EU tax law WEB Sprendimas - 2022/09/22 - W (Déductibilité des pertes définitives d’un établissement stable non-résident) - C-538/20

–

W AG, atstovaujamos Rechtsanwalt P. Dodos,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos R. Kanitz ir J. Möller,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos E. de Moustier ir E. Toutain,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos S. Hartikainen, A. Laine ir H. Leppo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels ir V. Uher,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 49 ir 54 straipsnių.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Finanzamt B (B mokesčių inspekcija, Vokietija) ir Vokietijoje įsteigtos akcinės bendrovės W AG ginčą dėl pirmosios atsisakymo apskaičiuojant šios bendrovės šioje valstybėje narėje mokėtiną mokestį už 2007 m. atsižvelgti į Jungtinėje Karalystėje įsteigtos ir tais pačiais metais uždarytos jos nuolatinės buveinės patirtus nuostolius.

3

Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas, toliau – KStG) 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Pelno mokesčiu neribotai apmokestinami šie juridiniai asmenys, asmenų asociacijos ir subjektai, kurių administracijos buveinė ar registruota buveinė yra nacionalinėje teritorijoje:

1) kapitalo bendrovės (be kita ko, Europos bendrovės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir komanditinės ūkinės bendrijos);

<…>

2.   Pelno mokesčiu neribotai apmokestinamos visos pajamos.

<…>“

4

KStG 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visos neribotai apmokestinamos mokesčių mokėtojo pajamos, kaip tai suprantama pagal 1 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, laikomos gautomis iš pramoninės ar komercinės veiklos.

5

1964 m. lapkričio 26 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių vengimo prevencijos, iš dalies pakeistos 1970 m. kovo 23 d. (BGBl. 1966 II, p. 359, BGBl. 1967 II, p. 828 ir BGBl. 1971 II, p. 46; toliau – DBA), III straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Vienoje teritorijoje veikiančios įmonės pramoninis ir komercinis pelnas apmokestinamas tik toje teritorijoje, išskyrus atvejus, kai įmonė kitoje teritorijoje vykdo pramoninę ar komercinę veiklą per joje esančią nuolatinę buveinę. Jei įmonė kitoje teritorijoje vykdo gamybos ar prekybos veiklą per nuolatinę buveinę, pelnas apmokestinamas kitoje teritorijoje, tačiau tik tiek, kiek jis priskiriamas tai nuolatinei buveinei.“

6

DBA XVIII straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Vokietijos Federacinėje Respublikoje reziduojantiems asmenims mokestis nustatomas taip:

<…>“

7

Vokietijoje registruotą buveinę ir administracijos buveinę turinti akcinė bendrovė W eksploatuoja vertybinių popierių prekybos banką. 2004 m. rugpjūčio mėn. W atidarė filialą Jungtinėje Karalystėje. Kadangi jis negavo pelno, 2007 m. pirmąjį pusmetį W jį uždarė, todėl šios buveinės patirti nuostoliai negalėjo būti perkelti Jungtinėje Karalystėje mokestiniais tikslais.

8

Kadangi B mokesčių inspekcija atsisakė atsižvelgti į šiuos nuostolius nustatydama W Vokietijoje mokėtiną pelno mokestį ir verslo mokestį už 2007 mokestinius metus, ši bendrovė pateikė skundą Hessiches Finanzgericht (Heseno finansų teismas, Vokietija). 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu šis teismas patenkino skundą.

9

Mokesčių inspekcija B pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas, Vokietija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

10

Šis teismas pažymi, kad nors pagal KStG 1 straipsnio 1 ir 2 dalis W yra Vokietijoje apmokestinama pelno mokesčiu už visas savo pajamas, jos nuolatinės buveinės Jungtinėje Karalystėje patirti nuostoliai neįtraukiami į jos pelno mokesčio apskaičiavimo bazę pagal DBA XVIII straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuo pelno mokesčio atleidžiamas užsienyje gautas pelnas. Jis pažymi, kad tas pats pasakytina ir apie verslo mokestį, nes Gewerbesteuergesetz (Verslo mokesčio įstatymas) nuostatose daroma nuoroda į pelno mokesčiu apmokestinamo pelno nustatymą apskaičiuojant šio mokesčio bazę. Dėl šių aplinkybių kasacinis skundas turėtų būti patenkintas.

11

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar apskaičiuojant šios bendrovės Vokietijoje mokėtiną mokestį pagal įsisteigimo laisvę turėtų būti atsižvelgiama į W nuolatinės buveinės Jungtinėje Karalystėje patirtus nuostolius, ar ne. Jo teigimu, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, paskutinį kartą suformuotoje 2018 m. birželio 12 d. Sprendime Bevola ir Jens W. Trock (C-650/16, EU:C:2018:424), nepateikiama aiškaus atsakymo į šį klausimą konkrečiu atveju, kai užsienio pelno atleidimas nuo mokesčio numatytas sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, jam taip pat kyla klausimas, kokiomis sąlygomis užsienio nuolatinės buveinės patirti nuostoliai turi būti laikomi „galutiniais“, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją, kaip reikia nustatyti šių nuostolių dydį ir ar pareiga į juos atsižvelgti taikoma ir verslo mokesčio srityje.

12

Šiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

13

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama valstybės narės mokesčių sistema, pagal kurią bendrovė rezidentė iš savo apmokestinamojo pelno negali atskaityti galutinių nuostolių, patirtų jos nuolatinės buveinės kitoje valstybėje narėje tuo atveju, kai rezidavimo valstybė narė atsisakė teisės apmokestinti šios nuolatinės buveinės pelną pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

14

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją SESV 49 ir 54 straipsniuose garantuojama įsisteigimo laisvė apima įkurtų pagal valstybės narės teisę ir Europos Sąjungoje turinčių savo registruotas būstines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą bendrovių teisę vykdyti savo veiklą kitoje valstybėje narėje per patronuojamąsias bendroves, filialus ir atstovybes (2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C-650/16, EU:C:2018:424, 15 punktas).

15

Nors iš Sąjungos teisės nuostatų dėl įsisteigimo laisvės matyti, kad jos skirtos tam, kad užtikrintų užsienio subjektų naudojimąsi priimančiojoje valstybėje narėje tomis pačiomis kaip ir nacionalinių subjektų teisėmis, pagal jas taip pat draudžiama kilmės valstybei narei trukdyti savo piliečiams arba pagal jos teisės aktus įsteigtoms bendrovėms steigtis kitoje valstybėje narėje. Šios argumentai taip pat taikomi, kai, kaip šiuo atveju, vienoje valstybėje narėje įsteigta bendrovė vykdo veiklą kitoje valstybėje narėje per nuolatinę buveinę (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C-650/16, EU:C:2018:424, 16 ir 17 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

16

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal KStG 1 straipsnio 1 ir 2 dalis bendrovės, kurių administracijos buveinė arba registruota buveinė yra Vokietijoje, apmokestinamos pelno mokesčiu nuo visų savo pajamų. Vis dėlto pagal DBA nuostatas tuo atveju, kai bendrovė, turinti administracijos buveinę ar registruotą buveinę Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje vykdo pramoninę ar komercinę veiklą per nuolatinę buveinę, šiai nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas neįtraukiamas į šios bendrovės Vokietijoje mokėtino pelno mokesčio bazę, nepažeidžiant šios valstybės narės galimybės į jį atsižvelgti apskaičiuojant mokesčio tarifą, su sąlyga, kad jis apmokestinamas Jungtinėje Karalystėje. Tas pats atitinkamai taikoma nuostoliams, priskiriamiems tokiai nuolatinei buveinei.

17

Tokiu atveju bendrovės rezidentės, nustatydamos savo apmokestinamąsias pajamas, naudojasi mokesčių lengvata, pagal kurią jos gali atsižvelgti į nuolatinės buveinės rezidentės patirtus nuostolius. Neleidžiant taikyti šios galimybės nuostoliams, patirtiems kitoje valstybėje narėje esančios nuolatinės buveinės, sukuriamas skirtingas požiūris, kuris gali atgrasyti bendrovę rezidentę nuo veiklos vykdymo per tokią nuolatinę buveinę (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C-650/16, EU:C:2018:424, 18 ir 19 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

18

Toks skirtingas požiūris yra leistinas tik tuo atveju, jeigu jis susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu ir yra jam proporcingas (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C-650/16, EU:C:2018:424, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

19

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vidaus situacijos ir tarpvalstybinės situacijos panašumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nagrinėjamomis nacionalinės teisės nuostatomis siekiamą tikslą (2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C-650/16, EU:C:2018:424, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20

Kalbant apie priemones, kurias valstybės narės numatė siekdamos užkirsti kelią arba sumažinti dvigubą bendrovių rezidenčių apmokestinimą, bendrovės, kurios turi nuolatinę bendrovę kitoje valstybėje narėje, situacija nėra panaši į bendrovių, kurios turi nuolatinę buveinę rezidentę, situaciją (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C-650/16, EU:C:2018:424, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21

Kitaip yra tuo atveju, kai nacionalinės mokesčių teisės aktuose šios dvi buveinių kategorijos laikomos panašiomis, siekiant atsižvelgti į jų patirtus nuostolius ir pelną (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Nordea Bank Danmark, C-48/13, EU:C:2014:2087, 24 punktą ir 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Timac Agro Deutschland, C-388/14, EU:C:2015:829, 28 punktą).

22

Vis dėlto, kai valstybė narė, kurioje yra bendrovės rezidavimo vieta, pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo atsisakė kompetencijos apmokestinti tos bendrovės nuolatinės buveinės nerezidentės, esančios kitoje valstybėje narėje, pelną, bendrovės rezidentės, turinčios tokią nuolatinę buveinę, padėtis nėra panaši į bendrovės rezidentės, turinčios nuolatinę buveinę rezidentę, padėtį dėl priemonių, kurių ėmėsi pirmoji valstybė narė, siekdama užkirsti kelią dvigubam pelno apmokestinimui ir atitinkamai – dvigubam bendrovių rezidenčių nuostolių atskaitymui arba tai sušvelninti (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Timac Agro Deutschland, C-388/14, EU:C:2015:829, 65 punktą).

23

2018 m. birželio 12 d. Sprendimas Bevola ir Jens W. Trock (C-650/16, EU:C:2018:424), kuriuo remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šios išvados nepaneigia.

24

Teisingumo Teismas šiame sprendime nusprendė, kad dėl nuostolių, priskirtinų nuolatinei buveinei nerezidentei, kuri nutraukė savo veiklą ir kurios nuostoliai negalėjo būti ir nebegalės būti atskaityti iš jos apmokestinamojo pelno valstybėje narėje, kur ji vykdė veiklą, pažymėtina, kad bendrovės rezidentės, turinčios tokią nuolatinę buveinę, padėtis nesiskiria nuo bendrovės rezidentės, turinčios nuolatinę buveinę rezidentę, padėties atsižvelgiant į tikslą užkirsti kelią dvigubam nuostolių atskaitymui. Jis pridūrė, kad bendrovės, turinčios nuolatinę buveinę nerezidentę, patyrusią galutinių nuostolių, pajėgumas mokėti mokesčius paveikiamas taip pat, kaip ir bendrovės, kurios nuolatinė buveinė rezidentė patyrė nuostolių, pajėgumas mokėti mokesčius, todėl abi padėtys šiuo klausimu yra panašios (2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C-650/16, EU:C:2018:424, 38 ir 39 punktai).

25

Vis dėlto toje byloje bendrovės, kuri prašė atsižvelgti į galutinius nuolatinės buveinės nerezidentės nuostolius, rezidavimo valstybė narė pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo neatsisakė teisės apmokestinti šios buveinės pelną. Iš tiesų ji vienašališkai, išskyrus atvejį, kai atitinkama bendrovė pasirinko bendrą tarptautinį apmokestinimą, nusprendė neatsižvelgti į bendrovių rezidenčių nuolatinių buveinių nerezidenčių gautą pelną ir nuostolius, nors ši valstybė narė turėjo kompetenciją tai padaryti, ir tai skiriasi.

26

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal DBA Vokietijos Federacinė Respublika atsisakė teisės apmokestinti Jungtinėje Karalystėje esančių nuolatinių buveinių, per kurias jos bendrovės rezidentės vykdo pramoninę ar komercinę veiklą, gautą pelną. Tas pats atitinkamai taikoma ir šių buveinių patirtų nuostolių atskaitymui.

27

Kadangi pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo Vokietijos Federacinė Respublika atsisakė kompetencijos apmokestinti tokios nuolatinės buveinės, įsteigtos kitoje valstybėje narėje, gautą pelną ir nuostolius, tokią buveinę turinčios bendrovės rezidentės padėtis nėra panaši į bendrovės rezidentės, turinčios nuolatinę buveinę Vokietijoje, padėtį atsižvelgiant į tikslą užkirsti kelią dvigubam pelno apmokestinimui ir atitinkamai – dvigubam bendrovių rezidenčių nuostolių atskaitymui arba tai sušvelninti.

28

Vadinasi, susiklosčius tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, negali būti konstatuota jokio SESV 49 ir 54 straipsniuose garantuojamos įsisteigimo laisvės apribojimo.

29

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip: jais nedraudžiama valstybės narės mokesčių sistema, pagal kurią bendrovė rezidentė iš savo apmokestinamojo pelno negali atskaityti galutinių nuostolių, kuriuos patyrė jos nuolatinė buveinė kitoje valstybėje narėje tuo atveju, kai rezidavimo valstybė narė atsisakė teisės apmokestinti šios nuolatinės buveinės pelną pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

30

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį–penktąjį klausimus.

31

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiama valstybės narės mokesčių sistema, pagal kurią bendrovė rezidentė iš savo apmokestinamojo pelno negali atskaityti galutinių nuostolių, patirtų jos nuolatinės buveinės kitoje valstybėje narėje tuo atveju, kai rezidavimo valstybė narė atsisakė teisės apmokestinti šios nuolatinės buveinės pelną pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Parašai.