Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. rugsėjo 14 d. (*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas kapitalo judėjimas – SESV 63 straipsnis – Taikymo sritis – Valstybės narės mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Mokesčio kreditas – Pensijų fondas – Atsisakymas suteikti mokesčio kreditą akcininkams, neapmokestinamiems investicijų pajamų mokesčiu, dėl iš užsienio pajamų gautų dividendų – 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) aiškinimas – Neteisėtai nesuteiktas mokesčio kreditas – Teisių gynimo priemonės“

Byloje C-628/15

dėl Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas, civilinių bylų skyrius, Anglija ir Velsas, Jungtinė Karalystė) 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2015 m. lapkričio 24 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

The Trustees of the BT Pension Scheme

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai A. Prechal, A. Rosas (pranešėjas), C. Toader ir E. Jarašiūnas,

generalinis advokatas M. Wathelet,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. lapkričio 9 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        The Trustees of the BT Pension Scheme, atstovaujamų QC M. Gammie, baristerio C. McDonnell ir solisitorių N. Hine ir R. Collins,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Simmons, J. Kraehling ir D. Robertson, padedamų QCR. Baldry,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir W. Roels,

susipažinęs su 2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 49 ir 63 straipsnių aiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant The Trustees of the BT Pension Scheme (toliau – Trustees) ir Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs (muitų ir mokesčių administratorius, Jungtinė Karalystė, toliau – Commissioners) ginčą dėl atsisakymo pripažinti teisę į mokesčio kreditą pensijų fondui, kurio investicijų pajamos neapmokestinamos, dėl jo gautų dividendų, kurie yra bendrovės, rezidentės mokesčių tikslais Jungtinėje Karalystėje, užsienio kilmės pajamos.

 Teisinis pagrindas

 Dėl avansinio pelno mokesčio („advance corporation tax“) mokėjimo ir teisės į mokesčio kreditą

3        Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė taiko „dalinio įskaitymo“ apmokestinimo sistemą, pagal kurią, siekiant išvengti ekonominio dvigubo apmokestinimo, bendrovei rezidentei paskirstant pelną, dalis šios bendrovės sumokėto pelno mokesčio įskaitoma jos akcininkų naudai.

4        Pagal šią dalinio įskaitymo sistemą, jeigu bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė išmoka dividendus akcininkams, pagal Income and Corporation Taxes Act 1988 (1988 m. Pajamų ir pelno mokesčių įstatymas, toliau – ICTA) 14 straipsnį ji turi sumokėti avansinį pelno mokestį (advance corporation tax, toliau – ACT), apskaičiuotą nuo sumos, lygios paskirstytų pajamų sumai ar vertei.

5        Tokia dividendus paskirsčiusi bendrovė dėl per konkrečius finansinius metus paskirstytos pajamų sumos turi teisę sumokėtą ACT įskaityti į už šiuos mokestinius metus jos mokėtino pelno mokesčio sumą (mainstream corporation tax) arba prireikus gali sumokėtą ACT perkelti į ankstesnius arba vėlesnius mokestinius metus arba šios bendrovės dukterinėms įmonėms Jungtinės Karalystės rezidentėms, kurios gali jį įskaityti į jų pačių mokėtino pelno mokesčio sumą.

6        Dividendus paskirsčiusiai bendrovei sumokėjus ACT, dividendus gavęs akcininkas turi mokesčio kreditą.

7        Taigi pagal ICTA 20 straipsnį akcininkas Jungtinės Karalystės rezidentas yra apmokestinamas pajamų mokesčiu dėl dividendų, išmokėtų bendrovės tos pačios valstybės rezidentės, jeigu jie nėra konkrečiai atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.

8        Jeigu dividendai, išmokėti bendrovės Jungtinės Karalystės rezidentės, yra apmokestinami ACT, dividendus gavęs akcininkas tos pačios valstybės rezidentas pagal ICTA 231 straipsnio 1 dalį turi teisę į mokesčio kreditą, lygų dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėtai ACT sumai.

9        Pagal ICTA 231 straipsnio 3 dalį šis mokesčio kreditas gali būti atskaitytas iš akcininko dėl dividendų mokėtinos pajamų mokesčio sumos arba, jeigu tokio mokesčio kredito suma viršija akcininko mokėtino pajamų mokesčio sumą, šis akcininkas gali mokesčių administratoriaus prašyti išmokėti grynaisiais pinigais sumą, atitinkančią šį mokesčio kreditą.

 Dėl dividendų iš užsienyje gautų pajamų („foreign income dividend“) tvarkos

10      Iki 1994 m. liepos 1 d., jeigu bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė gaudavo dividendų iš bendrovės kitos valstybės rezidentės, gauti dividendai nebuvo laikomi neapmokestinamomis investicijų pajamomis ir minėtus dividendus gavusi bendrovė neturėjo teisės į mokesčio kreditą dėl šių dividendų. Pagal ICTA 788 ir 790 straipsnius prireikus jai buvo taikomas mokesčio sumažinimas dėl dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėto mokesčio savo rezidavimo valstybėje, o šis sumažinimas suteikiamas pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius teisės aktus arba pagal Jungtinės Karalystės ir šios kitos valstybės sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

11      Pagal šio sprendimo 4 punkte nurodytą principą, kai bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė, kuri gauna bendrovės ne rezidentės dividendų, paskirsto dividendus savo akcininkams, ji turi sumokėti ACT nuo paskirstytų dividendų sumos.

12      Vis dėlto, dažnai bendrovių, gaunančių dideles sumas užsienio kilmės dividendų, mokėtinas pelno mokestis yra nepankamas siekiant padengti šios bendrovės sumokėtą ACT sumą. Jeigu dividendus akcininkams paskirsčiusios bendrovės mokėtinas ACT yra didesnis nei dividendus paskirsčiusios bendrovės pelno mokestis ir jeigu šis ACT negali būti perkeltas nei į ankstesnius ar vėlesnius dividendus paskirsčiusios bendrovės finansinius metus, nei jos dukterinėms bendrovėms, šiai bendrovei susidaro ACT „permoka“, kuri gali būti nesusigrąžinama finansinė našta.

13      Siekiant sudaryti galimybę tokioms bendrovėms sušvelninti ACT permokų poveikį, nuo 1994 m. liepos 1 d. ICTA 246A–246Y straipsniais nustatyta „dividendų iš užsienyje gautų pajamų“ (foreign income dividend, toliau – FID) tvarka. Pagal šią tvarką bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė gali pasirinkti paskirstyti savo akcininkams FID laikomus dividendus, nuo kurių mokamas ACT, tačiau kurie leidžia šiai bendrovei prašyti grąžinti sumokėto ACT permoką, jeigu FID laikomi dividendai atitinka gautas užsienio kilmės pajamas (toliau – FID tvarka).

 Dėl pensijų fondo, kurio investicijų pajamos neapmokestinamos, gaunamų FID laikomų dividendų

14      Pagal ICTA 246C straipsnį, kai akcininkas gauna FID laikomų dividendų, jis neturi teisės į mokesčio kreditą dėl tokių dividendų. Iš tiesų pagal šį straipsnį:

„231 straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu atitinkama išmokama suma yra dividendai iš užsienyje gautų pajamų.“

15      Vis dėlto, ICTA 246D straipsnyje numatyta, kad apmokestinami akcininkai, kurie gauna FID laikomų dividendų, laikomi gavusiais pajamų, kurios jau buvo apmokestintos taikant mažesnį tarifą (20 %) už atitinkamus mokestinius metus. Tokiems akcininkams, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šios nuostatos taikymo poveikis faktiškai yra toks pats, lyg jiems būtų suteiktas mokesčio kreditas pagal ICTA 231 straipsnį.

16      Tačiau ICTA 246D straipsnis netaikomas akcininkams, neapmokestinamiems pajamų mokesčiu dėl dividendų.

17      Pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu „patvirtintai neapmokestinamai pensijų schemai“ (exempt approved scheme) pagal ICTA 592 straipsnio 2 dalį taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio dėl dividendų, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra nacionalinės ar užsienio kilmės.

18      Atsižvelgiant į ICTA 246C straipsnį, kai akcininkas, neapmokestinamas pajamų mokesčiu dėl dividendų, gauna FID laikomų dividendų, pagal ICTA 231 straipsnio 1 dalį jis negali nei gauti mokesčio kredito, nei juo labiau mokesčių administratoriaus prašyti sumokėti grynaisiais pinigais sumą, atitinkančią galimą mokesčio kreditą, viršijančią jo mokėtiną pajamų mokestį.

19      Nuo 1999 m. balandžio 6 d. paskirstomoms dividendų sumoms nebetaikoma ACT sistema ir FID tvarka.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

20      BT Pension Scheme yra nustatytų išmokų pensijų fondas, o jo nariai – British Telecommunications plc. darbuotojai ir buvę darbuotojai. Jis yra valdomas Trustees, kurie yra atitinkamas apmokestinamasis subjektas, o BT Pension Scheme yra tikrasis turto savininkas.

21      BT Pension Scheme Jungtinėje Karalystėje yra atleistas nuo investicijų pajamų mokesčio. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu bendrovių akcijų rinkos verte sudarė maždaug 70 %–75 % BT Pension Scheme investicijų. Kai kurie jo turimų akcijų portfeliai buvo investicijos į bendroves Jungtinės Karalystės rezidentes, kiti – investicijos į bendroves rezidentes kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse. Didžioji dalis, t. y. apie 97 % BT Pension Scheme akcijų portfelio buvo investuota į dideles Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje kotiruojamas bendroves. Būdamas paprastu bendrovių, į kurias investavo, akcininku, BT Pension Scheme paprastai turėjo mažiau nei 2 % tokių bendrovių kapitalo ir bet kuriuo atveju visada mažiau nei 5 %.

22      BT Pension Scheme investicijų portfelyje buvo bendrovių Jungtinės Karalystėje rezidenčių, kurios pasirinko taikyti FID tvarką paskirstydamos akcininkams dividendus iš užsienio kilmės pajamų, akcijų. Taigi kaip tokių bendrovių akcininkas BT Pension Scheme gavo FID laikomų dividendų. Nors pagal ICTA 246C straipsnį Trustees neturėjo teisės į mokesčio kreditus dėl šių dividendų, tačiau jie turėjo teisę į tokius kreditus dėl dividendų, gautų iš bendrovių Jungtinės Karalystės rezidenčių, kuriems netaikoma FID tvarka.

23      Trustees,manydami, kad šis teisės į mokesčio kreditą nesuteikimas dėl FID laikomų dividendų yra nesuderinamas su Sąjungos teise, prieš Commissioners pareiškė ieškinį First-tier Tribunal (Tax Chamber) [Pirmosios instancijos teismas (Mokestinių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė], siekdami, kad jiems būtų suteiktas mokesčio kreditas dėl FID laikomų dividendų, kuriuos jie gavo aptariamu laikotarpiu. Kadangi jų ieškinys buvo patenkintas First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Pirmosios instancijos teismas (Mokesčių bylų skyrius)), o šio teismo priimtas sprendimas buvo patvirtintas apeliacinėje instancijoje Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Aukštesnysis teismas (Mokesčių ir Kanclerio kolegija), Jungtinė Karalystė), Commissioners apskundė pastarojo teismo priimtą sprendimą Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas, civilinių bylų skyrius, Anglija ir Velsas, Jungtinė Karalystė).

24      Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas, civilinių bylų skyrius, Anglija ir Velsas)nurodo, kad ginčas pagrindinėje byloje susijęs tik su 1997 ir 1998 mokestiniais metais, nes dėl likusios Trustees ieškinio dalies pagal nacionalinę teisę yra suėjęs senaties terminas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas mano, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar Trustees turi teisę į mokesčio kreditus, reikia išaiškinti Sąjungos teisę būtent dėl SESV 63 straipsnio taikymo srities.

25      Šiuo klausimu jis primena, kad Teisingumo Teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) nusprendė, be kita ko, kad SESV 63 straipsniu draudžiami tam tikri Jungtinės Karalystės teisės aktų aspektai, susiję su FID tvarka. Tačiau jis siekia išsiaiškinti, ar šia nuostata suteikiamos teisės akcininkams, kaip antai Trustees, pagrindinės bylos aplinkybėmis.

26      Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, nebent Trustees negali tiesiogiai remtis SESV 63 straipsniu suteikiamomis teisėmis, nacionalinės teisės aktai nedraudžia taikyti ICTA 246C straipsnio, kiek tai susiję su jų padėtimi. Jeigu jie gali tiesiogiai remtis Sąjungos teise, kad jiems būtų suteiktas mokesčio kreditas, šis teismas siekia išsiaiškinti, kokios teisių gynimo priemonės turi būti prieinamos pagal nacionalinę teisę prireikus siekiant numatyti grąžinimą.

27      Šiomis aplinkybėmis Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Apeliacinis teismas, civilinių bylų skyrius, Anglija ir Velsas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar – atsižvelgiant į tai, jog 2006 m. gruodžio 12 d. sprendime, priimtame byloje Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774), Teisingumo Teismas atsakydamas į ketvirtąjį klausimą nusprendė, kad pagal EB sutarties 43 ir 56 straipsnius (dabar – SESV 49 ir 63 straipsniai) draudžiama priimti valstybių narių teisės aktus, pagal kuriuos bendrovės rezidentės, iš savo gautų užsienio kilmės dividendų išmokančios dividendus savo akcininkams, gali pasirinkti apmokestinimo tvarką, leidžiančią susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį, bet pagal kuriuos šios bendrovės, pirma, įpareigojamos sumokėti tą avansinį pelno mokestį ir vėliau gali prašyti jį grąžinti, antra, nenumatoma galimybė suteikti mokesčio kreditą akcininkams, nors bendrovei rezidentei išmokant dividendus iš nacionalinės kilmės dividendų šie akcininkai tokį mokesčio kreditą būtų gavę, – pagal Sąjungos teisę, remiantis SESV 63 straipsniu arba kita nuostata, šiems akcininkams suteikiamos teisės, kai jie gauna dividendų, kuriems taikoma tokia tvarka, pirmiausia jeigu akcininkas reziduoja toje pačioje valstybėje narėje kaip ir dividendus išmokanti bendrovė?

2.      Jeigu pirmajame klausime minimas akcininkas pats neturi teisių pagal SESV 63 straipsnį, ar jis gali remtis tuo, kad buvo pažeistos SESV 49 ir 63 straipsnyje įtvirtintos dividendus išmokančios bendrovės teisės?

3.      Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad akcininkas turi teisių pagal ES teisę arba gali ja remtis, ar ES teisėje yra reikalavimų dėl teisių gynimo priemonių, kuriomis pagal nacionalinę teisę galėtų pasinaudoti akcininkas?

4.      Ar Teisingumo Teismui atsakant į šiuos klausimus turi reikšmės tai, kad:

a)      valstybėje narėje akcininkas nuo gaunamų dividendų neturi mokėti pajamų mokesčio, todėl, jei dividendus išmoka minėtos tvarkos netaikanti bendrovė rezidentė, mokesčio kreditą, į kurį akcininkas turi teisę pagal nacionalinės teisės aktus, akcininkui gali sumokėti valstybė narė;

b)      nacionalinis teismas yra nusprendęs, jog Sąjungos teisės pažeidimas dėl aptariamų nacionalinės teisės aktų nėra toks sunkus, kad valstybė narė privalėtų atlyginti žalą dividendus išmokančiai bendrovei, remiantis principais, įtvirtintais 1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79); arba kad

c)      tik tam tikrais atvejais pagal minėtą tvarką dividendus išmokanti bendrovė gali būti padidinusi visiems akcininkams išmokamų dividendų sumą, kad galėtų išmokėti grynaisiais sumą, lygią tai, kurią neapmokestinamasis akcininkas būtų gavęs iš dividendų, kuriems ši tvarka netaikoma?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

28      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 49 ir 63 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais suteikiamos teisės akcininkui, gavusiam FID laikomų dividendų, kuris yra tos pačios valstybės narės kaip ir minėtus dividendus paskirsčiusi bendrovė rezidentas, atsižvelgiant būtent į 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774).

29      Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą BT Pension Scheme pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu turėjo mažiau nei 5 % įmonių, į kurias jis buvo investavęs ir kuriose buvo tik paprastas akcininkas, akcinio kapitalo.

30      Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, vertybinių popierių įsigijimas kapitalo rinkoje turint tikslą tik atlikti finansinę investiciją, neketinant daryti įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, iš esmės patenka į SESV 63 straipsnio, o ne į SESV 49 straipsnio taikymo sritį, nes pastarasis straipsnis taikomas tik turimoms akcijoms, leidžiančioms daryti tam tikrą įtaką bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-35/11, EU:C:2012:707, 91 ir 92 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

31      Šioje byloje, kadangi BT Pension Scheme turimos akcijos bendrovėse, į kurias jis investavo, neleidžia daryti tokios įtakos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą reikia nagrinėti tik atsižvelgiant į SESV 63 straipsnį.

32      Dėl taip patikslinto klausimo, t. y. ar tokiomis kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje aplinkybėmis SESV 63 straipsniu suteikiamos teisės akcininkui, gavusiam FID laikomų dividendų, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją SESV 63 straipsnio 1 dalimi bendrai draudžiami kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių apribojimai (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Komisija /Nyderlandai, C-282/04 ir C-283/04, EU:C:2006:608, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33      Konkrečiai dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų Teisingumo Teismas 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 173 punkte jau nusprendė, kad SESV 63 straipsniu draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais, atleidžiant nuo ACT mokėjimo bendroves rezidentes, akcininkams paskirstančias dividendus iš nacionalinės kilmės dividendų, bendrovėms rezidentėms, paskirstančioms akcininkams dividendus iš užsienio kilmės dividendų, suteikiama galimybė pasirinkti tvarką, joms leidžiančią susigrąžinti sumokėtą ACT, tačiau, be kita ko, nenumatytas mokesčio kreditas jų akcininkams, o jie jį būtų gavę tokiu atveju, jeigu bendrovė rezidentė būtų paskirsčiusi nacionalinės kilmės dividendus.

34      Taigi Teisingumo Teismas visų pirma nusprendė, kad dėl to, jog Jungtinės Karalystės mokesčių sistema, įskaitant FID tvarką, dividendus gaunantiems akcininkams nesuteikiama teisė į mokesčio kreditą, kai šie dividendai yra iš bendrovės rezidentės užsienio kilmės pelno, priešingai nei numatyta dividendų iš bendrovės rezidentės nacionalinės kilmės pelno atveju, šia sistema sukurtas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį.

35      Šioje byloje Trustees gavo FID laikomų dividendų, tačiau neturi teisės į mokesčio kreditą, susijusį su šiais dividendais.

36      Toks mokesčio kredito nesuteikimas akcininkams, neapmokestinamiems pajamų mokesčiu dėl dividendų, kaip antai Trustees, gali atgrasyti šiuos akcininkus nuo investavimo į bendrovių, Jungtinės Karalystės rezidenčių, kurios gauna dividendų iš bendrovių, ne Jungtinės Karalystės rezidenčių, kapitalą, ir paskatinti investicijas į bendroves, Jungtinės Karalystės rezidentes, gaunančias dividendų iš kitų bendrovių, rezidenčių toje pačioje valstybėje (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, EU:C:2006:774, 166 punktą).

37      Tuo remiantis darytina išvada, kad Trustees padėtis vertinama taip, kaip nurodyta 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 173 punkte, o tai prieštarauja SESV 63 straipsniui. Taigi jie gali remtis šiuo straipsniu, kad jiems nebūtų taikoma nacionalinė nuostata, tokia kaip ICTA 246C straipsnis, pagal kurią jiems nesuteikiamas mokesčio kreditas.

38      Tačiau Commissioners prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir Jungtinės Karalystės vyriausybė Teisingumo Teisme tvirtina, kad Trustees negali remtis SESV 63 straipsniu tam, kad jiems nebūtų taikomas ICTA 246C straipsnis, dėl to, kad jų atliekamos kapitalo investavimas į bendroves, Jungtinės Karalystės rezidentes, kurioms taikoma FID tvarka, nėra susijęs su jokiu kapitalo judėjimu tarp valstybių narių, kaip tai suprantama pagal nomenklatūrą, esančią 1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 88/361/EEB dėl [SESV 63] straipsnio įgyvendinimo (OL L 178, 1988, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 10) I priede, parengtą, kad būtų galima vadovautis aiškinant šį straipsnį.

39      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nacionalinės teisės nuostatos, vienodai taikomos visų valstybių narių nacionaliniams subjektams, paprastai gali patekti į ESV sutarties nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo taikymo sritį, tik jeigu jos taikomos situacijoms, susijusioms su valstybių narių tarpusavio prekyba (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 5 d. Sprendimo Reisch ir kt., C-515/99, C-519/99–C-524/99 ir C-526/99–C-540/99, EU:C:2002:135, 24 punktą).

40      Iš tiesų ESV sutarties nuostatos dėl laisvo kapitalo judėjimo netaikomos situacijoje, kai visi elementai susiję tik su viena valstybe nare (2014 m. kovo 20 d. Sprendimo Caixa d’Estalvis i Pensions de Barcelona, C-139/12, EU:C:2014:174, 42 punktas).

41      Tačiau neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai būtų susiję tik su situacijomis, neturinčiomis jokio ryšio su valstybių narių tarpusavio prekyba, ar kad reikšmingos pagrindinės bylos aplinkybės būtų susijusios tik su Jungtine Karalyste.

42      Priešingai, nepalankus tam tikrų akcininkų, gaunančių FID laikomų dividendų, mokestinis vertinimas, t. y. ICTA 246C straipsnyje numatyto mokesčio kredito nesuteikimas, atsiranda būtent dėl to, kad šie dividendai yra iš pelno, kurį bendrovė, paskirstanti dividendus, gavo iš bendrovės, kuri nėra Jungtinės Karalystės rezidentė, o tuo atveju, kai dividendai yra iš pelno, gauto iš bendrovės Jungtinės Karalystės rezidentės, be to, kai visos aplinkybės yra vienodos, šie dividendus gavę akcininkai turi teisę į tokį mokesčio kreditą.

43      Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad bet kuriuo atveju toks apribojimas yra leidžiamas, nes jis pateisinamas būtinybe užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darną. Tačiau šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad būtent iš 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 163 punkto matyti, jog šiame sprendime konstatuotas SESV 63 straipsnio apribojimas, anot Teisingumo Teismo, negali būti pateisintas būtinybe išsaugoti aptariamos mokesčių sistemos darną. Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 66 punkte, šios vyriausybės nurodyti argumentai šame procese iš esmės yra identiški tiems, kuriuos Teisingumo Teismas jau atmetė pastarojoje byloje. Todėl šioje byloje jais negalima pateisinti šio sprendimo 36 punkte konstatuoto SESV 63 straipsnio apribojimo.

44      Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 63 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tokiomis kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje aplinkybėmis juo suteikiamos teisės FID laikomus dividendus gavusiam akcininkui.

 Dėl antrojo klausimo

45      Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

 Dėl trečiojo klausimo

46      Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar (ir prireikus, kokia apimtimi) pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad valstybės narės nacionalinėje teisėje būtų numatyti teisų gynimo būdai, prieinami akcininkams, kurie tokioje kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje situacijoje gavo FID laikomus dividendus, tačiau jiems nesuteiktas su šiais dividendais susijęs mokesčio kreditas, siekiant suteikti galimybę šiems akcininkams pasinaudoti jiems SESV 63 straipsniu suteiktomis teisėmis.

47      Iš pradžių reikia pažymėti, kad valstybės narės, be kita ko, pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, nurodytą ESS 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, turi užtikrinti, kad jų atitinkamoje teritorijoje būtų taikoma Sąjungos teisė ir jos laikomasi, ir kad pagal ESS 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą valstybės narės imasi visų bendrųjų ar konkrečių priemonių, kad užtikrintų įsipareigojimų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus vykdymą. Be to, ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa valstybės narės įpareigotos nustatyti teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.

48      Remiantis į pirmąjį klausimą pateiktu atsakymu, tokiomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje SESV 63 straipsniu FID laikomus dividendus gavusiems akcininkams suteikiama teisė į minėtų dividendų tokį patį mokestinį vertinimą, kuris jiems taikomas dėl dividendų, gautų iš pajamų, kurias dividendus paskirsčiusi bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, gavo iš bendrovės, taip pat šios valstybės rezidentės.

49      Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją SESV 63 straipsniu gali būti remiamasi nacionaliniame teisme ir jis gali lemti jam prieštaraujančių nacionalinių normų netaikymą (šiuo klausimu žr. 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Sanz de Lera ir kt., C-163/94, C-165/94 ir C-250/94, EU:C:1995:451, 48 punktą ir 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo A, C-101/05, EU:C:2007:804, 27 punktą).

50      Taip pat pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisės normas valstybėje narėje surinktus mokesčius yra Sąjungos teisės nuostatomis, kurių išaiškinimą pateikė Teisingumo Teismas, asmenims suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas. Taigi valstybė narė iš esmės privalo grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius (šiuo klausimu žr. 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo San Giorgio, 199/82, EU:C:1983:318, 12 punktą; 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Comateb ir kt., C-192/95–C-218/95, EU:C:1997:12, 20 punktą ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Lady & Kid ir kt., C-398/09, EU:C:2011:540, 17 punktą).

51      Taigi, anot Jungtinės Karalystės vyriausybės, tokios teisės susigrąžinti nepagrįstai surinktus mokesčius nėra šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad Trustees, kadangi jie neapmokestinami pajamų mokesčiu dėl dividendų, nesumokėjo jokio mokesčio dėl dividendų, su kuriais susiję reikalaujami mokesčio kreditai.

52      Tačiau reikia priminti, kad teisė susigrąžinti mokestį, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 50 punkte nurodytą jurisprudenciją, susijusi ne tik su valstybei narei sumokėtomis sumomis dėl neteisėtų mokesčių, tačiau ir su bet kokia apskaičiuota suma, kurios grąžinimas yra būtinas siekiant atkurti vienodą požiūrį, reikalaujamą ESV sutarties nuostatomis dėl judėjimo laisvių (pagal analogiją žr. 2001 m. kovo 8 d. Sprendimo Metallgesellschaft ir kt., C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134, 87 punktą; 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, EU:C:2006:774, 205 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Littlewoods Retail ir kt., C-591/10, EU:C:2012:478, 25 punktą), dėl to įskaitant asmenims mokėtinas sumas kaip mokesčio kreditą, kuris jam nesuteiktas pagal Sąjungos teisei prieštaraujančius nacionalinės teisės aktus.

53      Taigi tokiomis kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje aplinkybėmis akcininkai, neapmokestinami pajamų mokesčiu dėl dividendų, kurie gavo FID laikomų dividendų, tačiau jiems nesuteiktas su šiais dividendais susijęs mokesčio kreditas, kaip antai Trustees, turi teisę į mokesčio kredito, kuris jiems neteisėtai nesuteiktas pagal nacionalinės teisės aktus, nesuderinamus su SESV 63 straipsniu, sumokėjimą.

54      Be to, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją administracinės institucijos ir nacionaliniai teismai, įpareigoti taikyti Sąjungos teisės nuostatas, įgyvendindami atitinkamą savo kompetenciją, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veiksmingumą, jeigu būtina, savo iniciatyva atsisakydami taikyti bet kokią joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nacionalinė nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (šiuo klausimu žr., kalbant apie administracines institucijas, 1989 m. birželio 22 d. Sprendimo Costanzo, 103/88, EU:C:1989:256, 31 punktą ir 1999 balandžio 29 d. Sprendimo Ciola, C-224/97, EU:C:1999:212, 26 ir 30 punktus, taip pat dėl teismų žr. 1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 punktą ir 2016 m. liepos 5 d. Sprendimo Ognyanov, C-614/14, EU:C:2016:514, 34 punktą).

55      Be to, ši pareiga jurisdikciją turintiems nacionaliniams teismams nekliudo taikyti, tarp įvairių vidaus teisinės sistemos priemonių, tų priemonių, kurios yra tinkamos siekiant apsaugoti Sąjungos teise asmenims suteiktas teises (šiuo klausimu žr. 1998 m. spalio 22 d. Sprendimo IN. CO. GE.’90 ir kt., C-10/97–C-22/97, EU:C:1998:498, 21 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Littlewoods Retail ir kt., C-591/10, EU:C:2012:478, 33 punktą).

56      Tuo remiantis darytina išvada, kad nagrinėdamas neapmokestinamų akcininkų, gavusių FID laikomų dividendų, pareikštą ieškinį siekiant mokesčio kredito, kuris jiems buvo neteisėtai nesuteiktas pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus, sumos sumokėjimo, nacionalinis teismas iš esmės privalo netaikyti šių teisės aktų nuostatų, dėl kurių atsiranda SESV 63 straipsniui prieštaraujantis vertinimas, kad būtų užtikrintas visiškas Sąjungos teisės veiksmingumas.

57      Galiausiai dėl tokį ieškinį reglamentuojančios procesinės tvarkos pažymėtina, kad Teisingumo Teismas neturi teisiškai kvalifikuoti ieškinių, Trustees pareikštų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, nes jie turi nurodyti savo ieškinio pobūdį ir pagrindą, prižiūrint prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Tačiau iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad asmenys turi turėti veiksmingą teisių gynimo priemonę, jiems leidžiančią gauti mokesčio kreditą, kuris jiems buvo neteisėtai nesuteiktas (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, EU:C:2006:774, 201 ir 220 punktus).

58      Taigi nors, nesant Sąjungos teisės nuostatų mokesčio kredito, kuris teisių turėtojams buvo neteisėtai nesuteiktas, sumokėjimo srityje, procedūrinės taisyklės dėl ieškinių, skirtų užtikrinti asmenims pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių apsaugą, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės vidaus teisinėje sistemoje, pagal lygiavertiškumo principą šios taisyklės neturi būti mažiau palankios nei taikomos panašiems vidaus pobūdžio ieškiniams (šiuo klausimu žr. 1976 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Rewe-Zentralfinanz ir Rewe-Zentral, 33/76, EU:C:1976:188, 5 punktą; 2001 m. kovo 8 d. Sprendimo Metallgesellschaft ir kt., C-397/98 ir C-410/98, EU:C:2001:134, 85 punktą; 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, EU:C:2006:774, 203 punktą ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Târșia, C-69/14, EU:C:2015:662, 26 ir 27 punktus).

59      Be to, pagal veiksmingumo principą valstybės narės kiekvienu atveju turi užtikrinti veiksmingą teisių, suteikiamų pagal Sąjungos teisę, apsaugą ir visų pirma užtikrinti teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir nešališką teismą, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalyje, paisymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Star Storage ir kt., C-439/14 ir C-488/14, EU:C:2016:688, 46 punktą; 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK, C-243/15, EU:C:2016:838, 65 punktą ir 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Berlioz Investment Fund, C-682/15, EU:C:2017:373, 44 punktą).

60      Šioje byloje būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi, pirma, užtikrinti, kad akcininkai, neapmokestinami pajamų mokesčiu dėl dividendų, kurie gavo dividendų iš užsienio kilmės dividendų ir laikomų FID, kaip antai Trustees, turėtų teisių gynimo priemonę, galinčią užtikrinti su šiais dividendais susijusio mokesčio kredito išmokėjimą, kuris teisių turėtojams buvo neteisėtai nesuteiktas, vadovaujantis taisyklėmis, kurios nėra mažiau palankios nei taikomos ieškiniui, susijusiam su tokio mokesčio kredito ar panašios mokesčių lengvatos suteikimu tokiu atveju, kai mokesčių administratorius teisių turėtojams neteisėtai nesuteikė šio mokesčio kredito ar šios mokesčių lengvatos paskirstant dividendus iš dividendų, gautų iš bendrovės, Jungtinės Karalystės rezidentės. Antra, šis teismas turi užtikrinti, kad ši teisių gynimo priemonė leistų veiksmingai užtikrinti tokiems akcininkams SESV 63 straipsnyje suteiktų teisių apsaugą.

61      Todėl į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad valstybės narės nacionalinėje teisėje būtų numatyti teisių gynimo būdai, prieinami akcininkams, kurie tokioje kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje situacijoje gavo FID laikomų dividendų, tačiau jiems nesuteiktas su šiais dividendais susijęs mokesčio kreditas, kad šiems akcininkams būtų suteikta galimybė pasinaudoti SESV 63 straipniu jiems suteikiamomis teisėmis. Šiuo klausimu jurisdikciją turintis nacionalinis teismas turi užtikrinti, kad akcininkai, neapmokestinami pajamų mokesčiu dėl dividendų, kurie gavo dividendų iš užsienio kilmės dividendų ir laikomų FID, kaip antai Trustees, turėtų teisių gynimo priemonę, pirma, galinčią užtikrinti tokio mokesčio kredito išmokėjimą, kuris teisių turėtojams buvo neteisėtai nesuteiktas, vadovaujantis taisyklėmis, kurios nėra mažiau palankios nei taikomos ieškiniui, susijusiam su mokesčio kredito ar panašios mokesčių lengvatos išmokėjimu tokiu atveju, kai mokesčių administratorius teisių turėtojams neteisėtai nesuteikė šio mokesčio kredito ar šios mokesčių lengvatos paskirstant dividendus iš dividendų, gautų iš bendrovės Jungtinės Karalystės rezidentės, ir, antra, leisti veiksmingai užtikrinti tokiems akcininkams SESV 63 straipsnyje suteiktų teisių apsaugą.

 Dėl ketvirtojo klausimo a punkto

62      Ketvirtojo klausimo a punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kokį poveikį atsakymams į tris pirmus prejudicinius klausimus galbūt turi aplinkybė, kad Trustees neapmokestinami pajamų mokesčiu Jungtinėje Karalystėje dėl jų gaunamų dividendų.

63      Šiuo klausimu reikia priminti, kad SESV 63 straipsnio pažeidimas, Teisingumo Teismo konstatuotas 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 173 punkte, kyla būtent dėl akcininko, kaip antai Trustees, gautų dividendų skirtingo vertinimo pagal tai, ar šie dividendai yra užsienio kilmės ir laikomi FID, ar yra nacionalinės kilmės ir nelaikomi FID.

64      Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 88 punkte, kadangi SESV 63 straipsnio laikymasis reiškia tik akcininkų, kaip antai Trustees, gautų šių dviejų kategorijų dividendų skirtingo mokestinio vertinimo panaikinimą, klausimas, ar FID laikomais dividendus gavęs akcininkas yra apmokestinamas pajamų mokesčiu dėl tokių dividendų, ar ne, nėra svarbus.

65      Todėl į ketvirtojo klausimo a punktą reikia atsakyti taip: aplinkybė, kad Trustees neapmokestinami pajamų mokesčiu dėl gaunamų dividendų, negali pakeisti atsakymų į tris pirmuosius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus.

 Dėl ketvirtojo klausimo b punkto

66      Ketvirtojo klausimo b punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti dėl aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju, anot jo, Sąjungos teisės pažeidimas nėra pakankamai reikšmingas, kad dėl jo atsirastų atitinkamos valstybės narės deliktinė atsakomybė FID laikomus dividendus paskirstančiai bendrovei, remiantis 1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79) įtvirtintais principais, galimo poveikio atsakymams į tris pirmuosius prejudicinius klausimus.

67      Šioje byloje iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ieškinį dėl deliktinės atsakomybės dėl SESV 63 straipsnio pažeidimų prieš Jungtinę Karalystę pateikė dividendus skirstančios bendrovės, o ne Trustees.

68      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 91 punkte, kad bet kuriuo atveju aptariamų akcininkų pagal SESV 63 straipsnį turimos teisės nepriklauso nuo teisių, suteiktų dividendus paskirstančioms bendrovėms.

69      Šiomis aplinkybėmis į ketvirtojo klausimo b punktą reikia atsakyti taip: net jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjamas Sąjungos teisės pažeidimas, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, nėra pakankamai reikšmingas, kad dėl jo atsirastų atitinkamos valstybės narės deliktinė atsakomybė FID laikomus dividendus paskirstančiai bendrovei, remiantis 1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79) įtvirtintais principais, ši aplinkybė negali pakeisti atsakymų, pateiktų į tris pirmuosius prejudicinius klausimus.

 Dėl ketvirtojo klausimo c punkto

70      Ketvirtojo klausimo c punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti dėl aplinkybės, kad tam tikrais atvejais įmanoma, jog akcininkui, gavusiam FID laikomais dividendų, dividendus paskirsčiusi bendrovė skyrė padidintą dividendų sumą siekdama kompensuoti tai, kad tokiam akcininkui nesuteikiamas mokesčio kreditas, galimo poveikio atsakymams į tris pirmuosius prejudicinius klausimus.

71      2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation (C-446/04, EU:C:2006:774) 207 punkte Teisingumo Teismas, žinoma, nusprendė, kad bendrovės rezidentės, pasirinkusios FID tvarką, pagal Sąjungos teisę negali remtis žala, kurią jos teigia patyrusios dėl to, jog privalėjo padidinti savo mokamų dividendų sumą, kad kompensuotų savo akcininkų mokesčio kredito praradimą, nes toks dividendų sumos padidinimas pagrįstas minėtų dividendus paskirsčiusių bendrovių priimtais sprendimais ir jų atžvilgiu nėra neišvengiama pasekmė to, kad Jungtinė Karalystė atsisakė šiuos akcininkus vertinti taip pat, kaip ir nacionalinės kilmės dividendus gavusius akcininkus.

72      Tačiau akcininkų, gavusių FID laikomais dividendų, padėtis ir mokesčio kredito jiems nesuteikimas dėl šių dividendų atsiranda ne dėl kokio nors jų sprendimo, o dėl Jungtinėje Karalystėje galiojančių teisės aktų atitinkamais mokestiniais metais.

73      Tuo remiantis darytina išvada, kad, priešingai nei teigia Jungtinės Karalystės vyriausybė, aplinkybė, jog FID laikomais dividendus paskirstanti bendrovė padidino tokiam akcininkui išmokėtų dividendų sumą arba ne, negali sukelti Trustees „dvigubo susigrąžinimo“.

74      Be to, galimas FID laikomų dividendų, paskirstytų bendrovės, rezidentės Jungtinėje Karalystėje, sumos padidinimas siekiant kompensuoti tai, kad minėtus dividendus gavusiam akcininkui nesuteikiamas mokesčio kreditas, negali sudaryti dvigubo šiam akcininkui priklausančių mokesčio kreditų susigrąžinimo, nes minėtas šios bendrovės dividendų paskirstymas negali būti laikomas mokesčių administratoriaus suteikiamu mokesčio kreditu. Iš tiesų toks bendrovės pelno paskirstymas akcininkui yra tik veiksmas tarp bendrovės ir jos akcininko, kuris negali turėti įtakos mokesčių administratoriaus teisėms ir pareigoms minėtam akcininkui.

75      Šiomis aplinkybėmis į ketvirtojo klausimo c punktą reikia atsakyti taip: aplinkybė, kad bendrovė, Jungtinės Karalystės rezidentė, paskirstė padidintą dividendų, laikomų FID, sumą, siekdama kompensuoti dividendus gavusio akcininko mokesčio kredito nebuvimą, negali pakeisti atsakymų į tris pirmus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus.

76      Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti taip: nei aplinkybė, kad Trustees neapmokestinami pajamų mokesčiu už jų gautus dividendus, nei tai, kad Sąjungos teisės pažeidimas nagrinėjamu atveju, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, nėra pakankamai reikšmingas, kad dėl jo kiltų atitinkamos valstybės narės deliktinė atsakomybė bendrovei, paskirsčiusiai FID laikomus dividendus, remiantis 1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79) įtvirtintais principais, nei aplinkybė, kad bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė paskirstė padidintą dividendų, laikomų FID, sumą, siekdama kompensuoti tai, kad dividendus gavusiam akcininkui nesuteiktas mokesčio kreditas, negali pakeisti atsakymų į kitus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus.


 Dėl bylinėjimosi išlaidų

77      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      SESV 63 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tokiomis kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje aplinkybėmis juo suteikiamos teisės akcininkui, gavusiam dividendų, laikomų „dividendais iš užsienyje gautų pajamų“ (foreign income dividend).

2.      Pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad valstybės narės nacionalinėje teisėje būtų numatyti teisių gynimo būdai, prieinami akcininkams, kurie tokioje kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje situacijoje gavo dividendų,laikomų „dividendais iš užsienyje gautų pajamų“, tačiau jiems nesuteiktas su šiais dividendais susijęs mokesčio kreditas, kad šiems akcininkams būtų suteikta galimybė pasinaudoti SESV 63 straipniu jiems suteikiamomis teisėmis. Šiuo klausimu jurisdikciją turintis nacionalinis teismas turi užtikrinti, kad akcininkai, neapmokestinami pajamų mokesčiu dėl dividendų, kurie gavo dividendų iš užsienio kilmės dividendų ir laikomų „dividendais iš užsienyje gautų pajamų“, kaip antai The Trustees of the BT Pension Scheme, turėtų teisių gynimo priemonę, pirma, galinčią užtikrinti tokio mokesčio kredito sumokėjimą, kuris teisių turėtojams buvo neteisėtai nesuteiktas, vadovaujantis taisyklėmis, kurios nėra mažiau palankios nei taikomos ieškiniui, susijusiam su mokesčio kredito ar panašios mokesčio lengvatos sumokėjimu tokiu atveju, kai mokesčių administratorius teisių turėtojams neteisėtai nesuteikė šio mokesčio kredito ar šios mokesčio lengvatos paskirstant dividendus iš dividendų, gautų iš bendrovės Jungtinės Karalystės rezidentės, ir, antra, leisti veiksmingai užtikrinti tokiems akcininkams SESV 63 straipsnyje suteiktų teisių apsaugą.

3.      Nei aplinkybė, kad The Trustees of the BT Pension Scheme neapmokestinami pajamų mokesčiu už jų gautus dividendus, nei tai, kad Sąjungos teisės pažeidimas nagrinėjamu atveju, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, nėra pakankamai reikšmingas, kad dėl jo kiltų atitinkamos valstybės narės deliktinė atsakomybė bendrovei, paskirsčiusiai dividendus, laikomus „dividendais iš užsienyje gautų pajamų“, remiantis 1996 m. kovo 5 d. Sprendime Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79) įtvirtintais principais, nei aplinkybė, kad bendrovė Jungtinės Karalystės rezidentė paskirstė padidintą dividendų, laikomų „dividendais iš užsienyje gautų pajamų“, sumą, siekdama kompensuoti tai, kad dividendus gavusiam akcininkui nesuteiktas mokesčio kreditas, negali pakeisti atsakymų į kitus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.