Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. kovo 7 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema – Direktyva 2006/112/EB – PVM mokėtojo registracijos panaikinimas – Pareiga sumokėti PVM, gautą per laikotarpį, kai buvo panaikintas PVM mokėtojo kodas – Teisės į PVM, susijusio su pirkimais per šį laikotarpį, atskaitą nesuteikimas“

Byloje C-159/17

dėl Curtea de Apel Constanţa (Konstancijos apeliacinis teismas, Rumunija) 2017 m. kovo 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2017 m. kovo 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Întreprinderea Individuală Dobre M. Marius

prieš

Ministerul Finanţelor Publice – A.N.A.F. – D.G.R.F.P. Galaţi – Serviciul Soluţionare Contestaţii,

A.N.A.F – D.G.R.F.P. Galaţi – A.J.F.P. Constanţa – Serviciul Inspecţie Fiscală Persoane Fizice

TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas E. Levits (teisėjas pranešėjas), teisėjai A. Borg Barthet ir F. Biltgen,

generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,

kancleris Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos R.-H. Radu, C.-M. Florescu ir E. Gane,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir G.-D. Balan,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1), iš dalies pakeistos, kiek tai susiję su sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka, 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES (OL L 189, 2010, p. 1, toliau – Direktyva 2006/112), 167–169, 179 straipsnių, 213 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies a punkto ir 273 straipsnio išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Întreprinderea Individuală Dobére M. Marius (individuali įmonė Dobre M. Marius, toliau – Dobre) ginčą su Ministerul Finanțelor Publice – Agenția Națională de Administrare Fiscală – Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Galați – Serviciul Soluționare Contestații (Finansų ministerija – Mokesčių administravimo nacionalinė agentūra – Galacio regioninis generalinis viešųjų finansų direktoratas – Skundų nagrinėjimo skyrius) ir Agenția Națională de Administrare Fiscală – Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Galați – Administrația Județeană a Finanțelor Publice Constanța – Serviciul Inspecție Fiscală Persoane Fizice 2 Constanța (Nacionalinė mokesčių administravimo agentūra – Galacio regioninis generalinis viešųjų finansų direktoratas – Konstancos rajoninis mokesčių administratorius – Fizinių asmenų mokestinių patikrinimų skyrius Nr. 2) (toliau kartu – mokesčių administratorius) dėl teisės atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), susijusį su Dobre pirkimais per laikotarpį, kai buvo panaikinta jos registracija kaip PVM mokėtojos.

 Teisinis pagrindas

 Direktyva 2006/112

3        Direktyvos 2006/112 167 straipsnyje nustatyta:

„Teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM.“

4        Minėtos direktyvos X antraštinėje dalyje „Atskaita“ esantis 168 straipsnis išdėstytas taip:

„Jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti:

a)      mokėtiną ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo;

<...>“

5        Pagal šios direktyvos 178 straipsnio a punktą, kad galėtų įgyvendinti teisę į atskaitą, kiek tai susiję su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu, apmokestinamasis asmuo, be kita ko, privalo tenkinti šią sąlygą:

„<...> privalo turėti pagal XI antraštinės dalies 3 skyriaus 3–6 skirsnius išrašytą sąskaitą-faktūrą“.

6        Šios direktyvos 179 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:

„Apmokestinamasis asmuo teisę į PVM atskaitą įgyvendina taip – iš visos PVM sumos, mokėtinos per atitinkamą mokestinį laikotarpį, atima visą PVM sumą, į kurios atskaitą per tą patį laikotarpį jis įgijo teisę ir ja naudojasi pagal 178 straipsnį.“

7        Direktyvos 2006/112 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kiekvienas apmokestinamasis asmuo praneša, kada jo, kaip apmokestinamojo asmens, veikla prasideda, pasikeičia ar baigiasi.

<...>“

8        Šios direktyvos 214 straipsnyje numatyta:

„1.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atskiru kodu būtų registruojami šie asmenys:

a)      kiekvienas apmokestinamasis asmuo, išskyrus 10 [9] straipsnio 2 dalyje nurodytus apmokestinamuosius asmenis, kuris jų atitinkamoje teritorijoje tiekia prekes ar teikia paslaugas, už kurias PVM yra atskaitomas, išskyrus prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, už kuriuos PVM moka tik prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo arba asmuo, kuriam tos prekės ar paslaugos yra skirtos, laikantis 194–197 ir 199 straipsnių;

<...>“

9        Šios direktyvos 250 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kiekvienas apmokestinamasis asmuo pateikia PVM deklaraciją, nurodydamas visą informaciją, reikalingą nustatyti mokėtino mokesčio dydį ir atskaitytinas sumas, kiek tai reikalinga nustatyti apmokestinimo bazę, su šiuo mokesčiu ir atskaita susijusių sandorių bendrą vertę bei neapmokestinamų sandorių vertę.“

10      Šios direktyvos 252 straipsnyje nustatyta:

„1.      PVM deklaracijos pateikimo terminą nustato valstybės narės. Šis terminas negali būti ilgesnis nei du mėnesiai nuo kiekvieno mokestinio laikotarpio pabaigos.

2.      Valstybės narės nustato vieno, dviejų ar trijų mėnesių mokestinius laikotarpius.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti ir kitokius mokestinius laikotarpius, jei jie nėra ilgesni nei vieneri metai.“

11      Direktyvos 2006/112 273 straipsnis suformuluotas taip:

„Valstybės narės gali nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai renkamas PVM ir užkertamas kelias sukčiavimui, atsižvelgdamos į reikalavimą vienodai traktuoti apmokestinamųjų asmenų vykdomus nacionalinius sandorius ir sandorius tarp valstybių narių, tačiau dėl šių prievolių prekyboje tarp valstybių narių neturi atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.

<...>“

 Rumunijos teisė

12      Legea Nr. 571/2003 privind Codul fiscal (Įstatymas Nr. 571/2003 dėl Mokesčių kodekso; Monitorul Oficial al României, Nr. 927, 2003 m. gruodžio 23 d.) 11 straipsnio 1quater dalyje išdėstyta:

„Mokesčių mokėtojai, įsteigti Rumunijoje, kurių registracija kaip PVM mokėtojų buvo panaikinta pagal 153 straipsnio 9 dalies b–e ir h punktus, pagal VI antraštinę dalį už nagrinėjamą laikotarpį negali pasinaudoti teise į PVM atskaitą, bet turi prievolę sumokėti gautą PVM, susijusį su per šį laikotarpį sudarytais apmokestinamaisiais sandoriais. Už per laikotarpį, kai atitinkamas asmuo neturi galiojančio PVM mokėtojo kodo, nupirktas prekes ir (arba) paslaugas, skirtas sandoriams, kurie bus įvykdyti po registracijos kaip PVM mokėtojo dienos ir kurie suteikia teisę į atskaitą pagal VI antraštinę dalį, tikslinimai turi būti atlikti mokesčio mokėtojo naudai įtraukiant į pirmąją mokesčio deklaraciją, numatytą 156ter straipsnyje, pateiktą mokesčio mokėtojo po jo registracijos kaip PVM mokėtojo, ar atitinkamai į paskesnę deklaraciją mokestį, susijusį su:

a)      sandėliuojamomis prekėmis ar prekėmis, nenaudojamomis registracijos momentu, nustatytomis remiantis inventorizacija;

b)      ilgalaikiu materialiuoju turtu, įskaitant ilgalaikį turtą, dėl kurio atskaitos tikslinimo laikotarpis nesibaigė, taip pat įsigyjamu ilgalaikiu materialiuoju turtu, nustatytu remiantis inventorizacija, kurio savininkas yra suinteresuotasis asmuo registracijos kaip mokėtojo momentu. Ilgalaikio materialiojo turto, kuris nėra ilgalaikis turtas, atveju mokestis, taikomas registracijos kaip mokėtojo momentu dar neamortizuotai vertei, yra tikslinamas. 149 straipsnis taikomas ilgalaikiam turtui;

c)      iki registracijos kaip mokėtojo dienos įsigyjamų prekių ir paslaugų, t. y. tų, už kurias mokestis tampa apskaičiuotinas pagal 134ter straipsnio 2 dalies a ir b punktus, ir kurių apmokestinimo momentas, t. y. tiekimas ar teikimas, įvyksta po šios dienos, pirkimais.“

13      Šio įstatymo 153 straipsnio 9 dalies d punkte nustatyta:

„kompetentinga mokesčių institucija panaikina asmens registraciją kaip PVM mokėtojo pagal šį straipsnį:

<...>

d)      jei per kalendorinį pusmetį šis asmuo nepateikė jokios PVM deklaracijos, numatytos 156ter straipsnyje, bet nėra a ar b punkte numatytoje padėtyje, skaičiuojant nuo einamojo kalendorinio pusmečio antrojo mėnesio pirmos dienos. Šios nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kurių mokestinis laikotarpis yra mėnuo ar ketvirtis. Nuo deklaracijos už 2012 m. liepos mėn., kai asmens mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, ar nuo deklaracijos už trečiąjį 2012 m. ketvirtį, kai apmokestinamojo asmens mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, kompetentinga mokesčių institucija panaikina asmens registraciją kaip PVM mokėtojo, jei jis nepateikia mokesčio deklaracijos, numatytos 156ter straipsnyje, už 6 mėnesius iš eilės, kai asmens mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, ir už du iš eilės kalendorinius ketvirčius, kai apmokestinamojo asmens mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, bet jis nėra a ar b punkte numatytoje padėtyje, skaičiuojant nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį baigėsi šeštosios deklaracijos pateikimo terminas (pirmuoju atveju), ir nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį baigėsi terminas pateikti antrąją deklaraciją (antruoju atveju).“

14      Minėto įstatymo 153 straipsnio 9bis dalyje nustatyta:

„PVM mokėtojo registracijos panaikinimo procedūrą nustato galiojančios procedūrinės taisyklės. Panaikinus PVM mokėtojo registraciją pagal 9 dalies a–e punktus, kompetentinga mokesčių institucija apmokestinamuosius asmenis registruoja kaip PVM mokėtojus pagal 7bis punktą:

<...>

c)      pagal apmokestinamojo asmens prašymą 9 dalies d punkte numatytu atveju nuo pranešimo apie sprendimą jį įregistruoti kaip PVM mokėtoją dienos, remiantis šia apmokestinamojo asmens pateikta informacija ar dokumentais:

1.      pateikus PVM deklaracijas, kurios nebuvo pateiktos laiku;

2.      pateikus pagrįstą prašymą, kuriame nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo įsipareigoja pateikti PVM deklaracijas per įstatyme nustatytą terminą;

<...>“

15      Pagal šio įstatymo 156quater straipsnio 10 dalį:

„Apmokestinamieji asmenys, kurių registracija kaip PVM mokėtojų buvo panaikinta pagal 153 straipsnio 9 dalies a–e punktus, turi pateikti gauto mokėtino mokesčio deklaraciją pagal 11 straipsnio 1bis ir 1quater dalis iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atsirado prievolė apskaičiuoti mokestį už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą arba prekių ar paslaugų, už kurias jie turi prievolę mokėti mokestį, pirkimą per laikotarpį, kai apmokestinamasis asmuo neturi PVM mokėtojo kodo, 25 d. (imtinai) <...>

<...>“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

16      Dobre buvo įregistruota kaip PVM mokėtoja Rumunijoje laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2012 m. liepos 31 d.

17      Dobre nepateikė mokesčių administratoriui PVM deklaracijų, susijusių su 2011 m. ketvirtuoju ketvirčiu ir 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, todėl nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo panaikinta jos registracija kaip PVM mokėtojos.

18      Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Dobre toliau išrašydavo sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas PVM, bet neteikė atitinkamų PVM deklaracijų.

19      2014 m. sausio 30 d. Dobre pateikė PVM deklaracijas už 2011 m. ketvirtą ketvirtį ir už 2012 m. pirmą ir antrą ketvirčius.

20      Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. atlikus mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius priėmė pranešimą apie mokesčio dydį, kuriame nurodė, kad Dobre turi sumokėti 183 301 Rumunijos lėjų (RON) (apie 39 982 EUR) PVM, kurį ji gavo per laikotarpį, kai ji nebuvo įregistruota kaip PVM mokėtoja (toliau – pranešimas apie mokesčio dydį).

21      Dobre prašė leisti atskaityti 123 266 Rumunijos lėjų (RON) (maždaug 26 887 EUR) reikalaujamo PVM, sumokėto už prekes ir paslaugas, kuriomis ji naudojosi juridiniams asmenims teikdama paslaugas, atitinkančias jos verslo tikslus, per laikotarpį, kai nebuvo registruota kaip PVM mokėtoja, sumą, tačiau mokesčių administratorius atsisakė.

22      Dobre pateikė administracinį skundą dėl pranešimo apie mokesčio dydį ir atsisakymo patenkinti jo prašymą dėl atskaitos; jos skundas buvo atmestas.

23      Dobre pareiškė ieškinį Tribunalul Constanța (Konstancijos pirmosios instancijos teismas, Rumunija), be kita ko, dėl pranešimo apie mokesčio dydį; šis ieškinys taip pat buvo atmestas.

24      Dobre pateikė apeliacinį skundą dėl šio Tribunalul Constanța (Konstancijos pirmosios instancijos teismas) sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Curtea de Apel Constanţa Constanţa (Konstancijos apeliacinis teismas, Rumunija).

25      Pastarasis teismas teigia, kad atsisakymas suteikti apmokestinamajam asmeniui teisę į pirkimo PVM atskaitą jo veiklos vykdymo tikslais ir tuo pačiu metu jam nustatyta pareiga sumokėti PVM, gautą teikiant paslaugas, nors jis nebebuvo įregistruotas kaip PVM mokėtojas, atitinka Direktyvos 2006/112 273 straipsnyje nustatytą tikslą kovoti su mokesčių vengimu. Vis dėlto jam kyla abejonių, ar tokia taisyklė suderinama su pagrindiniu teisės į atskaitą principu.

26      Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Constanţa (Konstancijos apeliacinis teismas, Rumunija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyvos 2006/112] 167, 168, 169 ir 179 straipsniai, 213 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalies a punktas ir 273 straipsnis turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, apmokestinamasis asmuo, kurio registracija kaip PVM mokėtojo buvo panaikinta, įpareigojamas valstybei sumokėti PVM, surinktą tuo laikotarpiu, kai PVM mokėtojo kodas buvo panaikintas, nesuteikiant jam teisės į PVM atskaitą už tuo laikotarpiu įvykdytus įsigijimus?“

 Dėl prejudicinio klausimo

27      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvą 2006/112 reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurie leidžia mokesčių administratoriui nesuteikti apmokestinamajam asmeniui teisės į PVM atskaitą, jeigu jo registracija kaip PVM mokėtojo panaikinta dėl to, kad jis nepateikė PVM deklaracijų už tam tikrą laikotarpį per įstatyme nustatytą terminą.

28      Pirmiausia primintina, kad apmokestinamųjų asmenų teisė atskaityti iš PVM, kurį sumokėti jie turi pareigą, mokėtiną ar sumokėtą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir gautas paslaugas yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos bendrosios PVM sistemos principas (2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Paper Consult, C-101/16, EU:C:2017:775, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29      Kaip Teisingumo Teismas ne kartą pažymėjo, Direktyvos 2006/112 167 ir paskesniuose straipsniuose numatyta teisė į atskaitą yra sudedamoji PVM sistemos dalis ir iš esmės negali būti ribojama. Konkrečiai kalbant, ši teisė nedelsiant taikoma visiems mokesčiams, sumokėtiems sudarant pirkimo sandorius (2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Paper Consult, C-101/16, EU:C:2017:775, 36 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

30      Atskaitos sistemos tikslas yra atleisti verslininkus nuo vykdant ekonominę veiklą sumokėto arba mokėtino PVM naštos. Todėl bendra PVM sistema užtikrinamas bet kokios ekonominės veiklos apmokestinimo neutralumas, neatsižvelgiant į šios veiklos tikslus ar rezultatą, jeigu pati ši veikla iš principo apmokestinama PVM (2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Paper Consult, C-101/16, EU:C:2017:775, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31      Pagal suformuotą jurisprudenciją pagrindinis PVM neutralumo principas reikalauja, kad būtų suteikta teisė į pirkimo PVM atskaitą, jeigu esminiai reikalavimai įvykdyti, net jei apmokestinamieji asmenys neįvykdė kai kurių formalių reikalavimų (2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Astone, C-332/15, EU:C:2016:614, 45 punktas).

32      Konkrečiai kalbant, įsiregistravimas kaip PVM mokėtojo, numatytas Direktyvos 2006/112 214 straipsnyje, ir apmokestinamojo asmens pareiga pranešti, kada jo, kaip apmokestinamojo asmens, veikla prasideda, pasikeičia ar baigiasi, kaip numatyta šios direktyvos 213 straipsnyje, yra tik formalūs reikalavimai, nustatyti kontrolės tikslais, kurie negali turėti įtakos, be kita ko, teisei į PVM atskaitą, jei įvykdytos materialinės šios teisės atsiradimo sąlygos (2015 m. liepos 9 d. Sprendimo Salomie ir Oltean, C-183/14, EU:C:2015:454, 60 punktas).

33      Todėl iš PVM mokėtojo neturi būti atimta teisė į atskaitą dėl to, kad jis nebuvo įsiregistravęs kaip PVM mokėtojas prieš tai, kai naudojo vykdant apmokestinamąją veiklą įsigytas prekes (2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Nidera Handelscompagnie, C-385/09, EU:C:2010:627, 51 punktas).

34      Be to, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad apmokestinamojo asmens pareigų tvarkyti apskaitą ir deklaruoti nesilaikymo sankcionavimas atsisakant suteikti teisę į atskaitą aiškiai viršija tai, kas būtina šių pareigų teisingo taikymo tikslui pasiekti, nes Sąjungos teisė nekliudo valstybėms narėms prireikus taikyti baudą ar piniginę sankciją, proporcingą pažeidimo rimtumui (2015 m. liepos 9 d. Sprendimo Salomie ir Oltean, C-183/14, EU:C:2015:454, 63 punktas).

35      Gali būti kitaip, pirma, jei dėl formalių reikalavimų pažeidimo negalima pateikti tikslių įrodymų, kad įvykdyti esminiai reikalavimai (2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Astone, C-332/15, EU:C:2016:614, 46 punktas ir nurodyta jurisprudencija). Be to, atsisakymas suteikti teisę į atskaitą taip pat priklauso nuo duomenų, būtinų siekiant nustatyti, jog esminiai reikalavimai yra įvykdyti, nebuvimo, o ne nuo formalių reikalavimų nesilaikymo (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Idexx Laboratories Italia, C-590/13, EU:C:2014:2429, 44 ir 45 punktai).

36      Taip pat atsisakoma suteikti teisę į atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatyta, kad teise į atskaitą remiamasi sukčiaujant ar piktnaudžiaujant (2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Paper Consult, C-101/16, EU:C:2017:775, 43 punktas).

37      Nagrinėjamu atveju, pirma, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Dobre registracijos kaip PVM mokėtojos panaikinimas pagal Įstatymo Nr. 571/2003 153 straipsnio 9 dalies d punktą buvo atliktas dėl to, kad ji per numatytą terminą nepateikė PVM deklaracijų už 2011 m. ketvirtą ketvirtį ir 2012 m. pirmą ir antrą ketvirčius. Antra, šis apmokestinamasis asmuo nepateikė šių deklaracijų nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. liepos mėn., nors ir toliau išrašinėdavo sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodytas PVM, todėl mokesčių institucijos jam nesuteikė teisės į PVM atskaitą už šį laikotarpį.

38      Atsižvelgiant į tai, kas priminta šio sprendimo 35 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar mokesčių administratorius turėjo būtinus duomenis, reikalingus nustatyti, kad esminiai reikalavimai, dėl kurių atsiranda teisė į pirkimo PVM, kurį sumokėjo Dobre, atskaitą, yra įvykdyti, nepaisant formalių reikalavimų neįvykdymo, kuriuo ji kaltinama.

39      Šiuo klausimu primintina, kad pagal Direktyvos 2006/112 168 straipsnio a punktą, kad būtų galima pasinaudoti teise į atskaitą, reikia, kad, pirma, suinteresuotasis asmuo būtų „apmokestinamasis asmuo“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, ir, antra, prekes ar paslaugas, kuriomis remiamasi siekiant pagrįsti šią teisę, apmokestinamasis asmuo naudotų savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams ir šias prekes tiektų ar paslaugos teiktų kitas apmokestinamasis asmuo (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo PPUH Stehcemp, C-277/14, EU:C:2015:719, 28 punktą ir 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Paper Consult, C-101/16, EU:C:2017:775, 39 punktą).

40      Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas nusprendė, jog net jei formalių reikalavimų neįvykdymas nekliudo pateikti tam tikrų įrodymų, kad esminiai reikalavimai, suteikiantys teisę į pirkimo PVM atskaitą, įvykdyti, tokios aplinkybės gali rodyti paprasčiausio sukčiavimo mokesčių srityje egzistavimą, kai apmokestinamasis asmuo tyčia nevykdo savo formalių pareigų, siekdamas išvengti mokesčio mokėjimo (2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Astone, C-332/15, EU:C:2016:614, 55 punktas).

41      Konkrečiai kalbant, nepateikimas PVM deklaracijos, kuri leistų taikyti PVM ir mokesčių administratoriui atlikti jo kontrolę, gali kliudyti teisingai surinkti mokestį ir taip pakenkti sklandžiam bendrosios PVM sistemos veikimui. Todėl Sąjungos teisė nedraudžia tokio pareigų nevykdymo laikyti sukčiavimu mokesčių srityje ir tokiu atveju atsisakyti suteikti teisę į atskaitą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Astone, C-332/15, EU:C:2016:614, 48 ir 56 punktą).

42      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Direktyvos 2006/112 167–169, 179 straipsnius, 213 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 273 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jais nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios leidžia mokesčių administratoriui nesuteikti apmokestinamajam asmeniui teisės į PVM atskaitą, jei nustatyta, kad dėl šio asmens padarytų pažeidimų mokesčių administratorius negali gauti duomenų, būtinų nustatyti, kad esminiai reikalavimai, suteikiantys teisę į pirkimo PVM atskaitą, yra įvykdyti arba kad šis asmuo sukčiavo, siekdamas pasinaudoti šia teise, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

43      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167–169, 179 straipsnius, 213 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 273 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jais nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios leidžia mokesčių administratoriui nesuteikti apmokestinamajam asmeniui teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, jei nustatyta, kad dėl šio asmens padarytų pažeidimų mokesčių administratorius negali gauti duomenų, būtinų nustatyti, kad esminiai reikalavimai, suteikiantys teisę į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, yra įvykdyti arba kad šis asmuo sukčiavo, siekdamas pasinaudoti šia teise, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Parašai.

*      Proceso kalba: rumunų.