Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. gegužės 4 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Apmokestinimas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – Neapmokestinimas – Švietimo įstaigos ribotai visuomenės daliai už atlygį teikiamos maitinimo ir pramogų paslaugos“

Byloje C-699/15

dėl Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Anglijos ir Velso apeliacinis teismas (Civilinių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. gruodžio 24 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs

prieš

Brockenhurst College

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai E. Regan (pranešėjas), A. Arabadjiev, C. G. Fernlund ir S. Rodin,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. lapkričio 10 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Brockenhurst College, atstovaujamo baristerės L. Poots, įgaliotos solisitoriaus R. J. Finlayson,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos V. Kaye, vėliau – S. Brandon, padedamų baristerio M. Jones,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir M. Owsiany-Hornung,

susipažinęs su 2016 m. gruodžio 21 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) 132 straipsnio 1 dalies i punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs (Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų administratorius, toliau – mokesčių administratorius) ir Brockenhurst College (toliau – College) dėl šios įstaigos teikiamų maitinimo ir pramogų paslaugų neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punktą PVM apmokestinamas „paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks“.

4        Direktyvos 2006/112 IX antraštinės dalies pavadinimas „Neapmokestinimas PVM“. Šioje antraštinėje dalyje yra 1 skyrius „Bendrosios nuostatos“, kuriame yra šios direktyvos 131 straipsnis, ir 2 skyrius „Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos neapmokestinimas PVM“, apimantis šios direktyvos 132–134 straipsnius.

5        Tos pačios direktyvos 131 straipsnis suformuluotas taip:

„2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.“

6        Direktyvos 2006/112 132 straipsnyje nustatyta:

„1.      Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

<...>

i)      vaikų ar jaunimo švietimas, mokyklinis ar universitetinis švietimas, profesinis mokymas ar perkvalifikavimas, kurį vykdo tokios paskirties viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos ar kitos organizacijos, kurias atitinkama valstybė narė pripažino turinčiomis tokią paskirtį, įskaitant su tuo glaudžiai susijusių paslaugų teikimą ir prekių tiekimą;

<...>“

7        Šios direktyvos 133 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės gali ir kitas, ne tik viešosios teisės reglamentuojamas, įstaigas, neapmokestinti PVM 132 straipsnio 1 dalies b, g, h, i, l, m ir n punktuose numatytais neapmokestinimo atvejais, jei kiekvienu konkrečiu atveju tenkinama viena ar kelios šios sąlygos:

a)      šios įstaigos neturi nuolat siekti pelno, o gautas pelnas negali būti skirstomas, bet turi būti skiriamas teikiamų paslaugų tęstinumui užtikrinti ir jų kokybei gerinti;

b)      šias įstaigas turi valdyti ir administruoti tik savanoriškais pagrindais asmenys, kurie patys ar per tarpininkus neturi tiesioginės ar netiesioginės naudos iš atitinkamos veiklos rezultatų;

c)      šios įstaigos turi taikyti įkainius, kuriuos patvirtino valdžios institucijos arba kurie neviršija tokių patvirtintų įkainių, arba, teikdamos paslaugas, kurioms tokio patvirtinimo nereikia, – įkainius, kurie mažesni už PVM apmokestinamų komercinių įmonių taikomus įkainius už panašias paslaugas;

d)      neapmokestinant PVM neturi būti iškraipoma konkurencija PVM mokėti turinčių komercinių įmonių atžvilgiu.

<...>“

8        Šios direktyvos 134 straipsnyje nurodyta:

„Paslaugų teikimas ir prekių tiekimas [nėra] neapmokestinami, kaip numatyta 132 straipsnio 1 dalies b, g, h, i, l, m ir n punktuose, kai:

a)      paslaugų teikimas ir prekių tiekimas nėra būtinas vykdomiems neapmokestinamiems sandoriams;

b)      pagrindinis paslaugas teikiančios ir prekes tiekiančios įstaigos tikslas – gauti papildomų pajamų iš sandorių, kuriuos vykdant tiesiogiai konkuruojama su PVM turinčioms mokėti komercinėmis įmonėmis.“

 Jungtinės Karalystės teisė

9        Direktyvos 2006/112 132 straipsnyje numatyti neapmokestinimo atvejai į Jungtinės Karalystės teisę perkelti Value Added Tax Act 1994 (1994 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 31 straipsniu, pagal kurį paslaugų teikimas neapmokestinamas PVM, jeigu tai yra paslaugos, įtrauktos į šio įstatymo 9 priedą.

10      Šio įstatymo 9 priedo II dalies 6 grupės 1 ir 4 punktuose numatyta, kad PVM neapmokestinama:

„1.      Reikalavimus atitinkančios įstaigos teikiamos:

a)      švietimo paslaugos,

<...>

c)      profesinio mokymo paslaugos,

<...>

4.      Glaudžiai susijusių su paslaugomis, apibūdintomis 1 punkte (pagrindine paslauga), prekių tiekimas arba paslaugų (išskyrus tikrinimo paslaugas) teikimas, vykdomas pagrindinę paslaugą teikiančios reikalavimus atitinkančios įstaigos arba jai, jeigu:

a)      prekės arba paslaugos skirtos tiesiogiai naudoti moksleiviams, studentams arba stažuotojams (atitinkamais atvejais), gaunantiems pagrindinę paslaugą, ir

b)      jeigu paslauga teikiama pagrindinę paslaugą teikiančiai reikalavimus atitinkančiai įstaigai, ją teikia kita reikalavimus atitinkanti įstaiga.“

11      Šios 6 grupės 1 pastaboje apibrėžta sąvoka „reikalavimus atitinkanti įstaiga“.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      College yra aukštojo mokslo įstaiga, siūlanti maitinimo paslaugų, viešbučių paslaugų ir scenos meno studijų programas.

13      Kad šių programų studentai galėtų įgyti praktinių įgūdžių, College eksploatuoja restoraną ir organizuoja spektaklius su įstaiga nesusijusiems visuomenės nariams; šias paslaugas teikia studentai, prižiūrimi dėstytojų. Tiek į restoraną, tiek į spektaklius gali patekti tik tam tikri asmenys, kuriems gali būti įdomūs College organizuojami renginiai; šie asmenys įtraukti į duomenų bazę, kad juos būtų galima informuoti apie šiuos renginius periodiniu naujienlaiškiu. Šiems asmenims pranešama, kad tokie renginiai yra studentų studijų programos dalis ir už juos mokama mažesnė kaina, už maistą mokama kaina sudaro apie 80 % tikrosios paslaugos vertės. Tuo atveju, jeigu restorane nerezervuojama bent 30 vietų, pietūs ar vakarienė atšaukiami.

14      Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad papildomų pajamų gavimas College teikiant šias paslaugas ir tiesiogiai konkuruojant su komercinėmis įmonėmis nėra pagrindinis šių paslaugų teikimo tikslas.

15      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad praktinis mokymas numatytas kaip studijų programos dalis, apie kurią studentai žinojo, kai registravosi į atitinkamą programą.

16      Nurodytu laikotarpiu College sumokėjo PVM pagal standartinį tarifą nuo sąskaitoje nurodytos maisto ir suteiktų pramogų paslaugų kainos.

17      Vis dėlto College tvirtino, kad šis prekių tiekimas ir paslaugų teikimas turėjo būti neapmokestinamas kaip su švietimu „glaudžiai susijusios“ paslaugos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies i punktą. Kadangi mokesčių administratorius atmetė jo prašymą grąžinti sumokėtą sumą, College pateikė skundą First-tier Tribunal (Tax Chambers) (Pirmosios instancijos teismas (mokesčių bylų kolegija), Jungtinė Karalystė).

18      2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu šis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad toks paslaugų teikimas neapmokestinamas PVM, nes teikiamos paslaugos glaudžiai susijusios su švietimu. Šį sprendimą 2014 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtino Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Aukštojo teismo mokesčių ir kanclerio kolegija, Jungtinė Karalystė).

19      Mokesčių administratorius dėl pastarojo sprendimo pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; šis teismas mano, kad sprendimas jo nagrinėjamoje byloje priklauso nuo Direktyvos 2006/112 išaiškinimo.

20      Šiomis aplinkybėmis Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Anglijos ir Velso apeliacinis teismas (Civilinių bylų skyrius), Jungtinė Karalystė) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar švietimo įstaigos visuomenės atstovams, kurie nėra pagrindinės švietimo paslaugos gavėjai, už mokestį teikiamos restoranų ir pramogų paslaugos pagal Direktyvos [2006/112] 132 straipsnio 1 dalies i punktą yra „glaudžiai susijusios“ su švietimo paslaugos teikimu, kai studentai, kurie yra pagrindinės švietimo paslaugos gavėjai, studijuodami padeda teikti tas paslaugas ir šis paslaugų teikimas yra reikšminga jų išsilavinimo sudėtinė dalis?

2.      Ar nustatant, ar restoranų ir pramogų paslaugų teikimas neapmokestinamas pagal Direktyvos [2006/112] 132 straipsnio 1 dalies i punktą, nes paslaugos „glaudžiai susijusios“ su švietimo paslaugos teikimu, svarbu:

a)      kad studentai gauna naudos iš dalyvavimo teikiant nagrinėjamas paslaugas, o ne iš teikiamų paslaugų turinio;

b)      kad studentai tiesiogiai arba netiesiogiai tų paslaugų negauna arba nenaudoja, o jas gauna ir naudoja visuomenės atstovai, kurie už jas moka ir kurie nėra teikiamos pagrindinės švietimo paslaugos gavėjai;

c)      kad, tipinių nagrinėjamų paslaugų gavėjų (t. y. už jas mokančių visuomenės atstovų) požiūriu, šios paslaugos yra ne priemonė geriau pasinaudoti kita paslauga, o savaime tikslas;

d)      kad nagrinėjamos paslaugos, studentų požiūriu, pačios nėra tikslas ir kad dalyvavimas jas teikiant yra priemonė geriau pasinaudoti pagrindine teikiama švietimo paslauga, ir

e)      kiek reikėtų atsižvelgti į mokesčių neutralumo principą?“

 Dėl prejudicinių klausimų

21      Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, vykdoma veikla, kai aukštojo mokslo įstaigos studentai studijuodami teikia maitinimo ir pramogų paslaugas tretiesiems asmenims už atlygį, gali būti laikoma „glaudžiai susijusia“ su švietimo paslauga, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir dėl to neapmokestinama PVM.

22      Direktyvos 2006/112 132 straipsnyje numatyti neapmokestinimo atvejai, kurių tikslas, kaip matyti iš skyriaus, kuriame yra šis straipsnis, pavadinimo, yra skatinti tam tikrą su visuomenės interesais susijusią veiklą. Vis dėlto neapmokestinimas taikomas ne visai su visuomenės interesais susijusiai veiklai, o tik veiklos rūšims, išvardytoms ir išsamiai apibūdintoms tame straipsnyje (2016 m. vasario 25 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-22/15, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:118, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23      Sąvokos, vartojamos nurodytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turi būti aiškinamos siaurai, nes šie atvejai yra Direktyvos 2006/112 2 straipsnyje įtvirtinto bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinamas bet koks apmokestinamojo asmens už atlygį atliekamas paslaugų teikimas, išimtis. Tačiau reikalavimas aiškinti siaurai nereiškia, jog sąvokos, vartojamos šios direktyvos 132 straipsnyje numatytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turėtų būti aiškinamos taip, kad jie prarastų savo poveikį (2016 m. vasario 25 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-22/15, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:118, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24      Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies i punkte nepateikta jame vartojamos sąvokos „glaudžiai susiję“ sandoriai apibrėžtis. Vis dėlto iš pačios nuostatos formuluotės matyti, kad ji apima paslaugų, glaudžiai susijusių su „vaikų ar jaunimo švietimu, mokykliniu ar universitetiniu švietimu, profesiniu mokymu ar perkvalifikavimu“, teikimą. Todėl paslaugos laikytinos „glaudžiai susijusiomis“ su minėtomis paslaugomis tik tuo atveju, jeigu jos iš tikrųjų teikiamos kaip atitinkamos įstaigos vykdomo švietimo, kuris yra pagrindinė paslauga, papildomos paslaugos (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Horizon College, C-434/05, EU:C:2007:343, 27 ir 28 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2010 m. kovo 25 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-79/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2010:171, 50 punktą).

25      Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją paslauga gali būti laikoma papildančia pagrindinę paslaugą, jeigu ji yra ne tikslas, o priemonė kuo geriau pasinaudoti pagrindine paslauga (2010 m. kovo 25 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-79/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2010:171, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26      Šiuo klausimu pasakytina, kad sandorių, „glaudžiai susijusių“ su švietimu, neapmokestinimas bet kuriuo atveju siejamas su trimis sąlygomis, iš dalies įtvirtintomis Direktyvos 2006/112 132 ir 134 straipsniuose; iš esmės šios sąlygos yra tokios: pirma, tiek pagrindinę paslaugą, tiek su ja glaudžiai susijusias paslaugas turi teikti šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytos įstaigos, antra, šios paslaugos turi būti būtinos neapmokestinamiems sandoriams vykdyti ir, trečia, šios paslaugos neturi būti skirtos tam, kad tokios įstaigos gautų papildomų pajamų iš sandorių, kuriuos vykdant tiesiogiai konkuruojama su PVM turinčiomis mokėti komercinėmis įmonėmis (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Horizon College, C-434/05, EU:C:2007:343, 34, 38 ir 42 punktus ir 2010 m. kovo 25 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-79/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2010:171, 61 punktą).

27      Kiek tai susiję su pirmąja sąlyga, pagrindinėje byloje neginčijama, kad College yra viešosios teisės reglamentuojama švietimo įstaiga, atitinkanti reikalavimus dėl neapmokestinimo pagal Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies i punktą.

28      Kiek tai susiję su antrąja sąlyga, iš 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Horizon College (C-434/05, EU:C:2007:343) 39 punkto matyti, kad tam, kad paslaugos būtų laikomos būtinomis neapmokestinamiems sandoriams vykdyti, jos turi būti tokio pobūdžio ir kokybės, kad be jų negalima būtų užtikrinti, jog įstaigos, kuriai taikomas Direktyvos 2006/112 132 straipsnio i punktas, teikiamos švietimo paslaugos ir jos studentų gaunamas išsilavinimas būtų tokios pačios vertės.

29      Nagrinėjamu atveju iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad praktinis mokymas yra studentų studijų programos sudedamoji dalis ir kad tuo atveju, jeigu jis nebūtų siūlomas, studentai negautų visaverčio mokymo paslaugų.

30      Šiuo klausimu patikslinama, kad visas maitinimo paslaugas teikia College studentai, prižiūrimi dėstytojų, ir kad College eksploatuoja mokomąjį restoraną tam, kad maitinimo ir viešbučių paslaugų programų studentai galėtų įgyti praktinių įgūdžių.

31      Tas pats pasakytina apie scenos meno studijų programą. College organizuoja koncertus ir spektaklius, kuriuose dalyvauja šios programos studentai, kad įgytų praktinės patirties.

32      Taigi konstatuotina, kad, be šios praktinės dalies, College teikiamos švietimo paslaugos maitinimo, viešbučių paslaugų ir scenos meno srityse nebūtų tokios pačios vertės.

33      Tai patvirtina Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teiginys, kad College mokomasis restoranas studentams yra kaip paskaitų auditorija, ir Europos Komisijos teiginys, kad gaminant maistą ir aptarnaujant klientus prie staliukų realiose situacijose įgyta patirtis studentams yra privalumas ir tai yra svarbi jų mokymo dalis.

34      Tokiomis aplinkybėmis pasakytina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos maitinimo ir pramogų paslaugos laikytinos būtinomis College teikiamos pagrindinės švietimo paslaugos kokybei užtikrinti.

35      Dėl trečiosios sąlygos primintina, kad ji yra mokesčių neutralumo principo, pagal kurį draudžiama, be kita ko, skirtingai vertinti panašių tarpusavyje konkuruojančių paslaugų teikimą PVM aspektu, konkreti išraiška (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Horizon College, C-434/05, EU:C:2007:343, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Pagrindinėje byloje pirmiausia neginčijama, kad College siūlomos maitinimo ir pramogų paslaugos teikiamos tik asmenims, iš anksto įtrauktiems į šios įstaigos tvarkomą adresatų sąrašą. Konkrečiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pasirodymų auditoriją paprastai sudaro College studentų draugai ir šeimos nariai, taip pat iš anksto į šios įstaigos duomenų bazę įtraukti asmenys.

37      Be to, į College mokomąjį restoraną galima patekti tik iš anksto rezervavus vietas ir jis turi būti pilnas, t. y. turi susirinkti bent 30 žmonių, kad būtų kuo naudingesnis studentams. Priešingai negu komerciniame restorane, kur rezervacijos iš esmės besąlygiškai paisoma, pietūs ar vakarienė atšaukiami, jei nesusirenka reikalaujamas minimalus žmonių skaičius.

38      Galiausiai iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos informacijos matyti, kad maitinimo paslaugas teikia, koncertus ir spektaklius organizuoja ir atlieka vien besimokantys studentai, todėl ši situacija skiriasi nuo tos, kai studentai atlieka praktiką komercinėje įstaigoje ir patenka į profesionalų komandą, teikiančią tokias paslaugas atitinkamoje rinkoje vyraujančiomis konkurencinėmis sąlygomis.

39      Taigi College ribotam trečiųjų asmenų ratui teikiamos paslaugos, kurios yra studentams dėstomos studijų programos dalis, iš esmės skiriasi nuo paslaugų, kurias paprastai siūlo koncertų salė ar komercinis restoranas, ir jos skirtos kitokiai auditorijai, todėl tenkina skirtingus vartotojų poreikius.

40      Be to, neginčijama, kad College nustatytos kainos sudaro tik 80 % maisto kainos. Taigi neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos paslaugos skirtos tam, kad College gautų papildomų pajamų iš sandorių, kuriuos vykdant tiesiogiai konkuruojama su PVM turinčiomis mokėti komercinėmis įmonėmis, kaip antai restoranais ar koncertų salėmis.

41      Taigi College ribotam trečiųjų asmenų ratui teikiamos paslaugos nepanašios į restoranų ir komercinių koncertų salių teikiamas paslaugas, ir šios įstaigos teikiamų paslaugų neapmokestinimas PVM nėra skirtingas mokestinis vertinimas.

42      Galiausiai primintina, kad nacionalinis teismas, remdamasis Teisingumo Teismo pateiktomis gairėmis, turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos atsižvelgiant konkrečiai į jo nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

43      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, vykdoma veikla, kai aukštojo mokslo įstaigos studentai studijuodami teikia maitinimo ir pramogų paslaugas tretiesiems asmenims už atlygį, gali būti laikoma „glaudžiai susijusia“ su švietimo paslauga, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir dėl to neapmokestinama PVM, jeigu šios paslaugos yra būtina mokymo dalis ir jų tikslas nėra šiai įstaigai gauti papildomų pajamų iš sandorių, kuriuos vykdant tiesiogiai konkuruojama su PVM turinčiomis mokėti komercinėmis įmonėmis, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

44      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.


Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, vykdoma veikla, kai aukštojo mokslo įstaigos studentai studijuodami teikia maitinimo ir pramogų paslaugas tretiesiems asmenims už atlygį, gali būti laikoma „glaudžiai susijusia“ su švietimo paslauga, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir dėl to neapmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), jeigu šios paslaugos yra būtina mokymo dalis ir jų tikslas nėra šiai įstaigai gauti papildomų pajamų iš sandorių, kuriuos vykdant tiesiogiai konkuruojama su PVM turinčiomis mokėti komercinėmis įmonėmis, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.