Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. gegužės 4 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Apmokestinimas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 135 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos c punktas – 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto neapmokestinimo išimtys – Stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuoma žemės ūkio pastato nuomos atveju“

Byloje C-516/21

dėl Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas, Vokietija) 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2021 m. rugpjūčio 20 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Finanzamt X

prieš

Y

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, teisėjai L. S. Rossi, J.-C. Bonichot, S. Rodin ir O. Spineanu-Matei (pranešėja),

generalinis advokatas G. Pitruzzella,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir A. Hoesch,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos R. Pethke ir V. Uher,

susipažinęs su 2022 m. gruodžio 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1; toliau – PVM direktyva) 135 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos c punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Finanzamt X (X mokesčių inspekcija, Vokietija; toliau – mokesčių administratorius) ir Y ginčą dėl įrenginių ir mašinų suteikimo naudotis nuomojant žemės ūkio pastatą sandorio apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 PVM direktyva

3        PVM direktyvos IX antraštinėje dalyje yra 3 skyrius „Kita PVM neapmokestinama veikla“, kuriame yra 135 straipsnis; šis straipsnis suformuluotas taip:

„Sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM:

<...>

l)      nekilnojamojo turto lizingas [ūkio nuoma] ar nuoma.

2.      1 dalies l punkte numatyta išimtis netaikoma:

<...>

b)      transporto priemonių stovėjimui skirtų patalpų ir aikštelių nuomai;

c)      stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuomai;

<...>

Valstybės narės gali numatyti kitus neapmokestinamus sandorius, kuriems taikomas 1 dalies l punktas.“

 Įgyvendinimo reglamentas Nr. 282/2011

4        2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011, p. 1), iš dalies pakeisto 2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1042/2013 (OL L 284, 2013, p. 1) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas Nr. 282/2011), 13b straipsnio d punkte numatyta:

„Taikant [PVM direktyvą] „nekilnojamasis turtas“ yra:

<...>

d)      bet kuris daiktas, įrenginys ar mašina, stacionariai sumontuoti pastate ar konstrukcijoje, kurių negalima perkelti į kitą vietą nesugriovus ar nepakeitus pastato ar konstrukcijos.“

5        Pagal Reglamento Nr. 1042/2013 3 straipsnio trečią pastraipą Įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011 13b straipsnis pradėtas taikyti 2017 m. sausio 1 d.

 Vokietijos teisė

6        Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2005 m. vasario 21 d. Umsatzsteuergesetz (Apyvartos mokesčio įstatymas, BGBl. 2005 I, p. 386) 4 straipsnio 12 punkto pirmame sakinyje numatyta:

„Atleidžiami nuo mokesčio šie 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti sandoriai:

<...>

12.      a.      nekilnojamojo turto nuoma ir ūkio nuoma. <...>“

7        Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Apyvartos mokesčio įstatymo 4 straipsnio 12 punkto antrame sakinyje patikslinta, kad „atleidimas nuo mokesčio netaikomas <...> bet kokių mašinų ir kitų įrenginių, kurie yra eksploatuojamų patalpų dalis (eksploatavimo įrenginiai), nuomai ir ūkio nuomai, net jeigu jie sudaro esminius pastato elementus.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

8        2010–2014 m. Y buvo išnuomojęs kalakutų auginimo pastatą su stacionariai įrengtais įrenginiais ir mašinomis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šie įrenginiai ir mašinos, įskaitant, be kita ko, pramoninį spiralinį konvejerį, taip pat šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemą, palaikančią temperatūrą ir apšvietimą, pritaikytus šių kalakutų augimo stadijai, buvo skirti kalakutams šerti ir būtinoms auginimo sąlygoms užtikrinti, kad jie pasiektų skerdimo brandą. Šie įrenginiai ir mašinos buvo specialiai pritaikyti pastato, kaip tokių naminių paukščių auginimo patalpos, naudojimui.

9        Pagal ūkio nuomos sutarties sąlygas Y gaudavo vieną atlygį už gyvulių auginimo pastato ir įrenginių bei mašinų suteikimo naudotis paslaugas. Y manė, kad visa jo teikiama ūkio nuomos paslauga buvo neapmokestinta PVM.

10      Vis dėlto mokesčių administratorius nusprendė, kad nagrinėjamų įrenginių ir mašinų nuoma nebuvo neapmokestinama PVM ir kad sutartas vienas nuomos mokestis, kurio 20 % sudaro mokestis už mašinų ir įrenginių nuomą, turėtų būti apmokestinamas PVM. Šis administratorius pateikė pranešimus apie mokėtinus mokesčius už ginčijamus metus.

11      Finanzgericht (Finansų teismas, Vokietija), remdamasis tiek Teisingumo Teismo, tiek Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas, Vokietija) jurisprudencija, patenkino Y pareikštą ieškinį dėl šių pranešimų ir nusprendė, kad nagrinėjama ūkio nuomos paslauga turi būti visiškai atleista nuo mokesčio. Iš tiesų, šio teismo teigimu, įrenginių ir mašinų suteikimas naudotis yra papildoma paslauga, susijusi su gyvuliams auginti skirto pastato suteikimu naudotis, ir turėjo būti neapmokestinamas tuo pačiu pagrindu.

12      Mokesčių administratorius pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

13      Šiam teismui kyla klausimas dėl PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto aiškinimo.

14      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirma, remdamasis 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Mailat (C-17/18, EU:C:2018:1038), nurodo, kad pramoninių spiralinių konvejerių, šildymo ir vėdinimo, taip pat apšvietimo įrenginių nuoma neapmokestinama PVM pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktą. Tokį aiškinimą patvirtina Įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011 13b straipsnio d punktas ir Vokietijos civilinė teisė, pagal kurią gyvuliams auginti skirtame pastate stacionariai įrengti objektai yra pagrindiniai pastato, kurio dalis jie yra, elementai.

15      Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, nepaisant PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punkto ir 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto teksto skirtumų ir neatsižvelgiant į šios direktyvos kalbinių versijų skirtumus, ūkio nuoma ir nuoma aiškinant PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą turi būti vertinamos vienodai.

16      Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad iš 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo Frenetikexito (C-581/19, EU:C:2021:167) matyti, kad tuo atveju, kai ekonominį sandorį sudaro paslaugų visuma, reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, siekiant nustatyti, ar viena arba kelios paslaugos gali būti nuo jo atskirtos ir kiekviena iš jų paprastai turi būti laikoma atskira ir savarankiška paslauga PVM taikymo tikslais, ar jos yra vienas paslaugų teikimas, kuris negali būti dirbtinai išskaidytas.

17      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad Finanzgericht (Finansų teismas), remdamasis šiais jurisprudencijoje įtvirtintais principais, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju įrenginių ir mašinų, specialiai pritaikytų ir skirtų tik kalakutų auginimo pastatui eksploatuoti optimaliomis sąlygomis, suteikimas naudotis yra papildoma paslauga, palyginti su nekilnojamojo turto nuoma, kuri yra pagrindinė paslauga. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, kuris cituoja 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Mailat (C-17/18, EU:C:2018:1038), teigimu, toks vertinimas, dėl kurio galima manyti, kad teikiama paslauga yra viena paslauga, atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

18      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šiomis aplinkybėmis galimi du PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto aiškinimo variantai.

19      Pagal pirmąjį aiškinimą Teisingumo Teismo suformuluoti vieno ekonominio paslaugų teikimo nustatymo principai leidžia neapmokestinti PVM paslaugų teikimo, kuris iš esmės turėtų būti apmokestinamas šiuo mokesčiu pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą, kai tai yra paslauga, papildanti neapmokestinamą paslaugą. Tokį aiškinimą patvirtina Teisingumo Teismo jurisprudencija, visų pirma 1989 m. liepos 13 d. Sprendimas Henriksen (173/88, EU:C:1989:329, 17 ir 18 punktai), 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Mailat (C-17/18, EU:C:2018:1038), susijęs, be kita ko, su įrangos perdavimu išnuomojant restoraną, ir 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C-463/16, EU:C:2018:22), pagal kurį vienam paslaugų teikimui turi būti taikomas pagrindiniam paslaugų teikimo elementui nustatytas PVM tarifas.

20      Iš to matyti, kad PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas taikomas tik tais atvejais, kai stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų suteikimas naudotis yra savarankiškas pastato ar žemės sklypo suteikimo naudotis atžvilgiu.

21      Pagal antrąjį aiškinimą PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte reikalaujama, kad būtų išskaidyti atskiri ekonominiai sandoriai, PVM neapmokestinamas paslaugas pagal šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktą atskiriant nuo šiuo mokesčiu apmokestinamų paslaugų pagal minėtos direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą.

22      Tokį aiškinimą taip pat patvirtina Teisingumo Teismo jurisprudencija, visų pirma 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö (Patalpinimo duomenų centre paslauga) (C-215/19, EU:C:2020:518, 43 punktas), pagal kurią nekilnojamojo turto nuomai taikomas atleidimas nuo mokesčio, grindžiamas vien nuomos pasyvaus pobūdžio pripažinimu, nebepateisinamas, jei ši nuoma susijusi su kita veikla, tam tikrais atvejais – komercine, ar su kitokios įrangos suteikimu naudotis, todėl nebegali būti laikoma pagrindine paslauga. Iš to galima būtų daryti išvadą, kad įrenginių ir mašinų suteikimas naudotis, numatytas PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte, vyksta ne pasyviai, o jam iš esmės būdingas šių mašinų veikimo būklės palaikymas.

23      Būtent šiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar prievolė mokėti PVM už stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuomą pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies [pirmos pastraipos] c punktą apima:

–        tik atskirą (savarankišką) tokių įrenginių ir mašinų nuomą, ar taip pat

–        tokių įrenginių ir mašinų nuomą (ūkio nuomą), kuri dėl tų pačių šalių sudaryto pastato nuomos susitarimo yra neapmokestinama (kaip papildoma paslauga) pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

24      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuomai, kai ši nuoma yra papildoma pagrindinės pastato nuomos pagal ūkio nuomos sutartį, sudarytą tarp tų pačių šalių ir neapmokestinamą pagal šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktą, paslaugos atžvilgiu, ir kai šios paslaugos sudaro vieną ekonominį paslaugų teikimą.

25      PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatyta, kad stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuomai netaikoma neapmokestinimo PVM išimtis, numatyta šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punkte dėl nekilnojamojo turto nuomos ir ūkio nuomos.

26      Šiuo klausimu iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nekyla abejonių dėl PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto taikymo tuo atveju, kai stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuoma yra nepriklausoma nuo bet kokio nekilnojamojo turto nuomos ar ūkio nuomos sandorio.

27      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinėje byloje tokių įrenginių ir mašinų suteikimas naudotis yra papildoma paslauga pagrindinės paslaugos, kurią sudaro pastato suteikimas naudotis, atžvilgiu ir yra neatsiejamas nuo šios paslaugos, todėl šių objektų suteikimas naudotis yra viena paslauga PVM taikymo tikslais.

28      Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti: kai sandorį sudaro jo sudedamųjų dalių ir veiksmų daugetas, reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis aptariamas sandoris vyksta, siekiant nustatyti, ar jis PVM tikslais apima dvi ar daugiau atskirų paslaugų, ar vieną paslaugą (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Q-GmbH (Ypatingos rizikos draudimas), C-907/19, EU:C:2021:237, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29      Nors kiekvienas sandoris PVM tikslais paprastai turi būti laikomas atskiru ir savarankišku, sandoris, kurį ekonominiu požiūriu sudaro tik viena paslauga, neturi būti dirbtinai išskaidomas, kad nebūtų pakeistas PVM sistemos veikimas. Viena paslauga egzistuoja tais atvejais, kai du ar daugiau elementų arba veiksmų, kuriuos apmokestinamasis asmuo pateikia arba atlieka klientui, yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą, kurią išskaidyti būtų dirbtina (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Q-GmbH (Ypatingos rizikos draudimas), C-907/19, EU:C:2021:237, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30      Taip yra, be kita ko, tuomet, kai vienas ar keli elementai turi būti laikomi sudarančiais pagrindinę paslaugą, ir, atvirkščiai, kiti elementai turi būti laikomi viena ar keliomis papildomomis paslaugomis, kurioms taikoma pagrindinės paslaugos apmokestinimo tvarka. Konkrečiai kalbant, paslauga turi būti laikoma papildančia pagrindinę paslaugą, kai klientams ji yra ne tikslas savaime, o priemonė geriausiomis sąlygomis pasinaudoti pagrindine teikėjo paslauga (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Q-GmbH (Ypatingos rizikos draudimas), C-907/19, EU:C:2021:237, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31      Teikiant tokią vieną ekonominę paslaugą, papildomai paslaugai taikoma pagrindinės paslaugos apmokestinimo tvarka PVM srityje (šiuo klausimu žr. 1999 m. vasario 25 d. Sprendimo CPP, C-349/96, EU:C:1999:93, 32 punktą ir 2007 m. birželio 21 d. Sprendimo Ludwig, C-453/05, EU:C:2007:369, 20 punktą).

32      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad nekilnojamojo turto nuoma, patenkanti į PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punkto taikymo sritį, ir su šia nuoma susijusios paslaugos gali būti viena nekilnojamojo turto nuomos paslauga PVM atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Field Fisher Waterhouse, C-392/11, EU:C:2012:597, 28 punktą). Be to, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Mailat (C-17/18, EU:C:2018:1038, 39–41 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad nekilnojamojo turto, skirto restoranui eksploatuoti komerciniais tikslais, ir šiam eksploatavimui būtinų įrangos ir inventoriaus nuomos sutartis yra viena paslauga, kurioje nekilnojamojo turto nuoma yra pagrindinė paslauga.

33      Be to, aiškindamas 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) nuostatas, kurios iš esmės identiškos PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punkto ir 2 dalies pirmos pastraipos formuluotei, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo turto nuomos sąvoka neišvengiamai apima turto, kuris yra pagrindinis šios nuomos objektas, nuomą ir viso turto, kuris yra šalutinis, nuomą, tai nereiškia, kad automobilių stovėjimo vietų nuomai netaikomas neapmokestinimas PVM, numatytas nekilnojamojo turto nuomai, nes ji buvo glaudžiai susijusi su tokio turto nuoma, todėl abi nuomos sudarė vieną ekonominį sandorį (šiuo klausimu žr. 1989 m. liepos 13 d. Sprendimo Henriksen, 173/88, EU:C:1989:329, 14–17 punktus).

34      Taigi, kaip savo išvados 39 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalis nėra nuostata, iš kurios, kaip teigia Vokietijos vyriausybė, išplaukia reikalavimas vieną ekonominį sandorį išskaidyti į atskiras paslaugas.

35      Žinoma, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad sąvokos, vartojamos PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalyje numatytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turi būti aiškinamos siaurai, nes šios išimtys yra bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinamas kiekvienas apmokestinamojo asmens prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį, išimtys (2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Mailat, C-17/18, EU:C:2018:1038, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi tokios nuostatos, kuria nukrypstama nuo PVM taikymo, išimtys, dėl kurių jose numatyti sandoriai apmokestinami, o tai yra pagrindinė taisyklė, kuria grindžiama ši direktyva, turi būti aiškinamos plačiai (2021 m. gruodžio 1 d. Nutarties Pilsētas zemes dienests, C-598/20, nepaskelbta Rink., EU:C:2021:971, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36      Vis dėlto šie principai nekliudo taikyti jurisprudencijos, pagal kurią skirtingoms paslaugoms, sudarančioms vieną ekonominį paslaugų teikimą, taikoma ta pati PVM sistema. Iš tiesų Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybėms narėms suteikta galimybė vieno paslaugų teikimo elementams taikyti skirtingus PVM tarifus dirbtinai suskaidytų šį teikimą ir sukeltų grėsmę, kad PVM sistemos veikimas bus pakeistas (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Stadion Amsterdam, C-463/16, EU:C:2018:22, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Šiuo atveju pagrindinė byla susijusi su gyvulių auginimo pastato ir šiame pastate stacionariai įrengtos ir specialiai šiam auginimui pritaikytos įrangos nuoma, nes ūkio nuomos sutartis buvo sudaryta tarp tų pačių šalių ir numatant vieną atlygį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, kaip jis, atrodo, siūlo, šios paslaugos sudaro vieną ekonominį paslaugų teikimą.

38      Jeigu taip yra, iš šio sprendimo 31–33 punktuose minėtos jurisprudencijos matyti, kad, esant vienam ekonominiam paslaugų teikimui, kurį sudaro pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktą PVM neapmokestinama pagrindinė paslauga, kurią sudaro nekilnojamojo turto nuoma ir ūkio nuoma, ir nuo pagrindinės paslaugos neatskiriama papildoma paslauga, kuriai iš esmės netaikomas šis neapmokestinimas pagal šios direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos c punktą, papildomai paslaugai taikoma pagrindinės paslaugos apmokestinimo tvarka. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi nustatyti tokį vieną ekonominį paslaugų teikimą sudarančių paslaugų pagrindinį ar papildomą pobūdį.

39      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: PVM direktyvos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuomai, kai ši nuoma yra papildoma pagrindinės pastato nuomos pagal ūkio nuomos sutartį, sudarytą tarp tų pačių šalių ir kuri yra neapmokestinama pagal šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktą, paslaugos atžvilgiu ir kai šios paslaugos sudaro vieną ekonominį paslaugų teikimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

40      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas

turi būti aiškinamas taip:

jis netaikomas stacionariai įrengtų įrenginių ir mašinų nuomai, kai ši nuoma yra papildoma pagrindinės pastato nuomos pagal ūkio nuomos sutartį, sudarytą tarp tų pačių šalių ir kuri yra neapmokestinama pagal šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies l punktą, paslaugos atžvilgiu ir kai šios paslaugos sudaro vieną ekonominį paslaugų teikimą.

Parašai.

*      Proceso kalba: vokiečių.