galutinio tikslo vietovės ir išvykimo oro uosto: už skrydžius, kurių galutinio tikslo vietovė buvo nutolusi daugiau kaip 750 km nuo išvykimo oro uosto, mokėtina suma buvo dviguba, palyginti su keleivių mokėta suma už skrydžius, kurių galutinio tikslo vietovė buvo nutolusi 100–750  km nuo išvykimo oro uosto.

27 – 28 punktas.

28 – 26 punktas.

29 – Būtent tokią prielaidą daro Komisija ginčijamame sprendime tvirtindama, kad sumažintas mokesčio tarifas skrydžiams, kurių galutinio tikslo vietovė yra toliau kaip 300 km nuo Dublino oro uosto, yra atskaitos sistemos išimtis („an exception from the reference system“), žr. ginčijamo sprendimo 14 ir 45 konstatuojamąsias dalis. Per administracinę procedūrą tą patį pažymėjo ir Airijos valdžios institucijos, patikslindamos, jog nukrypimas nuo standartinio tarifo buvo numatytas siekiant proporcingo mokesčio dydžio atsižvelgiant į atstumą (žr. ginčijamo sprendimo 33 ir 40 konstatuojamąsias dalis), ir patvirtino Bendrajam Teismui ir Teisingumo Teismui pateiktuose raštuose.

30 – Galiausiai žr. 2009 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Presidente del Consiglio dei Ministri (C-169/08, EU:C:2009:709).

31 – Airijos valdžios institucijoms išsiųsto oficialaus įspėjimo data yra 2010 m. kovo 18 d., o ginčijamame sprendime nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 1 d. (žr. to sprendimo 11 konstatuojamąją dalį).

32 – Tačiau nemanau, kad argumentas yra neveiksmingas. Iš tikrųjų Ryanair nors ir netvirtais argumentais siekia ginčyti Bendrojo Teismo tvirtinimą, jog mokesčių įvedimas tuo pačiu metu yra tik teisės aktais numatyto metodo klausimas, todėl nesvarbus, ir prieštaravimą, kad Komisija pateikė pakankamai argumentų pagrįsdama savo išvadą dėl mažesnio mokesčio tarifo išimtinio pobūdžio didesniojo atžvilgiu.

33 – Taip pat žr. mano išvados byloje British Aggregates / Komisija (EU:C:2008:419) 100 punktą.

34 – Ieškinyje Bendrajam Teismui Ryanair pažymėjo, kad 2008 m. mažesnis tarifas buvo taikytas 50 % Aer Arann keleivių ir tik 1,9 % jos keleivių.

35 – Pažymiu, kad Bendrajam Teismui Ryanair teigė, jog atlikusi bendrą aptariamo mokesčių režimo ekonominio poveikio analizę Komisija pamatys, kad tas režimas Ryanair situacijai bendrai turėjo neigiamą poveikį, ir galės padaryti išvadą, jog ji negavo jokio pranašumo iš pagal šį režimą suteiktos pagalbos. Vis dėlto Ryanair nepateikė prieštaravimų Teisingumo Teismui dėl Sprendimo Ryanair dalies, kurioje Bendrasis Teismas atsakė į tą argumentą.

36 – Du teisės aktai, kuriais Austrijoje įvestas energijos mokestis, ir teisės aktas, kuriuo tik įmonėms rinkos gamintojoms numatyta teisė į dalinį to mokesčio grąžinimą, nors ir atskiri, buvo priimti ir įsigaliojo kartu, žr. sprendimo 3 punktą.

37 – Aptariamu reglamentu, kurį priėmė Belgijos miesto Sereno savivaldybės taryba, buvo įvestas mokestis už varomąją jėgą ir kartu numatyti įvairūs neapmokestinimo šiuo mokesčiu atvejai, žr. sprendimo 6–9 punktus.

38 – 2006 m. birželio 22 d. Sprendimas Belgija ir Forum187/Komisija (C-182/03 ir C-217/03, EU:C:2006:416, 119 punktas); 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Komisija / Gibraltao ir Jungrinės Karalystės vyriausybė (C-106/09 P ir C-107/09 P, EU:C:2011:732, 75 punktas), 20015 m. birželio 14 d. Sprendimas Eventech (C-518/13, EU:C:2015:9, 55 punktas; 2014 m. spalio 9 d. Sprendimas Ministerio de Defensa ir Navantia (C-522/13, EU:C:2014:2262, 34 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

39 – Šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimą France Télécom / Komisija (C-81/10 P, Rink., EU:C:2011:811, 21 punktas) ir 2015 m. spalio 1 d. Sprendimą Electrabel et Dunamenti Erőmű / Komisija (C-357/14P, EU:C:2015:642, 105 punktas).

40 – Žr., pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimą France Télécom / Komisija (C-81/10 P, Rink., EU:C:2011:811, 23 punktas).

41 – Žr., pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Presidente del Consiglio dei Ministri (C-169/08, EU:C:2009:709).

42 – Nurodytas šios išvados 3 išnašoje.

43 – Šiuo atžvilgiu Ryanair nurodo 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014, p. 1).

44 – Inter alia, 1995 m. balandžio 4 d. Sprendimas Komisija / Italija (C-350/93, Rink., EU:C:1995:96, 21 punktas).

45 – Inter alia, 1995 m. balandžio 4 d. Sprendimas Komisija / Italija (C-348/93, Rink., EU:C:1995:95, 22 punktas), 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Vokietija / Komisija (C-277/00, Rink., EU:C:2004:238, 75 punktas), 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Komisija / MTU Friedrichshafen (C-520/07 P, Rink., EU:C:2009:557, 57 punktas).

46 – Inter alia, 1995 m. balandžio 4 d. Sprendimas Komisija / Italija (C-348/93, Rink., EU:C:1995:95, 27 punktas), 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Vokietija / Komisija (C-277/00, Rink., EU:C:2004:238, 74–76 punktai) ir 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Residex Capital IV (C-275/10, Rink., EU:C:2011:814, 34 punktas).

47 – Žr., pavyzdžiui, 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimą SEYDALAND (C-239/09, Rink., EU:C:2010:778), 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimą Komisija / Scott (C-290/07 P, Rink., EU:C:2010:480).

48 – Dėl panašių į nagrinėjamą atvejį pavyzdžių žr. 2009 m. kovo 4 d. Sprendimą Associazione italiana del risparmio gestito ir Fineco Asset Management / Komisija (T-445/05, Rink., EU:T:2009:50, 201 punktas) ir Komisijos sprendimą 2006/323/EB dėl mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne, Shannon regione ir Sardinijoje, neapmokestinimo akcizo mokesčiu Prancūzijoje, Airijoje ir Italijoje, kuris buvo patvirtintas paskutiniame Bendrojo Teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendime Airija / Komisija (T-50/06 RENV, T-56/06 RENV, T-60/06 RENV, T-62/06 RENV ir T-69/06 RENV, Rink., EU:T:2012:134).

49 – Iš tikrųjų, jeigu įmonė veikia tiesiog kaip tarpininkė surenkant iždo mokestį, jis neturi būti padengiamas iš įmonės biudžeto, todėl galimas jo sumažinimas nesuteikia pranašumo, kuris palengvintų įmonės biudžetui tenkančią mokesčių naštą, kaip Teisingumo Teismas neseniai išaiškino dėl įėjimo į Graikijos lošimo namus mokesčio, žr. 2015 m. spalio 22 d. nutartį Komisija / Graikija (C-530/14 P, EU:C:2015:727, 32 punktas).

50 – Tačiau į šią naudą tiek, kiek dėl jos padaryta žalos konkurentams ar trečiosioms šalims, galima atsižvelgti minėtiems subjektams teikiant žalos atlyginimo ieškinį prieš pagalbos gavėją arba ją suteikusią valstybę, žr. Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 2009/C 85/01, 2.2.4 skirsnįm ypač 49  punkto b papunktį.

51 – Tačiau gali turėti įtakos nustatant subjektą, kuris privalo sugrąžinti pagalbą.

52 – Šiuo klausimu, dėl mokestinio pobūdžio pagalbos žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimą Unicredito (C-148/04, EU:C:2005:774, 118 punktas). Taip pat žr. 1997 m. kovo 20 d. Sprendimą Alcan Deutschland (C-24/95, EU:C:1997:163).

53 – Žr. 1999 m. birželio 17 d. Sprendimą Belgija / Komisija (C-75/97, EU:C:1999:311, 66 punktas), 2002 m. kovo 7 d. Sprendimą Italija / Komisija (C-310/99, EU:C:2002:143, 99 punktas).

54 – 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Italija / Komisija (C-372/97, EU:C:2004:234, 105 punktas).

55 – Pagalvokite, pavyzdžiui, apie atvejus, kai dėl pagalbos įmonė gavėja išvengė pasitraukimo iš rinkos, ilgam laikui išplėtė savo rinkos dalį arba įsiskverbė į kitą rinką, arba atvirkščiai, kai pagalba lėmė konkuruojančios įmonės pasitraukimą iš rinkos.

56 – 2010 m. liepos 1 d. Sprendimas BNP Paribas ir BNL / Komisija (T-335/08, EU:T:2010:271, 50 punktas).

57 – Inter alia 1997 m. kovo 20 d. Sprendimas Alcan Deutschland (C-24/95, EU:C:1997:163, 34–36 punktai).

58 – Kalbama apie tiesiogiai vartotojams suteiktas subsidijas, skirtas prekėms iš atrankiniu būdu nustatytų įmonių, kurios yra netiesioginės naudos gavėjos, įsigyti. Žr., pavyzdžiui, 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą 2007/374/EB dėl valstybės pagalbos C 52/2005 (ex NN 88/2005, ex CP 101/2004; OL L 147, 2007, p. 1), kurią Italijos Respublika suteikė skirdama subsidijų skaitmeniniams dekoderiams įsigyti ().

59 – Reglamento Nr. 1008/2008 16 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „Vartotojams turėtų būti sudaromos galimybės veiksmingai palyginti skirtingų oro linijų oro susisiekimo paslaugų kainas. Todėl visuomet turėtų būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Bendrijos oro vežėjai taip pat skatinami nurodyti jų teikiamų oro susisiekimo paslaugų iš trečiųjų šalių į Bendriją galutinę kainą“.

60 – Priklausomai nuo verslo modelio, toks pasirinkimas gali būti privalomas. Šiuo atžvilgiu pažymiu, jog Komisija ginčijamo sprendimo 57 punkte atkreipia dėmesį, kad skunde Ryanair pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad ji yra pigių skrydžių bendrovė, OTM perkėlimas keleiviams būtų turėjęs pernelyg didelį poveikį bilietų kainoms.

61 – Žr., pavyzdžiui, dėl akcizų, kuriais apmokestinami energetikos produktai ir elektros energija, alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei apdorotas tabakas, 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančią Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9,  2009, p. 12), kurioje nustatyta, jog apmokestinimo prievolė atsiranda gamybos metu, o prievolė apskaičiuoti akcizus – išleidimo vartoti metu.

62 – Tokia pagalba nagrinėjama šios išvados 60 išnašoje nurodytame sprendime.

63 – Taip visų pirma vyksta, kai dėl konkurencijos sąlygų ir prekės paklausos elastingumo sudėtinga perkelti mokestį. Rinkose, kuriose ūkio subjektai gali taikyti ir labai skirtingas kainas, kaip antai prekių ar paslaugų, kurioms būdinga neelastinga paklausa, atveju, galimybės perkelti mokestį gali būti konkrečiai ribotos.

64 – Išskyrus išimtinę prielaidą, kad įėjimo bilietai išduodami nemokamai.

65 – Šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Nutartį Komisija / Graikija (C-530/14 P, EU:C:2015:727, 32 punktas).

66 – Sprendimo Aer Lingus 119 punkte Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentą, pagrįstą praktika, susijusia su elektros energijos akcizu, tvirtindamas, be kita ko, kad ta praktika buvo susijusi su atleidimu nuo mokesčių, kurie, priešingai nei OTM, nebuvo skirti perkelti klientams. Vis dėlto tai, kad toks akcizas apskaičiuojamas išleidžiant vartoti, o ne tik parduodant vartotojui, nepanaikina galimybės jam bet kuriuo atveju taikyti perkėlimo mechanizmą.

67 – Iš ginčijamų sprendimų įvairių ištraukų matyti, kad Bendrasis Teismas klaidingu laikė ne patį Komisijos skaičiavimo kriterijų, taikytą apskaičiuojant pranašumą, atsiradusį dėl sumažinto OTM tarifo taikymo, o veikiau tai, kad Komisija neatsižvelgė į galimybę, jog taip nustatytą pranašumą pagalbą gavusios oro linijų bendrovės perkėlė keleiviams (žr. Sprendimo Aer Lingus 97–101 ir 116  punktus ir Sprendimo Ryanair 129–133 ir 147 punktus).

68 – 44–45 punktai. Teisingumo Teismas susieja galimybę remtis tuo argumentu su teisėtų lūkesčių apsaugos principu ir primena, kad pagalbą gavusios įmonės gali turėti lūkesčių dėl pagalbos teisėtumo tik tuo atveju, jei pagalba buvo suteikta laikantis Sutartyje numatytos procedūros (48 ir 49 punktai).

69 – EU:C:1996:433, 40 punktas.

70 – 39 punktas.

71 – Sprendimo Aer Lingus 115 punktas ir Sprendimo Ryanair 146 punktas.

72 – Šiuo atžvilgiu pažymiu, kad pareiga sugrąžinti pagalbą, su kuria susijusios išlaidos būtų perkeltos, galioja visoms oro linijų bendrovėms, kurios vykdo mažesniu OTM tarifu apmokestintus skrydžius ir tarpusavyje dėl jų konkuruoja.

73 – Žr. 196–201 punktus.

74 – 1993 m. birželio 10 d. Sprendimas Komisija / Graikija (C-183/91, EU:C:1993:233, 17 punktas).

75 – Inter alia, žr. 1990 m. kovo 21 d. Sprendimą Belgija / Komisija (C-142/87, EU:C:1990:125, 66 punktas).

76 – 1993 m. birželio 10 d. Sprendimas Komisija / Graikija (C-183/91, EU:C:1993:233, 17 punktas).

77 – Žr., nors kontekstas yra kitoks, 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą Laboratoires Boiron (C-526/04, EU:C:2006:528).

78 – Be kita ko, šalys neginčija, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neturėjo žinių apie jau pradėtas grąžinimo procedūras.

79 – Šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 5 d. Sprendimą Transalpine Ölleitung in Österreich (C-368/04, EU:C:2006:644, 49 punktas) ir generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje Finanzamt Linz (C-66/14, EU:C:2015:242, 30 punktas). Tačiau 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendime Laboratoires Boiron (C-526/04, EU:C:2006:528) Teisingumo Teismas atmetė galimybę, kad galimo nagrinėjamo mokesčio grąžinimo poveikis galėtų būti pagalbos, suteiktos numatant patį mokestį, gavėjų skaičiaus padidinimas. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip teisingai tvirtina Teisingumo Teismas Sprendimo Aer Lingus 65–76 punktuose, nagrinėjamas mokestis labai skiriasi nuo nagrinėjamo byloje Laboratoires Boiron, todėl negalima įžvelgti jokios paralelės tarp šios ir nagrinėjamos bylos.