Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. kovo 8 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Skirtingose valstybėse narėse įsteigtos patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovės – Taikytina įprasta apmokestinimo schema – Pelno mokestis – Direktyva 90/435/EB – Taikymo sritis – 2 straipsnio c punktas – Apmokestinama bendrovė be galimybės pasirinkti ir būti atleistai nuo mokesčio – Apmokestinimas nuliniu tarifu“

Byloje C-448/15

dėl Hof van beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) 2015 m. birželio 24 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. rugpjūčio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Belgische Staat

prieš

Wereldhave Belgium Comm. VA,

Wereldhave International NV,

Wereldhave NV

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça, teisėjai M. Berger, A. Borg Barthet, E. Levits (pranešėjas) ir F. Biltgen,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Wereldhave Belgium Comm. VA, Wereldhave International NV, Wereldhave NV, atstovaujamų advokatų R. Tournicourt ir M. Delanote,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos N. Zimmer ir J.-C. Halleux,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos T. Müller, M. Smolek ir J. Vláčil,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir S. Ghiandoni,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamo avvocato dello Stato S. Fiorentino,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels,

susipažinęs su 2016 m. spalio 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, 1990, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 147), ir EB 43 bei 56 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Belgische Staat (Belgijos valstybė) ir Wereldhave Belgium Comm.V.A., Wereldhave International NV ir Wereldhave NV ginčą dėl kilnojamojo turto mokesčio už Wereldhave Belgium išmokėtus dividendus Wereldhave International ir Wereldhave 1999 ir 2000 mokestiniais metais.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Direktyvos 90/435 trečioje konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„kadangi įvairių valstybių narių mokesčių nuostatos, reglamentuojančios [skirtingų valstybių narių] patronuojančių ir dukterinių įmonių santykius, yra labai skirtingos ir paprastai yra mažiau palankios nei nuostatos, taikomos tos pačios valstybės narės patronuojančioms ir dukterinėms įmonėms; kadangi dėl to skirtingų valstybių narių įmonių bendradarbiavimo sąlygos yra mažiau palankios nei tos pačios valstybės narės įmonių bendradarbiavimo sąlygos; kadangi tam, kad būtų lengviau grupuoti įmones, būtina šią kliūtį pašalinti sukuriant bendrąją sistemą.“

4        Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:

„Kiekviena valstybė narė šią direktyvą taiko:

–        pelno, kurį tos valstybės įmonės gauna iš kitose valstybėse narėse esančių savo dukterinių įmonių, paskirstymui,

–        pelno, kurią tos valstybės narės įmonės perduoda kitose valstybėse narėse esančioms savo dukterinėms įmonėms, paskirstymui.“

5        Direktyvos 90/435 2 straipsnyje buvo nustatyta:

„Šioje direktyvoje „valstybės narės įmonė“ yra įmonė, kuri:

a)      yra vienos iš šios direktyvos priede įvardytų formų;

b)      pagal valstybės narės mokesčių įstatymus mokesčių tikslais yra laikoma tos valstybės narės rezidente, ir pagal su trečiąja valstybe sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą mokesčių tikslais nėra laikoma ne Bendrijos rezidente;

c)      be to, jai nustatyta prievolė mokėti vieną toliau nurodytų mokesčių be galimybės pasirinkti arba būti atleistais [atleistai]:

–        impôt des sociétésvennootschapsbelasting Belgijoje,

<...>

–        vennootschapsbelasting Nyderlanduose,

<...>

–        arba kuriuo nors kitu mokesčiu, kuris pakeistų bet kurį iš pirmiau nurodytų mokesčių.“

6        Direktyvos 90/435 3 straipsnyje buvo numatyta:

„1.      Taikant šią direktyvą:

a)      patronuojančia bendrove būtinai laikoma kiekviena valstybės narės bendrovė, kuri atitinka 2 straipsnyje nustatytas sąlygas ir turi ne mažesnę kaip 25 % kitoje valstybėje narėje esančios bendrovės, atitinkančios tas pačias sąlygas, kapitalo dalį;

b)      „dukterinė įmonė“ yra įmonė, kurios kapitale turima a punkte minima kapitalo dalis.

2.      Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės turi galimybę pasirinktinai:

–        dvišaliu susitarimu vietoj turimo kapitalo dalies kriterijaus taikyti turimų balsavimo teisių kriterijų,

–        netaikyti šios direktyvos toms valstybės narės įmonėms, kurios neišlaiko nepertraukiamai bent dvejus metus kapitalo dalies, dėl kurios jos galėtų būti laikomos patronuojančiomis įmonėmis, arba toms įmonėms, kuriose kitos valstybės narės įmonė tokios kapitalo dalies neišlaiko nepertraukiamai bent dvejus metus.“

7        Remiantis šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi, bent tais atvejais, kai patronuojančioji bendrovė turi ne mažiau kaip 25 % patronuojamosios bendrovės kapitalo, iš pelno dalies, kurią patronuojamoji bendrovė perduoda savo patronuojančiajai bendrovei, mokestis prie šaltinio neišskaitomas.

8        Minėtos direktyvos priedo „2 straipsnio a punkte minimų įmonių sąrašas“ a ir j punktuose išvardytos tokios įmonės:

„a)      Įmonės, pagal Belgijos įstatymus žinomos kaip „société anonyme“ /„naamloze vennootschap“, „société en commandite par actions“ /„commanditaire vennootschap op aandelen“, „société privée à responsabilité limitée“ /„besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“, ir viešosios teisės subjektai, kurie veikia pagal privatinę teisę;

<...>

j)      įmonės, pagal Olandijos įstatymus žinomos kaip „naamloze vennootschap“, „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“.“

9        Direktyva 90/435 buvo panaikinta 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011, p. 8), įsigaliojusia 2012 sausio 18 d. Vis dėlto atsižvelgiant į laikotarpį, kai susiklostė pagrindinėje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės, Direktyva 90/435 yra ratione temporis taikoma direktyva.

 Belgijos teisė

10      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos wetboek van de inkomstenbelastingen 1992 (1992 m. Pajamų mokesčių kodeksas, toliau – WIB 1992) 266 straipsnyje numatyta:

„Karalius, laikydamasis jo paties nustatytų sąlygų ir apribojimų, gali visiškai ar iš dalies atleisti pajamas iš kapitalo ir kilnojamojo turto bei kitas pajamas nuo kilnojamojo turto mokesčio, jeigu šias pajamas gavusius asmenis galima nustatyti ar jeigu jų gavo užsienio kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos kaip bendrą turtą dalyvių naudai valdo administravimo bendrovė, kai jų akcijos nėra viešai platinamos ir parduodamos Belgijoje arba kai tokios pajamos gautos iš toliau išvardytų rūšių vertybinių popierių:

1°      pajamos iš iki 1962 m. gruodžio 1 d. išleistų vertybinių popierių, kurios pagal įstatymą atleidžiamos nuo kilnojamojo turto mokesčio ar turto mokesčių arba kurioms taikomas mažesnis negu 15 [%] mokesčio tarifas;

2°      pajamos iš Belgijos kolektyvinio investavimo institutų sertifikatų;

3°      pajamos iš obligacijų, kasos kvitų ar kitų skolos vertybinių popierių, išleistų po 1962 m. gruodžio 1 d., emisijos.

Jis jokiu būdu negali atleisti nuo kilnojamojo turto mokesčio pajamų:

1°      iš skolos vertybinių popierių, kurių palūkanos kapitalizuotos, <...>

2°      vertybinių popierių, už kuriuos nemokamos periodinės palūkanos ir kurie išleidžiami taikant diskontą, kuris iki vertybinio popieriaus išpirkimo datos atitinka kapitalizuotas palūkanas <...>

<...>

2 dalis netaikoma vertybiniams popieriams, atsiradusiems padalijus Belgijos valstybės išleistas obligacijas, kurioms taikomas linijinis išpirkimo metodas.“

11      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Koninklijk besluit tot uitvoering van het Wetboek van de inkomstenbelastingen 1992 (1993 m. rugpjūčio 27 d. Karaliaus dekretas, įgyvendinantis 1992 m. Pajamų mokesčio kodeksą; Belgisch Staatsblad, 1993 m. rugsėjo 13 d., p. 20096, toliau – KB/WIB 1992) 106 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„Nuo kilnojamojo turto mokesčio visiškai atleidžiami dividendai, kuriuos Belgijoje įsteigta patronuojamoji bendrovė išmoka kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsteigtai patronuojančiajai bendrovei.

Tai netaikoma, kai patronuojančiosios bendrovės turima akcijų dalis, už kurią išmokami dividendai, yra mažesnė nei 25 % patronuojamosios bendrovės kapitalo, o minimali reikalaujama 25 % dalis turėta ar turima trumpesnį nei vienų metų nepertraukiamą laikotarpį.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamos sąvokos „patronuojamoji bendrovė“ ir „patronuojančioji bendrovė“ reiškia dukterines ir patronuojančiąsias bendroves, kaip jos suprantamos pagal [Direktyvą 90/435].“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      Atitinkamai 35 % ir 44 % Wereldhave Belgium, pagal Belgijos teisę įsteigtos komandinės akcinės bendrovės, akcijų turi Wereldhave International ir Wereldhave – pagal Nyderlandų teisę įsteigtos akcinės bendrovės, turinčios buveinę Nyderlanduose. Wereldhave turi visas Wereldhave International akcijas.

13      1999 m. Wereldhave Belgium paskirstė 10 965 197,63 euro, o 2000 m. – 11 075 733,50 euro dividendų Wereldhave International ir Wereldhave.

14      Kiekvienais mokestiniais metais Wereldhave International ir Wereldhave pateikdavo prašymą būti atleistoms nuo kilnojamojo mokesčio už dividendus, remdamosi Direktyva 90/435 ir KB/WIB 1992 106 straipsnio 5 dalimi, kuria ši direktyva perkeliama į Belgijos teisę, nes manė, kad jos gali būti laikomos „patronuojančiomis bendrovėmis“, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą.

15      Per šešis mėnesius nuo šių prašymų gavimo dienos negavusios Belgijos institucijų sprendimo Wereldhave Belgium, Wereldhave International ir Wereldhave pateikė skundą Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija).

16      2012 m. lapkričio 20 d. dviem sprendimais Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Briuselio pirmosios instancijos teismas) nusprendė, kad nereikia mokėti jokio kilnojamojo turto mokesčio už 1999 ir 2000 m. išmokėtus dividendus pagal Direktyvą 90/435 ir KB/WIB 1992 106 straipsnio 5 dalį.

17      Belgijos valstybė apskundė apeliacine tvarka šiuos sprendimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, iš esmės teigdama, kad dividendų gavėjos yra pagal Nyderlandų teisę įsteigti kolektyvinio investavimo subjektai (toliau – KIS), kurie Nyderlanduose apmokestinami nuliniu pelno mokesčio tarifu ir kurie pagal KB/WIB 1992 106 straipsnio 5 dalį ir Direktyvos 90/435 5 straipsnį negali būti atleidžiami nuo kilnojamojo turto mokesčio, nes neatitinka minėtos direktyvos 2 straipsnio c punkte ir KB/WIB 1992 106 straipsnio 5 dalyje nustatyto apmokestinimo reikalavimo.

18      Remdamasi žodžiais „be galimybės pasirinkti“ ir „prievolė mokėti <...> be galimybės <...> būti atleistai“ Belgijos valstybė mano, kad tiek subjektyviai, tiek objektyviai yra prievolė mokėti pelno mokestį. Taigi bendrovėms, kurios apmokestinamos nuliniu pelno mokesčio tarifu, ši direktyva netaikoma.

19      Vis dėlto Wereldhave Belgium, Wereldhave International ir Wereldhave teigia, kad KIS yra iš esmės apmokestinami Nyderlanduose, kaip akcinės bendrovės pagal Wet op de vennootschapsbelasting 1969 (1969 m. Pelno mokesčio įstatymas, toliau – Wet Vpb) 1 straipsnį. Tokio apmokestinimo pakanka, kad būtų taikomas atleidimas nuo mokesčio pagal WIB 1992 266 straipsnį, KB/WIB 1992 106 straipsnio 5 dalį ir Direktyvos 90/435 5 straipsnį. Savaime suprantama, kad KIS gali būti apmokestinami nuliniu pelno mokesčio tarifu su sąlyga, kad visą savo pelną perveda akcininkams pagal Wet Vpb 28 straipsnį ir 1970 m. balandžio 29 d. Besluit houdende vaststelling van het besluit beleggingsinstellingen (Nutarimas dėl Nutarimo dėl kolektyvinio investavimo subjektų priėmimo). Anot atsakovių pagrindinėje byloje, apmokestinimu nereikalaujama, kad būtų gautas mokestis, ir šis apmokestinimas gali būti paprasčiausiai subjektyvus.

20      Atsakovė pagrindinėje byloje iš esmės remiasi 2012 m. liepos 12 d. Nutartimi Tate & Lyle Investments (C-384/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:463) ir teigia, kad jei Direktyva 90/435 nebūtų taikoma Belgijos kilmės dividendams, kuriuos paskirstė Belgijos bendrovė savo Nyderlandų akcininkams, pagal EB 46 ir 56 straipsnius būtų draudžiamos teisės normos, pagal kurias dividendams, bendrovės rezidentės išmokamiems ir akcininkams rezidentams, ir nerezidentams, taikomas vienodas mokesčio prie šaltinio tarifas, tačiau dividendų gavėjoms rezidentėms numatyta ir kita tvarka, leidžianti sušvelninti daugkartinį apmokestinimą.

21      Šiomis aplinkybėmis Hof van beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančiosioms ir dukterinėms bendrovėms, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią nuo Belgijos kilnojamojo turto mokesčio neatleidžiami dividendai, Belgijoje įsteigtos patronuojamosios bendrovės išmokami patronuojančiajai bendrovei, kurios buveinė yra Nyderlanduose ir kuri įvykdo minimalaus dalyvavimo valdant kapitalą ir šio kapitalo turėjimo nuosavybės teise sąlygą, dėl to, kad Nyderlanduose įsteigta patronuojančioji bendrovė pagal mokesčių teisę yra kolektyvinio investavimo subjektas, kuris visą savo pelną privalo paskirstyti savo akcininkams, ir įvykdęs šią sąlygą gali pasinaudoti teise, kad jam būtų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas?

2.      Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar [EB 43 ir 56 straipsniai] aiškintini taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią nuo Belgijos kilnojamojo turto mokesčio neatleidžiami dividendai, Belgijoje įsteigtos patronuojamosios bendrovės išmokami patronuojančiajai bendrovei, kurios buveinė yra Nyderlanduose ir kuri įvykdo minimalaus dalyvavimo valdant kapitalą ir šio kapitalo turėjimo nuosavybės teise sąlygą, dėl to, kad Nyderlanduose įsteigta patronuojančioji bendrovė pagal mokesčių teisę yra kolektyvinio investavimo subjektas, kuris visą savo pelną privalo paskirstyti savo akcininkams, ir įvykdęs šią sąlygą gali pasinaudoti teise, kad jam būtų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

22      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyva 90/435 turi būti aiškinama taip, kad jos 5 straipsnio 1 dalis draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos šioje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės dividendai, paskirstyti kitoje valstybėje narėje įsteigtam KIS, kuriam taikomas nulinio tarifo pelno mokestis su sąlyga, kad jis visą savo pelną paskirsto savo akcininkams, apmokestinami kilnojamojo turto mokesčiu.

23      Pirmiausia reikia nustatyti, ar bendrovė, kaip KIS pagrindinėje byloje, kuriai taikomas nulinio tarifo pelno mokestis su sąlyga, kad ji visą savo pelną paskirsto akcininkams, gali būti laikoma „valstybės narės įmone“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 90/435 2 straipsnį, ir šios bendrovės paskirstyti dividendai patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

24      Pagal suformuotą jurisprudenciją reikia atsižvelgti ne tik į šios nuostatos formuluotę, bet ir į šios direktyvos tikslus ir joje įtvirtintą sistemą (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimo Banque Fédérative du Crédit Mutuel, C-27/07, EU:C:2008:195, 22 punktą ir 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Gaz de France – Berliner Investissement, C-247/08, EU:C:2009:600, 26 punktą).

25      Šiuo klausimu primintina, kad, kaip tai matyti iš Direktyvos 90/435 trečios konstatuojamosios dalies, ja, įtvirtinant bendrąją mokesčių sistemą, siekiama pašalinti bet kokias nepalankias skirtingų valstybių narių bendrovių bendradarbiavimo sąlygas, palyginti su tos pačios valstybės narės įmonių bendradarbiavimo sąlygomis, ir taip palengvinti bendrovių grupavimą Europos Sąjungos lygmeniu. Taigi šia direktyva siekiama užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje esančios patronuojamosios bendrovės išmokamas pelnas kitoje valstybėje narėje įsteigtai patronuojančiajai bendrovei mokesčių požiūriu būtų neutralus (2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Gaz de France – Berliner Investissement, C-247/08, EU:C:2009:600, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26      Taigi, kaip matyti iš Direktyvos 90/435 1 straipsnio, ši direktyva taikoma pelnui, kurį vienos valstybės bendrovės gauna iš kitose valstybėse narėse buveines turinčių savo patronuojamųjų bendrovių.

27      Direktyvos 90/435 2 straipsnyje nustatomos sąlygos, kurias turi atitikti bendrovė, kad būtų laikoma valstybės narės įmone, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, ir taip apibrėžiama jos taikymo asmenims sritis (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Gaz de France – Berliner Investissement, C-247/08, EU:C:2009:600, 29 punktą).

28      Atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme šalys pagrindinėje byloje neginčija to, ar dividendus paskirsčiusi bendrovė ir dividendus gavusios bendrovės laikėsi minėtos direktyvos 2 straipsnio a ir b punktuose numatytų reikalavimų, susijusių su bendrovių teisine forma ir bendrovių rezidavimu mokesčių tikslais, todėl tai yra neginčijama Teisingumo Teisme.

29      Vis dėlto šalys pagrindinėje byloje ginčija tai, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis įgyvendintas tos pačios direktyvos 2 straipsnio c punkte numatytas trečias reikalavimas, pagal kurį atitinkama bendrovė taip pat turi būti apmokestinama be galimybės pasirinkti arba būti atleistai vienu iš šioje nuostatoje išvardytų mokesčių, tarp kurių yra vennootschapsbelasting Nyderlanduose, arba kuriuo nors kitu mokesčiu, kuris pakeistų bet kurį iš šių mokesčių.

30      Taigi reikia nustatyti, ar šis reikalavimas yra įgyvendintas tuomet, kai atitinkama bendrovė yra apmokestinama tokio mokesčio nuliniu tarifu su sąlyga, kad visas jos pelnas paskirstomas jos akcininkams.

31      Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyvos 90/435 2 straipsnio c punkte įtvirtintas teigiamas kvalifikavimo kriterijus, t. y. būti apmokestinamam nagrinėjamu mokesčiu, ir neigiamas kriterijus, t. y. nebūti atleistam nuo šio mokesčio ir neturėti galimybės pasirinkti.

32      Kadangi yra įtvirtinti šie du kriterijai – vienas teigiamas, kitas neigiamas, – reikia manyti, kad minėtos direktyvos 2 straipsnio c punkte ne tik reikalaujama, kad bendrovė patektų į šio mokesčio taikymo sritį, bet ir siekiama išvengti situacijų, kai, neatsižvelgiant į apmokestinimą šiuo mokesčiu, bendrovė faktiškai neturėtų jo mokėti.

33      Taigi, nors formaliai nuliniu tarifu apmokestinama bendrovė su sąlyga, kad jos pelnas paskirstomas akcininkams, nėra atleista nuo tokio mokesčio, ji praktiškai yra tokioje situacijoje, kurios Direktyvos 90/435 2 straipsnio c punkte numatyta sąlyga siekiama išvengti, t. y. situacijos, kai ji neturi mokėti šio mokesčio.

34      Iš tiesų, kaip savo išvados 43 ir 44 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad į nacionalinės teisės aktus įtraukta nuostata, pagal kurią tam tikromis sąlygomis apibrėžta bendrovių kategorija gali būti apmokestinama nuliniu tarifu, reiškia, kad šios bendrovės yra atleistos nuo to mokesčio (taip pat žr. 2008 m. gegužės 20 d. Sprendimo Orange European Smallcap Fund, C-194/06, EU:C:2008:289, 33 ir 34 punktus).

35      Toks aiškinimas atitinka Direktyvos 90/435 struktūrą ir ja siekiamą tikslą, kad vienoje valstybėje narėje esančios patronuojamosios bendrovės išmokamas pelnas kitoje valstybėje narėje įsteigtai patronuojančiajai bendrovei mokesčių požiūriu būtų neutralus, taip išvengiant šio pelno dvigubo apmokestinimo.

36      Iš tiesų minėta direktyva siekiama išvengti patronuojamųjų bendrovių patronuojančiosioms bendrovėms paskirstytų dividendų dvigubo apmokestinimo (be kita ko, žr. 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimo Banque Fédérative du Crédit Mutuel, C-27/07, EU:C:2008:195, 27 punktą; 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Les Vergers du Vieux Tauves, C-48/07, EU:C:2008:758, 37 punktą ir 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Gaz de France – Berliner Investissement, C-247/08, EU:C:2009:600, 57 punktą), remiantis Direktyvos 90/435 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje numatytais mechanizmais.

37      Taigi, pirma, Direktyvos 90/435 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai patronuojančioji bendrovė dėl ryšių su savo patronuojamąja bendrove gauna paskirstytą pelną, jos valstybė narė tokio pelno neatleidžia nuo mokesčio arba suteikia teisę patronuojančiajai bendrovei atskaityti iš priklausančio mokėti mokesčio sumos tą pelno mokesčio dalį, kurią nuo to pelno sumokėjo patronuojamoji bendrovė, ir prireikus valstybės narės, kurios rezidentė yra patronuojamoji bendrovė, taikomo mokesčio prie šaltinio sumą, ne didesnę už atitinkamo nacionalinio mokesčio sumą (2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, EU:C:2006:774, 102 punktas ir 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimo Banque Fédérative du Crédit Mutuel, C-27/07, EU:C:2008:195, 25 punktas).

38      Antra, Direktyvos 90/435 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad patronuojamoji bendrovė valstybėje narėje atleidžiama nuo mokesčio prie šaltinio, kai ši bendrovė paskirsto pelną savo patronuojančiajai bendrovei, bent tais atvejais, kai patronuojančioji bendrovė turi ne mažiau kaip 25 % patronuojamosios bendrovės kapitalo (2008 m. balandžio 3 d. Sprendimo Banque Fédérative du Crédit Mutuel, C-27/07, EU:C:2008:195, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39      Taigi šios direktyvos mechanizmai yra numatyti tokioms situacijoms, kai jų netaikant dėl valstybių narių apmokestinimo kompetencijos įgyvendinimo patronuojamosios bendrovės paskirstytas pelnas jos patronuojančiajai bendrovei galėtų būti du kartus apmokestintas.

40      Vis dėlto, kai patronuojančiajai bendrovei, kaip KIS pagrindinėje byloje, pagal jos įsisteigimo valstybės narės teisės aktus taikomas nulinis mokesčio už visą jos pelną tarifas su sąlyga, kad jis visas paskirstomas akcininkams, nekyla patronuojamosios bendrovės paskirstyto pelno dvigubo apmokestinimo patronuojamosios bendrovės lygiu rizikos.

41      Vadinasi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia manyti, kad bendrovė, kaip KIS pagrindinėje byloje, kuriai taikomas nulinio tarifo pelno mokestis, su sąlyga, kad visas jos pelnas paskirstomas akcininkams, neatitinka Direktyvos 90/435 2 straipsnio c punkto, todėl nepatenka į „valstybės narės įmonės“ sąvoką, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą.

42      Tokiomis aplinkybėmis vienoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės dividendų paskirstymui kitoje valstybėje narėje įsteigtai tokiai bendrovei minėta direktyva netaikoma.

43      Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 90/435 turi būti aiškinama taip, kad jos 5 straipsnio 1 dalis nedraudžia valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos šioje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės paskirstyti dividendai kitoje valstybėje narėje įsteigtam KIS, apmokestinamam nuliniu pelno mokesčio tarifu su sąlyga, kad visas jo pelnas paskirstomas akcininkams, apmokestinami kilnojamojo turto mokesčiu, nes toks subjektas nėra „valstybės narės įmonė“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

 Dėl antrojo prejudicinio klausimo

44      Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar EB 43 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia valstybės narės aktus, pagal kuriuos šioje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės paskirstyti dividendai kitoje valstybėje narėje įsteigtam KIS, apmokestinamam nuliniu pelno mokesčio tarifu su sąlyga, kad visas jo pelnas paskirstomas akcininkams, apmokestinami kilnojamojo turto mokesčiu.

45      Remiantis suformuota jurisprudencija, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant pagal SESV 267 straipsnį, poreikis pateikti Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris galėtų būti naudingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, reiškia, kad minėtas teismas turi apibrėžti pateikiamo klausimo faktines aplinkybes ir pagrindines teisės nuostatas arba bent paaiškinti šį klausimą pagrindžiančias faktines prielaidas. Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimo tik remdamasis nacionalinio teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (2015 m. rugsėjo 3 d. Nutarties Vivium, C-250/15, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:569, 8 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46      Prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio reikalavimai aiškiai išdėstyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje, kuris prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui turi būti žinomas bendradarbiaujant pagal SESV 267 straipsnį ir kurio jis privalo tiksliai laikytis (2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Private Equity Insurance Group, C-156/15, EU:C:2016:851, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47      Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi apibrėžti nacionalinės teisės nuostatų, kurios gali būti taikomos šioje byloje, apimtį ir nurodyti tikslias priežastis, paskatinusias jį iškelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ir manyti esant būtina pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad yra būtina, jog nacionalinis teismas pateiktų minimalius paaiškinimus dėl prašomų išaiškinti Sąjungos teisės nuostatų pasirinkimo priežasčių ir ryšio, kuris, kaip jis mano, egzistuoja tarp šių nuostatų ir jo nagrinėjamam ginčui taikomų nacionalinės teisės aktų (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo Safe Interenvíos, C-235/14, EU:C:2016:154, 115 punktą; 2016 m. gegužės 12 d. Nutarties Security Service ir kt., C-692/15–C-694/15, EU:C:2016:344, 20 punktą ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Private Equity Insurance Group, C-156/15, EU:C:2016:851, 62 punktą).

48      Prašymuose priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija ne tik turi leisti Teisingumo Teismui pateikti naudingus atsakymus į nacionalinio teismo pateiktus klausimus, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį (2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Private Equity Insurance Group, C-156/15, EU:C:2016:851, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Teisingumo Teismas privalo užtikrinti, kad ši galimybė būtų suteikiama, atsižvelgdamas į tai, kad pagal šias nuostatas suinteresuotosioms šalims yra pranešama tik apie sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą (2016 m. lapkričio 29 d. Nutarties Jacob ir Lennertz, C-345/16, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:911, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49      Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje taikytinomis nacionalinės teisės nuostatomis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apsiriboja nurodydamas tik WIB 1992 266 straipsnio ir KB/WIB 1992 106 straipsnio 5 dalies tekstą. Taigi pagal pastarąją nuostatą, kuria įgyvendinamas WIB 1992 266 straipsnis, nuo kilnojamojo turto mokesčio prie šaltinio visiškai atleidžiami dividendai, kai jų mokėtoja yra Belgijoje įsteigta patronuojamoji bendrovė, o jų gavėja – kitoje valstybėje narėje įsteigta patronuojančioji bendrovė. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neapibrėžia dividendų paskirstymui Belgijoje įsteigtoms patronuojančiosioms bendrovėms taikytinų nuostatų apimties.

50      Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi 2012 m. liepos 12 d. Nutartimi Tate & Lyle Investments (C-384/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:463), jis nepatikslina, ar pagrindinėje byloje taikytinos nacionalinės teisės nuostatos yra tos pačios kaip nagrinėtos byloje, kurioje priimta ši nutartis. Be to, atrodo, kad iš atsakovių pagrindinėje byloje ir Belgijos vyriausybės pastabų matyti, jog dividendų paskirstymas Belgijoje įsteigtiems investavimo subjektams reguliuojamas specialios nuo įprastos apmokestinimo schemos nukrypstančios schemos, nagrinėtos byloje, kurioje priimta 2012 m. liepos 12 d. Nutartis Tate & Lyle Investments (C-384/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:463). Taigi prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra jokio patikslinimo dėl dividendų paskirstymui Belgijoje įsteigtiems investavimo subjektams taikytinų nacionalinės teisės nuostatų apimties.

51      Nesant jokio patikslinimo dėl dividendų paskirstymui Belgijoje įsteigtiems investavimo subjektams, panašiems į pagrindinėje byloje nagrinėjamas bendroves gavėjas, taikytinų nacionalinės teisės nuostatų, Teisingumo Teismas negali nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamoms bendrovėms gavėjoms paskirstyti dividendai yra mažiau palankiai vertinami, palyginti su panašioms bendrovėms, įsteigtoms Belgijoje, paskirstytais dividendais. Darytina išvada, kad Teisingumo Teismas negali nustatyti, ar EB 43 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami valstybės narės aktai, pagal kuriuos šioje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės paskirstyti dividendai kitoje valstybėje narėje įsteigtam KIS, apmokestinamam nuliniu pelno mokesčio tarifu su sąlyga, kad visas jo pelnas paskirstomas jo akcininkams, apmokestinami kilnojamojo turto mokesčiu.

52      Šiomis aplinkybėmis antrasis klausimas yra nepriimtinas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

53      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, turi būti aiškinama taip, kad jos 5 straipsnio 1 dalis nedraudžia valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos šioje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios bendrovės paskirstyti dividendai kitoje valstybėje narėje įsteigtam kolektyviniam investavimo subjektui, apmokestinamam nuliniu pelno mokesčio tarifu su sąlyga, kad visas jo pelnas paskirstomas jo akcininkams, apmokestinami kilnojamojo turto mokesčiu, nes toks subjektas nėra „valstybės narės įmonė“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

Parašai.

*      Proceso kalba: nyderlandų.