Available languages

Taxonomy tags

Info

References in this case

Share

Highlight in text

Go

Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. balandžio 18 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bendra sistema – Direktyva 2006/112/EB – Taikymo sritis – Ekonominė veikla – Paslaugų teikimas – 135 straipsnis – Tam tikros veiklos neapmokestinimas – Kreditų teikimo sandoriai – Įkeistų prekių pardavimas aukcione – Viena paslauga – Atskiros ir savarankiškos paslaugos – Pagrindinis ar papildomas paslaugos pobūdis“

Byloje C-89/23

dėl Supremo Tribunal Administrativo (Vyriausiasis administracinis teismas, Portugalija) 2023 m. sausio 25 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2023 m. vasario 16 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Companhia União de Crédito Popular SA

prieš

Autoridade Tributária e Aduaneira

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, teisėjai N. Wahl ir M. L. Arastey Sahún (pranešėja),

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa, R. Campos Laires ir A. Rodrigues,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos M. Afonso ir M. Herold,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1; toliau – PVM direktyva) 135 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Companhia União de Crédito Popular SA (toliau – CUCP) ir Autoridade Tributária e Aduaneira (Mokesčių ir muitų institucija, Portugalija) ginčą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo už sandorius, susijusius su prekių, įkeistų siekiant užtikrinti paskolą, pardavimu aukcione.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta:

„Už kiekvieną sandorį PVM apskaičiuojamas taip – iš PVM, apskaičiuoto prekių ar paslaugų kainai taikant toms prekėms arba paslaugoms nustatytą PVM tarifą, atimama įvairioms sąnaudų sudedamosioms dalims tiesiogiai priskirtino PVM suma.“

4        Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose numatyta:

„PVM objektas yra šie sandoriai:

a)      prekių tiekimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai prekes tiekia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;

<...>

c)      paslaugų teikimas už atlygį valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.“

5        Minėtos direktyvos 73 straipsnyje nurodyta:

„Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, išskyrus nurodytąsias 74–77 straipsniuose, apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba iš trečiosios šalies už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas.“

6        Šios direktyvos 78 straipsnyje įtvirtinta:

„Apmokestinamoji vertė apima:

a)      mokesčius, muitus ir rinkliavas, išskyrus patį PVM;

b)      atsitiktines išlaidas, pavyzdžiui, komisinius mokesčius, pakavimo, gabenimo ir draudimo išlaidas, kurias tiekėjui turi padengti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo.

Taikant pirmos pastraipos b punktą valstybės narės atsitiktinėmis išlaidomis gali laikyti išlaidas, dėl kurių sudarytas atskiras susitarimas.“

7        Šios direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta:

„Valstybės narės PVM neapmokestina šių sandorių, pagal kuriuos:

<...>

b)      paskolos suteikimas bei derybos dėl paskolos ir suteiktos paskolos priežiūra, kurią atlieka paskolą suteikęs asmuo.“

 Portugalijos teisė

 Civilinis kodeksas

8        Código Civil (Civilinis kodeksas) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Įkeitimas suteikia kreditoriui teisę į savo reikalavimo apmokėjimą ir atitinkamais atvejais į palūkanas su pirmumo teise, palyginti su kitais kreditoriais, iš konkretaus kilnojamojo turto vertės arba skolininko ar trečiojo asmens reikalavimų arba kitų teisių, kurioms netaikoma hipoteka, vertės.“

9        Šio kodekso 1142 straipsnyje nurodyta:

„Paskola – tai sutartis, pagal kurią viena šalis suteikia kitai šaliai pinigų arba kitą pakeičiamą daiktą, o antroji šalis privalo grąžinti tokio paties pobūdžio ir tokios pačios kokybės daiktą.“

10      Minėto kodekso 1150 straipsnyje nustatyta:

„Paskolos davėjas gali nutraukti sutartį, jei paskolos gavėjas nesumoka palūkanų suėjus terminui.“

 PVM kodeksas

11      Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Código do Imposto sobre o Valor Acrescentado (Pridėtinės vertės mokesčio kodeksas, toliau – PVM kodeksas) 1 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:

„Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas:

a)      apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip toks, atliekamas prekių perleidimas ir paslaugų teikimas už atlygį nacionalinėje teritorijoje.“

12      Šio kodekso 9 straipsnio 27 punkto a ir b papunkčiuose nustatyta:

„PVM neapmokestinama:

<...>

27.      Šie sandoriai:

a)      paskolų, įskaitant jų pardavimo ir perpardavimo sandorius, suteikimas ir derybos dėl jų, taip pat administravimas ir priežiūra, kurią atlieka paskolą suteikęs asmuo;

b)      derybos dėl garantijų, užstatų ir kitų užtikrinimo priemonių, taip pat kredito garantijų administravimas ar valdymas, kurį atlieka juos suteikęs asmuo.“

13      Minėto kodekso 16 straipsnyje nurodyta:

„1.      Nepažeidžiant 2 ir 10 dalių nuostatų, apmokestinamo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo apmokestinamąją vertę sudaro atlygio, gauto ar gautino iš pirkėjo, gavėjo ar trečiojo asmens, vertė.

<...>

5.      Apmokestinamo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo apmokestinamoji vertė apima:

a)      mokesčius, muitus, rinkliavas ir kitas mokestines priemones, išskyrus patį pridėtinės vertės mokestį;

b)      pagalbines išlaidas, pavyzdžiui, susijusias su komisiniais mokesčiais, pakavimu, vežimu, draudimu ir reklama kliento vardu.

<...>“

 Dekretas-įstatymas Nr. 365/99

14      Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 1999 m. rugsėjo 17 d. Decreto-Lei n. o 365/99, estabelece o regime jurídico do acesso, do exercício e da fiscalização da actividade de prestamista (Dekretas-įstatymas Nr. 365/99, kuriuo nustatoma teisinė tvarka dėl galimybės užsiimti įkeitimo veikla, jos vykdymo ir kontrolės) (toliau – Dekretas-įstatymas Nr. 365/99) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Paskolos davėjo veikla – fizinio ar juridinio asmens vykdomas skolinimas su įkeitimu.“

15      Šio dekreto-įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Įkeistas turtas gali būti grąžinamas, tik jei prieš tai sumokama pagrindinė suma, palūkanos ir teisės aktuose numatyti komisiniai.“

16      Minėto dekreto-įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Jeigu įsipareigojimų nevykdymas trunka ilgiau nei tris mėnesius, įkeistas daiktas gali būti parduotas, pateikiant pasiūlymą užklijuotame voke, aukcione arba tiesiogiai parduodant subjektams, kuriems įstatymas suteikia teisę įsigyti tam tikrą turtą.“

17      To paties dekreto-įstatymo 23 straipsnyje numatyta:

„1.      Aukcionai vykdomi skelbimuose nurodytą dieną ir laiku, dalyvaujant civilinės administracijos atstovui.

2.      Įkeičiant pateikti daiktai perduodami suinteresuotajam asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą ir atitinkamos vertės užstatą.

3.      Tai, kad nėra jokio pasiūlymo įsigyti, lemia, kad atitinkami daiktai perkeliami į kitą aukcioną ar pardavimą pateikiant pasiūlymą užklijuotame voke.“

18      Dekreto-įstatymo Nr. 365/99 25 straipsnis suformuluotas taip:

„Nuo pardavimo kainos taikomas 11 % pardavimo komisinis mokestis paskolos davėjui.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

19      CUCP yra pagal Portugalijos teisę įsteigta bendrovė, kuri verčiasi paskolų su įkeitimu, užtikrinamų kilnojamuoju turtu, veikla. Ši veikla neapmokestinama PVM pagal PVM kodekso 9 straipsnio 27 punkto a papunktį, susijusį su paskolos suteikimo ir derybų dėl paskolos sandoriais.

20      Jei paskolos gavėjai nepasiima įkeisto turto arba daugiau kaip tris mėnesius vėluoja grąžinti paskolintą sumą arba sumokėti su ja susijusias palūkanas, CUCP per aukcioną parduoda šį turtą. Šiuo atveju ji, remdamasi Dekreto-įstatymo Nr. 365/99 25 straipsniu, gauna pardavimo komisinius, kuriuos turi mokėti paskolos gavėjas. Pagal šią nuostatą šių komisinių dydis yra 11 % turto pardavimo kainos.

21      Per mokestinį patikrinimą už 2010 ir 2011 m. mokesčių ir muitų institucija, pirma, konstatavo, kad CUCP nemokėjo PVM nuo komisinių už pardavimą.

22      Antra, ji nusprendė, kad už šiuos komisinius buvo atlyginama ne už papildomą paslaugą, susijusią su paskolos su įkeitimu sutartį, o už sandorį, nepriklausantį nuo šios paskolos suteikimo, todėl jiems negali būti taikomas PVM kodekso 9 straipsnio 27 punkto a papunktyje numatytas neapmokestinimas.

23      Mokesčių ir muitų institucija apmokestino minėtus komisinius standartiniu PVM tarifu ir atitinkamai pataisė CUCP mokėtiną PVM už 2010 ir 2011 m., atitinkamai 107 124,33 EUR ir 201 419,52 EUR.

24      2013 m. gegužės 6 d. ji patvirtino šiuos pataisymus.

25      2014 m. gegužės 30 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimais mokesčių ir muitų institucija atmetė atitinkamai CUCP pateiktą administracinį skundą ir pagal hierarchiją pateiktą skundą, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad įkeisto turto pardavimas aukcione yra ne priemonė geriausiomis sąlygomis pasinaudoti pagrindine paskolos davėjo paslauga, t. y. paskola su įkeitimu, o savitikslis. Šis pardavimas, atsižvelgiant į 2008 m. vasario 21 d. Sprendime Part Service (C-425/06, EU:C:2008:108) suformuotą jurisprudenciją, negali būti laikomas šios pagrindinės paslaugos papildoma paslauga. Be to, minėtas pardavimas yra paprastas skolų išieškojimo iš paskolos gavėjų mechanizmas, leidžiantis paskolos davėjui remtis užtikrinimo priemone, suteikta sudarant paskolos su įkeitimu sutartį, ir nėra šios sutarties dalis.

26      2015 m. balandžio 30 d. CUCP pateikė skundą Tribunal Administrativo e Fiscal do Porto (Porto administracinių ir mokesčių bylų teismas, Portugalija); šis jį atmetė. Vėliau ši bendrovė pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Supremo Tribunal Administrativo (Vyriausiasis administracinis teismas, Portugalija).

27      Šiame teisme CUCP, pirma, teigia, kad aukciono organizavimas negali būti atskirtas nuo paskolos su įkeitimu, kurios suteikimas yra neapmokestinamas PVM. Antra, ji teigia, kad komisiniai už pardavimą, kurių tarifą nustato teisės aktų leidėjas, yra ne atlygis už paslaugų teikimą, o rinkliava.

28      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia pažymi, kad Dekreto-įstatymo Nr. 365/99 25 straipsnyje numatytais pardavimo komisiniais siekiama kompensuoti paskolos davėjui už jam įkeistų prekių pardavimo organizavimą ir vykdymą. Jis mano, kad šie pardavimo komisiniai, kurie nėra atlygis už viešosios paslaugos teikimą, nėra rinkliava.

29      Dėl klausimo, ar pardavimas iš varžytinių yra papildomas paskolos su įkeitimu sutarties atžvilgiu, šis teismas, atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Sprendime Frenetikexito (C-581/19, EU:C:2021:167) suformuotą jurisprudenciją, mano, kad įkeisto turto pardavimo aukcione paslaugos nėra kredito suteikimo paslaugos, todėl su jomis nesudaro vieno sandorio.

30      Iš tiesų kredito suteikimo paslauga galėtų būti teikiama be jokių apribojimų, net jei trečiasis asmuo rūpintųsi įkeisto turto pardavimu. Be to, paskolos su įkeitimu sutartis nei materialiai, nei formaliai nepriklauso nuo subjekto, kuris šios sutarties nevykdymo atveju parduoda įkeistą turtą.

31      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog nacionalinės teisės aktais reglamentuojamas įkeisto turto pardavimas aukcione ir už šio pardavimo organizavimą turi sumokėti paskolos davėjas, negalima atmesti galimybės, kad ši veikla gali būti laikoma papildoma paslauga, palyginti su paskolos su įkeitimu suteikimu.

32      Tokiomis aplinkybėmis Supremo Tribunal Administrativo (Vyriausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Siekiant nustatyti, ar 11 % komisinis mokestis, kurį pagal [Dekreto-įstatymo Nr. 365/99 25 straipsnį] paskolos davėjas gauna už įkeisto turto pardavimą, gali būti neapmokestintas pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punktą (kuris atitinka [PVM kodekso] 9 straipsnio 27 dalies a punktą), ar tai gali būti įkeisto turto pardavimas ([Dekreto-įstatymo] Nr. 365/99 19 straipsnis ir paskesni), kai paskolos gavėjas nustoja mokėti pagal teisės aktuose nustatytas sąlygas, ar papildoma paslauga, palyginti su paskolos davėjo teikiamomis paslaugomis (paskolos su įkeitimu teikimas)?“

 Dėl prejudicinio klausimo

33      Vieninteliu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad paslaugos, susijusios su įkeisto turto pardavimo aukcione organizavimu, papildo pagrindines paslaugas, susijusias su paskolos su įkeitimu suteikimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl joms taikoma šių pagrindinių paslaugų apmokestinimo tvarka PVM srityje.

34      Pagal suformuotą jurisprudenciją, kai sandorį sudaro jo sudėtinių dalių ir veiksmų daugetas, reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis aptariamas sandoris vyksta, siekiant nustatyti, ar jis PVM tikslais apima du arba daugiau atskirų paslaugų teikimų, ar vieną (šiuo klausimu žr. 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej, C-282/22, EU:C:2023:312, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35      Konkrečiai kalbant, nors iš PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos matyti, kad kiekvienas sandoris paprastai turi būti laikomas atskiru ir savarankišku, sandoris, kurį ekonominiu požiūriu sudaro vienas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, negali būti dirbtinai skaidomas, kad nebūtų pakenkta PVM sistemos veikimui. Būtent todėl viena paslauga egzistuoja tais atvejais, kai du ar daugiau elementų arba veiksmų, kuriuos apmokestinamasis asmuo pateikia arba atlieka klientui, yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą, kurią išskaidyti būtų dirbtina (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej, C-282/22, EU:C:2023:312, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36      Be to, tam tikromis aplinkybėmis keli formaliai skirtingi tiekimai ar teikimai, kurie gali būti vykdomi atskirai ir atskirai apmokestinami ar neapmokestinami, turi būti laikomi vienu sandoriu, kai jie nėra savarankiški (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej, C-282/22, EU:C:2023:312, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37      Taip yra, be kita ko, tuomet, kai vienas ar keli elementai turi būti laikomi sudarančiais pagrindinį tiekimą ar teikimą, ir, atvirkščiai, kiti elementai turi būti laikomi vienu arba keliais pagalbiniais tiekimais ar teikimais, kuriems taikoma pagrindinio tiekimo ar teikimo apmokestinimo tvarka. Šiuo aspektu vienas iš kriterijų, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad, vidutinio vartotojo požiūriu, paslauga neturi savarankiško tikslo. Teikimas turi būti laikomas papildančiu pagrindinį teikimą, jei klientams jis pats savaime yra ne tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis naudotis pagrindine paslauga (šiuo klausimu žr. 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej, C-282/22, EU:C:2023:312, 30 punktą ir 2023 m. spalio 5 d. Sprendimo Deco Proteste – Editores, C-505/22, EU:C:2023:731, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Bendradarbiaudami, kaip įtvirtinta SESV 267 straipsnyje, nacionaliniai teismai iš tiesų turi nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atitinkamas tiekimas ar teikimas yra vienas tiekimas arba teikimas, ir šiuo atžvilgiu pateikti galutinį faktinių aplinkybių įvertinimą (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Dyrektor Krajowej Informacji Skarbowej, C-282/22, EU:C:2023:312, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Vis dėlto Teisingumo Teismas turi šiems nacionaliniams teismams nurodyti visus su Sąjungos teise susijusius aiškinimo elementus, kurie gali būti naudingi priimant sprendimą jų nagrinėjamoje byloje (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Frank, C-801/19, EU:C:2020:1049, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39      Pagrindinė byla susijusi su įkeisto turto pardavimu per aukcioną, kai atitinkamas paskolos gavėjas ilgiau nei tris mėnesius nevykdo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sąvoka „paskolos suteikimas bei derybos dėl paskolos“, kaip ji suprantama pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punktą, apima paslaugas, susijusias su paskolų, užtikrinamų kilnojamuoju turtu, teikimu. Nors jis mano, kad pagrindinėje byloje paslaugos, susijusios su įkeisto turto pardavimo aukcione organizavimu, negali būti laikomos paslaugomis, neatsiejamomis nuo paskolų su įkeitimu teikimo, kurioms šis turtas yra užtikrinimo priemonė, todėl PVM tikslais nesudaro vieno sandorio, vis dėlto šiam teismui kyla abejonių šiuo klausimu, nes nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad už įkeisto turto pardavimo aukcione organizavimą atsako paskolos davėjas.

40      Konkrečiai dėl PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punkto primintina, kad paskolos suteikimas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, yra kapitalo suteikimas už atlygį (2022 m. spalio 6 d. Sprendimo O. Fundusz Inwestycyjny Zamknięty reprezentowany przez O, C-250/21, EU:C:2022:757, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41      Konkrečiai kalbant, šioje nuostatoje esanti formuluotė „paskolos suteikimas bei derybos dėl paskolos“ turi būti aiškinama plačiai, t. y. jos taikymo sritis negali apimti tik bankų ir finansų įstaigų suteiktų paskolų ir kreditų (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Franck, C-801/19, EU:C:2020:1049, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42      Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad nors atlygis už kapitalo suteikimą suteikiant kreditą iš esmės užtikrinamas mokant palūkanas, kitos atlygio formos negali užkirsti kelio tam, kad sandoris būtų laikomas paskolos suteikimu, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punktą. Taigi Teisingumo Teismas jau nusprendė laikyti finansiniu sandoriu, prilygstančiu paskolos suteikimui, vadinasi, neapmokestinamam PVM pagal šią nuostatą, prekių pirkimo finansavimą avansu mainais už šio finansavimo gavėjo grąžinamą didesnę sumą (2022 m. spalio 6 d. Sprendimo O. Fundusz Inwestycyjny Zamknięty reprezentowany przez O, C-250/21, EU:C:2022:757, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43      Vis dėlto šiuo klausimu reikia priminti, kad sąvokos, vartojamos PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalyje numatytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti, turi būti aiškinamos siaurai, nes jos yra bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinamas kiekvienas apmokestinamojo asmens prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį, išimtys (2022 m. spalio 6 d. Sprendimo O. Fundusz Inwestycyjny Zamknięty reprezentowany przez O, C-250/21, EU:C:2022:757, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44      Šiuo klausimu ir atsižvelgiant į galutinį vertinimą, kurį pagal šio sprendimo 38 punkte nurodytą jurisprudenciją turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, kad, pirma, įkeisto turto pardavimas aukcione pasibaigus trijų mėnesių terminui, per kurį paskolos gavėjas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ir, antra, paskolos su įkeitimu suteikimas yra atskiros ir savarankiškos paslaugos pagal PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punktą.

45      Pirma, šios paslaugos nei materialiai, nei formaliai nepriklauso viena nuo kitos. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad paslauga, kurią sudaro kredito suteikimas, galėtų būti teikiama taip pat, jei pagrindinėje byloje nagrinėjamo įkeisto turto pardavimą aukcione vykdytų ir organizuotų trečiasis asmuo.

46      Antra, įkeisto turto pardavimas aukcione negali būti laikomas, kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Europos Komisija, įprastu paskolos su įkeitimo suteikimo rezultatu. Priešingai, šis pardavimas įvykdomas tik tuo atveju, jei paskolos gavėjas neįvykdo įsipareigojimų pagal paskolos su įkeitimu sutartį. Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos taip pat matyti, kad paskolos gavėjas iki aukciono gali sumokėti pagrindinę sumą ir su ja susijusias palūkanas, kad susigrąžintų įkeistą turtą. Todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamas pardavimas aukcione negali būti laikomas neatsiejamu nuo paskolos su įkeitimu suteikimo.

47      Trečia, atrodo, kad įkeisto turto pardavimu aukcione siekiama savarankiško tikslo, palyginti su paskola su įkeitimu. Žinoma, jis susijęs su pačiu paskolos su įkeitimu sutarties pobūdžiu, pagal kurį paskolos davėjui suteikiama teisė pasinaudoti užtikrinimo priemone per aukcioną parduodant įkeistą turtą ir susigrąžinti pagrindinę sumą bei su ja susijusias palūkanas. Vis dėlto ši aplinkybė negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad pardavimo paslauga yra papildoma, palyginti su paskolos su įkeitimu suteikimu. Iš tiesų, nors šis pardavimas susijęs su pagrindinės sumos ir palūkanų už šią paskolą mokėjimu, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pagal šio sprendimo 37 punkte nurodytą jurisprudenciją jis yra ne paprasta priemonė geriausiomis sąlygomis gauti su minėtos paskolos suteikimu susijusią paslaugą, bet savitikslis.

48      Ketvirta, toks paslaugų, susijusių su įkeisto turto pardavimo per aukcioną organizavimu, atskiro ir nepriklausomo pobūdžio vertinimas atitinka reikalavimą, kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, siaurai aiškinti PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalyje numatytiems neapmokestinimo atvejams apibrėžti vartojamas sąvokas.

49      Penkta, tokio vertinimo negali paneigti aplinkybė, kad pardavimo aukcione organizavimas paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų ilgiau nei tris mėnesius bei 11 % nuo turto pardavimo kainos komisinių mokėjimas paskolos davėjui yra numatyti atitinkamai Dekreto-įstatymo Nr. 365/99 20 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje. Iš tikrųjų, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, kad šis komisinis nėra atlygis už viešąją paslaugą, o jo vienintelis tikslas – kompensuoti paskolos davėjui už įkeistų daiktų aukciono vykdymą ir organizavimą.

50      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip: paslaugos, susijusios su įkeisto turto pardavimo aukcione organizavimu, nepapildo pagrindinių paslaugų, susijusių su paskolos su įkeitimu suteikimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl joms netaikoma šių pagrindinių paslaugų apmokestinimo tvarka PVM srityje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

51      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies b punktas

turi būti aiškinamas taip:

paslaugos, susijusios su įkeisto turto pardavimo aukcione organizavimu, nepapildo pagrindinių paslaugų, susijusių su paskolos su įkeitimu suteikimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl joms netaikoma šių pagrindinių paslaugų apmokestinimo tvarka pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Parašai.

*      Proceso kalba: portugalų.