Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gruodžio 16 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas kapitalo judėjimas – Bendrieji uždarojo tipo investiciniai fondai – Bendrieji atvirojo tipo investiciniai fondai – Investicijos į nekilnojamąjį turtą – Transkripcijos ir kadastro mokesčiai – Tik atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondams taikoma mokesčių lengvata – Skirtingas požiūris – Situacijų panašumas – Objektyvūs diferencijavimo kriterijai“

Sujungtose bylose C-478/19 ir C-479/19

dėl Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas, Italija) 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2019 m. birželio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose

UBS Real Estate Kapitalanlagegesellschaft mbH

prieš

Agenzia delle Entrate

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro antrosios kolegijos pirmininko pareigas einantis pirmosios kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai I. Ziemele, T. von Danwitz, P. G. Xuereb (pranešėjas) ir A. Kumin,

generalinis advokatas G. Hogan,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        UBS Real Estate Kapitalanlagegesellschaft mbH, atstovaujamos avvocati S. Ricci ir M. Serpieri,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels ir F. Tomat,

susipažinęs su 2021 m. vasario 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl EB 43 ir 63 straipsnių (po pakeitimo – SESV 49 ir 63 straipsniai) išaiškinimo.

2        Šie prašymai pateikti nagrinėjant UBS Real Estate Kapitalanlagegesellschaft mbH (toliau – UBS Real Estate) ir Agenzia delle Entrate (mokesčių administratorius, Italija) ginčą dėl to, kad transkripcijos ir kadastro mokesčių sumažinimas taikomas tik uždarojo tipo investiciniams fondams, o ne atvirojo tipo investiciniams fondams.

 Italijos teisė

 1990 m. spalio 31 d. Įstatyminis dekretas Nr. 347

3        Pagrindinių bylų aplinkybėms taikomos redakcijos 1990 m. spalio 31 d. Decreto legislativo n. 347 – Approvazione del testo unico delle disposizioni concernenti le imposte ipotecaria e catastale (Įstatyminis dekretas Nr. 347 dėl konsoliduotų nuostatų, susijusių su transkripcijos ir kadastro mokesčiais) (GURI Nr. 277 paprastasis priedas, 1990 m. lapkričio 27 d.) numatyta, kad už formalumus, susijusius su transkribavimu, hipotekos įregistravimu, atnaujinimu ir anotavimu žemės registre, mokamas transkripcijos mokestis (imposta ipotecaria). Šio mokesčio bazę sudaro perleisto arba kaip įnašo perduoto nekilnojamojo turto vertė; nustatytas 1,6 % mokesčio tarifas.

4        Kadastro mokestį (imposta catastale) taip pat reglamentuoja 1990 m. spalio 31 d. Įstatyminis dekretas Nr. 347 ir jis taikomas perkėlimui, t. y. į kadastrą įrašyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės ar kitos daiktinės teisės savininko vardo pakeitimui. Šis mokestis, kurio tarifas – 0,4 %, yra proporcingas šio turto vertei.

 Įstatyminis dekretas Nr. 58/1998

5        Pagrindinių bylų aplinkybėms taikomos redakcijos 1998 m. vasario 24 d. Decreto Legislativo N. 58 – Testo unico delle disposizioni in materia di intermediazione finanziaria, ai sensi degli articoli 8 e 21 della legge 6 febbraio 1996, n. 52 (Įstatyminis dekretas Nr. 58 dėl įstatymų nuostatų dėl finansinio tarpininkavimo konsoliduotos redakcijos pagal 1996 m. vasario 6 d. Įstatymo Nr. 52 8 ir 21 straipsnius) (GURI Nr. 71 paprastasis priedas, 1998 m. kovo 26 d., toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 58/1998) 1 straipsnyje „Apibrėžtys“ nustatyta:

„1.      Šiame įstatyminiame dekrete vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

<...>

(k)      atvirojo tipo fondas – investicinis fondas, kurio dalyviai turi teisę bet kada paprašyti išpirkti savo akcijas arba investicinius vienetus pagal fondo veiklos taisykles;

(l)      uždarojo tipo fondas – investicinis fondas, kurio dalyviams teisė išpirkti akcijas suteikiama tik suėjus iš anksto nustatytam terminui <...>

<...>“

6        Šio įstatyminio dekreto 36 straipsnyje „Bendrieji investiciniai fondai“ nustatyta:

„1.      Investicinį fondą valdo jį įsteigusi arba kita portfelio valdymo bendrovė. Pastaroji valdo savo ir kitų bendrovių įsteigtus fondus.

<...>

3.      Dalyvavimo bendrajame fonde ataskaitas reglamentuoja fondo taisyklės. Banca d’Italia (Italijos bankas), pasikonsultavęs su [Commissione Nationale per le Società e la Borsa (Nacionalinė bendrovių ir vertybinių popierių biržos komisija, Italija)], nustato bendruosius kriterijus, pagal kuriuos rengiamos fondo taisyklės, taip pat privalomą jų turinį kartu su 39 straipsnio nuostatomis.

<...>

6.      Kiekvienas bendrasis investicinis fondas arba kiekvienas to paties fondo subfondas sudaro savarankišką portfelį, kuris visais teisiniais tikslais yra atskirtas nuo portfelio valdymo bendrovės ir kiekvieno dalyvio turto, taip pat nuo bet kurio kito šios bendrovės valdomo turto <...>“

7        Minėto įstatyminio dekreto 37 straipsnyje nurodyta:

„Ekonomikos ir finansų ministras, pasikonsultavęs su Italijos banku ir Consob, priima nuostatus, kuriuose nustato bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti investiciniai fondai, susijusius su:

a)      platinimo tikslu;

b)      investuotojų, kuriems skirtos platinamos akcijos, kategorijomis;

c)      dalyvavimo atvirojo ir uždarojo tipo fonduose sąlygomis, visų pirma akcijų emisijos ir išpirkimo dažnumu, minimaliu pasirašomų akcijų skaičiumi (atitinkamais atvejais) ir taikoma tvarka;

d)      trumpiausia ir ilgiausia trukme (atitinkamais atvejais);

d bis)            įsigijimui arba nepiniginiams įnašams fondo sudarymo metu ir vėliau taikomomis sąlygomis, kai fondai išimtinai arba daugiausia investuoja į nekilnojamąjį turtą, į teises į nekilnojamąjį turtą ir į nekilnojamojo turto bendrovių akcijas.

<...>

2 bis. 1 dalyje nurodytuose nuostatuose taip pat numatyti klausimai, dėl kurių uždarojo tipo fondų dalyviai per susirinkimą priima sprendimus, kurie privalomi portfelio valdymo bendrovei. Be to, susirinkime priimami sprendimai dėl portfelio valdymo bendrovės pakeitimo, prašymo įtraukti į prekybos sąrašą, kai tai nėra numatyta, ir dėl valdymo politikos keitimo <...>“

8        To paties įstatyminio dekreto 39 straipsnyje „Fondo taisyklės“ nustatyta:

„1. Kiekvieno investicinio fondo taisyklėse apibrėžiamas jo pobūdis, reglamentuojama jo veikla, nurodoma bendrovė, kuri yra jo steigėja, valdytojas, jeigu jis nėra bendrovė steigėja, ir bankas, veikiantis kaip depozitoriumas, šiems subjektams paskirstomos funkcijos ir reglamentuojami esami jų ir dalyvių santykiai.

2.      Taisyklėse, be kita ko, nustatoma:

a)      fondo pavadinimas ir veiklos trukmė;

b)      dalyvavimo fonde sąlygos, sertifikatų išleidimo ir galiojimo pasibaigimo, akcijų pasirašymo ir išpirkimo sąlygos, taip pat fondo likvidavimo sąlygos;

c)      pasirinkti investicijas kompetentingi subjektai ir tokių investicijų paskirstymo kriterijai;

d)      turto, finansinių priemonių ir kitų vertybinių popierių, į kuriuos galima investuoti fondo turtą, rūšys;

<...>“

 Įstatyminis dekretas Nr. 223/2006

9        Pagrindinių bylų aplinkybėms taikomos redakcijos 2006 m. liepos 4 d. decreto-Legge n. 223 – Disposizioni urgenti per il rilancio economico e sociale, per il contenimento e la razionalizzazione della spesa pubblica, nonché interventi in materia di entrate e di contrasto all’evasione fiscale (Dekretas įstatymas Nr. 223/2006, kuriame nustatomos skubiai įgyvendinamos nuostatos dėl ekonominio ir socialinio atsigavimo, viešųjų išlaidų ribojimo bei racionalizavimo ir priemonių, susijusių su pajamomis ir kova su mokesčių slėpimu) (GURI Nr. 153, 2006 m. liepos 4 d.; toliau – Dekretas įstatymas Nr. 223/2006), kuris su tam tikrais pakeitimais, padarytais 2006 m. rugpjūčio 4 d. legge n. 248 – Conversione in legge, con modificazioni, del decreto-legge 4 luglio 2006, n. 223, recante disposizioni urgenti per il rilancio economico e sociale, per il contenimento e la razionalizzazione della spesa pubblica, nonché interventi in materia di entrate e di contrasto all’evasione fiscale (Įstatymas Nr. 248 dėl Dekreto įstatymo Nr. 223 su pakeitimais pakeitimo įstatymu, kuriame nustatomos skubiai įgyvendinamos nuostatos dėl ekonominio ir socialinio atsigavimo, viešųjų išlaidų ribojimo bei racionalizavimo ir priemonių, susijusių su pajamomis ir kova su mokesčių slėpimu) (GURI Nr. 186 paprastasis priedas, 2006 m. rugpjūčio 11 d.), buvo priimtas kaip įstatymas, 35 straipsnio „Priemonės, skirtos kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ 10ter dalyje nustatyta:

„Duomenų ir įrašų keitimo ir transkripcijos, susijusių su komercinės paskirties nekilnojamojo turto perleidimu, atvejais, nurodytais 1972 m. spalio 26 d. decreto del presidente della Repubblica n. 633, [istituzione e disciplina dell’imposta sul valore aggiunto (Respublikos Prezidento dekretas Nr. 633 dėl pridėtinės vertės mokesčio nustatymo ir reguliavimo)] [(GURI Nr. 292 paprastasis priedas Nr. 1, 1972 m. lapkričio 11 d.)] 10 straipsnio pirmos pastraipos 8ter punkte, net jeigu taikomas pridėtinės vertės mokestis, kai toks turtas priklauso uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondams, kuriems taikomas iš [Įstatyminio dekreto Nr. 58/1998] ir vėlesnių pakeitimų kylančios nuostatų dėl finansinio tarpininkavimo konsoliduotos redakcijos 37 straipsnis ir 1994 m. sausio 25 d. legge n. 86 – [Istituzione e disciplina dei fondi comuni di investimento immobiliare chiusi (Įstatymas Nr. 86 dėl uždarojo tipo investicinių nekilnojamojo turto fondų įsteigimo ir reguliavimo)] [(GURI Nr. 29 paprastasis priedas, 1994 m. vasario 5 d.)] 14bis straipsnis, arba finansinės nuomos bendrovėms, arba bankams ir finansų tarpininkams <...> taikant šią nuostatą tik nuomojamo arba nuomai skirto turto pirkimui ir išperkamajai nuomai, transkripcijos ir kadastro mokesčių tarifai, atsižvelgiant į 10bis dalimi padarytus pakeitimus, mažinami per pusę. Ankstesniame sakinyje įtvirtinta nuostata įsigalioja 2006 m. spalio 1 d.“

 Ministro dekretas Nr. 228/1999

10      Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1999 m. gegužės 24 d. decreto ministeriale n. 228, – Regolamento recante norme per la determinazione dei criteri generali cui devono essere uniformati i fondi comuni di investimento (Ministro dekretas Nr. 228 dėl bendrųjų kriterijų, kurių turi laikytis bendrieji investiciniai fondai, nustatymo taisyklių) (GURI Nr. 164, 1999 m. liepos 15 d.; toliau – Ministro dekretas Nr. 228/1999) 1 straipsnio 1 dalies d bis punkte nustatyta:

„Nekilnojamojo turto fondai yra fondai, kurie išimtinai arba daugiausia investuoja į nekilnojamąjį turtą, į teises į nekilnojamąjį turtą ir į nekilnojamojo turto bendrovių kapitalo dalis.“

11      Ministro dekreto Nr. 228/1999 12bis straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Nekilnojamieji fondai steigiami uždarojo tipo.“

 Pagrindinės bylos ir prejudicinis klausimas

12      UBS Real Estate, bendrųjų investicinių fondų portfelio valdymo bendrovė, kurios buveinė yra Vokietijoje ir kuri turi filialą Italijoje, užtikrina dviejų atvirojo tipo investicinių fondų, įsteigtų pagal Vokietijos teisę, t. y. UBS (D) 3 Sector Real Estate Europe (buvusi UBS (D) 3 Kontinente Immobilien) ir UBS (D) Euroinvest Immobilien Estate Investment Fund (toliau kartu – UBS fondai), valdymą.

13      2006 m. spalio 4 d. ši valdymo bendrovė UBS fondų vardu įsigijo du kompleksus verslo tikslams, esančius San Donato Milanesėje (Italija), kurių registracijos metu ji mokesčių administratoriui turėjo sumokėti transkripcijos ir kadastro mokesčius, kurių bendra suma už kiekvieną iš kompleksų atitinkamai sudarė 802 400 ir 820 900 eurų.

14      Vėliau minėta valdymo bendrovė sužinojo, kad Dekretas įstatymas Nr. 223/2006 įsigaliojo iki taip įvykdytų įsigijimų, t. y. iki 2006 m. spalio 1 d., ir kad šio dekreto įstatymo 35 straipsnio 10ter dalyje numatyta sumažinti per pusę transkripcijos ir kadastro mokesčius, jeigu nekilnojamojo turto įsigyja uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondai, kurie reguliuojami Įstatyminio dekreto Nr. 58/1998 37 straipsnyje, arba tai daroma jų vardu.

15      Manydama, kad atvirojo tipo investiciniai fondai taip pat turėjo teisę pasinaudoti šiuo sumažinimu, ta pati valdymo bendrovė paprašė mokesčių administratoriaus grąžinti pusę sumų, sumokėtų kaip šie mokesčiai, kiek tai susiję su dviem nekilnojamojo turto kompleksais, kuriuos ji įsigijo UBS fondų vardu.

16      Mokesčių administratoriui neatsakius, UBS Real Estate pateikė du skundus dėl šių dviejų numanomų sprendimų Commissione tributaria provinciale di Milano (Milano provincijos mokestinių ginčų komisija, Italija). 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimais (Nr. 282/05/09 ir 283/05/09) šis teismas atmetė skundus, manydamas, kad Dekretu įstatymu Nr. 223/2006 Italijos teisės aktų leidėjas ketino leisti sumažinti transkripcijos ir kadastro mokesčius tik uždarojo tipo investicinių fondų kategorijai.

17      UBS Real Estate abu sprendimus apskundė Commissione Tributaria Regionale per la Lombardia (Lombardijos regiono mokestinių ginčų komisija, Italija). 2012 m. balandžio 3 d. sprendimais šis teismas atmetė šiuos apeliacinius skundus, iš esmės teigdamas, kad dėl didelių skirtumų tarp Italijoje pripažintų ir veikiančių uždarojo tipo investicinių fondų ir atvirojo tipo investicinių fondų, pripažintų ir veikiančių Vokietijoje, nereikia konstatuoti, be kita ko, Sąjungos teisės pažeidimo dėl skirtingo vertinimo, nes skirtingoms situacijoms gali būti taikomos skirtingos mokesčių sistemos.

18      Manydama, kad apeliacinis teismas klaidingai manė, jog Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalis atitinka EB 12, 43 ir 56 straipsnių (po pakeitimo – SESV 18, 49 ir 63 straipsniai) nuostatas, UBS Real Estate pateikė kasacinį skundą Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas, Italija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Grįsdama savo apeliacinius skundus ji, be kita ko, tvirtina: kadangi apeliaciniame skunde buvo nuspręsta, kad abi investicijų fondų rūšys, nurodytos ankstesniame punkte, atitinka skirtingas situacijas, kurios galėjo būti vertinamos skirtingai, nors šie skirtumai neturėjo reikšmės Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalies ratio legis, buvo pažeistos sutarčių nuostatos dėl laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės.

19      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pabrėžia, kad per pastaruosius metus nacionalinės teisės aktų leidėjas daug kartų keitė Italijos uždarojo tipo bendrųjų investicinių fondų apmokestinimo tvarką. Šis keitimas buvo grindžiamas dviem skirtingais tikslais, t. y. skatinti konkrečios portfelio valdymo priemonės plėtrą ir apriboti naudojimąsi ja mokesčių teisės aktų apėjimo tikslais.

20      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pateikia paaiškinimus dėl specifinių dviejų atitinkamų investicinių fondų rūšių požymių. Šiuo klausimu jis paaiškina, pirma, kad Italijos teisės aktuose, susijusiuose su bendraisiais investiciniais fondais, dėl uždarojo tipo investicinių fondų numatyta, kad juos įsteigusiai portfelio valdymo bendrovei kompensuojamos tik konkrečiais laikotarpiais pasirašytos akcijos. Todėl šiems fondams būdingas iš anksto nustatytas akcijų skaičius, kuris laikui bėgant nesikeičia. Kadangi fiksuotas turtas jiems suteikiamas juos steigiant, šias kolektyvinio investavimo priemones galima pasirašyti tik per tam tikrą iš anksto nustatytą laikotarpį ir taip investuotą kapitalą galima prašyti grąžinti tik fondams nutraukus veiklą arba praėjus tam tikram skaičiui metų nuo jų įsteigimo. Ne per šiuos laikotarpius uždarojo tipo investicinio fondo akcijų gali būti įsigyjama ir jos gali būti parduodamos vertybinių popierių biržoje. Kadangi tokio fondo veiklos trukmė yra nuo 10 iki 30 metų, jo turtas galiausiai būtų padalijamas įvairiems dalyviams arba, jeigu jis būtų parduotas, galimas pelnas būtų paskirstytas pastariesiems.

21      Iš taikytinų Italijos teisės aktų matyti, kad atvirojo tipo investiciniams fondams būdingas kintamas jų turto pobūdis, kuris gali didėti arba mažėti kiekvieną dieną, atsižvelgiant į naujai pasirašytas akcijas ar prašymus grąžinti kapitalo dalis. Taip bet kuriuo metu galima prisiimti įsipareigojimų, taip pat susigrąžinti visą ar dalį įnešto kapitalo. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad nors uždarojo tipo fondo investuotojas, ketinantis atsisakyti savo investicijų, neturi kito pasirinkimo, kaip tik perleisti savo akcijas trečiajam asmeniui, atvirojo tipo fondo akcijų turėtojas turi galimybę prašyti šio fondo grąžinti jo kapitalo dalis atitinkančią sumą.

22      Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, prasidėjus galimai rinkos krizei dėl nekilnojamojo turto kainų sumažėjimo, tai galėtų paskatinti daugelį atvirojo tipo investicinių fondų dalyvių prašyti anksčiau grąžinti jų kapitalo dalis, o tai lemtų tokių fondų „likvidumo priemonių“ įsisavinimą. Taigi šie fondai būtų priversti parduoti dalį nekilnojamojo turto mažesne už atviros rinkos kaina, kad galėtų patenkinti šiuos prašymus grąžinti. Būtent dėl šios priežasties apribodamas sumažintų transkripcijos ir kadastro mokesčių taikymą tik uždarojo tipo investiciniams fondams Italijos teisės aktų leidėjas siekė skatinti ir palaikyti investicinių fondų, nesusijusių su „labai spekuliaciniais ir atsitiktiniais ketinimais“, steigimą. Vis dėlto toks požiūris neturėtų būti nekritikuotinas, nes jis faktiškai sukeltų kliūtį investicijoms iš kitų valstybių narių, nes šių valstybių atvirojo tipo investiciniai fondai atgrasomi įsigyti nekilnojamojo turto, skirto naudoti verslo tikslams, Italijoje.

23      Šiomis aplinkybėmis Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą, kuris bylose C-478/19 ir C-479/19 suformuluotas vienodai:

„Ar pagal [Sąjungos] teisę, o konkrečiai – [Sutarčių] nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo, kaip jas aiškina Teisingumo Teismas, draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai [Dekreto įstatymo Nr. 223/2006] 35 straipsnio 10ter dalies nuostatą (kiek pagal ją transkripcijos ir kadastro mokesčių lengvatos taikomos tik uždarojo tipo nekilnojamojo turto investiciniams fondams)?“

24      2019 m. liepos 22 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C-478/19 ir C-479/19 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

 Dėl prejudicinio klausimo

25      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar EB 43 ir 56 straipsniai (po pakeitimo – SESV 49 ir 63 straipsniai) turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos transkripcijos ir kadastro mokesčiai sumažinami tik uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondams, o ne atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondams.

 Dėl taikomos judėjimo laisvės

26      Pirmiausia, kiek tai susiję su SESV nuostatų taikymu ir Italijos vyriausybės argumentais, kad iš esmės atsakymas į kiekvienoje iš sujungtų bylų pateiktą prejudicinį klausimą turi būti grindžiamas atitinkamomis 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvių investicinių fondų valdytojų ir iš dalies keičiančios direktyvas 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei Reglamentus (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011, p. 1) nuostatomis, pakanka konstatuoti, kad ši direktyva nebuvo taikoma klostantis pagrindinių bylų faktinėms aplinkybėms.

27      Be to, kadangi prejudiciniai klausimai taip pat susiję su SESV nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės ir dėl laisvo kapitalo judėjimo, reikia nustatyti, kokia laisvė taikoma pagrindinėse bylose (2018 m. kovo 6 d. Sprendimo SEGRO ir Horváth, C-52/16 ir C-113/16, EU:C:2018:157, 52 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

28      Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad siekiant nustatyti, ar nacionalinės teisės aktai patenka į vienos ar kitos SESV garantuojamos pagrindinės laisvės sritį, reikia atsižvelgti į atitinkamo teisės akto dalyką (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Fidelity Funds ir kt., C-480/16, EU:C:2018:480, 33 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. kovo 3 d. Sprendimo Tesco-Global Áruházak, C-323/18, EU:C:2020:140, 51 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

29      Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinės priemonės, reguliuojančios sandorius, kuriais nerezidentai investuoja į nekilnojamąjį turtą valstybės narės teritorijoje, gali patekti tiek į EB 43 straipsnio (po pakeitimo – SESV 49 straipsnis), susijusio su įsisteigimo laisve, tiek į EB 56 straipsnio (po pakeitimo – SESV 63 straipsnis), susijusio su laisvu kapitalo judėjimu, taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 1999 m. birželio 1 d. Sprendimo Konle, C-302/97, EU:C:1999:271, 22 punktą).

30      Teisė kitos valstybės narės teritorijoje įsigyti nekilnojamojo turto, jį eksploatuoti ir perleisti, kuri yra būtinas įsisteigimo laisvės papildymas, reiškia kapitalo judėjimą, kai ja pasinaudojama (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Festersen, C-370/05, EU:C:2007:59, 22 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo ELISA, C-451/05, EU:C:2007:594, 58 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

31      Iš tiesų kapitalo judėjimas apima sandorius, pagal kuriuos nerezidentai investuoja į nekilnojamąjį turtą valstybės narės teritorijoje, kaip tai matyti iš kapitalo judėjimo nomenklatūros, esančios 1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 88/361/EEB dėl Sutarties 67 straipsnio įgyvendinimo (OL L 178, 1988, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t. p. 10) I priede, nes ši nomenklatūra išsaugo savo buvusią orientacinę reikšmę siekiant apibrėžti kapitalo judėjimo sąvoką (2018 m. kovo 6 d. Sprendimo SEGRO ir Horváth, C-52/16 ir C-113/16, EU:C:2018:157, 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

32      Šiuo atveju pagrindinėse bylose nagrinėjami nacionalinės teisės aktai susiję su transkripcijos ir kadastro mokesčių, susijusių su nekilnojamojo turto perleidimo verslo tikslais sandoriais, kurių šalys, be kita ko, yra uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondai, sumažinimu.

33      Taigi, nors a priori šie teisės aktai gali būti laikomi patenkančiais tiek į EB 43 straipsnio, tiek į EB 56 straipsnio (po pakeitimo – SESV 49 ir 63 straipsniai) taikymo sritį, ne mažiau svarbu, kad pagrindinių bylų kontekste galimi tokių teisės aktų lemiami įsisteigimo laisvės apribojimai yra neišvengiama laisvo kapitalo judėjimo apribojimo pasekmė, todėl nepateisina minėtų teisės aktų nagrinėjimo atsižvelgiant vien į EB 43 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 6 d. Sprendimo SEGRO ir Horváth, C-52/16 ir C-113/16, EU:C:2018:157, 55 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

34      Be to, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 44 punkte, iš bylos medžiagos matyti, kad UBS Real Estate finansavo dviejų nekilnojamojo turto kompleksų įsigijimą UBS fondų vardu pasyviosios investicijos forma, siekdama tik atlikti finansinę investiciją, o ne tam, kad ten sukurtų ekonominę veiklą.

35      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinę priemonę reikia nagrinėti atsižvelgiant tik į pirminės teisės nuostatas, susijusias su laisvu kapitalo judėjimu, t. y. EB 56 straipsnį (po pakeitimo – SESV 63 straipsnis).

 Dėl laisvo kapitalo judėjimo ribojimo egzistavimo

36      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tarp EB 56 straipsnio 1 dalyje (po pakeitimo – SESV 63 straipsnio 1 dalis) draudžiamų laisvo kapitalo judėjimo apribojimo priemonių yra tos, kurios gali atgrasyti nerezidentus investuoti tam tikroje valstybėje narėje arba šios valstybės narės rezidentus tai daryti kitose valstybėse (žr., be kita ko, 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pensioenfonds Metaal en Techniek, C-252/14, EU:C:2016:402, 27 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Köln-Aktienfonds Deka, C-156/17, EU:C:2020:51, 49 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

37      Kadangi šiuo atveju pagrindinėse bylose keliamas klausimas, ar dėl uždarojo ir atvirojo tipo investicinių fondų skirtumų šių dviejų tipų fondai gali būti vertinami skirtingai mokesčių atžvilgiu, reikia išnagrinėti, ar kriterijus, susijęs su nekilnojamojo turto fondo „atviruoju“ ar „uždaruoju“ tipu, gali būti apribojimas, iš principo draudžiamas pagal EB 56 straipsnio 1 dalį (po pakeitimo – SESV 63 straipsnio 1 dalis).

38      Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad kriterijus, susijęs su nekilnojamojo turto fondų forma, savaime nėra skirtingas nekilnojamojo turto fondų rezidentų ir nerezidentų vertinimas.

39      Vis dėlto nacionalinės teisės aktas, vienodai taikomas ūkio subjektams rezidentams ir nerezidentams, gali tapti laisvo kapitalo judėjimo apribojimu. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad net objektyviais kriterijais pagrįstas diferencijavimas faktiškai gali sudaryti nepalankias sąlygas tarpvalstybiniais atvejais (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Köln-Aktienfonds Deka, C-156/17, EU:C:2020:51, 55 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

40      Taip yra tuo atveju, kai pagal nacionalinės teisės aktą, kuris vienodai taikomas ūkio subjektams rezidentams ir nerezidentams, suteikiama mokesčio lengvata tik tais atvejais, kai ūkio subjektas įvykdo sąlygas ar pareigas, kurios dėl savo pobūdžio ar de facto yra būdingos nacionalinei rinkai, todėl tik nacionalinėje rinkoje veikiantys ūkio subjektai gali įvykdyti šias sąlygas ar pareigas, o panašūs ūkio subjektai nerezidentai paprastai jų neįvykdo (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Köln-Aktienfonds Deka, C-156/17, EU:C:2020:51, 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

41      Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pagal Ministro dekreto Nr. 228/1999 12bis straipsnį nekilnojamojo turto fondai Italijoje gali būti įsteigti tik kaip uždarojo tipo investiciniai fondai.

42      Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 75 ir 76 punktuose, kadangi tik nekilnojamojo turto fondai, kuriems taikoma kitų nei Italijos Respublikos valstybių narių teisė, gali būti įsteigti kaip atvirojo tipo investiciniai fondai ir jiems gali būti atsisakyta suteikti mokesčių lengvatą, numatytą Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalyje, taikant atskyrimo kriterijų, grindžiamą investicinių fondų „atviruoju“ arba „uždaruoju“ pobūdžiu, mažiau palankiai vertinami nekilnojamojo turto fondai, kuriems taikoma kitų nei Italijos Respublikos valstybių narių teisė, ir taip sukuriamas skirtingas jų vertinimas.

43      Vadinasi, reikia manyti, kad, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šis skirtingas vertinimas atgraso atvirojo tipo investicinius fondus, kuriems taikoma kitų nei Italijos Respublikos valstybių narių teisė, įsigyti nekilnojamojo turto verslo tikslams šios valstybės teritorijoje, todėl jis yra EB 56 straipsniu (po pakeitimo – SESV 63 straipsnis) iš principo draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.

44      Žinoma, EB 58 straipsnio 1 dalies a punkte (po pakeitimo – SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktas) nustatyta, kad EB 56 straipsnio (po pakeitimo – SESV 63 straipsnis) nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu.

45      Ši nuostata, kaip nukrypstanti nuo pagrindinio laisvo kapitalo judėjimo principo, turi būti aiškinama siaurai. Todėl ji negali būti aiškinama taip, kad kiekvienas mokesčių teisės aktas, pagal kurį mokesčių mokėtojai skirstomi atsižvelgiant į gyvenamąją vietą arba į valstybę narę, kurioje jie investuoja savo kapitalą, automatiškai yra suderinamas su Sutartimis. Pačią EB 58 straipsnio 1 dalies a punkte (po pakeitimo – SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktas) numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą riboja EB 58 straipsnio 3 dalis (po pakeitimo – SESV 65 straipsnio 3 dalis), kurioje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos „neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta [EB 56 straipsnyje (po pakeitimo – SESV 63 straipsnis)], savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo“ (2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö (KIPVPS išmokėtos pajamos), C-480/19, EU:C:2021:334, 29 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

46      Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad reikia skirti pagal EB 58 straipsnio 1 dalies a punktą (po pakeitimo – SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktas) leidžiamą skirtingą požiūrį nuo pagal EB 58 straipsnio 3 dalį (po pakeitimo – SESV 65 straipsnio 3 dalis) uždraustos diskriminacijos. Tam, kad nacionalinės mokesčių teisės nuostata galėtų būti laikoma suderinama su laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, reikia, kad jos lemiamas skirtingas požiūris būtų susijęs su objektyviai skirtingomis situacijomis arba būtų pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu (2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö (KIPVPS išmokėtos pajamos), C-480/19, EU:C:2021:334, 30 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

 Dėl objektyviai panašios situacijos egzistavimo

47      Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad klausimas, ar tarpvalstybinė situacija yra panaši į vidaus situaciją, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama aptariamomis nacionalinės teisės nuostatomis (žr., be kita ko, 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Société Générale, C-565/18, EU:C:2020:318, 26 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), taip pat jų dalyką ir turinį (žr., be kita ko, 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pensioenfonds Metaal en Techniek, C-252/14, EU:C:2016:402, 48 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

48      Be to, siekiant nustatyti, ar skirtingas vertinimas, atsirandantis taikant nagrinėjamus teisės aktus, atspindi objektyvų situacijų skirtumą, turi būti atsižvelgiama tik į atitinkamus tokiais teisės aktais įtvirtintus atskyrimo kriterijus (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pensioenfonds Metaal en Techniek, C-252/14, EU:C:2016:402, 49 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

49      Šiuo klausimu, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 78 punkte, pirmiausia reikia pažymėti, kad siekiant išnagrinėti, ar egzistuoja objektyvus skirtumas tarp atvirojo ir uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondų situacijos, pagrindinis sunkumas susijęs su tuo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai nenurodo priežasties, dėl kurios pagrindinėje byloje nagrinėjama mokesčių lengvata buvo įtvirtinta Italijos teisėje.

50      Dėl nacionaliniame teisės akte įtvirtintos mokesčių lengvatos tikslo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tik pavartojo bendrus sakinius, kad nurodytų, jog pastaraisiais metais dėl uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinių fondų apmokestinimo taisyklių buvo priimta daug teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama dviejų priešingų tikslų – skatinti specialios turto valdymo priemonės plėtrą ir riboti jos taikymą, kai siekiama apeiti tam tikrus reikalavimus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad, prasidėjus galimai rinkos krizei dėl nekilnojamojo turto kainų sumažėjimo, tai galėtų paskatinti daugelį atvirojo tipo investicinių fondų dalyvių prašyti anksčiau grąžinti jų kapitalo dalis, o tai lemtų tokių fondų „likvidumo priemonių“ įsisavinimą. Taigi jie būtų priversti parduoti dalį nekilnojamojo turto mažesne už atviros rinkos kaina, kad galėtų patenkinti šiuos prašymus grąžinti. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Italijos teisės aktų leidėjo tikslas, kuriuo grindžiama Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalyje uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondams suteikiama mokesčių lengvata, galėtų būti plėsti ir skatinti investicinių fondų, kurių ketinimai nėra labai spekuliatyvūs ir atsitiktiniai, steigimą.

51      Reikia pažymėti, kad įvairių rašytines pastabas pateikusių šalių išreikštos pozicijos dėl Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalyje numatytos mokestinės lengvatos (transkripcijos ir kadastro mokesčių už Įstatyminio dekreto Nr. 58/1998 37 straipsnyje reguliuojamų uždarojo tipo fondų įsigytą nekilnojamąjį turtą tarifo sumažinimas 50 %) tikslo labai skiriasi.

52      Pirmiausia UBS Real Estate ginčija prielaidą, kuria remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir teigia, kad tokios nuostatos, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią mokėtini mokesčiai už paskelbimą kadastre sumažinami per pusę, ratio legis yra būtinybė išvengti to, kad ūkio subjektai, dažnai vykdantys nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorius verslo tikslais, nebūtų baudžiami dėl šios veiklos turėdami sumokėti tuos pačius mokesčius du kartus, t. y. įsigydami nekilnojamojo turto ir jį parduodami; tai patvirtina, be kita ko, Consiglio nazionale del Notariato (Nacionalinė notarų taryba, Italija) tyrimas ir Associazione fra le società italiane per azioni (Assonime) (Italijos akcinių bendrovių asociacija) aplinkraštis.

53      Be to, Italijos vyriausybė mano, kad funkcinio ir struktūrinio pobūdžio skirtumai, kurie egzistuoja tarp uždarojo ir atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondų, nesvarbu, ar jie susiję su pasirašymo procedūra ir kapitalo dalių išpirkimo tvarka, ar su kiekvieno šių fondų tipo savybėmis, patvirtina, kad atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondų situacija nėra objektyviai panaši į uždarojo tipo fondų situaciją. Be to, šią išvadą patvirtina nacionalinės nuostatos genezė, iš kurios matyti, kad Italijos teisės aktų leidėjas ketino suteikti šią mokesčių lengvatą tik nekilnojamo turto investicijoms, o ne investicijoms į kilnojamąjį turtą, net jeigu jos panaudojamos laikinai įsigyjant nekilnojamojo turto, ir šiais teisės aktais iš esmės siekiama skatinti uždarojo tipo fondų, investuojančių į nekilnojamąjį turtą, įsisteigimą Italijoje.

54      Galiausiai Europos Komisija pažymi, kad Italijos teisėje nustatyti tik tie materialiniai teisės aktai, kurie taikomi visiems bendriesiems investiciniams fondams, tačiau juose numatytas palankus mokestinis vertinimas, taikomas uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondų įsigytam nekilnojamajam turtui, sumažinant transkripcijos ir kadastro mokesčius. Kadangi pagrindinis uždarojo ir atvirojo tipo fondų tikslas – suteikti užsakovui galimybę atlikti finansinę investiciją, uždarojo ir atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondai yra visiškai panašūs. Be to, atsižvelgiant į fondo tikslą įsigyti nekilnojamojo turto tam, kad vėliau jį perparduotų, taip pat galima lyginti uždarojo ir atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondus.

55      Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją aiškinti nacionalinę teisę, atsižvelgdamas į visas pagrindinėje byloje nagrinėjamų mokesčių teisės aktų nuostatas ir visą nacionalinę mokesčių sistemą, turi nustatyti šios nuostatos pagrindinį tikslą (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Köln-Aktienfonds Deka, C-156/17, EU:C:2020:51, 79 punktą).

56      Šiuo klausimu, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prieitų prie išvados, kad Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalies tikslas yra išvengti situacijų, kai fondas bus nubaustas dvigubai apmokestinant, kai įsigyjama nekilnojamojo turto ir vėliau jis perparduodamas, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šį tikslą, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 81 punkte, atvirojo ir uždarojo tipo fondų situacijos yra objektyviai panašios.

57      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų padaryti išvadą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais siekiama skatinti ir paremti uždarojo tipo fondų, kurie neturi spekuliacinių ir atsitiktinių ketinimų, steigimą ir apriboti sistemingą riziką nekilnojamojo turto rinkoje ir kad tokie argumentai yra pagrindas, kodėl Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalyje numatyta mokesčio lengvata netaikoma atvirojo tipo fondams. Reikia pažymėti, kad tokie argumentai nėra konkrečiai susiję su priežastimis, diferencijuojančiomis atvirojo ir uždarojo tipo fondus atsižvelgiant į nagrinėjamą mokestinę lengvatą.

58      Kalbant apie šių teisės aktų dalyką ir turinį, reikia pridurti, kad jais numatyta 50 % sumažinti transkripcijos ir kadastro mokesčio tarifą už uždarojo tipo fondų, kuriems taikomas Įstatyminio dekreto Nr. 58/1998 37 straipsnis, įsigytą nekilnojamąjį turtą ir kad atsižvelgiant į tokią mokesčių lengvatą uždarojo ir atvirojo tipo fondų, kurie atlieka nekilnojamojo turto įsigijimo ir perpardavimo veiklą, kuriai taikomas dvigubas apmokestinimas, situacija atrodo esanti objektyviai panaši.

59      Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar šiame 37 straipsnyje įtvirtintas skirtingas vertinimas gali būti pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.

 Dėl privalomojo bendrojo intereso pagrindo buvimo

60      Reikia priminti, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, laisvo kapitalo judėjimo ribojimas gali būti leidžiamas, jeigu jis pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tinkamas siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö (KIPVPS sumokėtos įmokos) (C-480/19, EU:C:2021:334, 56 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

61      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašymuose priimti prejudicinį sprendimą nenurodė tokių pagrindų, jis paaiškino, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 50 punkte, tikslus, paskatinusius įstatymų leidėjo veiksmus uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondų apmokestinimo srityje, t. y. skatinti konkrečios portfelio valdymo priemonės plėtrą, siekį riboti jos naudojimą siekiant apeiti teisės aktus, skatinti ir paremti uždarojo tipo fondų, kurie neturi spekuliacinių ir atsitiktinių ketinimų, steigimą; teisės aktai buvo priimti dėl argumentų, susijusių su sistemingos rizikos nekilnojamojo turto rinkoje apribojimu. Be to, Teisingumo Teisme Komisija ir Italijos vyriausybė nurodė įvairius pateisinimo pagrindus, t. y. atitinkamai kovoti su sukčiavimu ir mokesčių vengimu bei pagrindinėje byloje nagrinėjamos mokesčių sistemos darnos išsaugojimu.

62      Visų pirma, kalbant apie kovą su sukčiavimu ir mokesčių vengimu, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog nacionalinė priemonė, ribojanti laisvą kapitalo judėjimą, gali būti pateisinama būtinybe užkirsti kelią sukčiavimui ir mokesčių vengimui, kai ji konkrečiai taikoma išimtinai dirbtiniams dariniams, nesusijusiems su ekonomine realybe, kurių tikslas išvengti mokesčio, paprastai mokėtino už pelną, gautą atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teritorijoje vykdant veiklą (2019 m. vasario 26 d. Sprendimo X (Tarpinės bendrovės, įsteigtos trečiosiose šalyse), C-135/17, EU:C:2019:136, 73 punktas ir nurodyta jurisprudencija). Todėl bendros mokesčių vengimo ar sukčiavimo mokesčių srityje prezumpcijos nepakanka pateisinti mokesčių priemonei, keliančiai grėsmę Sutarčių tikslams (2007 m. spalio 11 d. Sprendimo ELISA, C-451/05, EU:C:2007:594, 91 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

63      Šiuo klausimu pakanka pažymėti: kadangi pagal nacionalinės teisės aktus mokesčių lengvata netaikoma visiems atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondams, jie akivaizdžiai neatitinka šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytų reikalavimų ir todėl negali būti pateisinami būtinybe užkirsti kelią sukčiavimui ir mokesčių vengimui.

64      Be to, Italijos vyriausybė teigia, kad Dekreto įstatymo Nr. 223/2006 35 straipsnio 10ter dalyje įtvirtintas skirtingas vertinimas pateisinamas būtinybe išlaikyti nacionalinės sistemos pusiausvyrą ir darną, nes pagal Italijos teisę tik uždarojo tipo investiciniams fondams (tik šios vienintelės kategorijos fondams) leidžiama įsigyti nekilnojamojo turto.

65      Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog būtinybė išsaugoti mokesčių sistemos darną gali pateisinti pagrindines laisves ribojančias teisės normas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Santander Asset Management SGIIC ir kt., C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Bouanich, C-375/12, EU:C:2014:138, 69 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

66      Vis dėlto, kad būtų galima remtis tokiu pateisinimu grindžiamu argumentu, pagal suformuotą jurisprudenciją reikia įrodyti, jog egzistuoja tiesioginis atitinkamos mokesčio lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu apmokestinimu ryšys, o tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal atitinkamų teisės normų tikslą (2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Santander Asset Management SGIIC ir kt., C-338/11–C-347/11, EU:C:2012:286, 51 punktas ir nurodyta jurisprudencija ir 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Bouanich, C-375/12, EU:C:2014:138, 69 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

67      Vis dėlto šiuo atveju Italijos Respublika neįrodė, kad uždarojo tipo Italijos fondams suteikta mokesčio lengvata kompensuojama konkrečia mokestine rinkliava, pateisinančia nekilnojamojo turto fondų, kuriems taikoma kitų valstybių narių nei Italijos Respublika teisė, negalėjimą pasinaudoti šia lengvata.

68      Galiausiai, kalbant apie būtinybę skatinti konkrečios portfelio valdymo priemonės vystymą, uždarojo tipo fondų, kurie neturi spekuliacinių ir atsitiktinių ketinimų, steigimą ir apriboti sistemingą riziką nekilnojamojo turto rinkoje, svarbu pažymėti, pirma, kiek tai susiję su būtinybe skatinti konkrečios priemonės vystymą, kad šis tikslas, atrodo, pasiektas nacionalinės teisės aktais, leidžiančiais steigti tik uždarojo tipo fondus.

69      Vis dėlto dėl nepalankaus kito tipo fondų, įsteigtų pagal kitos valstybės narės teisę, mokestinio vertinimo iš esmės pirmenybė teikiama nacionaliniams fondams.

70      Pagal suformuotą jurisprudenciją vien ekonominio pobūdžio tikslas negali pateisinti Sutartimi garantuojamos pagrindinės laisvės apribojimo (2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Novo Banco, C-712/19, EU:C:2021:137, 40 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

71      Kaip nurodė generalinis advokatas išvados 88 ir 89 punktuose, reikia pažymėti, kad atrodo, jog tai, kad fondas yra atvirojo ar uždarojo tipo, nėra susiję su šio fondo atliktų investicijų spekuliaciniu lygiu ar su daugiau ar mažiau aiškiu šių ketinimų pobūdžiu šiuo klausimu ir kad uždarojo tipo fondo pobūdis neįpareigoja tokio fondo disponuoti įgyta nuosavybe ilgiau nei tuo atveju, jei tai būtų atvirojo tipo fondas.

72      Vadinasi, net darant prielaidą, kad būtinybė užkirsti kelią spekuliacijai nekilnojamuoju turtu gali būti laikoma privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, galinčiu pateisinti laisvo kapitalo judėjimo apribojimą, šiose pagrindinėse bylose juo negalima remtis, nes mokesčio lengvatos taikymas tik uždarojo tipo fondams, o ne atvirojo tipo fondams, neatrodo tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti.

73      Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 90 ir 91 punktuose, tikslas riboti sisteminę riziką nekilnojamojo turto rinkoje gali būti privalomasis bendrojo intereso pagrindas. Vis dėlto tam, kad laisvo kapitalo judėjimo apribojimą būtų galima pateisinti būtinybe riboti sistemingą riziką nekilnojamojo turto rinkoje, nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos mokesčių lengvata suteikiama tik uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondams, turi būti tinkami nurodytam tikslui įgyvendinti ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

74      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: EB 56 straipsnis (po pakeitimo – SESV 63 straipsnis) turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos transkripcijos ir kadastro mokesčiai sumažinami tik uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondams, tačiau ne atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondams, jeigu šių dviejų kategorijų fondų situacijos yra objektyviai panašios, nebent toks skirtingas vertinimas pateisinamas tikslu riboti sisteminę riziką nekilnojamojo turto rinkoje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

75      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

EB 56 straipsnis (po pakeitimo – SESV 63 straipsnis) turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos transkripcijos ir kadastro mokesčiai sumažinami tik uždarojo tipo nekilnojamojo turto fondams, tačiau ne atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondams, jeigu šių dviejų kategorijų fondų situacijos yra objektyviai panašios, nebent toks skirtingas vertinimas pateisinamas tikslu riboti sisteminę riziką nekilnojamojo turto rinkoje.

Parašai.

*      Proceso kalba: italų.