2020 12 7 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 423/25 |
2020 m. rugpjūčio 28 d.Finanzgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Phantasialand / Finanzamt Brühl
(Byla C-406/20)
(2020/C 423/37)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Finanzgericht Köln
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Phantasialand
Atsakovė: Finanzamt Brühl
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar tuo, kad 2006/112/EB (1) direktyvos III priedo 7 punkte nustatytoje kategorijoje, aiškinamoje kartu su 98 straipsnio 2 dalimi, yra nurodytos mugės ir pramogų parkai, galima remtis siekiant diferencijuoti laisvalaikio parko apmokestinimą įprastu mokesčio tarifu, nors pavadinimas „pramogų parkas“ apima tiek su vieta susietas, tiek su vieta nesusietas atrakcionų teikėjų įmones? |
2. |
Ar Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią įvairių paslaugų teikimo kontekstas gali nulemti jų skirtingą pobūdį, turi būti taikoma su vieta nesusietų atrakcionų teikėjų ir su vieta susietų atrakcionų teikėjų įmonių, kitaip tariant, laisvalaikio parkų, paslaugų teikimui? |
3. |
Jei į antrąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar „vidutinio vartotojo požiūris“, kuris pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją yra svarbus apyvartos mokesčio neutralumo principo elementas, yra „minties perspektyva“, dėl kurios surinkti įrodymų remiantis specialistų atlikta ekspertize neįmanoma? |
(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).