20.6.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 222/6 |
2016 m. balandžio 14 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-620/11 GFKL Financial Services AG/Europos Komisija
(Byla C-209/16 P)
(2016/C 222/07)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze ir R. Kanitz
Kitos proceso šalys: GFKL Financial Services AG, Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo:
— |
panaikinti 2016 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-620/11 tiek, kiek juo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, |
— |
panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011) 275 final dėl valstybės pagalbos pagal mokestinių nuostolių perkėlimo schemą (C 7/2010 – KStG, Sanierungsklausel) remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalimi, |
— |
priteisti iš Komisijos Bendrajame ir Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį apeliantė remiasi vienu apeliacinio skundo pagrindu.
Pasak jos, buvo pažeista SESV 107 straipsnio 1 dalis. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pelno mokesčio įstatymo (KStG) 8c straipsnio 1a dalis, vadinamoji sanavimo sąlyga, nėra atrankinio pobūdžio:
— |
vadinamoji sanavimo sąlyga prima facie nėra atrankinio pobūdžio, nes ji nenukrypsta nuo atitinkamos referencinės sistemos ir yra bendro pobūdžio priemonė, kuria gali pasinaudoti kiekviena valstybės narės teritorijoje esanti įmonė, |
— |
vadinamąją sanavimo sąlygą pateisina mokesčių sistemos pobūdis ir struktūra. Ją pateisina, pirma, apmokestinimo pagal ekonominį pajėgumą principas, antra, kova su piktnaudžiavimu, konkrečiai kelio užkirtimas priedangos verslo struktūrų kūrimui, ir, trečia, objektyvūs skirtumai tarp nuostolingo akcijų įsigijimo ir akcijų įsigijimo sanavimo tikslais. |