Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. sausio 18 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema – Direktyva 2006/112/EB – 30 straipsnio pirma pastraipa – 60 straipsnis – 71 straipsnio 1 dalis – Apmokestinamųjų sandorių vieta – Prekės, įvežtos į Europos Sąjungos muitų teritoriją pirmoje valstybėje narėje pažeidžiant muitų taisykles ir vėliau nugabentos į antrąją valstybę narę – Importo PVM atsiradimo vieta – Nacionalinė nuostata, kurioje daroma nuoroda į Sąjungos muitų teisės aktus“

Byloje C-791/22

dėl Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. gruodžio 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

G.A.

prieš

Hauptzollamt Braunschweig

TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS,

kurį sudaro kolegijos pirmininkė O. Spineanu-Matei (pranešėja), teisėjai J.-C. Bonichot ir L. S. Rossi,

generalinė advokatė T. Ćapeta,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        G.A., atstovaujamo Rechtsanwalt A. Fetzer,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos F. Behre, J. Jokubauskaitės ir M. Salyková,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) 30 ir 60 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant G.A. ir Hauptzollamt Braunschweig (Braunšveigo centrinė muitinė, Vokietija) ginčą dėl neteisėto cigarečių importo į Europos Sąjungą apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Direktyva 2006/112

3        Pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies d punktą PVM objektas, be kita ko, yra šie sandoriai:

„<...>

d)      prekių importas.“

4        Šios direktyvos 30 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Prekių importas“ – prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, kaip nustatyta [SESV] [29] straipsnyje, įvežimas į [Europos Sąjungą].“

5        Šios direktyvos V antraštinėje dalyje „Apmokestinamųjų sandorių vieta“ yra 4 skyrius „Prekių importo vieta“, kuriame yra 60 straipsnis, o jame numatyta:

„Prekių importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės, kai jos įvežamos į [Sąjungą].“

6        Tos pačios direktyvos VI antraštinėje dalyje „Apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM“ yra 4 skyrius „Prekių importas“, kuriame yra 70 straipsnis, suformuluotas taip:

„Apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai prekės yra importuotos.“

7        Direktyvos 2006/112 tame pačiame 4 skyriuje esančiame 71 straipsnyje nustatyta:

„1.      Kai į [Sąjungą] įvežamoms prekėms taikoma viena iš 156, 276 ir 277 straipsniuose nurodytų procedūrų ar aplinkybių, arba laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūros, arba išorinio tranzito procedūros, apmokestinimo momentas nustatomas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai prekėms nebetaikomos tos procedūros ar aplinkybės.

Tačiau, kai už importuojamas prekes reikia sumokėti muitą, <...> apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įvyksta apmokestinimo tais mokesčiais momentas ir atsiranda prievolė juos apskaičiuoti.

2.      Kai importuotoms prekėms netaikomi 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti muitai, valstybės narės apmokestinimo momentui bei prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentui nustatyti taiko galiojančias nuostatas dėl muitų.“

 Muitų kodeksas

8        1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t. p. 307), iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, 2000, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 8 t. p. 179, toliau – Muitinės kodeksas), 202 straipsnyje nustatyta:

„1.      Importo skola muitinei atsiranda:

a)      neteisėtai įvežant į [Sąjungos] muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes

<...>

Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas.

2.      Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu.

3.      Skolininkais laikomi:

–      asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes,

–      bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir

–      bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.“

9        Šio kodekso 215 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Jeigu muitinė nustato, kad pagal 202 straipsnį muitinės skola atsirado kitoje valstybėje narėje ir tokios skolos suma yra mažesnė nei 5 000 eurų, minėta skola laikoma atsiradusia ją nustačiusioje valstybėje narėje.“

 Vokietijos teisė

10      2005 m. vasario 21 d. paskelbtos redakcijos Umsatzsteuergesetz (Apyvartos mokesčio įstatymas, BGBl. 2005 I p. 386) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Importo apyvartos mokesčiui mutatis mutandis taikomos nuostatos dėl muitų.

<...>“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

11      Lenkijos rezidentas G.A. 2012 m. rugsėjo 29 d. šioje valstybėje narėje esančiame turguje nusipirko iš viso 43 760 cigarečių, ant kurių pakuočių buvo pritvirtintos tik Ukrainos ir Baltarusijos banderolės. Jis šias cigaretes, neinformavęs muitinės, pervežė į Braunšveigo regioną (Vokietija) ir 2012 m. spalio 2 d. perdavė pirkėjui iš Vokietijos. Kai G.A. buvo suimtas, cigaretės buvo konfiskuotos ir vėliau sunaikintos.

12      Manydama, kad cigaretės į Sąjungos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, Hauptzollamt Braunschweig (Braunšveigo centrinė muitinė, Vokietija) nusprendė, kad pagal Muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktą atsirado skola muitinei, o G.A. yra skolininkas pagal šio kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečią įtrauką. Ta pati tarnyba taip pat nusprendė, kad pagal Apyvartos mokesčio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį importo PVM atsirado Vokietijoje. Taigi 2015 m. vasario 3 d. ji priėmė pranešimą apie mokėtiną PVM, kurio suma siekia 2 006,38 EUR.

13      Kadangi G.A. inicijuota skundo nagrinėjimo procedūra nebuvo baigta, jis pareiškė ieškinį dėl šio pranešimo apie mokėtiną mokestį panaikinimo Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

14      Kadangi jo nagrinėjamas ginčas susijęs, be kita ko, su klausimu, ar ginčijamas importo PVM atsirado Vokietijoje, šiam teismui kyla klausimas dėl taisyklių, kurios šiuo atveju yra reikšmingos nustatant šio mokesčio atsiradimo vietą.

15      Minėtas teismas mano, kad cigarečių importo vieta yra Lenkijoje, nes jos pateko į Sąjungos ekonominę apyvartą šios valstybės narės teritorijoje. Taigi Vokietijos muitinė yra kompetentinga nustatyti ir išieškoti importo PVM tik su sąlyga, kad šis mokestis laikomas atsiradusiu Vokietijoje remiantis teisine fikcija dėl jo atsiradimo vietos. Jis nurodo, kad pagal Apyvartos mokesčio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį pagal analogiją taikoma Muitinės kodekso 215 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad skola muitinei laikoma atsiradusia valstybėje narėje, kurioje buvo nustatyta skola muitinei, kai skolos suma yra mažesnė nei 5 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šios nuostatos atitikties Direktyvai 2006/112.

16      Šiuo klausimu šis teismas mano, kad Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje pateikta nuoroda į muitų teisės aktus nesusijusi su PVM skolos atsiradimo vieta. Viena vertus, šioje nuostatoje nėra nuorodos į muitų teisės aktus dėl visų PVM atsiradimo sąlygų. Kita vertus, į importo vietą atsižvelgiama Direktyvos 2006/112 60 ir 61 straipsniuose, siekiant nustatyti PVM apmokestinamų sandorių vietą.

17      Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pažeidžiama [Direktyva 2006/112], visų pirma jos 30 ir 60 straipsniai, kai valstybės narės teisės normoje nustatyta, kad [Muitinės kodekso] 215 straipsnio 4 dalis pagal analogiją taikoma importo [PVM]?“

 Dėl prejudicinio klausimo

18      Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2006/112 30 straipsnio pirma pastraipa, 60 straipsnis ir 71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos Muitinės kodekso 215 straipsnio 4 dalis pagal analogiją taikoma importo PVM, kiek tai susiję su šio importo PVM atsiradimo vietos nustatymu.

19      Dėl prekių importo Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad šis sandoris yra PVM objektas. Šios direktyvos 30 straipsnio pirmoje pastraipoje apibrėžta, kad prekių importas yra prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, kaip nustatyta SESV 29 straipsnyje, įvežimas į Sąjungą.

20      Minėtos direktyvos 60 straipsnyje numatyta, kad prekių importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės, kai jos įvežamos į Sąjungą.

21      Remiantis šios direktyvos 70 straipsniu, apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai prekės yra importuotos.

22      Vis dėlto pagal Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kai už importuojamas prekes reikia sumokėti muitą, apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įvyksta apmokestinimo tais mokesčiais momentas ir atsiranda prievolė juos apskaičiuoti.

23      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad pagal Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą valstybėms narėms leidžiama apmokestinimo momentą ir prievolę apskaičiuoti importo PVM susieti su apmokestinimo muitais momentu ir prievole juos apskaičiuoti. Šis ryšys paaiškinamas tuo, kad importo PVM ir muitų esminiai bruožai yra panašūs, nes jie atsiranda dėl importo į Sąjungą ir dėl paskesnio prekių išleidimo į valstybių narių ekonominę apyvartą (2022 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Hauptzollamt Hamburg (PVM atsiradimo vieta – II), C-368/21, EU:C:2022:647, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24      Siekiant nustatyti ryšį tarp muitų teisės aktų ir su PVM susijusių teisės aktų, numatytą Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, visų pirma siekiant sužinoti, ar jie taip pat susiję su importo PVM apmokestinamų prekių importo vieta, reikia išnagrinėti šioje nuostatoje daromos nuorodos į muitų teisės aktus apimtį.

25      Šiuo klausimu, pirma, reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antros pastraipos formuluotėje daroma nuoroda tik į momentą, kai įvyksta apmokestinimo momentas ir atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM. Šioje nuostatoje nėra nuorodos į muitų teisės aktus, kiek tai susiję su importo vieta.

26      Remiantis pažodiniu aiškinimu, nuoroda į muitų teisės aktus susijusi tik su apmokestinimo momento ir prievolės apskaičiuoti PVM momento, o ne su importo vietos nustatymu.

27      Antra, kalbant apie Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kontekstą, reikia pažymėti, kad ši nuostata yra šios direktyvos VI antraštinėje dalyje, susijusioje su „apmokestinimo momentu ir prievole apskaičiuoti PVM“. Vis dėlto šios direktyvos 60 straipsnis yra jos V antraštinėje dalyje, kuri konkrečiai skirta „apmokestinamųjų sandorių vietai“, būtent – šios antraštinės dalies 4 skyriuje „Prekių importo vieta“.

28      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad joje nenustatytas bendras Direktyvos 2006/112 ir Muitinės kodekso ryšys ir, konkrečiai kalbant, nenustatyta prekių importo vieta apmokestinimo PVM tikslais.

29      Tokį aiškinimą savo jurisprudencijoje patvirtina Teisingumo Teismas.

30      Tiesa, jis nusprendė, kad, atsižvelgiant į importo PVM ir muitų sugretinimą, patvirtintą Direktyvos 2006/112 71 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 10 d. Sprendimo Federal Express Corporation Deutsche Niederlassung, C-26/18, EU:C:2019:579, 41 punktą), prie skolos muitinei gali būti pridėta PVM skola, jei dėl neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado skola muitinei, galima daryti prielaidą, kad atitinkamos prekės buvo išleistos į Sąjungos ekonominę apyvartą ir galėjo būti vartojamos, todėl įvyko apmokestinimo PVM momentas (2022 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Hauptzollamt Hamburg (PVM atsiradimo vieta – II), C-368/21, EU:C:2022:647, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31      Vis dėlto tokia prielaida gali būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad, nepaisant muitų teisės aktų pažeidimų, dėl kurių valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti šie pažeidimai, atsirado importo skola muitinei, prekė pateko į Sąjungos ekonominę apyvartą kitos valstybės narės, kurioje ji buvo skirta vartoti, teritorijoje. Tokiu atveju apmokestinimo importo PVM momentas įvyko toje kitoje valstybėje narėje (2022 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Hauptzollamt Hamburg (PVM atsiradimo vieta – II), C-368/21, EU:C:2022:647, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32      Galiausiai reikia pabrėžti PVM taikomo mokestinio teritorialumo principo svarbą. Iš tiesų, priešingai nei muitai, kurie atitenka Sąjungai, neatsižvelgiant į tai, kuri valstybė narė juos renka, su importo PVM susijusios pajamos pagal šį principą priklauso valstybei narei, kurioje įvyko galutinis vartojimas (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą Collée, C-146/05, EU:C:2007:549, 37 punktas).

33      Nagrinėjamu atveju, remiantis prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, pagrindinėje byloje nagrinėjamos cigaretės pateko į Sąjungos ekonominę apyvartą Lenkijoje ir buvo skirtos vartoti šioje valstybėje narėje, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į neteisėtai į Sąjungą importuotų prekių kiekį ir tai, kaip jos buvo nupirktos ir vėliau perduotos. Taigi pagal šio sprendimo 30 punkte primintą jurisprudenciją Lenkija turi būti laikoma šioms cigaretėms taikomo importo PVM atsiradimo vieta.

34      Prekės importo vietos nustatymas taikant ne Direktyvos 2006/112 nuostatas, o pagal analogiją Muitinės kodekso 215 straipsnio 4 dalį reikštų, kad tokiu atveju pajamos, susijusios su importo PVM, priklauso valstybei narei, kurioje skolos muitinei atsiradimas buvo konstatuotas pagal šioje nuostatoje įtvirtintą teisinę fikciją, t. y. Vokietijos Federacinei Respublikai, o tai prieštarautų mokestinio teritorialumo principo apimčiai PVM srityje.

35      Šiuo klausimu taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos cigaretės skirtos vartoti Lenkijoje, kompetentinga Vokietijos institucija pagal 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010, p. 1) 13 straipsnio 1 dalį turėtų be išankstinio prašymo perduoti informaciją apie šių cigarečių konfiskavimą kompetentingai Lenkijos institucijai, kad, be kita ko, išvengtų mokestinių pajamų praradimo šioje kitoje valstybėje narėje rizikos.

36      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2006/112 30 straipsnio pirma pastraipa, 60 straipsnis ir 71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos Muitinės kodekso 215 straipsnio 4 dalis pagal analogiją taikoma importo PVM, kiek tai susiję su šio importo PVM atsiradimo vietos nustatymu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

37      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 30 straipsnio pirma pastraipa, 60 straipsnis ir 71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

turi būti aiškinami taip:

jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 215 straipsnio 4 dalis pagal analogiją taikoma importo pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), kiek tai susiję su šio importo PVM atsiradimo vietos nustatymu.

Parašai.

*      Proceso kalba: vokiečių.