Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. gruodžio 19 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Apmokestinimas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 2 straipsnio 1 dalis – Administracinė praktika, kurią sudaro atlyginimo, mokėtino už perpardavimo teisę originalaus meno kūrinio autoriui, apmokestinimas PVM“

Byloje C-51/18

dėl 2018 m. sausio 29 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Komisija, atstovaujama N. Gossement ir B.-R. Killmann,

ieškovė,

prieš

Austrijos Respubliką, atstovaujamą G. Hesse,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro ketvirtosios kolegijos pirmininkas M. Vilaras, einantis aštuntosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas) ir M. Safjan,

generalinis advokatas M. Wathelet,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Austrijos Respublika, apmokestinusi pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) atlyginimą, mokėtiną už perpardavimo teisę originalaus meno kūrinio autoriui, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1, toliau – PVM direktyva) 2 straipsnio 1 dalį.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 PVM direktyva

2        PVM direktyvos 3 ir 5 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(3)      Siekiant užtikrinti geresnio reglamentavimo principą atitinkantį, aiškų ir racionalų nuostatų išdėstymą, tikslinga direktyvą išdėstyti nauja struktūros ir formulavimo redakcija, nors iš esmės tai nereikš esminių galiojančių teisės aktų pakeitimų. Vis dėlto reikėtų padaryti nedaug esminių pakeitimų, kurie yra neatsiejami nuo direktyvos išdėstymo nauja redakcija. Kai daromi tokie pakeitimai, išsamus jų sąrašas pateikiamas nuostatose, reglamentuojančiose jų perkėlimą į nacionalinę teisę ir įsigaliojimą.

<...>

(5)      PVM sistema yra paprasčiausia ir neutraliausia tada, kai mokestis yra taikomas kiek įmanoma bendresniu būdu ir kai jo taikymo sritis apima visus gamybos ir paskirstymo bei paslaugų teikimo etapus. Dėl to vidaus rinkai ir valstybėms narėms yra naudinga sukurti bendrą sistemą, kuri būtų taikoma ir mažmeninei prekybai.“

3        Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„PVM objektas yra šie sandoriai:

1.      prekių tiekimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai prekes tiekia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

<...>

2.      paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

<...>“

4        Minėtos direktyvos 24 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Paslaugų teikimas“ – sandoris, kuris nėra prekių tiekimas.“

5        Minėtos direktyvos 25 straipsnyje nurodyta:

„Paslaugų teikimu gali būti[,] inter alia[,] šie sandoriai:

a)      nematerialiojo turto, kurio nuosavybės teisė patvirtinta arba nepatvirtinta dokumentu, perleidimas;

b)      įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmo arba toleruoti veiksmą ar aplinkybę;

c)      paslaugų atlikimas vykdant valdžios institucijos ar jos vardu duotą nurodymą arba laikantis įstatymų.“

6        PVM direktyvos 73 straipsnyje nustatyta:

„Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, išskyrus nurodytąsias 74–77 straipsniuose, apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba iš trečiosios šalies už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas.“

 Direktyva 2001/84/EB

7        2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL L 272, 2001, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 240) 3 konstatuojamoji dalis išdėstyta taip:

„Perpardavimo teise siekiama užtikrinti, kad grafikos ir plastinio meno kūrinių autoriai gautų savo originalių meno kūrinių ekonominės sėkmės dalį. Ši teisė padeda atkurti grafikos ir plastinio meno kūrinių autorių ir kitų kūrėjų, gaunančių naudą už sėkmingą savo kūrinių panaudojimą, ekonominės padėties pusiausvyrą.“

8        Minėtos direktyvos 1 straipsnyje „Perpardavimo teisės objektas“ numatyta:

„1.      Originalaus meno kūrinio autoriui valstybės narės turi numatyti perpardavimo teisę, apibrėžiamą kaip neatimamą teisę, kurios negalima atsisakyti, net iš anksto, gauti autorinį atlyginimą pardavimo kainos, gautos už kiekvieną kūrinio perpardavimą po to, kai pats autorius pirmą kartą perleidžia kūrinį, pagrindu.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje minima teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, pirkėjai arba meno rinkos specialistai tarpininkai, tokie kaip dailės salonai, meno galerijos ir bendrai bet kokie prekiautojai meno kūriniais.

3.      Valstybės narės gali numatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje minima teisė netaikoma perpardavimo veiksmams, kai pardavėjas yra įsigijęs kūrinį tiesiogiai iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus iki perpardavimo, o perpardavimo kaina neviršija 10 000 eurų.

4.      Autorinį atlyginimą moka pardavėjas. Valstybės narės gali numatyti, kad vienas iš šio straipsnio 2 dalyje minimų fizinių ar juridinių asmenų, kuris nėra pirkėjas, savarankiškai arba kartu su pardavėju yra atsakingas už autorinio atlyginimo sumokėjimą.“

9        Minėtos direktyvos 3 straipsnyje, susijusiame su ribine kaina, nustatyta:

„1.      Valstybės narės nustato minimalią pardavimo kainą, kurios pagrindu 1 straipsnyje minimiems perpardavimams taikoma perpardavimo teisė.

2.      Ši minimali pardavimo kaina jokiais atvejais negali viršyti 3 000 eurų.“

10      Minėtos direktyvos 4 straipsnyje, susijusiame su tarifais, konstatuojama:

„1.      1 straipsnyje numatytas autorinis atlyginimas skaičiuojamas pagal šiuos tarifus:

a)      4 % – už pardavimo kainos dalį iki 50 000 eurų;

b)      3 % – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000,01 iki 200 000 eurų;

c)      1 % – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000,01 iki 350 000 eurų;

d)      0,5 % – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000,01 iki 500 000 eurų;

e)      0,25 % – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų.

Nepaisant to, visa autorinio atlyginimo suma negali viršyti 12 500 eurų.

2.      Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali taikyti 5 % tarifą 1 dalies a punkte nurodytai pardavimo kainos daliai.

3.      Jei nustatyta minimali pardavimo kaina turėtų būti mažesnė nei 3 000 eurų, valstybė narė taip pat gali nustatyti tarifą, taikomą pardavimo kainos daliai iki 3 000 eurų; šis tarifas negali būti mažesnis nei 4 %.“

 Austrijos teisė

 Urheberrechtsgesetz

11      Šios bylos aplinkybėms taikomo 1936 m. balandžio 9 d. Urheberrechtsgesetz (Autorių teisių įstatymas, BGBl. 111/1936, toliau – UrhG) III skyriuje nustatytos autoriaus teisės, tarp kurių yra teisė panaudoti, dauginti ir platinti kūrinį.

12      UrhG 16 straipsnyje „Teisė platinti“ numatyta:

„1.      Autorius turi išimtinę teisę platinti kūrinius. Remiantis šia teise, kūriniai negali būti eksponuojami ar pateikiami rinkai visuomenei be jo sutikimo.

2.      Kadangi kūrinys nepublikuojamas, platinimo teisė taip pat apima išimtinę teisę padaryti šį kūrinį viešai prieinamą demonstruojant, publikuojat, rodant, viešai eksponuojant ar panašiai reprezentuojant.

3.      Atsižvelgiant į 16a straipsnį, platinimo teisė netaikoma kūriniams, pateiktiems rinkai nuosavybę perleidus [Sąjungos] valstybėje narėje ar valstybėje, kuri yra Europos ekonominės erdvės šalis, gavus teisės turėtojo sutikimą.

<...>

5.      Nors šiame įstatyme nurodyta formuluotė „platinti kūrinį“, tai susiję tik su autoriui skirtų kūrinių, remiantis 1–3 dalimis, platinimu.“

13      UrhG 16b straipsnyje „Teisė perparduoti“ nustatyta:

„1.      16 straipsnio 3 dalis, taikoma originalaus grafikos ar plastinio meno kūrinio perpardavimui po pirmojo perleidimo, kurį atliko autorius, suprantama taip, kad pardavėjas turi sumokėti autoriui perpardavimo kainai be mokesčių proporcingą atlyginimą (perpardavimo teisės atlyginimas), laikydamasis šių ribų:

4 % – už pirmąją dalį iki 50 000 [eurų];

3 % – už 150 000 [eurų], viršijančių pirmą dalį,

1 % – už 150 000 [eurų], viršijančių ankstesnę dalį,

0,5 % – už 150 000 [eurų], viršijančių ankstesnę dalį,

0,25 % – už sumą, viršijančią ankstesnę dalį.

Vis dėlto bendra atlyginimo suma negali viršyti 12 500 [eurų].

2.      Perpardavimo teisė atsiranda tik jei pardavimo kaina yra mažiausiai 2 500 [eurų] ir jei meno rinkos profesionalas, kaip dailės salonas, meno galerija ar kitas meno pardavėjas, dalyvauja perleidžiant kaip pardavėjas, pirkėjas ar tarpininkas; šie asmenys yra atsakingi kaip garantai ir mokėtojai, nebent jie patys yra prievolę mokėti mokestį turintys asmenys. Šios teisės negalima atsisakyti iš anksto. Šia teise taip pat gali remtis kolektyvinio administravimo bendrovė; be to, ši teisė yra neatimama. 23 straipsnio 1 dalis taikoma mutatis mutandis.

3.      „Originalūs kūriniai“, kaip tai suprantama pagal 1 dalį, yra šie kūriniai:

1)      sukurti paties menininko,

2)      kurių ribotą skaičių pagamina pats menininkas arba kurie pagaminami gavus jo leidimą ir kurie yra iš esmės sunumeruoti, pasirašyti arba kitais būdais menininko patvirtinti,

3)      kitu atveju jie laikomi originaliais kūriniais.

4.      Perpardavimo teisė neatsiranda, kai pardavėjas yra įsigijęs kūrinį iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus, o pardavimo kaina neviršija 10 000 [eurų].“

 Umsatzsteuergesetz 1994

14      Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos 1994 m. rugpjūčio 23 d. Umsatzsteuergesetz (Apyvartos mokesčio įstatymas, BGBl. 663/1994, toliau – UStG 1994) 1 straipsnyje nustatyta:

„1.      Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinami šie sandoriai:

1)      prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį šalies viduje, kai tai atlieka verslininkas, vykdydamas savo veiklą. Neatmetama galimybė apmokestinti dėl to, kad sandoris yra vykdomas remiantis teisiniu ar administraciniu aktu, arba dėl to, kad jis laikomas vykdomu pagal teisės nuostatą;

<...>“

15      UStG 1994 3 straipsnyje nustatyta:

„1.      Tiekimas yra sandoris, kuriuo tiekėjas suteikia pirkėjui ar pastarojo įgaliotam trečiajam asmeniui teisę disponuoti preke. Teisę disponuoti preke gali perleisti pats tiekėjas ar jo įgaliotas trečiasis asmuo.

<...>“

16      UStG 1994 3a straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Paslaugų teikimai“ yra teikimai, kurie nėra prekių tiekimai. Paslaugos teikimas taip pat gali būti susilaikymas nuo veiksmo ir veiksmo ar situacijos toleravimas.“

 Ikiteisminė procedūra

17      2014 m. spalio 17 d. Komisija pateikė Austrijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame ji išreiškė savo abejones dėl administracinės praktikos, susijusios su atlyginimo, mokėtino už perpardavimo teisę originalaus meno kūrinio autoriui, apmokestinimo PVM.

18      Šiame pranešime Komisija teigė, kad šis atlyginimas nėra atlygis už tokio meno kūrinio autoriaus meno tiekimą ar teikimą. Ji taip pat nurodė, kad perpardavimo teisė buvo suteikta tiesiogiai įstatymu, kad autorius gautų savo kūrinių ekonominės sėkmės dalį. Kadangi pasinaudojant perpardavimo teise autorius neatlieka prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, joks sandoris neapmokestinamas PVM.

19      Austrijos Respublika į šį oficialų pranešimą atsakė 2014 m. gruodžio 16 d. raštu.

20      Austrijos Respublika nurodė, kad perpardavimo teisės tikslas – užtikrinti, kad autorius gautų savo kūrinių ekonominės sėkmės dalį. Faktas, kad autorius nedalyvauja pardavėjo ir pirkėjo susitarime dėl atitinkamo kūrinio perpardavimo, nedraudžia apmokestinti autoriaus gauto atlyginimo už perpardavimo teisę. Atvirkščiai, PVM sistemos neutralumo principas reikalauja, kad toks atlyginimas būtų taip pat apmokestinamas PVM.

21      Be to, Austrijos Respublika nurodė, kad perpardavimo teisė leidžia atsižvelgti į kūrinio pridėtinę vertę jį perparduodant, todėl papildomai padidėja per pirmąjį pardavimą autoriaus atlikto tiekimo ar teikimo apmokestinamoji vertė. Todėl, kadangi šis pirmasis ir vienintelis tiekimas ar teikimas būtų apmokestinamas PVM, atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, taip pat turi būti apmokestintas PVM.

22      Nebūdama patenkinta visais Austrijos Respublikos atsakymais Komisija pateikė šiai valstybei 2016 m. liepos 25 d. pagrįstą nuomonę, kurioje ji dar kartą patvirtino, kad atlyginimas, mokėtinas autoriui už perpardavimo teisę, nėra atlygis už autoriaus tiekimą ar teikimą per pirmą pateikimą rinkai, kad perpardavimo teise siekiama tik tiek, kad autorius gautų ekonominės naudos, susijusios su jo meno tiekimo ar teikimo pripažinimu, ir kad autorius negali prieštarauti savo kūrinio perpardavimui.

23      Austrijos Respublika į šią pagrįstą nuomonę atsakė 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu, vėl iš esmės teigdama, kad atlyginimas už perpardavimo teisę yra apmokestinamas.

24      Ji nurodė, kad pagal perpardavimo teisę autorius atlieka teikimą toleruodamas kūrinio perpardavimo veiksmą. Nors šis teikimas numatytas Originalaus meno kūrinio autorių įstatyme, jis atitinka teikimą, panašų į kitų autorių atliktą teikimą reprezentuojant savo kūrinius. Kadangi šių kūrinių reprezentavimo atlyginimas apmokestinamas PVM kaip paslaugų teikimas, atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, taip pat turi būti apmokestinamas.

25      Austrijos Respublika ir toliau laikėsi savo papildomo argumento, kad šio atlyginimo apmokestinimas taip pat pateisinamas, nes jis padidina autoriaus tiekimo ar teikimo per pirmą jo kūrinio pateikimą rinkai apmokestinamąją vertę. Apmokestinamosios vertės pasikeitimas nepriklauso nuo kūrinio autoriaus ir pardavėjo ar vėlesnio jo pirkėjo teisinių santykių egzistavimo, bet priklauso nuo fakto, kad dėl perpardavimo teisės autorius gauna naudos iš šio kūrinio pridėtinės vertės.

26      Kadangi Austrijos Respublikos pateikti atsakymai Komisijos netenkino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

 Šalių argumentai

27      Komisija teigia, kad kūrinio perpardavimo šalims nustatyta pareiga sumokėti atlyginimą autoriui skirta tik tam, kad būtų užtikrinta jo teisinga dalis originalaus kūrinio vertėje. Vis dėlto ši teisinga dalis nėra atlygis už autoriaus tiekimą ar teikimą, nes ji susijusi tik su originalaus kūrinio ekonomine verte, atsirandančia autoriui perpardavus jo kūrinį be jo leidimo. Atlyginimo suma neatšaukiamai nustatoma įstatyme.

28      Be to, iš 2017 m. sausio 18 d. Sprendimo SAWP (C-37/16, EU:C:2017:22, 25 ir 26 punktai) matyti, kad prekių tiekimas ar paslaugų teikimas už atlygį, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvą, atliekamas tik jei tarp tiekėjo ar teikėjo ir gavėjo yra teisinis ryšys, kai įvykdoma abipusė prievolė, o tiekėjo ar teikėjo gautas atlygis yra reali gavėjui patiektos prekės ar suteiktos paslaugos vertė. Taigi, tarp atlikto tiekimo ar teikimo ir gauto atlygio turi būti tiesioginis ryšys, o sumokėtos sumos yra realus atlygis už individualizuotą paslaugą, suteiktą esant teisiniam santykiui, kai įvykdoma abipusė prievolė.

29      Vis dėlto autoriui mokėtinas atlyginimas už perpardavimo teisę aiškiai nėra atlygis už autoriaus tiekimą ar teikimą, jis nustatomas remiantis tik perparduodant meno kūrinį gauta kaina, kurios sumai autorius įtakos nedaro. Autorius turi teisę į šį atlyginimą ir neprivalo, net jei galėtų, veikimu ar neveikimu atlikti tiekimo ar teikimo. Todėl atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, nėra atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 2 straipsnį.

30      Be to, kadangi perparduodamo kūrinio autorius negalėjo kliudyti jo perparduoti, nei daryti tam įtakos, jis nevykdė jokio tiekimo ar teikimo, todėl nelaikoma, kad šis autorius vykdė teikimą toleruodamas šį perpardavimą. Taigi perpardavimo teisė nėra naudojimo ir eksploatavimo teisių, susijusių su autoriaus teise, dalis.

31      Be to, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, pateiktą per ikiteisminę procedūrą, kad apmokestinus PVM vėlesnį kitų kūrėjų teisių panaudojimą, o ne atlyginimą, mokėtiną už perpardavimo teisę, pažeidžiamas mokesčių neutralumo principas. Iš tiesų, kadangi originalių meno kūrinių autorių situacija nėra tokia pati, kaip kitų kūrėjų, kiek tai susiję su jiems mokėtinu atlyginimu už naudojimo ir eksploatavimo teises, kurios išlieka, pagal PVM neutralumo principą nedraudžiama apmokestinti šių kitų kūrėjų atlyginimo, bet ne atlyginimo, susijusio su perpardavimo teise.

32      Tas pats matyti iš Austrijos Respublikos argumento, pagal kurį atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, turi būti apmokestinamas PVM dėl to, kad originalaus kūrinio autoriui tiekimo ar teikimo, kurį jis atliko pirmą kartą pateikus rinkai originalų kūrinį, apmokestinamoji vertė pasikeitė. Iš tiesų, toks atlyginimas, apskaičiuotas remiantis pardavimo kaina, gauta perparduodant kūrinį, visiškai nepriklauso nuo atlyginimo, dėl kurio autorius susitarė su pirmuoju šio kūrinio pirkėju. Gali būti, kad, pavyzdžiui, autorius padovanojo originalų kūrinį ir vis dėlto tokiu atveju turi teisę į atlyginimą už perpardavimo teisę.

33      Atsiliepime į ieškinį Austrijos Respublika tvirtina, kad, kadangi kūrinio perpardavimas yra abipusė prievolė esant teisiniams santykiams, šio kūrinio autoriui mokėtinas atlyginimas už perpardavimo teisę turi būti apmokestinamas PVM.

34      Remdamasi 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimu Asparuhovo Lake Investment Company (C-463/14, EU:C:2015:542, 35 punktas) ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimu Saudaçor (C-174/14, EU:C:2015:733, 32 punktas) Austrijos Respublika teigia, kad teikimo apmokestinimas PVM suponuoja tiesioginio ryšio tarp suteiktos paslaugos ir gauto atlygio egzistavimą. Pagal 1994 m. kovo 3 d. Sprendimą Tolsma (C-16/93, EU:C:1994:80, 14 ir paskesni punktai) ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimą Saudaçor (C-174/14, EU:C:2015:733, 32 punktas) toks tiesioginis ryšys nustatomas, jei tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo egzistuoja teisinis santykis, kai įvykdoma abipusė prievolė ir paslaugos teikėjo gautas atlyginimas yra realus atlygis už gavėjui suteiktą paslaugą.

35      Todėl atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, turi būti apmokestinamas PVM, kai įvykdoma abipusė prievolė esant teisiniams santykiams. Šiuo atveju šios sąlygos buvo įvykdytos.

36      Konkrečiau kalbant apie abipusę prievolę, 2017 m. sausio 18 d. Sprendimas SAWP (C-37/16, EU:C:2017:22) nėra reikšmingas, nes Teisingumo Teismo argumentai šiame sprendime netaikytini atlyginimui, mokėtinam už perpardavimo teisę, kuri nėra panaši į tikrą kompensaciją.

37      Atlyginimu, mokėtinu už perpardavimo teisę, siekiama užtikrinti, kad autorius gautų savo kūrinių ekonominės sėkmės dalį. Dėl pasinaudojimo platinimo teise autorius turi toleruoti savo kūrinio perpardavimą ir šis atlyginimas yra susijęs su šia tolerancija. Autorius gauna atlyginimą dėl savo kūrinio, kuris per tam tikrą laiką įgijo vertę, perpardavimo. Šis atlyginimas turi tiesioginį ryšį su autoriaus teikimu ar tiekimu. Todėl tai iš esmės yra naujas apmokestinamas atlygis, kuris papildo per pirmą kūrinio pirkimą gautą atlygį. Tokiu atveju atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, turi būti prilyginamas kompensacijai už ekspropriaciją, kuri, logiškai vertinant, apmokestinama PVM.

38      Be to, Austrijos Respublika pakartoja argumentą, pateiktą per ikiteisminę procedūrą, pagal kurį mokesčių neutralumo principas prieštarauja tam, kad panašios prekės ar paslaugos būtų vertinamos skirtingai PVM atžvilgiu.

39      Be to, Austrijos Respublika teigia, kad net sutinkant, kad atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, nėra atlyginimas už nepriklausomą tiekimą ar teikimą, tačiau šis atlyginimas padidina kūrinio autoriaus ir pirmojo šio kūrinio pirkėjo sandorio apmokestinamąją vertę.

40      Šiuo klausimu Austrijos Respublika remiasi Direktyvos 2001/84 3 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią perpardavimo teise siekiama kompensuoti vertės padidėjimą. Šiomis aplinkybėmis, kadangi kai kurie originalūs meno kūriniai su laiku įgyja didesnę vertę, o perpardavimo atveju ši pridėtinė vertė duoda naudos ne autoriui, o pardavėjui, atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, turi būti laikomas autoriaus dalimi šiame vertės padidėjime. Todėl atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, prilyginamas „indeksavimui“, skirtam autoriui pagal įstatymą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

41      Savo ieškiniu Komisija kaltina Austrijos Respubliką, kad ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, nes apmokestino PVM atlyginimą, originalaus meno kūrinio autoriui mokėtiną už perpardavimo teisę.

42      PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.

43      Nesant reikalo atsakyti į klausimą, ar, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, atlyginimo, mokėtino už perpardavimo teisę, sumokėjimas gali būti laikomas „prekių tiekimu“ ar „paslaugų teikimu“, kurio šalys neiškėlė, reikia įvertinti, ar šis sumokėjimas buvo atliktas už atlygį (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 18 d. Sprendimo SAWP, C-37/16, EU:C:2017:22, 24 punktą).

44      Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atliekamas už atlygį, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvą, tik jei tarp tiekėjo ar teikėjo ir įgijėjo ar gavėjo yra teisinis santykis, kai įvykdoma abipusė prievolė, o tiekėjo ar teikėjo gautas atlygis yra reali įgijėjui ar gavėjui patiektos prekės ar suteiktos paslaugos vertė (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 18 d. Sprendimo SAWP, C-37/16, EU:C:2017:22, 25 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

45      Austrijos Respublika teigia, pirma, kad atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, yra atlygis už abipusę prievolę esant teisiniams santykiams. Nors ši valstybė narė neginčija fakto, kad originalaus meno kūrinio autorius nedalyvauja pardavėjo ir pirkėjo sudarytame susitarime dėl šio kūrinio perpardavimo, ji teigia, kad šio kūrinio autorius, toleruodamas perpardavimą, dalyvauja tiekime esant tokiems santykiams.

46      Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad, aišku, jog pagal PVM direktyvos 25 straipsnio b punktą paslaugų teikimu, inter alia, gali būti veiksmo ar aplinkybės toleravimas.

47      Vis dėlto, priešingai, nei, atrodo, teigia Austrijos Respublika, teisinis santykis, kuriam esant perparduodamas originalus meno kūrinys, yra tik tarp pardavėjo ir pirkėjo, o perpardavimo teisė šio kūrinio autoriaus naudai neturi įtakos šiam ryšiui. Todėl negali būti laikoma, kad šio kūrinio autorius dėl perpardavimo teisės kokiu nors būdu, net netiesiogiai, dalyvauja perpardavimo sandoryje, be kita ko, toleruodamas šį sandorį.

48      Iš tiesų, visų pirma perpardavimo sandorio šalys laisvai susitarė tarpusavyje, kad pardavėjas perleis atitinkamą kūrinį ir dėl pirkėjo mokėtinos kainos neprivalės vienaip ar kitaip tartis ar konsultuotis su šio kūrinio autoriumi. Pastarasis, savo ruožtu, neturi galimybių kištis į perpardavimo sandorį, visų pirma siekdamas jam užkirsti kelią, jei su tuo nesutinka.

49      Be to, originalaus meno kūrinio, kuris parduodamas, autorius pagal Direktyvos 2001/84 1 straipsnio 1 dalį gauna autorinį atlyginimą šio kūrinio pardavimo kainos, kurią iš principo reikia sumokėti pardavėjui, pagrindu. Vis dėlto, kadangi šio autoriaus perpardavimo teisė, kuri apima pardavėjo pareigą mokėti autoriui su šia teise susijusią nustatytą sumą, yra Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo valios vaisius, laikytina, kad ji netaikoma esant bet kokiems autoriaus ir pardavėjo teisiniams santykiams.

50      Galiausiai, remiantis Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo valia, išreikšta Direktyvos 2001/84 3 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje, perpardavimo teise siekiama užtikrinti, kad originalių meno kūrinių autoriai, kuriems taikoma ši direktyva, t. y. grafikos ir plastinio meno kūrinių autoriai, gautų savo originalių meno kūrinių ekonominės sėkmės dalį. Iš to matyti, kad teisės aktų leidėjas visiškai nenumato, kad šie autoriai gali dalyvauti savo kūrinių perpardavimo sandoriuose, bet apsiriboja jiems suteikdamas teisę gauti perpardavimo veiksmų, kai jie atlikti, ekonominių rezultatų dalį.

51      Šiomis aplinkybėmis Austrijos Respublikos argumentas, pagal kurį atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, yra atlygis teisiniuose santykiuose už abipusę prievolę, kuriuose dalyvauja autorius, toleruodamas perpardavimą, turi būti atmestas.

52      Antra, Austrijos Respublika mano, kad tariamas originalaus meno kūrinio autoriaus tiekimas ar teikimas, kuriam taikoma Direktyva 2001/84, susijęs su perpardavimo teise, atitinka tiekimus ar teikimus, kuriuos atlieka kiti autoriai, reprezentuodami savo kūrinius. Kadangi šie tiekimai ar teikimai apmokestinami PVM, tariamas originalaus meno kūrinio autoriaus tiekimas ar teikimas, susijęs su perpardavimo teise, taip pat turi būti apmokestinamas.

53      Šiuo klausimu iš Direktyvos 2001/84 3 konstatuojamosios dalies antro sakinio matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė pabrėžti skirtumą tarp, viena vertus, grafikos ir plastinio meno kūrinių autorių ir, kita vertus, kitų kūrėjų ekonominės padėties, manydamas, kad antrieji, priešingai nei pirmieji, gauna naudos už sėkmingą kūrinių panaudojimą.

54      Iš tiesų, kaip teisingai primena Komisija, grafikos ir plastinio meno kūriniai yra unikalūs ir su jais susijusi panaudojimo ir eksploatavimo teisė išnyksta, kai jie pirmą kartą pateikiami rinkai. Priešingai, kiti kūriniai yra prieinami keletą kartų ir jų autoriams už tai mokėtinas atlyginimas atlygina tiekimą ar teikimą, kuris atitinka jų pakartotinį prieinamumą. Atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, nėra panašus į atlyginimą už naudojimo ir eksploatavimo teises, susijusias su šiais kitais likusiais kūriniais.

55      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją mokesčių neutralumo principas, kurį PVM srityje Sąjungos teisės aktų leidėjas prilygino bendram vienodo požiūrio principui, be kita ko, reikalauja, kad skirtingos situacijos nebūtų vertinamos vienodai, nebent toks vertinimas objektyviai pateisinamas (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Lietuvos geležinkeliai, C-250/11, EU:C:2012:496, 44 ir 45 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

56      Atsižvelgiant į išvadą, pateiktą šio sprendimo 54 punkte, faktas, kad atlyginimas, susijęs su sėkmingo kūrinių, kitų nei grafikos ir plastinio meno kūriniai, panaudojimo ar eksploatavimo teisėmis, apmokestinamas PVM, nepateisina to, kad atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, taip pat turi būti apmokestintas.

57      Iš to matyti, kad atlyginimo, mokėtino už perpardavimo teisę, sumokėjimas nelaikomas atliktu už atlygį, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalį.

58      Trečia, reikia atmesti Austrijos Respublikos argumentą, pateiktą papildomai, pagal kurį atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, turi būti apmokestinamas PVM dėl to, kad originalaus kūrinio autoriui tiekimo ar teikimo, kurį jis atliko pirmą kartą pateikus rinkai originalų kūrinį, apmokestinamoji vertė pasikeitė.

59      Iš tiesų, kaip matyti iš PVM direktyvos 73 straipsnio, paslaugų teikimo apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį už suteiktą paslaugą. Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo, atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, visiškai nėra atlygis už autoriaus tiekimą ar teikimą per pirmąjį jo kūrinio pateikimą rinkai, nei joks kitas jo tiekimas ar teikimas, jis negali pakeisti autoriaus tiekimo ar teikimo, atlikto per pirmąjį jo kūrinio pateikimą rinkai, apmokestinamosios vertės.

60      Iš visų išdėstytų svarstymų matyti, kad, kadangi atlyginimui, mokėtinam už perpardavimo teisę originalaus meno kūrinio autoriui, netaikoma PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalis, Austrijos Respublika, numačiusi, kad toks atlyginimas yra apmokestinamas PVM, neįvykdė įsipareigojimų pagal šią nuostatą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

61      Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir ši bylą pralaimėjo, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

1.      Austrijos Respublika, numačiusi, kad atlyginimas, mokėtinas už perpardavimo teisę, yra apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalį.

2.      Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

*      Proceso kalba: vokiečių.