Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. birželio 13 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Apmokestinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 2 straipsnio 1 dalies a punktas – Taikymo sritis – Apmokestinamieji sandoriai – Prekių tiekimas už atlygį – Akcinės bendrovės atliekamas nekilnojamojo turto perdavimas akcininkui, kaip atlygis už akcijų išpirkimą“

Byloje C-421/17

dėl Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) 2017 m. kovo 22 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. liepos 13 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Szef Krajowej Administracji Skarbowej

prieš

Polfarmex Spółka Akcyjna w Kutnie

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija)

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai C. Toader (pranešėja) ir A. Prechal,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–        Estijos vyriausybės, atstovaujamos N. Grünberg,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. De Socio,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir M. Owsiany-Hornung,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1; toliau – PVM direktyva) 2 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Szef Krajowej Administracji Skarbowej(Nacionalinio mokesčių administratoriaus direktorius, Lenkija) ir Polfarmex Spółka Akcyjna w Kutnie (toliau – Polfarmex) ginčą dėl šiai bendrovei skirto Minister Finansów (Finansų ministras, Lenkija, toliau – ministras) mokestinio išaiškinimo, kuriuo ministras nutarė, kad sandoris, kurį vykdant Polfarmex ketina perduoti nekilnojamąjį turtą akcinei bendrovei, kuri yra Polfarmex išleistų akcijų savininkė, kaip užmokestį už šias akcijas, vykstant pagal nacionalinės teisės aktus leistinam akcijų išpirkimui, apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        PVM direktyvos 7 ir 35 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(7)      Net jeigu mokesčio tarifai ir neapmokestinimo atvejai nebus visiškai suderinti, taikant bendrą PVM sistemą turėtų būti sudarytos neutralios konkurencijos sąlygos, kuriomis kiekvienos valstybės narės teritorijoje panašioms prekėms ir paslaugoms taikomi vienodi mokesčiai nepriklausomai nuo gamybos ir paskirstymo grandinės ilgio.

<...>

(35)      Tam, kad Bendrijos nuosavi ištekliai galėtų būtų surenkami vienoda tvarka visose valstybėse narėse, turėtų būti sudarytas bendras neapmokestinimo atvejų sąrašas.“

4        Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„PVM objektas yra šie sandoriai:

1.      prekių tiekimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai prekes tiekia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

<...>“

5        Minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

„Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.“

6        Tos pačios direktyvos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:

„1.      Valstybės narės apmokestinamuoju asmeniu gali laikyti bet kurį asmenį, kuris retkarčiais vykdo su 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta veikla susijusį sandorį, ypač kurį nors iš šių sandorių:

a)      pastato ar pastato dalių ir žemės, ant kurios jis pastatytas, tiekimą iki pirmo pastato panaudojimo;

b)      žemės statybai tiekimą.

2.      Taikant 1 dalies a punktą, „pastatas“ – bet koks žemėje įtvirtintas statinys.

Valstybės narės gali nustatyti 1 dalies a punkte nurodyto kriterijaus taikymo pastatų pertvarkymui išsamias taisykles ir apibrėžti, ką reiškia sąvoka „žemė, ant kurios stovi pastatas.

Valstybės narės gali taikyti ne tik pastato pirmo panaudojimo, bet ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, laikotarpio nuo pastato užbaigimo iki jo pirmo tiekimo dienos arba laikotarpio nuo pastato pirmo panaudojimo iki jo vėlesnio tiekimo dienos, jei pirmu atveju laikotarpis ne ilgesnis kaip penkeri metai, o antru atveju – ne ilgesnis kaip dveji metai.“

7        Pagal PVM direktyvos 14 straipsnio 1 dalį „prekių tiekimas“ ‐ tai teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas.

8        Šios direktyvos 135 straipsnio, esančio jos 3 skyriuje „Kita PVM neapmokestinama veikla“, 1 dalyje nustatyta:

„Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

<...>

f)      sandoriai, įskaitant derybas dėl akcijų, turtinių teisių bendrovėse ar asociacijose, obligacijų ir kitų vertybinių popierių, išskyrus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į prekes, ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises ar vertybinius popierius;

<...>

j)      pastatų ar jų dalių ir žemės, ant kurios jie pastatyti, tiekimas, išskyrus 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tiekimą;

<...>“

 Lenkijos teisė

 Įstatymas, įgyvendinantis Nacionalinio mokesčių administratoriaus įstatymą

9        Remiantis Przepisy wprowadzające ustawę o Krajowej Administracji Skarbowej (Įstatymas, įgyvendinantis Nacionalinio mokesčių administratoriaus įstatymą), iš dalies pakeisto (2016 m. Dz. U., 1948 pozicija), įsigaliojusio 2017 m. kovo 1d., 206 straipsnio 1 dalimi teismo procesuose, susijusiuose su mokestiniais išaiškinimais, kurių šalis remiantis ankstesnėmis nuostatomis yra ar gali būti kompetentingas valstybės finansų ministras, teises ir pareigas prisiima nacionalinio mokesčių administratoriaus direktorius, nebent nustatyta priešingai.

 PVM įstatymas

10      PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktas į Lenkijos teisę perkeltas 2004 m. kovo 11 d. Ustawa o podatku od towarów i usług (Prekių ir paslaugų įstatymas; Dz. U. Nr. 54, 535 pozicija), iš dalies pakeisto (2011 m. Dz. U., Nr.o177, 1054 pozicija) (toliau – PVM įstatymas), 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį nacionalinėje teritorijoje.

11      PVM įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos „įmonės ar įmonės organizuotos buveinės perleidimo sandoriams“.

12      PVM direktyvos 14 straipsnio 1 dalis į Lenkijos teisę perkelta PVM įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, joje nustatyta, kad prekių tiekimas, numatytas 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, apima „teisės kaip savininkui disponuoti prekėmis perdavimą“.

13      Pagal PVM įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.      Apmokestinamieji asmenys – tai juridiniai asmenys, organizaciniai vienetai be juridinio asmens statuso ir fiziniai asmenys, savarankiškai vykdantys 2 dalyje nurodytą ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

2.      Ekonominė veikla – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.“

 Komercinių bendrovių kodeksas

14      Iš dalies pakeisto 2000 m. rugsėjo 15 d. Kodeks spółek handlowych (Komercinių bendrovių kodeksas, Dz. U., Nr. 1578, 2016 m., toliau – Prekybos bendrovių kodeksas) 359 straipsnyje nustatyta:

„1.      Akcijos gali būti išperkamos, jeigu tai numatyta įstatuose. Akcija gali būti išperkama akcininkui sutikus, kai ją nusiperka bendrovė (savanoriškas išpirkimas), arba be akcininko sutikimo (priverstinis išpirkimas). Savanoriškas išpirkimas negali vykti dažniau nei kartą per finansinius metus. Įstatuose nustatytos priverstinio išpirkimo sąlygos ir tvarka.

2.      Akcijoms išpirkti reikia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo. Sprendime turi būti nustatytas, be kita ko, išpirkimo teisinis pagrindas, akcininkui, kurio akcijos išperkamos, sumokama atlygio suma arba neatlygintino akcijų išpirkimo motyvas ir įstatinio kapitalo sumažinimo būdas. Priverstinis išpirkimas vykdomas už atlygį, kuris nemažesnis nei grynojo turto, atitinkančio akciją, vertė, nurodyta paskutinių finansinių metų metinėje ataskaitoje, atėmus akcininkams paskirstyti numatytą sumą. <...>“

15      Šio kodekso 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išperkant akcijas mažinamas įstatinis kapitalas. Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą turi būti priimtas per visuotinį akcininkų susirinkimą, per kurį buvo priimtas sprendimas išpirkti akcijas.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

16      Polfarmex, akcinė bendrovė, kurios buveinė yra Kutne (Lenkija), vykdo ekonominę veiklą farmacijos gaminių gamybos srityje. Dėl to ji apmokestinama PVM.

17      Polfarmex numatė restruktūrizuoti įmonės įstatinį kapitalą ir išpirkti dalį akcijų, kurių turi akcinė bendrovė, pagal Komercinių bendrovių įstatyme numatytą „išpirkimo“ tvarką, t. y. automatinį, privalomąjį ar savanorišką išpirkimą. Kompensaciją už šį išpirkimą sudaro šiai kitai akcinei bendrovei perleistos nuosavybės teisės į tam tikrus žemės sklypus, ant jų stovinčius pastatus ir jų įrangą.

18      Dėl to Polfarmex pateikė ministrui prašymą dėl mokestinio išaiškinimo siekiant nustatyti, ar, viena vertus, akcinės bendrovės turimų akcijų išpirkimas ir, kita vertus, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimas jai apmokestinami PVM.

19      Savo prašyme Polfarmex teigė, kad aptariami sandoriai neturi būti apmokestinami PVM, nes tai atlikdama (akcijų išpirkimo etape ar nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimo etape) ji nevykdys savo ekonominės veiklos. Ši bendrovė mano, kad tie sandoriai yra vienas sudėtinis sandoris, apimantis akcijų išpirkimą ir apmokėjimą už tai, taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp dviejų sandorių, todėl mokesčių tikslais juos neteisinga vertinti atskirai.

20      Ministras savo mokestiniame išaiškinime manė, kad nekilnojamojo turto perleidimas už akcijų išpirkimą turi būti laikomas prekių tiekimu už atlygį, apmokestinamų PVM, kaip tai suprantama pagal PVM įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ministro teigimu, tarp sandorio šalių yra pareigos ryšys: Polfarmex įsipareigojo perleisti akcinei bendrovei, turinčiai jos akcijų, nekilnojamojo turto nuosavybės teisę, o akcijos yra išpirkimo, kuris yra atlygis už perleidimą, dalykas. Kitaip tariant, kadangi buvo prekių tiekimas už atlygį, sandoris turi būti apmokestinamas PVM.

21      Polfarmex pareiškė ieškinį dėl šio mokestinio išaiškinimo panaikinimo Wojewódzki Sąd Administracyjny w Łodzi (Lodzės vaivadijos administracinis teismas, Lenkija).

22      2015 m. kovo 10 d. sprendimu šis teismas panaikino šį mokestinį išaiškinimą ir nusprendė ne tik tai, kad Polfarmex numatytas sandoris nėra jos ekonominės veiklos sandoris, bet ir tai, kad vertinimas dėl PVM taikymo turi apimti visą sandorį. Šiuo atveju buvo kalbama apie vieną sudėtinį sandorį, kurį sudarė akcijų išpirkimas kartu su atlygio natūra už akcijų išpirkimą perdavimu akcininkui. Akcijų išpirkimas buvo glaudžiai susijęs su nuosavybės perdavimu kaip kompensacija, o šios dvi sandorio fazės buvo susijusios tarpusavyje. Iš to matyti, kad nekilnojamojo turto perleidimas akcininkui neturi būti vertinamas kaip nepriklausomas ir atskiras sandoris, apmokestinamas PVM, nes pagal PVM įstatymą akcijų išpirkimas toks nėra.

23      Dėl šio sprendimo ministras padavė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija).

24      Prašyme priimti prejudicinį sprendimą šis teismas nurodo, kad remiantis jurisprudencija akcinių bendrovių srityje tokios bendrovės nekilnojamojo turto perdavimas akcininkui kaip atlygio už jo turimų šios bendrovės kapitalo dalių įsigijimą, yra apmokestinamasis sandoris, kaip jis suprantamas pagal PVM įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į šią jurisprudenciją prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nepaisant kapitalo dalių ir akcijų panašumo, jo byloje nagrinėjamo sandorio apmokestinimas PVM kelia abejonių dėl sąlygos veikti kaip apmokestinamajam asmeniui ir šio sandorio atlygintinio pobūdžio, nes išpirkusi akcijas tokia akcinė bendrovė, kaip Polfarmex, negauna jokio tiesioginio atlygio, kadangi akcijos, atitinkančios jos įstatinio kapitalo dalį, panaikinamos, o įstatinis kapitalas atitinkamai sumažinamas.

25      Šiomis aplinkybėmis Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar akcinės bendrovės atliekamas nekilnojamojo turto perdavimas akcininkui kaip atlygis už išperkamas akcijas yra prekių ir paslaugų mokesčiu apmokestinamas sandoris pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies a punktą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

26      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad akcinės bendrovės atliekamas teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimas vienam iš jos akcininkų kaip atlygis, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, už šios akcinės bendrovės išperkamas šio akcininko turimas jos akcijas vykdant akcijų išpirkimą, numatytą nacionalinės teisės aktuose, yra prekių tiekimas už atlygį, apmokestinamas PVM.

27      Visų pirma reikia priminti, kad PVM direktyva įtvirtina bendrą PVM sistemą, pagrįstą būtent vienodu apmokestinamųjų sandorių apibrėžimu (žr. 2013 m. birželio 20 d. Sprendimo Newey, C-653/11, EU:C:2013:409, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28      Remiantis PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktu, PVM objektas yra prekių tiekimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai prekes tiekia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.

29      Pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį „apmokestinamasis asmuo“ – tai asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. Visų pirma „ekonomine veikla“ laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.

30      PVM direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje „prekių tiekimas“ apibrėžtas kaip teisės, kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu, perdavimas.

31      Remiantis tuo darytina išvada, kad iš esmės sandoris gali būti apmokestinamas PVM tik tuo atveju, jeigu jis apima teisės į nuosavybę, priklausančios apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, valstybėje narėje perdavimą už atlygį.

32      Kalbant apie sandorį, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, neginčytina, pirma, kad numatytas Polfarmex ir jos akcininko sandoris apima nuosavybės teisės į nagrinėjamą nekilnojamąjį turtą perdavimą ir, antra, kad Polfarmex yra apmokestinamasis asmuo.

33      Trečia, nagrinėjamo nekilnojamojo turto tiekimo vietos sąlyga yra neginčytinai įvykdyta, nes sandoris įvyko valstybės narės teritorijoje, t. y. Lenkijoje.

34      Ketvirta, dėl akcinės bendrovės nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimo akcininkui, kaip atlygio už jo turimų akcijų išpirkimą, vadovaujantis nacionalinės teisės aktuose numatyta tvarka, sandorio galimo atlygintino pobūdžio pažymėtina, kad prekės tiekiamos „už atlygį“, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktą, tik tuo atveju, jei tarp prekių tiekėjo ir pirkėjo egzistuoja teisinis ryšys, kuriam esant atliekami veiksmai vienas kito naudai, ir prekių tiekėjo gauta kaina yra realus atlygis už pateiktą prekę (1999 m. balandžio 27 d. Sprendimo Kuwait Petroleum, C-48/97, EU:C:1999:203, 26 punktas ir 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Dixons Retail, C-494/12, EU:C:2013:758, 32 punktas).

35      Šiuo klausimu, nors Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad PVM mokėtojo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimas valstybės narės iždui ar šios valstybės teritoriniam savivaldos vienetui mainais už mokesčių nepriemoką neapmokestinamas PVM, nes nėra turto tiekimas už atlygį, atsižvelgiant į mokesčio skolos sumokėjimo vienašališką pobūdį (2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Posnania Investment, C-36/16, EU:C:2017:361, 35 ir 36 punktai), reikia konstatuoti, kad šiuo atveju tarp nekilnojamojo turto tiekėjo ir jo gavėjo yra teisinis ryšys, kai Polfarmex teisę į nekilnojamojo turto nuosavybę perleidžia savo akcininkui už jo turimas akcijas. Viena kitai perduodamos teisę į nuosavybę dvi sandorio šalys tuo pačiu metu yra ir tiekėjas, ir įgijėjas.

36      Taigi tai yra teisinis ryšys, kai atliekami veiksmai vienas kito naudai, atitinkantys vienas kito vertę, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 34 punkte primintą Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

37      Penkta, dėl sąlygos numatytame sandoryje veikti kaip apmokestinamajam asmeniui, primintina, kad apmokestinamasis asmuo, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, iš esmės veikia kaip toks, kai vykdo savo ekonominę veiklą (šiuo klausimu žr. 1995 m. spalio 4 d. Sprendimo Armbrecht, C-291/92, EU:C:1995:304, 17 punktą).

38      Dėl sąvokos „ekonominė veikla“ Teisingumo Teismas nusprendė, kad ji turi apimti bet kokią gamintojo, prekybininko ar paslaugų teikėjo veiklą. Šių apibrėžčių analizė parodo šios sąvokos taikymo srities apimtį ir jos objektyvų pobūdį, t. y. vertinama pati veikla, neatsižvelgiant į jos tikslus ar rezultatus. Paprastai veikla laikoma „ekonomine“, jeigu ji yra nuolatinė ir vykdoma už atlygį, kurį gauna sandorio vykdytojas (2014 m. kovo 20 d. Nutarties Gmina Wrocław, C-72/13, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:197, 16 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39      Taigi šios direktyvos 9 straipsnyje nustatyta labai plati PVM taikymo sritis (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C-79/14, EU:C:2015:733, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40      Šiuo atveju, vykstant mokesčių administratoriaus procedūrai, Polfarmex teigė, kad du nagrinėjami sandoriai sudaro vieną sudėtinį sandorį, apimantį akcijų išpirkimą ir mokėjimą už tai, t. y. prekių tiekimą.

41      Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkto, atsižvelgiant į dviejų bendrovių tiekimų abipusį pobūdį ir kiekvienos šalies dvigubą statusą teisiniuose santykiuose (kaip tiekėjo ir gavėjo), du sandorius reikia atskirti.

42      Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamo nekilnojamojo turto tiekimą, pažymėtina, kad jei paaiškėtų, kad šis turtas, nuosavybės teisę į kurį Polfarmex perdavė kaip atlygį už numatytą „išpirkimą“, yra šios bendrovės „ekonominėje veikloje“ naudojamas turtas plačiąja prasme, kaip numatyta šio sprendimo 38 ir 39 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, toks sandoris būtų apmokestinamas PVM. Šiuo klausimu vien tai, kad nuosavybė perduota dėl akcijų apmokėjimo, o sandoris vykdomas restruktūrizuojant Polfarmex neleidžia nuspręsti, kad šis nekilnojamojo turto tiekimas nepatenka į PVM direktyvos 2 straipsnio1 dalies a punkto taikymo sritį.

43      Vis dėlto tai, kas minėta, nepažeidžia fakto, kad PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas pastatų tiekimo, išskyrus 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tiekimą, susijusio su pastatų ar jų dalių ir žemės, ant kurios jie pastatyti, iki pirmo panaudojimo, tiekimu, neapmokestinimas. Iš tiesų visų pirma primintina, kad dėl šių kartu aiškinamų nuostatų Teisingumo Teismas atskyrė seną ir naują pastatus, nes seno pastato pardavimas iš principo neapmokestinamas PVM (be kita ko, žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo J. J. Komen en Zonen Beheer Heerhugowaard, C-326/11, EU:C:2012:461, 21 punktą ir 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Kozuba Premium Selection, C-308/16, EU:C:2017:869, 30 punktą ). Kadangi prejudicinis klausimas nesusijęs su šiomis nuostatomis, o Teisingumo Teismas neturi jokios informacijos šiuo klausimu, prireikus, būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti šiuo atveju nekilnojamajam turtui, kuris yra pagrindinėje byloje nagrinėjamo tiekimo dalykas, taikomą schemą.

44      Kalbant apie akcijų „išpirkimo“ sandorį, pažymėtina, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad vien akcijų įsigijimas ir jų turėjimas nelaikomas „ekonomine veikla“, kaip ji suprantama pagal PVM direktyvą. Iš tiesų paprasčiausias kitų bendrovių akcijų įsigijimas nėra turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų, nes iš šio akcijų turėjimo gauti dividendai yra paprasčiausiai nuosavybės turėjimo rezultatas, o ne atlygis už ekonominę veiklą, numatytą toje pačioje direktyvoje (2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Kretztechnik, C-465/03, EU:C:2005:320, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45      Taigi, jei kitos įmonės finansinių dalių turėjimas savaime nėra ekonominė veikla, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, tas pats pasakytina ir apie šių dalių perleidimo sandorius (1996 m. birželio 20 d. Sprendimo Wellcome Trust, C-155/94, EU:C:1996:243, 33 punktas).

46      Atsižvelgiant į minėtus svarstymus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktas aiškintinas taip, kad akcinės bendrovės atliekamas teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimas vienam iš jos akcininkų kaip atlygis, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, už šios akcinės bendrovės išperkamas šio akcininko turimas jos akcijas vykdant akcijų išpirkimą, numatytą nacionalinės teisės aktuose, yra prekių tiekimas už atlygį, apmokestinamas PVM tiek, kiek šis nekilnojamasis turtas naudojamas šios akcinės bendrovės ekonominėje veikloje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

47      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad akcinės bendrovės atliekamas teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimas vienam iš jos akcininkų kaip atlygis, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, už šios akcinės bendrovės išperkamas šio akcininko turimas jos akcijas vykdant akcijų išpirkimą, numatytą nacionalinės teisės aktuose, yra prekių tiekimas už atlygį, apmokestinamas PVM tiek, kiek šis nekilnojamasis turtas naudojamas šios akcinės bendrovės ekonominėje veikloje.

Parašai.

*      Proceso kalba: lenkų.