Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. balandžio 20 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Apmokestinimas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 14, 15 ir 24 straipsniai – Elektromobilių įkrovimo prieigos – Įrangos, skirtos elektromobiliams įkrauti, suteikimas, būtinos elektros energijos tiekimas ir techninės pagalbos bei IT paslaugų teikimas – Kvalifikavimas kaip „prekių tiekimo“ ar kaip „paslaugų teikimo“

Byloje C-282/22

dėl Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausias administracinis teismas, Lenkija) 2022 m. vasario 23 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. balandžio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej

prieš

P. w W.,

dalyvaujant

Rzecznik Małych i Średnich Przedsiębiorców,

TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas D. Gratsias (pranešėjas), teisėjai M. Ilešič ir I. Jarukaitis,

generalinė advokatė T. Ćapeta,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej, atstovaujamo B. Kołodziej, D. Pach ir T. Wojciechowski,

–        Rzecznik Małych i Średnich Przedsiębiorców, atstovaujamo radca prawny P. Chrupek,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos O. Serdula, M. Smolek ir J. Vláčil,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir U. Małecka,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1), iš dalies pakeistos 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2009/162/ES (OL L 10, 2010, p. 14) (toliau – Direktyva 2006/112), 14 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej (Nacionalinės mokesčių informacijos direktorius, Lenkija, toliau – mokesčių administratorius) ir P. w W. ginčą dėl prašymo panaikinti 2017 m. gegužės 16 d. išaiškinimą dėl mokesčių (toliau – išaiškinimas dėl mokesčių).

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Direktyva 2006/112

3        PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„PVM objektas yra šie sandoriai:

a)      prekių tiekimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai prekes tiekia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

<...>

c)      paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

<...>“

4        Šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Prekių tiekimas“ – teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas.“

5        Šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Elektros energija, dujos, šilumos ar vėsinimo energija ir panašūs dalykai laikomi materialiuoju turtu.“

6        Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Paslaugų teikimas“ – sandoris, kuris nėra prekių tiekimas.“

 Direktyva 2014/94/ES

7        2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014, p. 1) 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad viešųjų įkrovimo prieigų operatoriai galėtų laisvai pirkti elektrą iš bet kurio Sąjungos elektros energijos tiekėjo priklausomai nuo susitarimo su tiekėju. Įkrovimo prieigų operatoriams leidžiama teikti elektromobilių įkrovimo paslaugas klientams pagal sutartį, įskaitant kitų paslaugų teikėjų vardu ir jiems atstovaujant.“

 Lenkijos teisė

8        Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2004 m. kovo 11 d. Ustawa o podatku od towarów i usług (Prekių ir paslaugų mokesčio įstatymas; Dz. U., Nr. 54, 535 pozicija (toliau – PVM įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas prekių tiekimas suprantamas kaip teisės kaip savininkui disponuoti turtu perdavimas. <...>“

9        PVM įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„5 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas paslaugų teikimas suprantamas kaip bet kokia fiziniam, juridiniam ar juridinio asmens statuso neturinčiam subjektui teikiama paslauga, kuri nėra prekių tiekimas, kaip jis suprantamas pagal 7 straipsnį. <...>“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

10      P. w W. ketina vykdyti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo ir eksploatavimo veiklą. Šiose prieigose bus įrengti „daugiastandarčiai“ įkrovikliai, turintys tiek greito įkrovimo nuolatinės srovės jungtis, tiek lėto įkrovimo kintamosios srovės jungtis. Įprastas elektromobilio įkrovimo laikas, t. y. iki 80 % baterijos pajėgumo naudojant greito įkrovimo jungtis, yra apie 20–30 minučių. Transporto priemonės įkrovimo naudojant lėto įkrovimo jungtis trukmė yra maždaug 4–6 valandos.

11      Vartotojų mokėtina kaina visų pirma priklausys nuo įkrovimo laiko, išreikšto valandomis lėto įkrovimo jungties atveju, ar minutėmis, greito įkrovimo jungties atveju, ir konkretaus naudotojo pasirinkto jungties modelio. Mokėjimai gali būti atliekami po kiekvienos įkrovimo sesijos arba pasibaigus sutartam sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpiui, neatmetant galimybės įdiegti sistemą, leidžiančią įsigyti skaitmeninėje piniginėje kaupiamus kreditus ir juos panaudoti atitinkamam elektromobiliui įkrauti.

12      Per kiekvieną įkrovimo sesiją atliekamas tiekimas ar teikimas, atsižvelgiant į atitinkamo naudotojo poreikius, iš esmės galėtų apimti šiuos sandorius:

–        įkrovimo įrangos suteikimą (įskaitant įkroviklio prijungimą prie transporto priemonės operacinės sistemos),

–        elektros energijos tiekimą, tinkamai pritaikytą elektromobilių akumuliatoriams,

–        būtiną techninę pagalbą.

13      P. w W. taip pat ketina sukurti specializuotą platformą, interneto svetainę ar programėlę, kurios leistų atitinkamam naudotojui rezervuoti konkrečią jungtį ir peržiūrėti sandorių ir atliktų mokėjimų istoriją.

14      Už visas šias paslaugas P. w W. taiko vieną kainą.

15      P. w W. prašė mokesčių administratoriaus pateikti išaiškinimą dėl mokesčių, patvirtinantį, kad numatoma veikla yra „paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama pagal PVM įstatymo 8 straipsnį.

16      Išaiškinime dėl mokesčių mokesčių administratorius nusprendė, kad elektros energijos tiekimas, reikalingas elektromobiliui įkrauti, turi būti laikomas pagrindiniu tiekimu ar teikimu, o kitas P. w W. siūlomas paslaugas reikia laikyti pagalbinėmis. Iš to matyti, kad P. w W. įrangos, leidžiančios greitai įkrauti elektromobilius, suteikimas neturėtų būti laikomas dominuojančiu atitinkamo sandorio elementu ir kad transporto priemonės įkrovimas nėra antraeilis.

17      Gavęs P. w W. skundą Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas, Lenkija) 2018 m. birželio 6 d. sprendimu panaikino išaiškinimą dėl mokesčių. Šio teismo teigimu, pirminis įkrovimo prieigos naudotojų ketinimas yra panaudoti įrangą, leidžiančią jiems greitai ir veiksmingai įkrauti savo transporto priemones. Taigi, atitinkamo naudotojo požiūriu, pagrindinį tiekimą ar teikimą sudaro galimybė pasinaudoti įkrovimo prieiga ir būtinas įkroviklio prijungimas prie transporto priemonės operacinės sistemos. Tokio sandorio tikslas yra ne siūlyti elektros energiją, o suteikti atitinkamiems vartotojams galimybę naudotis sudėtinga įkrovimo įranga, įrengta šiose įkrovimo prieigose.

18      Minėto teismo teigimu, pirma, jei atitinkami naudotojai siektų tik pirkti elektros energiją savo elektromobiliams, jie naudotų savo namų ūkio arba darbo vietos tinklus, o ne viešąsias įkrovimo prieigas. Jie šias prieigas pasirinktų tik dėl jų skirtingų standartų jungčių, leidžiančių greičiau ir veiksmingiau įkrauti elektromobilių akumuliatorius. Kita vertus, kaina apskaičiuojama neatsižvelgiant į suvartotą energiją. Tokiomis aplinkybėmis šių transporto priemonių įkrovimo prieigų pasiūlos patrauklumą iš esmės lemia įkrovimo laikas, o ne pati galimybė gauti elektros energijos.

19      To paties teismo teigimu, P. w W. paslaugos skiriasi nuo degalinių, siūlančių tradicinius degalus, paslaugų, nes ji pabrėžia ne degalų rūšį ar kokybę, kurios yra vienodos pas visus tiekėjus, bet įkrovimo greitį ir veiksmingumą, kurie priklauso nuo atitinkamiems vartotojams suteikiamos įrangos savybių.

20      Mokesčių institucija pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui dėl Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas) sprendimo, minėto šio sprendimo 17 punkte. Grįsdama šį kasacinį skundą mokesčių institucija tvirtina, kad, kalbant apie elektromobilių įkrovimo prieigos suteikimą už atlygį, pagrindinį tiekimą ar teikimą sudaro prekių, t. y. elektros energijos, tiekimas.

21      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, trys šio sprendimo 12 punkte aprašyti sandoriai yra glaudžiai susiję, todėl sudaro vieną sudėtinį sandorį. Vis dėlto specializuotos platformos, interneto svetainės ar programėlės, kurioje atskiri naudotojai, besinaudojantys bendrovės įkrovimo prieigomis, galės rezervuoti tam tikrą jungtį, peržiūrėti sandorių ir atliktų mokėjimų istoriją, sukūrimas yra pagalbinė paslauga, kuri yra šio vieno sudėtinio sandorio dalis, kuria siekiama palengvinti vartotojams jų transporto priemonių įkrovimą.

22      Atsižvelgdamas į tai, kad klientams siūloma prieiga prie įkrovimo įrangos, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimą, tinkamai pritaikytą transporto priemonės akumuliatoriui, nėra pagalbinis elektros energijos tiekimo elementas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad reikia nustatyti šio sprendimo 12 ir 21 punktuose aprašyto vieno tiekimo ar teikimo dominuojantį elementą. Šiomis aplinkybėmis šis teismas patikslina, kad, P. w W. teigimu, sprendimą pasinaudoti atitinkamos įkrovimo prieigos paslaugomis gali lemti noras sutrumpinti laiką, reikalingą transporto priemonei įkrauti, kad būtų galima greitai tęsti kelionę. Taigi, atitinkamo naudotojo požiūriu, lemiamą reikšmę turi ne energijos kaina, o suteikiama prieiga prie specialios infrastruktūros, užtikrinančios trumpesnį sustojimo prie įkrovimo prieigos laiką.

23      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pasinaudojimas įkrovimo prieiga pats savaime nėra tikslas, siekiama įkrauti elektromobilio akumuliatorių. Taigi šių prieigų naudotojai gali pasirinkti arba greitą, arba lėtą įkrovimo prieigą ne vien pagal įkrovimo laiką, bet atsižvelgdami ir į transporto priemonės akumuliatoriaus charakteristikas. Taigi prieiga prie įkrovimo įrangos yra priemonė, leidžianti geresnėmis sąlygomis pasinaudoti elektros energijos tiekimu, kuris yra pagrindinis teikimas.

24      Vis dėlto, viena vertus, tai, kad įkrovimo kaina taip pat apima rinkliavą už transporto priemonės stovėjimą ir, kita vertus, Direktyvos 2014/94 4 straipsnio 8 dalyje pateikta nuoroda į „elektromobilių įkrovimo paslaugas“, kurias teikia įkrovimo prieigų operatoriai, kelia abejonių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo vieno tiekimo ar teikimo kvalifikavimo kaip „prekių tiekimo“ ar „paslaugų teikimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112.

25      Šiomis aplinkybėmis Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar įkrovimo prieigose elektromobilių naudotojams atliekamas sudėtinis tiekimas ar teikimas, kuris apima:

a)      įkrovimo įrangos suteikimą (įskaitant įkroviklio prijungimą prie transporto priemonės operacinės sistemos);

b)      elektros energijos tiekimo, tinkamai pritaikyto elektromobilių akumuliatoriams, užtikrinimą;

c)      būtiną techninę pagalbą transporto priemonių naudotojams; ir

d)      prieigos prie specializuotos platformos, interneto svetainės ar programėlės, kurioje naudotojai gali rezervuoti konkrečią jungtį, peržiūrėti sandorių ir mokėjimų istoriją ir naudotis „e. pinigine“, mokėdami už atskiras įkrovimo sesijas, suteikimą,

yra „prekių tiekimas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos [2006/112] 14 straipsnio 1 dalį, ar „paslaugų teikimas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalį?“

 Dėl prejudicinio klausimo

26      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 2006/112 turi būti aiškinama taip, kad „prekių tiekimas“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, ar „paslaugų teikimas“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 24 straipsnio 1 dalį, yra vienas sudėtinis tiekimas ar teikimas, kurį sudaro:

–        elektromobilių įkrovimo įrangos suteikimas (įskaitant įkroviklio prijungimą prie transporto priemonės operacinės sistemos),

–        elektros energijos tiekimas, tinkamai pritaikytas elektromobilių akumuliatoriams,

–        būtina techninė pagalba atitinkamiems naudotojams,

–        programėlė, kurioje atitinkami naudotojai gali rezervuoti jungtį, peržiūrėti mokėjimų istoriją, įsigyti skaitmeninėje piniginėje sukauptus kreditus ir panaudoti juos mokant už įkrovimą.

27      Primintina, kad, kai sandorį sudaro elementų ir veiksmų daugetas, reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis šis sandoris vyksta, siekiant nustatyti, viena vertus, ar PVM tikslais jis apima du arba daugiau atskirų tiekimų ar teikimų arba vieną tiekimą ar teikimą ir, kita vertus, ar pastaruoju atveju šis vienas tiekimas ar teikimas turi būti laikomas „prekių tiekimu“ ar „paslaugų teikimu“ (2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09, EU:C:2011:135, 52 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Q-GmbH (Ypatingos rizikos draudimas), C-907/19, EU:C:2021:237, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28      Konkrečiai kalbant, nors iš Direktyvos 2006/112 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos matyti, kad kiekvienas sandoris paprastai turi būti laikomas atskiru ir savarankišku, sandoris, kurį ekonominiu požiūriu sudaro vienas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, negali būti dirbtinai skaidomas, kad nebūtų pakenkta PVM sistemos veikimui. Šiuo klausimu reikia nuspręsti, kad vienas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas yra tada, kai apmokestinamasis asmuo klientui patiekia du ar daugiau elementų ar atlieka veiksmų, kurie yra taip glaudžiai susiję, jog objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą tiekimą ar teikimą, kurio skaidymas būtų dirbtinis (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09, EU:C:2011:135, 53 punktą ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Q-GmbH (Ypatingos rizikos draudimas), C-907/19, EU:C:2021:237, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29      Be to, tam tikromis aplinkybėmis keli formaliai skirtingi tiekimai ar teikimai, kurie gali būti vykdomi atskirai ir atskirai apmokestinami ar neapmokestinami, turi būti laikomi vienu sandoriu, kai jie nėra savarankiški (2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Everything Everywhere, C-276/09, EU:C:2010:730, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30      Taip yra, be kita ko, tuomet, kai vienas ar keli elementai turi būti laikomi sudarančiais pagrindinį tiekimą ar teikimą, ir, atvirkščiai, kiti elementai turi būti laikomi vienu arba keliais pagalbiniais tiekimais ar teikimais, kuriems taikoma pagrindinio tiekimo ar teikimo apmokestinimo tvarka. Konkrečiai kalbant, tiekimas ar teikimas turi būti laikomas pagalbiniu prie pagrindinio tiekimo ar teikimo, kai klientams jis yra ne tikslas savaime, o priemonė geriausiomis sąlygomis pasinaudoti pagrindiniu tiekimu ar teikimu (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, EU:C:2011:135, 54 punktą ir 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo Frenetikexito, C-581/19, EU:C:2021:167, 41 punktą).

31      Bendradarbiaudami, kaip įtvirtinta SESV 267 straipsnyje, nacionaliniai teismai iš tiesų turi nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atitinkamas tiekimas ar teikimas yra vienas tiekimas arba teikimas, ir šiuo atžvilgiu pateikti galutinį faktinių aplinkybių įvertinimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09, EU:C:2011:135, 55 punktą ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Q-GmbH (Ypatingos rizikos draudimas), C-907/19, EU:C:2021:237, 25 ir 26 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

32      Pagrindinė byla susijusi su sandorių, kuriuos sudaro elektros energijos tiekimas elektromobiliams įkrauti ir įkrovimo prieigų plėtojimas, taip pat naudojimosi šiomis prieigomis palengvinimas, reikiama techninė pagalba ir programėlės, leidžiančios peržiūrėti sandorius ir mokėjimus už juos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjamas tiekimas ir teikimas yra vienas sandoris PVM tikslais. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą informaciją, neatrodo, kad toks kvalifikavimas pažeistų vieną iš šio sprendimo 27–30 punktuose nurodytų kriterijų.

33      Dėl sąvokos „prekių tiekimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2006/112, jos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tai yra teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas. Ši sąvoka apima kiekvieną materialiojo turto perleidimo sandorį, kuriuo viena šalis suteikia kitai šaliai teisę disponuoti tuo turtu taip, lyg ji būtų šio turto savininkė (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09, EU:C:2011:135, 59 punktą ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Herst, C-401/18, EU:C:2020:295, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, pagal šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalį elektros energija laikoma materialiuoju turtu.

34      Kalbant apie sąvoką „paslaugų teikimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2006/112, iš jos 24 straipsnio 1 dalies matyti, kad ji apima bet kokį sandorį, kuris nėra „prekių tiekimas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnį.

35      Siekiant nustatyti, ar vienas sudėtinis prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turi būti laikomas „prekių tiekimu“, ar „paslaugų teikimu“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis vykdomas atitinkamas sandoris, siekiant išsiaiškinti jam būdingus ir nustatyti dominuojančius elementus. Aptariami elementai turi būti nustatyti remiantis paprasto įkrovimo prieigų naudotojo požiūriu ir bendru vertinimu atsižvelgiant į paslaugų teikimo elementų, palyginti su prekių tiekimo elementais, kokybę, ne tik kiekybę (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09, EU:C:2011:135, 61 ir 62 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

36      Taigi, viena vertus, Direktyvos 2014/94 4 straipsnio 8 dalyje esanti nuoroda į „elektromobilių įkrovimo paslaugas“ nelemia pagrindinėje byloje nagrinėjamo sandorio kvalifikavimo kaip „prekių tiekimo“ ar „paslaugų teikimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112. Iš tiesų pagal Direktyvos 2014/94 1 straipsnį šios direktyvos tikslas – nustatyti minimalius reikalavimus alternatyviųjų degalų infrastruktūros, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas, kūrimui. Taigi ja nesiekiama nustatyti kokios nors taisyklės dėl alternatyviųjų degalų tiekimo vertinimo PVM tikslais.

37      Kita vertus, kadangi prekiaujant prekėmis visuomet teikiamos minimalios paslaugos, vertinant, kokią dalį užima paslaugų teikimas vykdant sudėtinį tiekimą ar teikimą, kuris apimą ir šių prekių tiekimą, galima atsižvelgti tik į tas paslaugas, kurios nėra neišvengiamai susijusios su prekių tiekimu (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Bog ir kt., C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09, EU:C:2011:135, 63 punktą ir 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Dyrektor Izby Administracji Skarbowej w Katowicach, C-703/19, EU:C:2021:314, 50 punktą).

38      Šiuo klausimu, pirma, sandoris, kurį sudaro elektros energijos tiekimas elektromobilio akumuliatoriui, yra prekių tiekimas, nes šis sandoris suteikia teisę įkrovimo prieigos naudotojui naudoti elektros energiją, kuri pagal Direktyvos 2006/112 15 straipsnio 1 dalį prilyginama materialiajam turtui, savo transporto priemonės veiklai.

39      Antra, toks elektros energijos tiekimas elektromobilio akumuliatoriui reikalauja atitinkamos įkrovimo įrangos, galinčios apimti kroviklį, kuris turi būti prijungtas prie transporto priemonės operacinės sistemos. Taigi, galimybės naudotis šia įranga suteikimas yra minimalus paslaugų teikimas, būtinai susijęs su elektros energijos tiekimu, todėl į jį negalima atsižvelgti vertinant paslaugų teikimo dalį visame sudėtiniame sandoryje, apimančiame ir šį elektros energijos tiekimą.

40      Trečia, techninė pagalba, kuri gali būti būtina atitinkamiems naudotojams, savaime yra ne tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis gauti elektromobiliui būtiną elektros energiją. Taigi ji yra pagalbinė paslauga, palyginti su šiuo elektros energijos tiekimu.

41      Tas pats pasakytina ir apie galimybės naudotis programėlėmis, leidžiančiomis atitinkamam naudotojui rezervuoti jungtį, peržiūrėti sandorių istoriją ir įsigyti kreditų, kad būtų galima apmokėti įkrovimą, suteikimą. Iš tiesų tokios paslaugos šiam naudotojui suteikia tam tikrų papildomų praktinių galimybių, kurių vienintelis tikslas – pagerinti elektros energijos tiekimą jo transporto priemonei įkrauti ir pateikti praeityje sudarytų sandorių apžvalgą.

42      Darytina išvada, kad iš principo elektros energijos tiekimas yra būdingas ir dominuojantis vieno sudėtinio tiekimo ar teikimo elementas, dėl kurio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi Teisingumo Teismo.

43      Tokios išvados nepaneigia šio teismo nurodyta aplinkybė, kad apskaičiuojant sumą, mokėtiną už elektromobilio įkrovimą, gali būti atsižvelgta ne tik į patiektos elektros energijos kiekį, bet ir į rinkliavą už stovėjimo per šio įkrovimo laiką. Konkrečiai kalbant, tai paprasčiausiai reiškia, kad patiektos prekės, t. y. elektros energijos, vieneto kainą sudaro ne tik pačios prekės savikaina, bet ir atitinkamiems naudotojams suteiktos įrangos naudojimo laikas.

44      Šio sprendimo 42 punkte padaryta išvada taip pat nepaneigiama, kai atitinkamas operatorius apskaičiuoja kainą, remdamasis vien įkrovimo trukme. Iš tiesų atsižvelgiant į tai, kad tiekiamos elektros energijos kiekis priklauso nuo tiekimo metu perduotos galios, toks apskaičiavimas taip pat atspindi šios elektros energijos vieneto kainą.

45      Panašiai vien aplinkybės, kad greito įkrovimo esant nuolatinei srovei vieneto kaina yra šiek tiek didesnė nei lėto įkrovimo esant kintamai srovei, nepakanka, kad, atitinkamo naudotojo požiūriu, minėto įkrovimo greitis ir veiksmingumas būtų būdingas ir dominuojantis atitinkamame sandoryje.

46      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 2006/112 turi būti aiškinama taip, kad „prekių tiekimas“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, yra vienas sudėtinis tiekimas, kurį sudaro:

–        elektromobilių įkrovimo įrangos suteikimas (įskaitant įkroviklio prijungimą prie transporto priemonės operacinės sistemos),

–        elektros energijos tiekimas, tinkamai pritaikytas elektromobilių akumuliatoriams,

–        būtina techninė pagalba atitinkamiems naudotojams ir

–        programėlės, kurioje atitinkami naudotojai gali rezervuoti jungtį, peržiūrėti mokėjimų istoriją, įsigyti skaitmeninėje piniginėje sukauptus kreditus ir panaudoti juos mokant už įkrovimą, suteikimas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

47      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeista 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2009/162/ES,

turi būti aiškinama taip:

„prekių tiekimas“, kaip jis suprantamas pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 2006/112 14 straipsnio 1 dalį, yra vienas sudėtinis tiekimas, kurį sudaro:

–        elektromobilių įkrovimo įrangos suteikimas (įskaitant įkroviklio prijungimą prie transporto priemonės operacinės sistemos),

–        elektros energijos tiekimas, tinkamai pritaikytas elektromobilių akumuliatoriams,

–        būtina techninė pagalba atitinkamiems naudotojams ir

–        programėlės, kurioje atitinkami naudotojai gali rezervuoti jungtį, peržiūrėti mokėjimų istoriją, įsigyti skaitmeninėje piniginėje sukauptus kreditus ir panaudoti juos mokant už įkrovimą, suteikimas.

Parašai.

*      Proceso kalba: lenkų.