Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. kovo 30 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Apmokestinimas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 2 straipsnio 1 dalies c punktas – Paslaugų teikimas už atlygį – 9 straipsnio 1 dalis – Sąvokos „apmokestinamasis asmuo“ ir „ekonominė veikla“ – Savivaldybė, kuri išreiškusiems norą rezidentams, nekilnojamojo turto savininkams, nemokamai organizuoja asbesto šalinimą – Kompensavimas savivaldybei kompetentingos vaivadijos subsidija, padengiančia 40 % – 100 % išlaidų – 13 straipsnio 1 dalis – Savivaldybių neapmokestinimas už jų, kaip valdžios institucijų, vykdomą veiklą ar sudarytus sandorius“

Byloje C-616/21

dėl Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2021 m. spalio 5 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej

prieš

Gmina L.

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún, teisėjai N. Wahl (pranešėjas) ir J. Passer,

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej, atstovaujamo B. Kołodziej, D. Pach ir T. Wojciechowski,

–        Gmina L., atstovaujamos radca prawny R. Majerowska,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos L. Habiak ir V. Uher,

susipažinęs su 2022 m. lapkričio 10 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) 2 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Lenkijoje esančios Gmina L. (toliau – L. savivaldybė) ir Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej (Nacionalinės biudžeto informacijos direktorius, Lenkija) ginčą dėl šiai savivaldybei skirto išaiškinimo dėl mokesčių, susijusio su jos atliktų asbesto šalinimo sandorių apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir teisės atskaityti už šiuos sandorius sumokėtą pirkimo PVM.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„PVM objektas yra šie sandoriai:

<...>

c)      paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.

<...>“

4        Šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

„Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.“

5        Šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Valstybinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos ir viešosios teisės reguliuojamos kitos įstaigos nelaikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai vykdo veiklą ar sandorius, kuriuos jie vykdo kaip valdžios institucijos, net renkant mokesčius, rinkliavas, įmokas ar kitus su šia veikla ar sandoriais susijusius mokesčius.

Tačiau joms vykdant tokią veiklą ar sandorius jos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, jei laikant jas neapmokestinamaisiais asmenimis būtų labai iškraipoma konkurencija.

Visais atvejais viešosios teisės reguliuojamos įstaigos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai jos vykdo I priede išvardytą veiklą, jei toji veikla nėra vykdoma tokiu smulkiu mastu, kad ją būtų galima laikyti visiškai nereikšminga.“

6        Tos pačios direktyvos 28 straipsnis suformuluotas taip:

„Kai apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, laikoma, kad tas paslaugas jis gavo ir suteikė pats.“

 Lenkijos teisė

7        1990 m. kovo 8 d. Ustawa o samorządzie gminnym (Vietos savivaldos įstatymas; Dz. U., Nr. 16, 1990 m., 95 pozicija) 7 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Bendruomenės kolektyvinių poreikių tenkinimas yra savivaldybės užduotis. Prie užduočių priskiriami šie konkretūs klausimai:

1)      teritorijų priežiūra, nekilnojamojo turto valdymas, aplinkos ir gamtos apsauga bei vandentvarka;

<...>

5)      sveikatos apsauga <…>“

8        Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2001 m. balandžio 27 d. Ustawa Prawo ochrony środowiska (Aplinkos apsaugos įstatymas; Dz. U., Nr. 62, 2001 m., 627 pozicija) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Vaivadijų aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondai (toliau – vaivadijų fondai) yra vietos lygmeniu veikiantys juridiniai asmenys <...>“

9        Šio įstatymo 400b straipsnio 2 ir 2a dalyse nustatyta:

„2.      Vaivadijų fondų veiklos tikslas – finansuoti aplinkos apsaugą ir vandentvarką, kaip numatyta 400a straipsnio 1 dalies 2, 2a, 5–9a, 11–22 ir 24–42 punktuose.

2a.      Nacionalinio fondo ir vaivadijų fondų tikslas taip pat yra sudaryti sąlygas aplinkos apsaugos ir vandentvarkos finansavimui įgyvendinti, visų pirma teikiant paramą ir skatinant tokią veiklą, taip pat bendradarbiaujant su kitais subjektais, įskaitant vietos savivaldos subjektus, įmones ir subjektus, įsteigtus už Lenkijos Respublikos ribų.“

10      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2004 m. kovo 11 d. Ustawa o podatku od towarów i usług (Įstatymas dėl prekių ir paslaugų mokesčio, Dz. U., Nr. 54, 2004 m., 535 pozicija) siekiama perkelti Direktyvą 2006/112 į Lenkijos teisę.

11      Šio įstatymo 5 straipsnyje numatyta:

„Prekių ir paslaugų mokesčiu apmokestinama <...>:

1)      prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį nacionalinėje teritorijoje;

<...>“

12      Šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta:

„1.      Apmokestinamieji asmenys – tai juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys subjektai ir fiziniai asmenys, savarankiškai vykdantys 2 dalyje nurodytą ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

2.      Ekonominė veikla – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas nuolatinis materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.

<...>

6.      Apmokestinamaisiais asmenimis nelaikomos viešosios valdžios institucijos ir jų biurai, kai jie vykdo užduotis, nustatytas konkrečiose nuostatose ir kurias įgyvendinti jie buvo paskirti, išskyrus sandorius, vykdomus pagal privatinės teisės reglamentuojamas sutartis.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

13      Vykdydama asbesto šalinimo Lenkijoje programą, parengtą taikant 2009 m. liepos 14 d. Lenkijos Respublikos ministrų tarybos rezoliuciją dėl daugiametės programos „2009–2032 m. asbesto šalinimo šalyje programa“ parengimo, L. savivaldybės taryba 2019 m. balandžio 26 d. rezoliucija 227/VI/2019 „2018–2032 m. L. miesto asbesto šalinimo programos įgyvendinimas“ šios savivaldybės merui pavedė atlikti atitinkamus veiksmus.

14      Pagal šios rezoliucijos priedą šiais veiksmais iš gyvenamųjų ir komercinių pastatų, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuriame vykdoma ekonominė veikla, pašalinami asbesto turintys gaminiai ir atliekos. Šiame priede taip pat numatyta, kad atitinkami gyventojai nepatiria jokių išlaidų dėl asbesto šalinimo operacijos, o L. savivaldybė, padedama Wojewódzki Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej (Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos vaivadijos fondas, toliau – Aplinkos apsaugos fondas), ją finansuoja.

15      2019 m. rugsėjo 23 d. Įsakymu 62/9/2019 dėl tikslios šios rezoliucijos įgyvendinimo tvarkos nustatymo ir komisijos, atsakingos už prašymų pašalinti asbesto turinčius gaminius ir atliekas nagrinėjimą, įsteigimo L. savivaldybės meras išdėstė praktinius asbesto šalinimo operacijų aspektus. Pirma, ši savivaldybė numatė surengti viešąjį pirkimą, kad šie darbai būtų atlikti, o atrinktas dalyvis turėjo išrašyti sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas PVM. Antra, remdamasi šiomis jos apmokėtomis sąskaitomis faktūromis, minėta savivaldybė vėliau iš šio fondo sieks gauti subsidijas, padengiančias nuo 40 % iki 100 % patirtų išlaidų, atsižvelgiant į šio fondo nustatytų sąlygų laikymąsi.

16      Šiomis aplinkybėmis 2020 m. sausio 7 d. L. savivaldybė, turinti PVM mokėtojo kodą, pateikė Nacionalinės biudžeto informacijos direktoriui prašymą dėl mokesčių išaiškinimo, siekdama išsiaiškinti, ar vykdydama šiuos sandorius ji bus apmokestinama PVM, nes manė, kad taip nėra, kadangi tuos sandorius ji vykdo kaip valdžios institucija.

17      2020 m. kovo 13 d. išaiškinime dėl mokesčių Nacionalinės biudžeto informacijos direktorius nurodė, kad L. savivaldybė veikia kaip PVM mokėtoja, todėl jai turėtų būti leista atskaityti sumokėtą pirkimo PVM.

18      Savivaldybė apskundė šį išaiškinimą dėl mokesčių Wojewódzki Sąd Administracyjny w Lublinie (Liublino vaivadijos administracinis teismas, Lenkija) ir jis buvo panaikintas. 2020 m. liepos 21 d. sprendime šis teismas iš esmės nusprendė, kad minėta savivaldybė veikia kaip valdžios institucija, vykdydama specialiose nuostatose nustatytą funkciją, kuriai įgyvendinti ji buvo paskirta, o ne kaip PVM mokėtoja.

19      Dėl šio sprendimo Nacionalinės biudžeto informacijos direktorius pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

20      Šiomis aplinkybėmis Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos [2006/112] nuostatos, ypač jos 2 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinamos taip, kad savivaldybė (valdžios institucija), įgyvendindama asbesto šalinimo iš jos teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų, priklausančių rezidentams, kurie dėl to nepatiria jokių išlaidų, programą, laikoma PVM mokėtoja? O gal tokia veikla yra savivaldybės, kaip valdžios institucijos, veikla, vykdoma siekiant atlikti jai pavestas užduotis, susijusias su rezidentų sveikatos ir gyvybės apsauga, taip pat aplinkos apsauga, dėl kurios savivaldybė nelaikoma PVM mokėtoja?“

 Dėl prejudicinio klausimo

21      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad savivaldybės pavedamos įmonei atlikti asbesto šalinimo ir asbesto gaminių bei atliekų surinkimo operacijos to pageidaujančių rezidentų, savininkų, naudai, kai tokia veikla nesiekiama gauti nuolatinių pajamų ir dėl jos šie rezidentai nieko nemoka, nes šios operacijos finansuojamos iš valstybės lėšų, yra PVM apmokestinamas paslaugų teikimas.

22      Pirmiausia reikia priminti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi kompetenciją vertinti faktines aplinkybes, turi nustatyti pagrindinėje byloje nagrinėjamų sandorių pobūdį (2022 m. sausio 13 d. Sprendimo Termas Sulfurosas de Alcafache, C-513/20, EU:C:2022:18, 36 punktas).

23      Vis dėlto Teisingumo Teismas turi šiam teismui pateikti visapusį Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris gali būti naudingas sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti (2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C-846/19, EU:C:2021:277, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24      Šiuo klausimu pažymėtina: tam, kad patektų į Direktyvos 2006/112 taikymo sritį, savivaldybės pasiūlymas savo rezidentams savininkams pašalinti asbestą nuo tam tikro nekilnojamojo turto turi, viena vertus, būti paslaugų teikimas už atlygį šiems rezidentams, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą, ir, kita vertus, būti pateiktas vykdant ekonominę veiklą, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, taigi ši savivaldybė turi veikti kaip apmokestinamasis asmuo.

 Dėl paslaugų teikimo už atlygį buvimo

25      Pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad paslauga būtų teikiama „už atlygį“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punktą, turi būti tiesioginis ryšys tarp šių paslaugų teikimo ir apmokestinamojo asmens realiai gauto atlygio. Toks tiesioginis ryšys nustatomas, jei tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo egzistuoja teisinis ryšys, kuriuo remiantis abipusiškai pasikeičiama prievolėmis, o sandorių vykdytojo gautas atlygis yra realus atlygis už gavėjui atliktą paslaugų teikimą (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C-846/19, EU:C:2021:277, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26      Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad L. savivaldybė ketina įpareigoti įmonę rezidentų, nekilnojamojo turto, kuriame yra asbesto, savininkų, prašymu atlikti asbesto šalinimo ir asbesto gaminių bei atliekų surinkimo operacijas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tokie sandoriai yra paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalį.

27      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, kas yra šių paslaugų teikėjas ir gavėjas.

28      Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad turi būti sudaryta L. savivaldybės ir jos pasirinktos įmonės sutartis dėl šio sprendimo 26 punkte nurodytų sandorių ir kad dėl to ši savivaldybė iš minėtos įmonės gaus sąskaitą faktūrą, kurią ji viena apmokės, o atitinkami gyventojai nemokės nieko už asbesto šalinimą ir jo gaminių bei atliekų surinkimą.

29      Taigi reikia pažymėti, kad šiai savivaldybei mainais už mokėjimą suteikiama nauda susijusi ne tik su dėl asbesto poveikio kylančio pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei pašalinimu, kiek tai siejama su atitinkamais rezidentais, bet ir apskritai su gyvenimo kokybės L savivaldybės administruojamoje teritorijoje pagerinimu.

30      Vis dėlto iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Lenkijos mokesčių administratorius mano, jog atitinkami rezidentai yra pirmieji šių paslaugų teikimo, t. y. asbesto šalinimo nuo jų nekilnojamojo turto, naudos gavėjai, todėl jie turi būti laikomi įgaliojusiais L. savivaldybę, kuri veikė kaip komisionierė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 28 straipsnį.

31      Pagal šią nuostatą, kai apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, laikoma, kad tas paslaugas jis gavo ir suteikė pats. Taigi, jei ši savivaldybė, kaip komisionierė, įpareigoja aptariamą įmonę pašalinti asbestą savo vardu, bet atitinkamų rezidentų naudai, PVM atžvilgiu ji vertinama taip, tarsi pati būtų šalinusi asbestą pas juos.

32      Vis dėlto iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos ir su sąlyga, kad jis kvalifikavo faktines aplinkybes, nematyti, kad Direktyvos 2006/112 28 straipsnis taikytinas pagrindinėje byloje, nes remiantis jurisprudencija pagal šią nuostatą reikalaujama, kad egzistuotų įgaliojimas, kurį vykdydamas komisionierius komitento vardu dalyvauja teikiant paslaugas, o tai reiškia, kad komisionierius ir komitentas turi sudaryti susitarimą dėl atitinkamo įgaliojimo suteikimo (šiuo klausimu žr. 2020 m. lapkričio 12 d. Sprendimo ITH Comercial Timişoara, C-734/19, EU:C:2020:919, 51 ir 52 ).

33      Taigi atitinkami savininkai, sutikdami dalyvauti savivaldybės asbesto šalinimo nuo jų nekilnojamojo turto procese, tik pateikia prašymą L. savivaldybei, kuri patikrina, ar šis turtas atitinka asbesto šalinimo operacijos reikalavimus. Taigi jie neįpareigoja šios savivaldybės jų naudai pašalinti asbesto, bet tikisi, kad gaus naudos iš asbesto šalinimo programos. Taigi sprendimą dėl šio proceso sėkmės priima ne atitinkami savininkai, o minėta savivaldybė. Be prašymo pateikimo, jie neturi įtakos paslaugų teikimui.

34      Taigi, nors atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nurodyti, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, Direktyvos 2006/112 28 straipsnio taikymo sąlygos nėra įvykdytos, todėl L. savivaldybė neveikė savo atitinkamų gyventojų vardu, vis dėlto reikia nustatyti, ar ji gali būti laikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamų paslaugų teikėja, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktą.

35      Viena vertus, primintina, kad paslaugų teikimas gali būti laikomas atliktu „už atlygį“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112, ir nebūtina, kad atlygis už šią paslaugą būtų gautas tiesiogiai iš jos gavėjo, jis gali būti gautas iš trečiojo asmens (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C-846/19, EU:C:2021:277, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Kita vertus, aplinkybė, kad paslaugos teikiamos už didesnę ar mažesnę kainą nei savikaina, taigi už didesnę ar mažesnę kainą nei įprasta rinkos kaina, neturi reikšmės kvalifikuojant kaip sandorį už atlygį, nes ši aplinkybė negali turėti įtakos tiesioginiam suteiktų ar teiktinų paslaugų ir gauto ar gautino atlygio, kurio suma nustatoma iš anksto pagal nustatytus kriterijus, ryšiui (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C-846/19, EU:C:2021:277, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 25, 35 ir 36 punktuose nurodytą jurisprudenciją, aplinkybė, kad L. savivaldybė pati iš pradžių padengia visas pasirinktos įmonės paslaugų teikimo išlaidas rinkos kaina ir kad prireikus trečiasis asmuo, t. y. atitinkama vaivadija, per Aplinkos apsaugos fondą kompensuoja šiai savivaldybei išmokėdama subsidiją, padengiančią nuo 40 % iki 100 % šių išlaidų, nėra lemiama.

38      Kadangi kompensavimas šiai savivaldybei iš šio fondo priklauso nuo asbesto šalinimo operacijos, kurios ta pati savivaldybė be minėto fondo paramos nebūtų numačiusi (su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas įvertins faktines aplinkybes), reikia manyti, kad, nepaisant to, jog nėra to paties fondo ir atitinkamų L. savivaldybės rezidentų sutarties, egzistuoja tiesioginis ryšys, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 25 punkte nurodytą jurisprudenciją, nes paslaugų teikimas ir atlygis yra tarpusavyje susiję, kadangi vienas atliekamas tik su sąlyga, kad kitas taip pat bus atliktas, ir atvirkščiai (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 11 d. Sprendimo San Domenico Vetraria, C-94/19, EU:C:2020:193, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39      Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja du paslaugų teikimai, t. y. viena vertus, L. savivaldybės atrinktos ir apmokėtos įmonės vykdomas paslaugų teikimas ir, kita vertus, paslaugų teikimas, kurio, pirma, teikėjas yra ši savivaldybė, antra, gavėjai yra šios savivaldybės atitinkami rezidentai ir, trečia, Aplinkos apsaugos fondas minėtai savivaldybei išmoka subsidiją.

40      Neabejotina, kad pirmasis iš šių paslaugų teikimų atitinka paslaugų teikimo už atlygį apibrėžtį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Jei, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 35–38 punktuose, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarytų tą pačią išvadą dėl antrojo paslaugų teikimo, t. y. dėl L. savivaldybės atlikto paslaugų teikimo, jis turėtų nustatyti, ar šios paslaugos teikiamos vykdant ekonominę veiklą, nes pagal jurisprudenciją veikla gali būti laikoma „ekonomine veikla“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, tik jeigu atitinka vieną iš minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų sandorių (2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C-846/19, EU:C:2021:277, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

 Dėl paslaugų teikimo vykdant ekonominę veiklą

41      Pirmiausia reikia priminti, kad Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalies formuluotės analizėje, kurioje pabrėžiama sąvokos „ekonominė veikla“ taikymo srities apimtis, taip pat patikslinamas jos objektyvus pobūdis, t. y. vertinama pati veikla, neatsižvelgiant į jos tikslus ar rezultatus (2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Gmina Wrocław (Uzufrukto teisės pakeitimas), C-604/19, EU:C:2021:132, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)

42      Taigi paprastai veikla laikoma „ekonomine“, jeigu ji yra nuolatinė ir vykdoma už atlygį, kurį gauna sandorio vykdytojas (2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Administration de l’Enregistrement, des Domaines et de la TVA, C-846/19, EU:C:2021:277, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43      Turint omenyje tai, kad sunku nustatyti tikslią ekonominės veiklos apibrėžtį, reikia išanalizuoti visas sąlygas, kuriomis ji vykdoma (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Gemeente Borsele ir Staatssecretaris van Financiën, C-520/14, EU:C:2016:334, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), vertinant kiekvieną atvejį atskirai, atsižvelgiant į tai, koks būtų tipiškas šioje srityje veikiančio verslininko, t. y. šiuo atveju asbestą šalinančios įmonės, elgesys.

44      Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad nors verslininkas iš savo veiklos siekia gauti nuolatinių pajamų (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo AJFP Sibiu ir DGRFP Braşov, C-655/19, EU:C:2021:40, 27–29 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), L. savivaldybė nesamdo darbuotojų asbestui šalinti ir neieško klientų, ji tik vykdydama nacionalinę programą įgyvendina asbesto šalinimo operacijas, kai savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai, kurie gali būti susiję su šia programa, išreiškia norą tuo pasinaudoti ir pripažįstami atitinkančiais reikalavimus. Be to, pagal apibrėžtį asbesto šalinimo operacija konkrečioje savivaldybėje nėra pasikartojanti, todėl ši byla skiriasi nuo bylų, kuriose savivaldybės paslaugos buvo nuolatinio pobūdžio.

45      Antra, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad L. savivaldybė siūlys šalinti asbestą nuo atitinkamo turto, taip pat nemokamai surinkti asbesto gaminius ir atliekas, nors prieš tai ji atlygins atitinkamai įmonei rinkos kaina.

46      Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę nuspręsti, kad, kai savivaldybė atgauna tik nedidelę dalį patirtų išlaidų, o likusi dalis finansuojama iš valstybės lėšų, toks skirtumas tarp išlaidų ir kaip atlygis už suteiktas paslaugas gautų sumų leidžia manyti, kad atlygis neegzistuoja (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Gemeente Borsele ir Staatssecretaris van Financiën, C-520/14, EU:C:2016:334, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Juo labiau taip yra tuo atveju, kai paslaugų gavėjų sumokėtas atlygis neegzistuoja.

47      Taigi net atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos fondo L. savivaldybei skirtas subsidijas, apimančias 40–100 % patirtų išlaidų, tokių paslaugų teikimo pobūdis neatitinka veiksmų, kurių prireikus imtųsi asbesto šalinimo įmonė, kuri, nustatydama savo kainas, stengtųsi padengti savo išlaidas ir gauti pelno maržą. Be to, išlaidos, susijusios su minėtos savivaldybės vykdomu pas gyventojus esančio asbesto šalinimo organizavimu, nekompensuojamos, nes kompensuojama tik už atrinktoms įmonėms deleguotas operacijas. Minėta savivaldybė, atvirkščiai, prisiima tik nuostolių riziką, neturėdama galimybės gauti pelno.

48      Trečia, neatrodo, kad tokiai asbestą šalinančiai įmonei ekonomiškai naudinga, kai jos paslaugų gavėjai nepadengia jokių jos patirtų išlaidų ir ji turi laukti, kol šios išlaidos bus iš dalies kompensuotos subsidija. Toks mechanizmas ne tik lemtų struktūriniu požiūriu nuostolingą jos biudžeto padėtį, atsižvelgiant, pirma, į pelno maržos nebuvimą, antra, su asbesto šalinimo kampanijos organizavimu susijusių išlaidų nekompensavimą ir galiausiai – į didelį kompensacijų procentinės dalies svyravimą, nes jos gali svyruoti nuo 40 % iki 100 % pasirinktai įmonei pervestų sumų; taip pat šis mechanizmas apmokestinamajam asmeniui sukeltų neįprastą netikrumą, nes klausimas, ar ir kokiu mastu trečiasis asmuo grąžins tokią didelę patirtų išlaidų dalį, iš tikrųjų lieka atviras iki šio trečiojo asmens sprendimo po nagrinėjamų sandorių įvykdymo.

49      Taigi neatrodo (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad L. savivaldybė šiuo atveju vykdo ekonominę veiklą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

 Dėl neapmokestinimo, atsirandančio dėl to, kad viešosios teisės subjektas vykdo sandorius kaip valdžios institucija

50      Kadangi L. savivaldybė, atsižvelgiant į šio sprendimo 41–49 punktuose išdėstytus argumentus, nevykdo veiklos, kuri patenka į Direktyvos 2006/112 taikymo sritį, nebūtina nustatyti, ar ši veikla taip pat nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį pagal jos 13 straipsnio 1 dalį.

51      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad savivaldybės pavedamos įmonei atlikti asbesto šalinimo ir asbesto gaminių bei atliekų surinkimo operacijos to pageidaujančių rezidentų savininkų naudai, kai tokia veikla nesiekiama gauti nuolatinių pajamų ir dėl jos šie rezidentai nieko nemoka, nes šios operacijos finansuojamos iš valstybės lėšų, nėra PVM apmokestinamas paslaugų teikimas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

52      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinamos taip:

savivaldybės pavedamos įmonei atlikti asbesto šalinimo ir asbesto gaminių bei atliekų surinkimo operacijos to pageidaujančių rezidentų savininkų naudai, kai tokia veikla nesiekiama gauti nuolatinių pajamų ir dėl jos šie rezidentai nieko nemoka, nes šios operacijos finansuojamos iš valstybės lėšų, nėra pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas paslaugų teikimas.

Parašai.

*      Proceso kalba: lenkų.