Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. birželio 30 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas kapitalo judėjimas – SESV 63 ir 65 straipsniai – ESS 4 straipsnis – Tiesioginiai mokesčiai – Dividendų apmokestinimas – Dvišalė sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo – Trečioji valstybė – Taikymo sritis“

Byloje C-176/15

dėl 2015 m. kovo 30 d. tribunal de première instance de Liège (Belgija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2015 m. balandžio 20 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Guy Riskin,

Geneviève Timmermans

prieš

Belgijos valstybę

TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai C. G. Fernlund (pranešėjas) ir S. Rodin,

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        G. Riskin ir G. Timmermans, atstovaujamų advokatų J.-P. Douny ir R. Douny,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir J.-C. Halleux,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir B. Beutler,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Simmons ir L. Christie, padedamų baristerio S. Ford,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels ir C. Soulay,

susipažinęs su 2016 m. balandžio 12 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 63 ir 65 straipsnių, siejamų su ESS 4 straipsniu, išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant G. Riskin ir G. Timmermans ginčą su Belgijos valstybe dėl dividendų, kuriuos gavo Lenkijoje įsteigta bendrovė ir kuriems toje valstybėje narėje buvo taikomas mokestis prie pajamų šaltinio, apmokestinimo Belgijoje.

 Teisinis pagrindas

 Belgijos teisė

3        1992 m. Pajamų mokesčio kodekso (toliau – 1992 m. PMK) 5 straipsnyje numatyta:

„Karalystės gyventojai apmokestinami fizinių asmenų pajamų mokesčiu visų jų apmokestinamųjų pajamų, nurodytų šiame kodekse, atžvilgiu, net jei kai kurios iš šių pajamų būtų uždirbtos arba gautos užsienyje.“

4        1992 m. PMK 6 straipsnyje numatyta:

„Apmokestinamas pajamas sudaro visos neto pajamos, iš kurių atimtos išskaičiuotinos išlaidos.

Neto pajamų visuma yra lygi šių kategorijų neto pajamų sumai:

1) pajamos iš nekilnojamojo turto;

2) pajamos iš kapitalo ir kilnojamojo turto;

3) profesinės veiklos pajamos;

4) įvairios pajamos.“

5        Šio kodekso 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Pajamas iš kapitalo ir kilnojamojo turto sudaro visos įplaukos iš kilnojamojo turto, neatsižvelgiant į investavimo formą, t. y.:

1) dividendai;

<...>“

6        To paties kodekso 285 straipsnyje nustatyta:

„Kiek tai susiję su pajamomis iš kapitalo ir kilnojamojo turto <...>, fiksuota užsienyje mokamo mokesčio dalis gali būti atskaityta iš mokesčių, kai šios pajamos užsienyje buvo apmokestintos mokesčiu, analogišku fizinių asmenų pajamų mokesčiui, pelno mokesčiui ar nerezidentų mokamam mokesčiui, ir kai šis kapitalas ir turtas Belgijoje priskiriami prie profesinės veiklos vykdymo.

<...>“

7        To paties kodekso redakcijos, taikytinos pagrindinėje byloje nagrinėjamiems mokestiniams metams, 286 straipsnyje numatyta:

„Fiksuota užsienyje mokamo mokesčio dalis yra 15/85 neto pajamų, prieš atskaitant kilnojamojo turto mokestį ir prireikus gyvenamosios / įsteigimo valstybės rinkliavą.

<...>“

 Belgijos ir Lenkijos sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo

8        Belgijos Karalystės ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kuria siekiama užkirsti kelią pelno ir turto mokesčių vengimui, ir protokolo, pasirašytų 2001 m. rugpjūčio 20 d. Varšuvoje (toliau – Belgijos ir Lenkijos sutartis), 10 straipsnyje numatyta:

„1.      Bendrovės, rezidentės vienoje iš susitariančiųjų valstybių [A], kitos susitariančiosios valstybės [B] rezidentui sumokėti dividendai apmokestinami toje kitoje valstybėje [B].

2.      Šie dividendai taip pat apmokestinami susitariančioje valstybėje [A], kurios rezidentė yra dividendus išmokanti bendrovė, pagal šios valstybės [A] teisės aktus, bet jei faktinis dividendų gavėjas yra kitos susitariančios valstybės [B] rezidentas, taip apskaičiuotas mokestis negali viršyti:

a) 5 % dividendų bruto sumos, jei juos gauna bendrovė (išskyrus ūkines bendrijas):

–        kuri tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 % dividendus mokančios bendrovės kapitalo arba

–        kuri tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 10 % dividendus mokančios bendrovės kapitalo, jei investicijų vertė ne mažesnė kaip 500 000 EUR arba atitinkama suma kita valiuta;

b) visais kitais atvejais 15 % dividendų bruto sumos.

Ši straipsnio dalis neturi įtakos bendrovės pelno, dėl kurio mokami dividendai, apmokestinimui.

3.      Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „dividendai“ reiškia pajamas iš akcijų, dividendų sertifikatų, kasyklų akcijų, steigėjų akcijų ar kitų akcijų, kurios suteikia teisę į pelno dalį, išskyrus skolinius reikalavimus, ji taip pat apima pajamas (netgi gaunamas kaip palūkanas), kurioms pagal valstybės, kurios rezidentė yra bendrovė skolininkė, mokesčių teisės aktus taikoma tokia pati mokesčių sistema kaip pajamoms iš akcijų.

<...>“

9        Belgijos ir Lenkijos sutarties 23 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta:

„1.       Belgijoje dvigubo apmokestinimo išvengiama taip:

<...>

b)      Nepažeidžiant Belgijos teisės aktų nuostatų, susijusių su užsienyje sumokėto mokesčio atskaitymu iš Belgijos mokesčio, jei Belgijos rezidentas gauna pajamų, kurios priklauso prie Belgijos mokesčiu apmokestinamų bendrų jo pajamų ir kurias sudaro dividendai, neatleidžiami nuo Belgijos mokesčio pagal šios dalies c punktą, palūkanos ar honorarai, Lenkijos mokestis, kuriuo apmokestinamos šios pajamos, turi būti atskaitytas iš Belgijos mokesčio, taikomo šioms pajamoms.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

10      Belgijos rezidentai G. Riskin ir G. Timmermans turi Lenkijoje įsteigtos bendrovės akcijų. 2009 m. už šias akcijas jie gavo dividendų, kuriuos Lenkija apmokestino 15 % mokesčiu prie pajamų šaltinio.

11      2012 m. Belgijos mokesčių institucijos kontrolės tarnybos nusiuntė G. Riskin ir G. Timmermans pranešimą dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio 2010 mokestiniais metais deklaracijos ištaisymo. Ši institucija manė, kad remiantis Belgijos ir Lenkijos sutarties 10 straipsniu ir 1992 m. PMK 5, 6 straipsniais bei 17 straipsnio 1 dalimi, dividendai, gauti iš Lenkijoje įsteigtos bendrovės, Belgijoje apmokestinami 25 % mokesčiu.

12      G. Riskin ir G. Timmermans užginčijo šį pranešimą teigdami, kad, remiantis Belgijos ir Lenkijos sutarties 23 straipsniu, Lenkijoje sumokėtas mokestis turėjo būti atskaitytas iš Belgijoje mokėtino mokesčio.

13      Mokesčių institucija atsikerta, kad tos sutarties 23 straipsnyje numatyta, jog Lenkijos mokestis turi būti atskaitytas iš Belgijos mokesčio taikant Belgijos teisę, t. y. 1992 m. PMK 285 straipsnį, kuris leidžia tokį atskaitymą tik jeigu kapitalas ir turtas, dėl kurių buvo gauti atitinkami dividendai, Belgijoje buvo priskiriami prie profesinės veiklos vykdymo. Manydama, kad šiuo atveju taip nebuvo, Belgijos mokesčių institucija atsisakė atskaityti Lenkijoje sumokėtą mokestį prie pajamų šaltinio iš Belgijos mokesčio, todėl atmetė jų skundą.

14      G. Riskin ir G. Timmermans dėl šio mokesčių institucijos sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pareiškė ieškinį teigdami, kad, skirtingai nei Belgijos ir Lenkijos sutartyje, kitose sutartyse dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kurias Belgija sudarė su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, nėra nuorodos į Belgijos teisę, taigi pagal jas galima šiose trečiosiose valstybėse sumokėtą mokestį atskaityti iš Belgijos mokesčio, neatsižvelgiant į Belgijos teisės aktuose numatytas sąlygas. Jie mano, kad teisiškai negalima sutikti su tuo, kad Belgija gali trečiajai valstybei taikyti palankesnę mokesčių sistemą, nei taikoma valstybėms narėms.

15      Šiomis aplinkybėmis tribunal de première instance de Liège (Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar 1992 m. PMK 285 straipsnyje numatyta taisyklė, netiesiogiai įteisinanti Belgijoje gyvenančio fizinio asmens užsienyje gautų dividendų dvigubą apmokestinimą, atitinka Sąjungos teisės principus, įtvirtintus SESV 63 straipsnyje, siejamame su ESS 4 straipsniu, nes pagal ją Belgijai leidžiama savo nuožiūra, laikantis Belgijos teisės nuostatų, į kurias pateikiama nuoroda Belgijos sudarytoje sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (t. y. 285 straipsnio, kuriame nustatomos mokesčių atskaitymo sąlygos, arba 286 straipsnio, kuriame nustatyta tik fiksuota mokesčio dalis, kuri gali būti atskaityta), palankiau vertinti investicijas į trečiąsias šalis (Jungtines Valstijas) negu į Europos Sąjungos valstybes nares (Lenkiją)?

2.      Ar atsižvelgiant į tai, kad 1992 m. PMK 285 straipsnyje nustatyta, jog užsienyje sumokėtą mokestį galima atskaityti iš Belgijos mokesčio tik jeigu kapitalas ir turtas, iš kurių gaunamos pajamos, Belgijoje priskiriami prie profesinės veiklos vykdymo, šis straipsnis neprieštarauja SESV 49, 56 ir 58 straipsniams?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl antrojo klausimo priimtinumo

16      Belgijos vyriausybė mano, kad antrasis prejudicinis klausimas, susijęs su galimybe užsienyje sumokėtą mokestį atskaityti iš Belgijos mokesčio, jei kapitalas ir turtas, iš kurių gautos pajamos, Belgijoje priskiriami prie profesinės veiklos vykdymo, yra nepriimtinas, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamos bylos baigtis nepriklauso nuo atsakymo į šį klausimą.

17      Šiuo aspektu primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma reikšmingumo prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jei akivaizdu, kad prašymas išaiškinti Sąjungos teisę visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, būtini, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Verder LabTec, C-657/13, EU:C:2015:331, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

18      Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktų bylos dokumentų aiškiai matyti, kad kapitalas ar turtas, dėl kurių gauti pagrindinėje byloje nagrinėjami dividendai, nebuvo priskirti prie profesinės veiklos vykdymo nei Belgijoje, nei kitos valstybės narės teritorijoje. Šiomis aplinkybėmis antrąjį prejudicinį klausimą reikia laikyti hipotetiniu, todėl nepriimtinu.

 Dėl pirmojo klausimo

19      Iš pradžių reikia pažymėti, kad nebuvo teigiama, jog nurodytas skirtingas požiūris susijęs su dividendais, gautais iš Lenkijoje įsteigtos bendrovės, ir dividendais, gautais iš Belgijoje įsteigtos bendrovės. Tačiau buvo tvirtinama, jog šis skirtingas požiūris susijęs su dividendais, gautais iš Lenkijoje įsteigtos bendrovės, ir dividendais, gautais iš trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės.

20      Neginčytina, kad, skirtingai nei Belgijos ir Lenkijos sutartyje, kurioje, nustatant Lenkijoje sumokėto mokesčio prie pajamų šaltinio atskaitymo iš Belgijos mokesčio sąlygas, daroma nuoroda į Belgijos teisės nuostatas, kitose Belgijos Karalystės ir tam tikrų trečiųjų valstybių sutartyse dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tokia nuoroda nedaroma, taigi leidžiama, neatsižvelgiant į Belgijos teisėje numatytas sąlygas, šiose trečiose valstybėse sumokėtą mokestį prie pajamų šaltinio atskaityti iš Belgijoje mokėtino mokesčio.

21      Kalbant apie pagrindinę bylą, pažymėtina, kad dėl nuorodos į Belgijos teisę Lenkijoje sumokėto su dividendais susijusio mokesčio prie pajamų šaltinio negalima atskaityti iš Belgijoje mokėtino mokesčio, nes neįvykdyta 1992 m. PKM 285 straipsnyje numatyta sąlyga, kad kapitalas ir turtas, dėl kurių gauti atitinkami dividendai, Belgijoje turi būti priskiriami prie profesinės veiklos vykdymo, nors šis atskaitymas būtų galimas nesant reikalo įvykdyti šią sąlygą, jei dividendai būtų gauti trečiojoje valstybėje, su kuria Belgijos Karalystė sudarė sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kurioje numatyta besąlyginė teisė į tokį atskaitymą.

22      Taigi pirmuoju savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Sutarties nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo, siejamas su ESS 4 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiama valstybei narei tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, palankaus požiūrio į akcininką rezidentą, kylančio iš šios valstybės narės ir trečiosios valstybės dvišalės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią trečiojoje valstybėje sumokėtas mokestis prie pajamų šaltinio besąlygiškai atskaitomas iš šioje valstybėje narėje, kurioje reziduoja akcininkas, mokėtino mokesčio, netaikyti akcininkui rezidentui, gaunančiam dividendų valstybėje narėje, su kuria ta rezidavimo valstybė narė sudarė dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią toks atskaitymas galimas, jei įvykdomos nacionalinėje teisėje numatytos papildomos sąlygos.

23      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tarp SESV 63 straipsnio 1 dalyje draudžiamų laisvo kapitalo judėjimo apribojimo priemonių yra tokių, kurios gali atgrasyti nerezidentus nuo investavimo tam tikroje valstybėje narėje arba atgrasyti šios valstybės narės rezidentus nuo investavimo kitose valstybėse (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Miljoen ir kt., C-10/14, C-14/14 – C-17/14, EU:C:2015:608, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

24      Šiuo atveju neginčijama, kad Belgijos rezidentų, kaip antai G. Riskin ir G. Timmermans, gaunančių dividendų valstybėse narėse, kaip antai Lenkijos Respublikoje, kurie tam, kad galėtų prie pajamų šaltinio sumokėtą mokestį atskaityti iš Belgijos mokesčio, turi įvykdyti 1992 m. PMK 285 straipsnyje numatytą sąlygą, padėtis yra ne tokia palanki kaip Belgijos rezidentų, gaunančių dividendų trečiojoje valstybėje, su kuria Belgijos Karalystė yra sudariusi dvišalę sutartį, kurioje numatyta besąlyginė teisė į tokią atskaitą, padėtis.

25      Toks nepalankus požiūris gali atgrasyti Belgijos rezidentus nuo investavimo valstybėse narėse, su kuriomis Belgijos Karalystė nesudarė dvišalės sutarties, kurioje numatyta besąlyginė teisė į prie pajamų šaltinio sumokėto mokesčio atskaitymą iš Belgijos mokesčio, todėl tai yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kuris iš principo draudžiamas SESV 63 straipsnio 1 dalimi.

26      Vis dėlto pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktą „[SESV] 63 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės <...> taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu“.

27      Ši leidžianti nukrypti nuostata, kuri aiškintina siaurai, yra ribojama SESV 65 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje minėtos nacionalinės teisės nuostatos „neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta [SESV] 63 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo“ (2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Bouanich, C-375/12, EU:C:2014:138, 62 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

28      Todėl reikia skirti nevienodą vertinimą, leidžiamą pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktą, nuo to paties straipsnio 3 dalyje draudžiamos diskriminacijos. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad tam, jog nacionalinės mokesčių teisės aktai, skiriantys mokesčių mokėtojus pagal jų kapitalo investavimo vietą, galėtų būti laikomi suderinamais su laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, būtina, kad šis skirtingas požiūris būtų susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba kad jis būtų pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu (2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Bouanich, C-375/12, EU:C:2014:138, 63 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

29      Šiuo klausimu reikia priminti, kad valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, turi nustatyti paskirstytojo pelno apmokestinimo sistemą ir šiuo tikslu apibrėžti mokesčio bazę ir mokesčio tarifą, kurie taikomi pelną gaunančiam akcininkui, ir kad nesant vienodų ar suderintų Sąjungos priemonių valstybės narės turi kompetenciją sutartimis ar vienašališkai apibrėžti savo apmokestinimo įgaliojimų padalijimo kriterijus (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 20 d. Sprendimo Orange European Smallcap Fund, C-194/06, EU:C:2008:289, 48 punktą).

30      Todėl dėl įvairių valstybių narių mokesčių teisės aktų skirtumų, kurių kyla šioje situacijoje, valstybė narė gali būti priversta sutartimis arba vienašališkai skirtingai vertinti įvairiose valstybėse gautus dividendus, taip atsižvelgdama į šiuos skirtumus (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 20 d. Sprendimo Orange European Smallcap Fund, C-194/06, EU:C:2008:289, 49 punktą).

31      Kiek tai susiję su dvišalėmis sutartimis dėl mokesčių, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad tokios sutartys taikomos tik jose apibrėžtiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, jose numatyta nauda yra neatsiejama nuo sutarčių taisyklių visumos ir padeda išlaikyti bendrą dviejų susitariančiųjų valstybių tarpusavio santykių pusiausvyrą (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 5 d. Sprendimo D., C-376/03, EU:C:2005:424, 54, 61 ir 62 punktus, taip pat 2008 m. gegužės 20 d. Sprendimo Orange European Smallcap Fund, C-194/06, EU:C:2008:289, 50 ir 51 punktus). Kaip generalinė advokatė pažymėjo savo išvados 43 punkte, padėtis yra tokia pati su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis sudarytų sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo atveju.

32      Dėl pagrindinės bylos reikia pažymėti, kad besąlyginis atskaitymas taikomas tuomet, kai Belgijos Karalystė pagal su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis, taikiusiomis su dividendais susijusį mokestį prie pajamų šaltinio, sudarytas dvišales sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo įsipareigojo leisti Belgijos rezidentams atskaityti šį mokestį iš Belgijoje mokėtino mokesčio.

33      Vadinasi, tokia sutartis taikoma tik Belgijos rezidentams, kurie gavo dividendų iš tokios trečiosios valstybės ir kuriuos ši valstybė apmokestino mokesčiu prie pajamų šaltinio. To, kad atitinkama nauda suteikiama tik Belgijos rezidentams, patenkantiems į šios sutarties taikymo sritį, negalima vertinti atskirai nuo likusios šios sutarties dalies, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 31 punkte, ši nauda yra neatsiejama nuo sutarčių taisyklių ir padeda išlaikyti bendrą dviejų valstybių, šios sutarties šalių, tarpusavio santykių pusiausvyrą.

34      Tokiomis aplinkybėmis Belgijos rezidentų, kaip antai aptariamų pagrindinėje byloje, gaunančių dividendų valstybėse narėse, kaip antai Lenkijos Respublikoje, kurie tam, kad galėtų prie pajamų šaltinio sumokėtą mokestį atskaityti iš Belgijos mokesčio, turi įvykdyti 1992 m. PMK 285 straipsnyje numatytą sąlygą, padėtis nėra objektyviai panaši į Belgijos rezidentų, gaunančių dividendų trečioje valstybėje, su kuria Belgijos Karalystė yra sudariusi dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kurioje numatyta besąlyginė teisė į tokią atskaitą, padėtį.

35      Vadinasi, nepalankus vertinimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nėra kliūtis, draudžiama pagal Sutarties nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo.

36      Galiausiai, kiek tai susiję su ESS 4 straipsnyje nurodytu lojaliu bendradarbiavimu, pakanka priminti, kad šio straipsnio negalima aiškinti taip, kad jame yra numatyta nepriklausoma valstybių narių pareiga, viršijanti pareigas, kurios joms gali tekti pagal SESV 63 ir 65 straipsnius (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Levy ir Sebbag, C-540/11, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:581, 27–29 punktus).

37      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 63 ir 65 straipsniai, siejami su ESS 4 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei nedraudžiama tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, palankaus požiūrio į akcininką rezidentą, kylančio iš šios valstybės narės ir trečiosios valstybės dvišalės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią trečiojoje valstybėje sumokėtas mokestis prie pajamų šaltinio besąlygiškai atskaitomas iš šioje valstybėje narėje, kurioje reziduoja akcininkas, mokėtino mokesčio, netaikyti akcininkui rezidentui, gaunančiam dividendų valstybėje narėje, su kuria ta rezidavimo valstybė narė sudarė dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią toks atskaitymas galimas, jei įvykdomos nacionalinėje teisėje numatytos papildomos sąlygos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

38      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

SESV 63 ir 65 straipsniai, siejami su ESS 4 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei nedraudžiama tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, palankaus požiūrio į akcininką rezidentą, kylančio iš šios valstybės narės ir trečiosios valstybės dvišalės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią trečiojoje valstybėje sumokėtas mokestis prie pajamų šaltinio besąlygiškai atskaitomas iš šioje valstybėje narėje, kurioje reziduoja akcininkas, mokėtino mokesčio, netaikyti akcininkui rezidentui, gaunančiam dividendų valstybėje narėje, su kuria ta rezidavimo valstybė narė sudarė dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pagal kurią toks atskaitymas galimas, jei įvykdomos nacionalinėje teisėje numatytos papildomos sąlygos.

Parašai.

* Proceso kalba: prancūzų.